1.primena laisvos žiniasklaidos svarbą puoselėjant demokratiją, reikalaujant, kad valstybinės ir privačios institucijos atsiskaitytų, ir suteikiant piliečiams galimybę gauti faktais pagrįstą informaciją; pabrėžia žiniasklaidos pliuralizmo ir žurnalistinės laisvės svarbą; griežtai smerkia tai, kad 2022 m. buvo nustatytas dar vienas bendras įkalintų žurnalistų skaičiaus rekordas, ir ragina visapusiškai vykdyti teisingumą, susijusį su tiriamosios žurnalistikos atstovų žudymu ES;

2.ragina valstybes nares įgyvendinti Komisijos rekomendaciją dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų, ypač panaikinti laisvės atėmimo bausmes šmeižto bylose, panaikinti baudžiamąją atsakomybę už šmeižtą ir vietoj jos taikyti civilines ar administracines procedūras; primygtinai ragina Komisiją spręsti strateginio ieškinio dėl visuomenės dalyvavimo (SLAPP), pareikšto pasitelkiant baudžiamąjį procesą, rimtumo klausimą ir pateikti pasiūlymą dėl priemonių siekiant užtikrinti, kad garbės ir orumo įžeidimas ir šmeižtas raštu bei žodžiu, kurie daugumoje valstybių narių laikomi nusikalstama veika, negalėtų būti naudojami SLAPP tikslais pasitelkiant valstybinį ar privatų kaltinimą; pabrėžia, kad SLAPP yra tik vienas iš žurnalistų nutildymo metodų, ir ragina Komisiją toliau tirti kitą praktiką ir imtis priemonių; ragina politikus viešai pasmerkti grasinimus žurnalistams ir išpuolius prieš juos;

3.pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl pagrindinių teisių pažeidimo, susijusio su programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimu prieš asmenis ir gerai žinomas asmenybes, pvz., žurnalistus, tinklaraštininkus, žmogaus teisių gynėjus, politikus ar kitus veikėjus; pabrėžia, kad neteisėtas nacionalinių vyriausybių naudojimasis šnipinėjimo programomis tiesiogiai ir netiesiogiai daro poveikį sprendimų priėmimui, taigi kenkia ES demokratijai, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti didesnį sekimo pramonės skaidrumą ir teisinę atskaitomybę;

4.ragina valstybes nares, ypač Graikiją, Vengriją, Lenkiją, Ispaniją ir Kiprą, laikytis joms skirtų atitinkamų rekomendacijų, pateiktų jo pranešime dėl programos „Pegasus“ ir lygiaverčių šnipinėjimo programų naudojimo; primena savo rekomendacijas dėl bendrų ES standartų, nes asmens teisėms negali kilti pavojus suteikiant nevaržomą prieigą prie stebėjimo;

5.ragina valstybes nares parengti nacionalinius žurnalistų saugumo užtikrinimo veiksmų planus, sukurti palankią aplinką pliuralistinei ir nepriklausomai žiniasklaidai klestėti ir atlikti svarbų sergėtojos vaidmenį, kad vyriausybės ir kiti veikėjai būtų atskaitingi;

6.primena, kad prekyba šnipinėjimo programomis ir jų naudojimas turi būti griežtai reglamentuojami; pabrėžia, kad šnipinėjimo programų naudojimas turi būti leidžiamas tik išimtiniais ir konkrečiais atvejais, susijusiais su aiškiai ir tiksliai apibrėžtų riboto ir baigtinio sąrašo sunkių nusikaltimų tyrimais, turi būti pagrįstas kiekvienu konkrečiu atveju, atitikti Chartiją ir kitus susijusius Sąjungos teisės aktus, o nepriklausoma ir nešališka teisminė institucija, taikanti veiksmingas, žinomas ir prieinamas taisomąsias priemones, turi ex ante nurodyti tai daryti; pabrėžia, kad visi sekimo naudojant šnipinėjimo programą atvejai turi būti patikrinti nepriklausomos ex post priežiūros institucijos, privalančios užtikrinti, kad kiekvienas sekimas, kuriam suteikiamas leidimas, būtų vykdomas gerbiant pagrindines teises ir laikantis Teisingumo Teismo, EŽTT bei Venecijos komisijos nustatytų sąlygų; primygtinai reikalauja, kad asmenims, kuriems taikomos šnipinėjimo programos, būtų suteikta galimybė naudotis realiomis ir prasmingomis teisių gynimo priemonėmis;

7.pabrėžia, kad korupcija nesuderinama su demokratijos ir teisinės valstybės vertybėmis, nes dėl jos didėja nelygybė ir mažėja piliečių pasitikėjimas geru valdymu; yra labai susirūpinęs dėl didėjančio korupcijos lygio keliose valstybėse narėse, ypač dėl bylų, susijusių su aukšto rango pareigūnais ir politikais; pakartoja, kad smerkia tariamus korupcijos atvejus, susijusius su dabartiniais ir buvusiais Europos Parlamento nariais; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad priimti jo Darbo tvarkos taisyklių pakeitimai, kuriais siekiama stiprinti jo sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę; yra susirūpinęs dėl skirtingo ES kovos su korupcija sistemos įgyvendinimo lygio valstybėse narėse; reikalauja, kad būtų laikomasi visiško korupcijos netoleravimo principo; ragina įsteigti nepriklausomą ES etikos organą; ragina valstybes nares užtikrinti, kad būtų visapusiškai įgyvendinta Pranešėjų apsaugos direktyva 2019 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1937 dėl asmenų, pranešančių apie Sąjungos teisės pažeidimus, apsaugos, OL L 305, 2019 11 26, p. 17.;

8.pabrėžia, kad teismų nepriklausomumas ir veiksminga stabdžių ir atsvarų sistema, kurie įvairiose valstybėse narėse gali skirtis, yra pagrindiniai teisinės valstybės elementai; pabrėžia, kad keliose valstybėse narėse tebekyla rimtų abejonių dėl teisinės valstybės ir teismų nepriklausomumo; smerkia bet kokius valstybių narių vyriausybių bandymus daryti politinę įtaką nepriklausomam teisminių institucijų sprendimų priėmimui ar jį kontroliuoti tiesiogiai ar organizacinėmis priemonėmis;

9.remia ES strategijos sukūrimą siekiant užtikrinti konkrečius ir suderintus veiksmus ES lygmeniu, įskaitant žmogaus teisių gynėjų apsaugos mechanizmo sukūrimą Europoje, remiantis ES užsienio politikos pavyzdžiais, kad būtų užtikrinta prevencija, tiesioginė pagalba ir atskaitomybė;

10.pritaria tam, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir horizontaliosios reikiamos sąlygos būtų naudojamos ES finansavimui įšaldyti, siekiant kovoti su korupcija ir teisinės valstybės padėties blogėjimu valstybėse narėse; pabrėžia, kad pagal įvairias sąlygų priemones ribojamos lėšos turi būti skiriamos tik tada, kai įvykdomos pagrindinės reikiamos sąlygos; ragina valstybes nares baigti įgyvendinti atitinkamas priemones, kad būtų pasiektos jų atitinkamuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytos tarpinės reikšmės; ragina Europos Vadovų Tarybą imtis veiksmų ir nustatyti, ar Vengrija šiurkščiai ir nuolat pažeidžia ES vertybes, kaip nustatyta ES sutarties 7 straipsnio 2 dalyje; labai apgailestauja dėl to, kad Vengrijos valdžios institucijos sistemingai kaltino LGBTQI+ bendruomenę; pabrėžia, kad Taryba dalijasi atsakomybe už ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių apsaugą ir kad to nepadarius kiltų ilgalaikių ir galimai žalingų pasekmių; primygtinai ragina gerbti Parlamento vaidmenį ir kompetenciją;

11.apgailestauja dėl to, kad kai kurios valstybės narės pratęsia nepaprastosios padėties priemones, viršijančias tai, kas būtina ir proporcinga, ir skuba priimti teisės aktus be tinkamų konsultacijų;

12.pakartoja savo raginimą nedelsiant sukurti ES demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių mechanizmą ir ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant pradėti derybas su Parlamentu dėl šio susitarimo;

13.palankiai vertina tai, kad 2022 m. Teisingumo Teismas pradėjo tiesiogines transliacijas, kad visuomenei būtų sudarytos palankesnės sąlygos iš dalies susipažinti su jo teismine veikla;

14.reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad kyla vis daugiau grėsmių asociacijų, žodžio ir susirinkimų laisvei; pakartoja, kad teisė į taikius susirinkimus gali būti ribojama tik tada, kai tai numatyta teisės aktuose, ir jei tai būtina ir proporcinga siekiant apsaugoti Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba kitų asmenų teises ir laisves; smerkia kai kuriais atvejais teisėsaugos institucijų smurtinį ir neproporcingą kišimąsi per taikius protestus ir smerkia atvejus, kai potencialūs protestuotojai savo nuožiūra masiškai suimami; skatina atitinkamas nacionalines institucijas užtikrinti, kad atvejai, per kuriuos, kaip įtariama ar kaltinama, buvo panaudota neproporcinga jėga, būtų skaidriai, nešališkai, nepriklausomai ir veiksmingai ištiriami; ragina valstybes nares taikyti alternatyvią viešosios tvarkos palaikymo praktiką, kuri jau pasirodė esanti veiksminga kitose valstybėse narėse;

15.pabrėžia, kad siekiant užtikrinti teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę, kuri yra demokratijos pagrindas, informacija turi būti visuotinai prieinama ir įvairi; pabrėžia, kad turi būti užtikrinta meno laisvė; pabrėžia, kad dezinformacija gali labai pakenkti demokratinių visuomenių, ekonomikos ir politinių sistemų veikimui; primena, kad siekiant kovoti su dezinformacijos plitimu į pilietinį ugdymą reikia įtraukti žiniasklaidą ir skaitmeninį raštingumą; pakartoja savo rekomendacijas imtis veiksmingų priemonių siekiant kovoti su piktavališkų užsienio valstybių dezinformacija, ypač atsižvelgiant į artėjančius Europos Parlamento rinkimus; pabrėžia, kad nepriklausoma ir pliuralistinė žiniasklaidos aplinka internete ir realiame gyvenime yra būtina siekiant veiksmingai kovoti su dezinformacija ir propaganda, todėl ji turi būti skatinama, be kita ko, imantis veiksmingų veiksmų prieš žiniasklaidos koncentraciją;

16.pabrėžia, kad pagal Sąjungos teisę nacionalinės reguliavimo institucijos ir (arba) įstaigos turi būti funkciškai nepriklausomos nuo savo vyriausybių ir nesiekti gauti ar nepriimti jokių kitų institucijų nurodymų; pažymi, kad labai svarbu užtikrinti politinį žiniasklaidos reguliavimo ir valstybių narių bei Komisijos vykdomos priežiūros nepriklausomumą, redakcinės nepriklausomybės apsaugą visoje ES, taip pat žurnalistų apsaugą nuo sekimo ir žurnalistinių šaltinių apsaugą; atsižvelgdamas į tai, ragina priimti tvirtą Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kuriuo būtų užtikrintas žiniasklaidos nepriklausomumas, pliuralizmas ir laisvė visoje ES, užtikrinant nuosavybės ir finansavimo skaidrumą;

17.pabrėžia itin svarbų pilietinės visuomenės organizacijų (PVO) vaidmenį skatinant aktyvų pilietiškumą, pagrindines teises ir demokratinį dalyvavimą Europoje; primygtinai ragina Komisiją parengti strategiją ir nustatyti būtiniausius PVO apsaugos valstybėse narėse standartus, kad būtų skatinama reguliavimo ir politinė aplinka be atgrasomųjų veiksmų, grasinimų ir išpuolių, o PVO būtų sudarytos tvarios ir nediskriminacinės galimybės naudotis ištekliais ir remiamas jų dalyvavimas pilietiniame dialoge ir politikos formavime; apgailestauja dėl to, kad, kad pastaraisiais metais žmogaus teisių gynėjų padėtis ES labai pablogėjo; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis reikiamų priemonių, kad žmogaus teisių gynėjai galėtų dirbti be kliūčių ir saugiai;

18.primena, kad pagal Chartijos 6 straipsnį kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą, o tai reiškia, kad kiekvienas ES esantis asmuo turėtų būti apsaugotas nuo neteisėto ir savavališko suėmimo; ragina valstybes nares laikytis Komisijos rekomendacijos dėl įtariamųjų ir kaltinamųjų procesinių teisių, kad būtų pagerintos sulaikymo sąlygos ir taip užtikrinta didesnė teisės į laisvę ir saugumą apsauga;

19.smerkia tai, kad ES daugėja diskriminacijos dėl religijos ir įsitikinimų bei rasistinių incidentų; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų šiuo klausimu, taip pat tarptautiniu lygmeniu; primena, kad pagal Chartijos 10 straipsnį kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę; apgailestauja dėl to, kad valdžios institucijoms dažnai nepranešama apie diskriminacijos, rasistinių ir ksenofobinių nusikaltimų atvejus, nes tai lemia de facto nebaudžiamumą; apgailestauja dėl to, kad ne visos valstybės narės visapusiškai į nacionalinę teisę perkėlė pamatinį sprendimą dėl kovos su tam tikrų formų rasizmu ir ksenofobija bei jų apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis;

20.yra susirūpinęs dėl didėjančio policijos smurto prieš romų kilmės gyventojus atvejų skaičiaus; ragina valstybes nares griežtai ištirti šiuos atvejus siekiant užtikrinti, kad nebūtų nebaudžiama už represinių ir smurtinių priemonių prieš romų tautybės asmenis ar bendruomenes įvedimą ir (arba) įgyvendinimą; be to, ragina valstybes nares spręsti šališkų policijos įrašų, pranešimų, baudžiamojo persekiojimo ir teismo sprendimų bei romų tautybės asmenų nepakankamos teisės kreiptis į teismą problemą;

21.atkreipia dėmesį, kad dėl kasdienio gyvenimo duomenizacijos ir duomenų skandalų teisė į asmens duomenų apsaugą tampa vis svarbesnė; pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl nenuoseklaus Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo; remia iniciatyvas, kuriomis siekiama stiprinti teisėkūros procesą, susijusį su dirbtinio intelekto srities ES reglamentavimo baze, numatančia griežtas pagrindinių teisių apsaugos priemones;

22.griežtai smerkia plačiai paplitusius pagrindinių teisių pažeidimus ir neproporcingo smurto naudojimą prie Sąjungos sienų prieš migrantus, įskaitant pabėgėlius, pavyzdžiui, savavališką sulaikymą, nežmoniškas gyvenimo sąlygas ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis nebuvimą, neteisėto grąžinimo ir apgręžimo panaudojant jėgą atvejus; yra labai susirūpinęs dėl to, kad valstybės narės savo nacionalinėje teisėje įtvirtina apgręžimo taikymą; smerkia visus valstybių narių įstatymus, kuriais kenkiama veiksmingai pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ir migrantų žmogaus teisių apsaugai sausumoje ir jūroje, taip pat humanitarinės pagalbos darbuotojų ir aktyvistų kriminalizavimą; pabrėžia, kad vaikai sudaro beveik trečdalį prieglobsčio prašytojų, ir pakartoja, kad vaikų imigrantų sulaikymas neturėtų būti leidžiamas;

23.ragina ES ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurti veiksmingi priežiūros mechanizmai, kuriais būtų užtikrinama, kad prie išorės sienų būtų laikomasi pagrindinių teisių, ir kurie taip pat turėtų apimti sienų stebėjimo veiklos stebėseną; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad asmenys, kurių duomenys saugomi ES didelės apimties informacinių sistemų duomenų bazėse, būtų informuoti apie savo teises ir galėtų pasinaudoti galimomis teisių gynimo priemonėmis;

24.stipriai apgailestauja dėl daugybės pabėgėlių ir migrantų, kurie dažnai tampa prekybos žmonėmis aukomis ir patiria nežmonišką bei žeminantį elgesį, neatsižvelgiant į jų saugumą, žūčių jūroje; pakartoja, kad pagal tarptautinę jūrų teisę privaloma padėti nelaimės ištiktiems asmenims, ir skubiai ragina vykdyti nuolatines koordinuotas paieškos ir gelbėjimo operacijas užtikrinant greitą išlaipinimą, taip pat ragina valstybes nares imtis visų įmanomų veiksmų siekiant išgelbėti žmonių, kuriems gresia pavojus jūroje, gyvybes; ragina paisyti visų jūroje išgelbėtų asmenų teisės į prieglobstį, kiekvienu konkrečiu atveju įvertinant individualias aplinkybes;

25.pažymi, kad kelios valstybės narės nacionalinį saugumą naudoja kaip vidaus politiką, pavyzdžiui, migracijos srityje, lemiantį veiksnį; pabrėžia, kad visos priemonės, kurių imamasi nacionalinio saugumo pagrindu, turi būti būtinos ir proporcingos bei turi nepažeisti Chartijos garantuojamų teisių; primena, kad Chartijos 19 straipsnyje numatyta apsauga perkėlimo, išsiuntimo ar ekstradicijos atveju, uždraudžiant kolektyvinį išsiuntimą, taigi nustatomas reikalavimas atlikti individualų vertinimą ir draudimas atmesti tarptautinės apsaugos prašymus motyvuojant tik konkrečia pilietybe;

26.palankiai vertina tai, kad po karo Ukrainoje pradėta taikyti ES laikinosios apsaugos direktyva 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12)., kuria siekiama užtikrinti bet kokios kilmės pabėgėlių ir prieglobsčio prašytojų galimybę gauti apsaugą; primena, kad pagal Laikinosios apsaugos direktyvą suteikiant galimybę gauti apgyvendinimą, užimtumą, švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos paslaugas turi būti atsižvelgiama į lyčių aspektą; apgailestauja dėl nevienodo požiūrio, rasinės diskriminacijos ir smurto, su kuriais susiduria nuo konflikto bėgantys ne ukrainiečiai, visų pirma ne baltaodžiai ir LGBTIQ+ asmenys; apgailestauja dėl ES vyraujančių dvejopų standartų migrantų ir pabėgėlių atžvilgiu ir ragina ištaisyti šią padėtį;

27.palankiai vertina Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendaciją dėl migrančių, pabėgėlių ir prieglobsčio prašančių moterų ir mergaičių teisių apsaugos, kurioje valstybės narės raginamos imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias tokių moterų diskriminacijai, be kita ko, skatinant galimybes įsidarbinti bei naudotis seksualinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugomis ir sudarant palankesnes sąlygas smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims pasinaudoti paslaugomis ir teisingumu Europos Taryba, Ministrų Komiteto rekomendacija CM/Rec(2022)17 valstybėms narėms dėl migrantų, pabėgėlių ir prieglobsčio prašančių moterų ir mergaičių teisių apsaugos, 2022 m. gegužės 20 d.;

28.susirūpinęs atkreipia dėmesį į didelį asmenų be pilietybės skaičių ES – ypač vaikų, kurie gimsta be pilietybės; ragina Komisiją parengti išsamią strategiją ir veiksmų planą bepilietybės ES problemai spręsti ir asmenims be pilietybės apsaugoti nuo išsiuntimo; ragina valstybes nares tinkamai nustatyti, pripažinti ir apsaugoti asmenis be pilietybės, sprendžiant konkrečias asmenų be pilietybės pažeidžiamumo problemas;

29.ragina Komisiją užtikrinti, kad visoje ES būtų laikomasi teisės į nediskriminavimą ir vienodo požiūrio; apgailestauja dėl to, kad nuo 2008 m. Taryboje tebeblokuojamas pasiūlymas dėl horizontaliosios kovos su diskriminacija direktyvos; mano, kad bet koks Komisijos padarytas šio pasiūlymo atnaujinimas turi būti pagrįstas Parlamento pozicija, juo turi būti reglamentuojama tarpsektorinė diskriminacija ir aiškiai draudžiama diskriminacija bet kokiu Chartijoje išvardytų pagrindų deriniu; apgailestauja, kad Taryba neatsižvelgė į šiuos prašymus, ir primygtinai ragina Tarybą juos įtraukti į savo įgaliojimus ir imtis visų tinkamų veiksmų siekiant kovoti su diskriminacija ES;

30.ragina Komisiją stebėti, kaip įgyvendinami valstybių narių nacionaliniai kovos su rasizmu veiksmų planai ir ES kovos su rasizmu veiksmų planas, ir užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus; taip pat primygtinai ragina Komisiją įtraukti kovos su rasizmu ir diskriminacija klausimus į visas ES politikos sritis; ragina Tarybai pirmininkausiančias valstybes nares rimtai apsvarstyti galimybę įsteigti Tarybos sudėtį, skirtą lyčių lygybės klausimams;

31.ragina Komisiją ir valstybes nares veiksmingomis teisėkūros ir politikos priemonėmis tiek valstybėse narėse, tiek plėtros šalyse kovoti su rasine diskriminacija visose visuomenės srityse, daugiausia dėmesio skiriant švietimui ir mokyklų segregacijos prevencijai;

32.primena, kad skaitmenizacijos srityje reikia skirti daug dėmesio diskriminaciniam šališkumui, kuris įvedamas į naujas technologijas, ir poreikiui reikalauti, kad kūrėjai ir diegėjai teiktų viešai prieinamą informaciją apie tai, kaip šios sistemos mokomos; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis priemonių, kad būtų užkirstas kelias naujų technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, keliamai rizikai didinti diskriminaciją, esamą nelygybę ir skurdą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad dirbtinio intelekto sistemos būtų grindžiamos skaidrumo, paaiškinamumo, teisingumo ir atskaitomybės principais ir kad būtų atliekamas poveikio pagrindinėms teisėms vertinimas; taip pat ragina Komisiją ir valstybes nares spręsti lyčių ir įvairovės atotrūkio problemą informacinių ir ryšių technologijų bei gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos sektoriuose, ypač kuriant naujas technologijas, visų pirma, sprendimų priėmimo pozicijose;

33.primena, jog svarbu, kad tautinėms mažumoms priklausantys vaikai galėtų lankyti mokyklas, kuriose švietimas vyksta jų kalba; ragina įtraukti tautinių mažumų atstovus į sprendimų priėmimo procesus, darančius poveikį jų švietimo sistemoms;

34.primena, kad smurtas lyties pagrindu yra labai paplitęs visose ES valstybėse narėse; griežtai smerkia spartų moterų ir LGBTIQ+ asmenų teisių padėties blogėjimą keliose valstybėse narėse; griežtai smerkia atsisakymą suteikti galimybę pasinaudoti saugaus ir teisėto nėštumo nutraukimo paslaugomis kaip smurto lyties pagrindu formą; pabrėžia, kad EŽTT yra nurodęs, jog ribojamojo pobūdžio teisės aktai dėl nėštumo nutraukimo ir įgyvendinimo nepakankamumas pažeidžia moterų teisę į fizinį savarankiškumą bei neliečiamybę; pakartoja, kad smerkia Lenkijos įstatymą, kuriuo beveik visiškai uždraudžiamas nėštumo nutraukimas; primena, kad piliečiai, padedantys asmenims, kurie negali laisvai ar teisėtai pasinaudoti nėštumo nutraukimo paslaugomis, neturėtų būti persekiojami; pakartoja savo raginimą į Chartiją įtraukti teisę į abortą;

35.palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje ir ragina sparčiai užbaigti derybas ir į veikų, kurios ES laikomos nusikaltimais, sąrašą įtraukti smurtą dėl lyties; pabrėžia, kad tokia direktyva turėtų užtikrinti, kad Stambulo konvencijoje nustatyti įsipareigojimai yra minimalus standartas, ir siekti sustiprinti šiuos standartus, kad būtų padidintas apsaugos lygis; palankiai vertina tai, kad ES ratifikavo Stambulo konvenciją, kuri įsigaliojo 2023 m. spalio 1 d.; ragina konvencijos neratifikavusias valstybes nares tai greitai padaryti, kad būtų užtikrinama moterų apsauga nuo smurto;

36.pabrėžia, kad asmenys su negalia, ypač moterys su negalia, ir toliau patiria daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją dėl savo negalios, lyties, rasės, etninės kilmės, amžiaus, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos, migracijos statuso ar socialinės ir ekonominės padėties; pabrėžia, kad moterys ir mergaitės su negalia ypač dažnai patiria smurtą lyties pagrindu, įskaitant fizinį, seksualinį, psichologinį ir ekonominį smurtą; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad būtų sukurti ir taptų prieinami pranešimo apie smurtą prieš neįgaliuosius mechanizmai, taip pat paramos aukoms paslaugos;

37.pabrėžia, kad vaiko teisės yra visuotinės ir kad kiekvienas vaikas nepatirdamas diskriminacijos turėtų turėti tas pačias teises, pavyzdžiui, teisę į vaiko kilmės pripažinimą, be kita ko, tos pačios lyties poroms; palankiai vertina Komisijos pasiūlymą dėl reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų dėl vaiko kilmės pripažinimo ir autentiškų dokumentų dėl vaiko kilmės priėmimo ir dėl Europos vaiko kilmės pažymėjimo sukūrimo, kuriuo siekiama apsaugoti visų vaikų teises užtikrinant, kad vienoje valstybėje narėje nustatyti tėvų, įskaitant visų pirma tos pačios lyties tėvus, ryšiai būtų pripažįstami visose ES valstybėse narėse;

38.ragina visas valstybes nares nustatyti, kad už priverstinę sterilizaciją būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką; primena savo poziciją, kad priverstinė sterilizacija turėtų būti įtraukta į direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje kaip nusikalstama veika pagal SESV 83 straipsnio 1 dalį;

39.primena, kad neapykantos nusikaltimai ir neapykantos kalba, kuriuos skatina rasizmas, ksenofobija, religinė netolerancija arba priešiškumas ar išankstinės nuostatos, grindžiami asmens negalia, seksualine orientacija, lytine tapatybe, lyties raiška ar lytiniais požymiais, yra kraštutiniai diskriminacijos pavyzdžiai; pažymi, kad valstybės narės privalo kovoti su neapykantos nusikaltimais, juos tirti, bausti kaltininkus ir imtis prevencinių priemonių; pabrėžia, kad teisėsaugos institucijos turi tinkamai registruoti neapykantos nusikaltimus, kad būtų galima geriau suprasti šio reiškinio pobūdį, paplitimą bei jo poveikį aukoms ir šalinti pagrindines jų priežastis;

40.palankiai vertina Komisijos iniciatyvą į SESV 83 straipsnio 1 dalyje pateiktą veikų, kurios ES laikomos nusikaltimais, sąrašą įtraukti neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus, ir pabrėžia, kad būtina užtikrinti griežtą ES baudžiamosios teisės atsaką į neapykantos kalbą ir neapykantos nusikaltimus; ypač apgailestauja, kad vėluojama patvirtinti šią iniciatyvą, ir dar kartą ragina Tarybai uoliai dirbti siekiant bendro sutarimo;

41.primena, kad ES teisės aktai dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų turėtų užtikrinti visuotinę žmogaus orumo apsaugą ir kovą su neapykanta ir netolerancija, neatsižvelgiant į jų motyvaciją, ypatingą dėmesį skiriant ją patiriantiems asmenims, grupėms ir bendruomenėms; griežtai smerkia visų formų neapykantos kalbą ir šmeižto kampanijas viešojoje žiniasklaidoje, nukreiptas prieš žurnalistus, politikus, valstybės pareigūnus, aktyvistus ir kitus veikėjus;

42.ragina Komisiją veiksmingai stebėti, kaip įgyvendinamos priemonės, numatytos įvairiose lygybės strategijose, pavyzdžiui, 2020–2025 m. ES LGBTIQ+ asmenų lygybės strategijoje, 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategijoje, Romų lygybės ir įtraukties strategijoje, taip pat 2020–2025 m. ES kovos su rasizmu veiksmų plane; ragina valstybes nares skubiai parengti ir įgyvendinti nacionalinius kovos su rasizmu veiksmų planus;

43.palankiai vertina tai, kad Komisija, kreipdamasi į Teisingumo Teismą dėl Vengrijos vadinamojo vaikų apsaugos įstatymo, kuriame buvo užmaskuoti kiti tikslai, pirmą kartą rėmėsi ES sutarties 2 straipsnio savarankiško pažeidimo faktu;

44.pripažįsta, kad skurdas yra dar viena diskriminacijos forma, dėl kurios pažeidžiamos pagrindinės teisės ir atsiranda nevienodos galimybės gauti prekių ir paslaugų; pabrėžia ypatingą vaikų pažeidžiamumą ir poveikį, kurį skurdas daro vaikams ir jų fiziniam bei psichologiniam vystymuisi; ragina Komisiją, Tarybą ir valstybes nares parengti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo politiką, laikantis sąveikinio požiūrio ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusiems asmenims; palankiai vertina tai, kad patvirtinta Europos vaikų garantijų iniciatyva, tačiau mano, kad reikia dėti daugiau pastangų, ypač socialinės apsaugos srityje; ragina valstybes nares užtikrinti vienodą prieigą prie kokybiško išsilavinimo ir darbo bei lygias galimybes jį gauti, nes jos atlieka labai svarbų vaidmenį padedant mažinti nelygybę ir siekiant padėti žmonėms išbristi iš skurdo;

45.yra labai susirūpinęs dėl didėjančio skurdo, nelygybės ir socialinės atskirties ES; ragina valstybes nares kovoti su menstruacinių priemonių nepritekliumi ir panaikinti asmens higienos produktams taikomą PVM; pabrėžia, kad ilgalaikiai ekonominiai COVID-19 pandemijos padariniai, taip pat išaugusios maisto ir energijos kainos ypač stipriai paveikė mažas pajamas gaunančių ar skurstančių žmonių teises, įskaitant teisę į tinkamą gyvenimo lygį, maistą, sveikatą, būstą ir socialinę apsaugą; ragina Komisiją ir Tarybą plėtoti makroekonominę politiką, grindžiamą ne tik ekonomikos augimu, bet ir socialiniais standartais, ir primena socialinių standartų svarbą Europos semestre;

46.palankiai vertina 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendaciją dėl pakankamų minimalių pajamų 2023 m. sausio 30 d. Tarybos rekomendacija dėl pakankamų minimalių pajamų, kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis (OL C 41, 2023 2 3, p. 1)., kuriomis užtikrinama aktyvi įtrauktis, nes tai žingsnis į priekį įgyvendinant Europos socialinių teisių ramsčio 14 principą; vis dėlto apgailestauja, kad trūksta konkrečių priemonių, kuriomis būtų galima įveikti struktūrinę pažeidžiamų grupių diskriminaciją; ragina valstybes nares rinkti duomenis apie minimalias pajamas, suskirstytus pagal šias grupes;

47.pabrėžia, kad skaitmeninimas yra universalus procesas, darantis poveikį galimybei naudotis visomis paslaugomis, visų pirma sveikatos priežiūros paslaugomis, ir naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis; pabrėžia, kad skaitmeninis skurdas ES turėtų būti stebimas ir vertinamas atsižvelgiant į, be kita ko, pagyvenusių asmenų, atokiose vietovėse gyvenančių asmenų, benamių ir romų galimybes naudotis pagrindinėmis paslaugomis ir pagrindinėmis teisėmis; primena pagal Neįgaliųjų teisių konvenciją valstybėms narėms tenkančią pareigą užtikrinti, kad asmenys su negalia turėtų galimybę visapusiškai dalyvauti visuomenės gyvenime; primena, kad priklausomybė nuo technologijų yra visuomenės sveikatos problema, kuri ypač paveikia nepilnamečius ir jų fizinę bei psichinę sveikatą;

48.pažymi, kad būstas yra ne prabangos prekė, o būtinybė ir visapusiško dalyvavimo visuomenės gyvenime prielaida; ragina valstybes nares didinti investicijas į socialinį ir įperkamą būstą, kad būtų panaikinta per didelių išlaidų būstui našta, tenkanti visų pirma nepalankioje padėtyje esančioms ir pažeidžiamoms grupėms, ir kad būtų išvengta konkurencijos tarp šių grupių;

49.palankiai vertina tai, kad 2021 m. spalio 8 d. Jungtinių Tautų žmogaus teisių taryba pripažino visuotinę teisę į sveiką ir tvarią aplinką; pabrėžia, kad žala aplinkai ir tai, kad kai kurios valdžios institucijos neteikia informacijos apie didelę su aplinka susijusią riziką, kurią patiria asmenys, gali sukelti didelių žalingų padarinių asmenims; primena, kad būtina iki 2030 m. visiškai suderinti ES aplinkos oro kokybės standartus su naujausiomis Pasaulio sveikatos organizacijos gairėmis;

50.palankiai vertina pažangą, padarytą 2020 m. birželio mėn. atnaujinus derybas dėl ES prisijungimo prie EŽTK, ir 2023 m. kovo mėn. pasiektą preliminarų susitarimą dėl peržiūrėtų prisijungimo priemonių projekto; ragina Komisiją ir Tarybą kuo greičiau išspręsti likusį klausimą dėl ES teisės aktų padėties bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, kad būtų užbaigtas prisijungimo procesas;

51.remia Pagrindinių teisių agentūros darbą analizuojant duomenis, kad būtų galima dokumentuoti diskriminaciją, ir palankiai vertina tolesnius pokyčius šioje srityje; palankiai vertina Komisijos pasiūlymus dėl dviejų direktyvų dėl lygybės įstaigoms taikomų standartų, kuriomis siekiama užtikrinti ES kovos su diskriminacija taisyklių įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą; ragina su Pagrindinių teisių agentūra bendradarbiaujančias nacionalines institucijas teikti nešališkus duomenis; ragina Pagrindinių teisių agentūrą konsultuotis su papildomais šaltiniais, kai išlieka rimtų abejonių dėl duomenų kokybės;

52.pabrėžia, kad svarbu remti ir stiprinti ES institucijų, valstybių narių, OLAF ir Europos prokuratūros bendradarbiavimą; ragina Komisiją pateikti ataskaitą, kurioje būtų įvertinta galimybė ir būdai išplėsti Europos prokuratūros įgaliojimus, kaip numatyta SESV 86 straipsnyje, kad jie apimtų sunkius nusikaltimus aplinkai, kurie kenkia Sąjungos interesams arba daro poveikį nuosekliam ES politikos, susijusios su aplinkos apsauga, taikymui;

53.ragina įsteigti Pagrindinių teisių agentūrą kaip nepriklausomą žmogaus teisių instituciją, panašią į nacionalines žmogaus teisių institucijas ir atitinkančią Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1993 m. Paryžiaus principus, kad būtų saugoma ir skatinama Chartijos politika ir praktika, kurią įgyvendindamos ES teisę vykdo Sąjungos institucijos, įstaigos, organai, tarnybos ir agentūros, taip pat valstybės narės; mano, kad pagrindinių teisių institucijai įsteigti reikalingas Sutartyse numatytas teisinis pagrindas, kuriame būtų įtvirtintas jos nepriklausomumas ir nustatyta įprasta teisėkūros procedūra jos įgaliojimams priimti ir iš dalies keisti; ragina šiai naujai institucijai suteikti teisę pagal SESV 263 straipsnį reikšti ieškinius dėl Chartijos pažeidimo; ragina į Pagrindinių teisių agentūros įgaliojimus įtraukti kompetenciją nagrinėti skundus ir numatyti, kad rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų ar rekomendacijų, kurie daro poveikį pagrindinėms teisėms, Komisija privalėtų su ja konsultuotis;

54.primena atitinkamos Teisingumo Teismo praktikos, kuria užtikrinama pagarba pagrindinėms teisėms ir išsamiau apibrėžiamas teisinės valstybės principas, svarbą; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės nuolat atsisako įgyvendinti nacionalinių teismų, Teisingumo Teismo ir EŽTT sprendimus, o tai prisideda prie teisinės valstybės padėties blogėjimo; pabrėžia, kad dėl teismo sprendimų neįgyvendinimo gali nebelikti teisių gynimo priemonių žmogaus teisių pažeidimų atveju; pabrėžia, kad ES teisės viršenybė yra ES teisinės tvarkos pagrindas; ragina Komisiją užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus tais atvejais, kai šis principas nėra įgyvendinamas;

55.pabrėžia svarbų nacionalinių ir vietos valdžios institucijų, taip pat valstybių narių parlamentų ir teisėsaugos institucijų vaidmenį skatinant ir ginant Chartijoje įtvirtintas teises;

56.atkreipia dėmesį į Pagrindinių teisių agentūros pastabą, kad valstybės narės, regis, nepakankamai struktūruotai dalyvauja įgyvendinant Komisijos Chartijos taikymo stiprinimo strategiją, pavyzdžiui, apibrėžiant aiškius tikslus, etapus ir terminus; ragina valstybes nares visapusiškai įgyvendinti strategiją;

57.primena, kad teisės dalyvauti demokratiniame gyvenime ir pareigos užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami kuo atviriau ir kuo arčiau piliečių, apsaugą užtikrina Sutartys, visų pirma ES sutarties 10 straipsnis; ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti pakankamai laiko viešoms konsultacijoms bei skaidrumą ir savo iniciatyva skelbti viešus dokumentus;

58.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.