P9_TA(2024)0052Europos darbo institucijos įgaliojimų peržiūra2024 m. sausio 18 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl Europos darbo institucijos įgaliojimų peržiūros (2023/2866(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į 2017 m. lapkričio 17 d. Parlamento, Tarybos ir Komisijos iškilmingai paskelbtą Europos socialinių teisių ramstį,

–atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 4 d. Komisijos komunikatą „Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas“ (COM(2021)0102),

–atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 8 d. Europos Vadovų Tarybos Porto deklaraciją,

–atsižvelgdamas į savo 2023 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl socialinės Europos darbotvarkės praėjus dvejiems metams nuo Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo OL C, C/2023/1072, 2023 12 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1072/oj.,

–atsižvelgdamas į savo 2014 m. sausio 14 d. rezoliuciją dėl veiksmingos darbo inspekcijos kaip darbo sąlygų gerinimo Europoje strategijos OL C 482, 2016 12 23, p. 31.,

–atsižvelgdamas į 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/1149, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija, iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 883/2004, (ES) Nr. 492/2011 ir (ES) 2016/589 ir panaikinamas Sprendimas (ES) 2016/344 OL L 186, 2019 7 11, p. 21.,

–atsižvelgdamas į 2018 m. kovo 13 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (COM(2018)0131), ir į pridedamą poveikio vertinimą (SWD(2018)0068),

–atsižvelgdamas į Europos darbo institucijos 2019, 2020, 2021 ir 2022 m. konsoliduotąsias metines veiklos ataskaitas,

–atsižvelgdamas į savo 2020 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl tarpvalstybinių ir sezoninių darbuotojų apsaugos Europoje COVID-19 krizės metu OL C 362, 2021 9 8, p. 82.,

–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „judėjimo laisvė reiškia, kad įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų atžvilgiu panaikinama bet kokia valstybių narių darbuotojų diskriminacija dėl pilietybės“,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 dalį,

–atsižvelgdamas į Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.kadangi 2021 m. kitoje valstybėje narėje gyveno apie 10 mln. darbingo amžiaus ES piliečių Europos Komisija, „2022 m. metinė ataskaita dėl darbo jėgos judumo ES viduje“, Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties generalinis direktoratas, 2022 m.; kadangi pastaraisiais metais padidėjo ES gyvenančių ir dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius; kadangi 2022 m. ES darbo rinkoje dalyvavo 9,93 mln. trečiųjų šalių piliečių, t. y. 5,1 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų Europos Komisija, „Migracijos į Europą statistika“, 2023 m. gegužės mėn.; kadangi darbuotojai iš trečiųjų šalių dar nepriskiriami Europos darbo institucijos (EDI) kompetencijos sričiai, nors jų problemos, susijusios su darbo jėgos judumu ir darbo sąlygomis, dažnai yra panašios į ES darbuotojų problemas;

B.kadangi laisvas darbuotojų judėjimas ir laisvė teikti paslaugas yra dvi iš keturių pagrindinių ES laisvių; kadangi šios laisvės yra labai svarbios tinkamam bendrosios rinkos veikimui; kadangi jos yra vienas iš pagrindinių ES integracijos laimėjimų;

C.kadangi nepakankamas socialinės apsaugos sistemų koordinavimas valstybėse narėse gali trukdyti darbuotojų judumui; kadangi dėl problemų, turinčių įtakos su socialine apsauga susijusių teisių ir išmokų perkeliamumui, darbuotojai gali būti atgrasomi nuo darbo kitoje valstybėje narėje;

D.kadangi Parlamentas ne kartą ragino sukurti ES masto socialinio draudimo numerį, kad būtų galima lengvai nustatyti darbuotojų tapatybę, jų užimtumo statusą ir socialinės apsaugos teises;

E.kadangi darbo jėgos judumas skatina ekonomikos augimą ir yra naudingas visai ES, nes padeda užtikrinti darbo jėgos pasiūlos ir paklausos pusiausvyrą; kadangi dėl darbo jėgos judumo taip pat gali pablogėti darbo sąlygos ir būti išnaudojami mobilieji darbuotojai, kai piktnaudžiaujama galiojančiais įstatymais ir jie apeinami arba kai darbuotojai neturi informacijos apie savo teises ir visas taikomas kolektyvines sutartis;

F.kadangi dėl 27-ių skirtingų darbo rinkos sistemų ir nacionalinių taisyklių bei praktikos vis dar sunku užtikrinti sąžiningą judumą ir sąžiningą konkurenciją, grindžiamus nediskriminavimu ir vienodo užmokesčio už vienodą darbą principu; kadangi Sąjungos teisės aktai dėl darbuotojų darbo ir socialinių teisių turi būti tinkamai įgyvendinami ir vykdomi visose valstybėse narėse, taip pat tarpvalstybiniais atvejais; kadangi EDI taip pat turėtų skatinti taikyti novatoriškus veiksmingo tarpvalstybinio bendradarbiavimo ir informacijos rinkimo, analizės bei keitimosi ja metodus; kadangi mobiliesiems darbuotojams, ypač trečiųjų šalių piliečiams, trūksta paramos paslaugų, pavyzdžiui, teisinių, socialinių ir psichologinių konsultacijų;

G.kadangi 2017 m. Geteborge paskelbtame Europos socialinių teisių ramstyje nustatyta 20 principų ir sudarytas socialinių taisyklių sąvadas, siekiant sukurti tvirtą socialinę Europą, kuri būtų teisinga ir įtrauki; kadangi lygios teisės ir galimybės, galimybė dalyvauti darbo rinkoje, sąžiningos darbo sąlygos, socialinė apsauga, įtrauktis ir socialinių partnerių savarankiškumas yra kertinės Sutartyse įtvirtintos Sąjungos nuostatos;

H.kadangi nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos, pavyzdžiui, darbo ir socialinės apsaugos inspekcijos, ir socialiniai partneriai, dalyvaujantys atliekant darbo ir socialinės apsaugos patikrinimus, ne visada turi reikiamų išteklių, todėl jiems gali būti sunku veiksmingai užtikrinti nacionalinės ir ES teisės aktų vykdymą, ypač tarpvalstybiniais atvejais; kadangi veiksmingam vykdymo užtikrinimui reikalingi pakankami ištekliai, taip pat struktūrizuotas valstybių narių ir visų susijusių suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimas bei reguliarus ir saugus keitimasis informacija;

I.kadangi EDI buvo įsteigta siekiant palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą veiksmingai užtikrinant darbo teisės, įskaitant bendrus ir suderintus patikrinimus, vykdymą ir valstybių narių keitimąsi informacija darbo jėgos judumo klausimais, kad būtų remiamos sąžiningos ir gerai veikiančios darbo rinkos ir gerovės sistemos, apsaugomi darbuotojai ir užtikrinama sąžininga konkurencija bendrojoje rinkoje;

J.kadangi valstybės narės darbuotojams ir darbdaviams turėtų teikti paramą, informaciją ir konsultacijas; kadangi nei EDI, nei susijusios profesinės sąjungos neturi pakankamai išteklių, kad galėtų atlikti asmenims skirtos pagalbos tarnybos funkcijas;

K.kadangi, remiantis jos steigimo reglamentu, EDI turi prisidėti užtikrinant sąžiningą darbo jėgos judumą visoje Sąjungoje ir padėti valstybėms narėms ir Komisijai Sąjungoje koordinuoti socialinės apsaugos sistemas; kadangi EDI šioje srityje atlieka keletą užduočių, be kita ko, sudaro palankesnes sąlygas asmenims, darbdaviams ir socialiniams partneriams gauti informaciją apie darbo jėgos judumą, padeda valstybėms narėms skatinti tarpvalstybinį darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimą ir koordinuoti Europos užimtumo tarnybų (EURES) veiklą, palengvina valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija, koordinuoja ir padeda atlikti suderintus ir bendrus patikrinimus, atlieka analizes ir rizikos vertinimus su tarpvalstybiniu darbo jėgos judumu susijusiais klausimais, padeda valstybėms narėms stiprinti gebėjimus darbo jėgos judumo srityje, kovoja su nedeklaruojamu darbu ir tarpininkauja valstybių narių ginčuose dėl atitinkamos ES teisės taikymo;

L.kadangi EDI dar neišnaudoja viso savo veiklos potencialo; kadangi EDI veiklai ir poveikiui turi įtakos tokie suvaržymai kaip savanoriškas valstybių narių bendradarbiavimas ir dalyvavimas ir ribota jos kompetencija prašyti nukentėjusių darbuotojų ir įmonių duomenų ir juos tvarkyti; kadangi dėl savo teisinės sistemos EDI negali savo iniciatyva atlikti tyrimų ir spręsti su darbo jėgos judumu iš trečiųjų šalių susijusių klausimų;

M.kadangi valstybėse narėse labai skiriasi darbo inspekcijų atlikimo taisyklės ir praktika, taip pat nacionalinių institucijų ir EDI bendradarbiavimas;

N.kadangi Europos bankininkystės institucijai suteikti įgaliojimai atlikti tyrimus savo iniciatyva; kadangi kai kurios Europos agentūros, pavyzdžiui, Europolas, turi prieigą prie Vidaus rinkos informacinės sistemos duomenų bazės ir gali tvarkyti asmens duomenis; kadangi EDI neturi panašių teisių;

O.kadangi socialiniai partneriai neturi pirmiausia išnaudoti vidaus vykdymo užtikrinimo galimybių, nes jie gali bet kada pranešti EDI apie tarpvalstybinius atvejus, kad būtų pradėti tarpvalstybiniai patikrinimai; kadangi, siekiant didinti EDI veiksmingumą, būtina užtikrinti savalaikį, sistemingą ir struktūrinį ES, sektorių ir nacionalinių socialinių partnerių dalyvavimą;

P.kadangi į EDI integruota Europos kovos su nedeklaruojamu darbu platforma; kadangi nedeklaruojamas darbas tebėra viena iš opių ES problemų; kadangi kai kuriuose sektoriuose, pavyzdžiui, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos, turizmo, priežiūros ir su namų ūkiu susijusių paslaugų, šis reiškinys labiau paplitęs negu kituose;

Q.kadangi EDI dažnai užsako, kad tyrimus ir analizes atliktų išorės rangovai, todėl institucija negali kaupti savo ekspertinių žinių ir gali kilti abejonių dėl jos nepriklausomumo;

R.kadangi vienas iš EDI steigimo tikslų buvo spręsti problemas, susijusias su nepakankamu nacionalinių institucijų, atsakingų už įvairius darbo jėgos judumo aspektus ir socialinės apsaugos sistemų koordinavimą, keitimusi informacija, siekiant užtikrinti, kad visi turimi ištekliai būtų kuo veiksmingiau naudojami tose srityse, kuriose EDI gali suteikti pridėtinės vertės;

S.kadangi ES didėja įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitiktis ir vis labiau trūksta darbo jėgos; kadangi skatinant darbo jėgos judumą ir tarpvalstybinį darbo jėgos pasiūlos ir paklausos derinimą EURES gali atlikti vieną iš pagrindinių vaidmenų; kadangi EDI neturi galimybių pavieniams darbo ieškantiems asmenims ir įmonėms teikti pagalbos tarnybos paslaugų; kadangi neišnaudojamas visas EURES potencialas; kadangi nacionalinės institucijos, įdarbinimo agentūros ir socialiniai partneriai turėtų labiau skatinti naudotis EURES paslaugomis;

T.kadangi pagal Reglamento (ES) 2019/1149 40 straipsnį ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 1 d., o vėliau – kas penkerius metus Komisija turi įvertinti EDI veiklos, susijusios su jos tikslais, įgaliojimais ir užduotimis, rezultatus; kadangi atliekant Komisijos vertinimą turėtų būti atsižvelgiama į EDI ir atitinkamų suinteresuotųjų subjektų indėlį ir visų pirma įvertinama, ar reikia pakeisti EDI įgaliojimus ir veiklos sritį, įskaitant jos veiklos srities išplėtimą, kad ji apimtų konkrečių sektorių poreikius; kadangi atliekant vertinimą taip pat turėtų būti išnagrinėta tolesnė sąveika ir galimybės derinti veiklą su kitomis agentūromis užimtumo, socialinės politikos ir pagrindinių teisių srityse, taip pat nustatyta, kuriose srityse EDI veikla galėtų suteikti daugiau pridėtinės vertės nacionalinėms institucijoms;

U.kadangi atliekant vertinimą turėtų būti toliau nagrinėjamos galimybės nusikaltimų atvejais reguliariai bendradarbiauti ir keistis informacija su Europolu ir Eurojustu, ypač kai tai susiję su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, statybos pramonėje, o su Europos subsidijomis susijusiais atvejais – su Europos prokuratūra;

V.kadangi savo 2023 m. gegužės 11 d. rezoliucijoje dėl socialinės Europos darbotvarkės praėjus dvejiems metams nuo Porto socialinių reikalų aukščiausiojo lygio susitikimo Parlamentas pabrėžė, kokia svarbi yra gerai veikianti ir veiksminga EDI; kadangi Parlamentas jau paragino Komisiją pasinaudoti būsimo vertinimo suteikiama galimybe ir pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo būtų peržiūrėta EDI steigimo reglamento taikymo sritis ir jai būtų sudarytos sąlygos išnaudoti visą savo potencialą, ypač susijusį su jos tyrimo įgaliojimais;

1.ragina Komisiją, remiantis nuo 2019 m. įgyta patirtimi ir šiuo metu atliekamu EDI įgaliojimų ir veiklos pajėgumų vertinimu, pateikti pasiūlymą dėl tikslinės EDI steigimo reglamento peržiūros, siekiant stiprinti jos įgaliojimus ir didinti pridėtinę vertę nacionalinėms institucijoms, kad ji galėtų visapusiškai įgyvendinti savo misiją užtikrinti sąžiningą darbo jėgos judumą;

2.ragina iš esmės stiprinti EDI įgaliojimus, kad būtų užtikrinta jos pridėtinė vertė nacionalinėms vykdymo užtikrinimo institucijoms, suteikiant jai teisę tirti įtariamus ES teisės pažeidimus ar jos netaikymo atvejus ir savo iniciatyva, apie tai pranešus atitinkamoms nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, inicijuoti ir atlikti tarpvalstybinių atvejų tyrimus ir patikrinimus, ypač tais atvejais, kai pažeidžiama ES teisė arba kai nacionalinės kompetentingos institucijos dėl įtariamų ES teisės pažeidimų ar jos netaikymo atvejų nesiima tolesnių veiksmų; pabrėžia, kad būtina pranešti nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir nuolat informuoti socialinius partnerius apie visus jų jurisdikcijai priskiriamus EDI atliekamus tyrimus ir užtikrinti, kad nacionalinės kompetentingos institucijos, vadovaudamosi nacionalinės teisės aktais ir praktika, nedelsdamos pateiktų EDI visą informaciją, kuri, EDI nuomone, yra reikalinga jos tyrimams atlikti;

3.primena, kad kai kuriose valstybėse narėse darbo inspekcijas atlieka socialiniai partneriai; pabrėžia, jog svarbu užtikrinti, kad EDI ir nacionalinės kompetentingos institucijos veiksmingai bendradarbiautų su socialiniais partneriais, paisydamos pagal nacionalinius darbo santykius suteikiamo jų savarankiškumo, teisių ir prerogatyvų;

4.primena, kad EDI veikia jos steigimo reglamente nurodytų Sąjungos aktų taikymo srityje; vis dėlto pažymi, kad institucija dažnai susiduria su problemomis, susijusiomis su trečiųjų šalių piliečių, kuriems taikomi atitinkami darbo teisės aktai, darbo sąlygomis; todėl ragina išplėsti EDI įgaliojimus, kad jie apimtų trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos judumą, itin daug dėmesio skiriant fiktyvaus komandiravimo ir fiktyvaus savarankiško darbo panaikinimui; pabrėžia, kad reikia geriau padėti valstybėms narėms taikyti atitinkamą ES teisę ir į EDI įgaliojimus aiškiai įtraukti konkretiems sektoriams skirtus teisės aktus, susijusius su darbo teise darbo jėgos judumo sąlygomis, pavyzdžiui, transporto, statybos ir žemės ūkio sektoriuose, taip pat dirbant darbą per laikinojo įdarbinimo įmones;

5.pabrėžia, kad reikia užtikrinti tinkamus tolesnius veiksmus, susijusius su suderintais ir bendrais patikrinimais, kuriuos remia ar padeda atlikti EDI; ragina taikyti veiksmingas procedūras siekiant užtikrinti, kad nustatyti nacionalinės ir ES teisės pažeidimai darbo jėgos judumo srityje būtų tinkamai šalinami valstybėse narėse taikant administracines arba teisines procedūras; pabrėžia, kad EDI turėtų būti suteikta teisė įtariamų pažeidimų atvejais pradėti administracines ir teisines procedūras; pabrėžia, kad EDI, remdamasi savo įgaliojimais, turėtų padėti tarpvalstybiniais atvejais susigrąžinti neišmokėtą darbo užmokestį ir išieškoti socialinio draudimo įmokas, pavyzdžiui, pateikdama turimą informaciją ir įrodymus;

6.pabrėžia, kad EDI turėtų nuodugniai nagrinėti atvejus, apie kuriuos ją informuoja socialinių partnerių organizacijos, kartu su atitinkamomis nacionalinėmis institucijomis pradėdama bendrus ir suderintus patikrinimus arba pati atlikdama patikrinimus; pabrėžia, kad socialiniai partneriai turėtų turėti galimybę prašyti EDI atlikti tyrimą ar patikrinimą; pabrėžia, kad socialiniams partneriams turėtų būti pateikiama tolesnė informacija apie atliekamas procedūras, o jeigu EDI atmeta prašymą – išsamus pagrindimas;

7.pabrėžia, kad siekiant užkirsti kelią darbo teisės aktų nesilaikymui, vengimui mokėti socialinio draudimo įmokas ir mokesčių slėpimui vykdant tarpvalstybinę veiklą, būtina užtikrinti veiksmingą vykdymą, įskaitant atgrasomąsias finansines sankcijas; todėl primygtinai ragina EDI, atsižvelgiant į savo įgaliojimus, pirmenybę teikti tarpvalstybinei teisėsaugai ir kontrolei ir bendradarbiauti su kitomis atitinkamomis ES agentūromis; pabrėžia, kad EDI, laikydamasi taikomų ES duomenų apsaugos taisyklių, turėtų registruoti atvejus, kai buvo pažeisti ES ir nacionaliniai darbo jėgos judumo srities teisės aktai;

8.primena, kad Komisijos pasiūlyme dėl reglamento, kuriuo įsteigiama Europos darbo institucija (10 straipsnio 7 dalis), buvo numatyta, kad EDI turės pranešti Komisijai ir atitinkamos valstybės narės valdžios institucijoms apie „įtariamus Sąjungos teisės pažeidimus, įskaitant tose srityse, kurios nepriklauso jos kompetencijai“, jeigu darbo metu sužinotų apie tokius pažeidimus; apgailestauja, kad ši nuostata nebuvo įtraukta į priimtą steigimo reglamento tekstą; pabrėžia, kad peržiūrint EDI steigimo reglamentą tokia nuostata turėtų būti įtraukta;

9.ragina, siekiant didinti EDI veiksmingumą, plėtojant ir vykdant jos veiklą laiku, sistemingai ir struktūriškai įtraukti ES, sektorių ir nacionalinius socialinius partnerius; ragina nacionalines kompetentingas institucijas glaudžiau bendradarbiauti su nacionaliniais socialiniais partneriais, nes jie yra darbo teisės srities ekspertai;

10.ragina valstybes nares pripažinti EDI pridėtinę vertę, stiprinti savo kompetentingų institucijų ir EDI bendradarbiavimą ir nacionaliniu lygmeniu skirti pakankamai išteklių, kad kompetentingos institucijos turėtų priemonių, pajėgumų ir struktūrą veiksmingai bendradarbiauti ir veikti; primena labai svarbų nacionalinių ryšių palaikymo pareigūnų vaidmenį palengvinant valstybių narių ir EDI bendradarbiavimą, nes jie atlieka nacionalinių kontaktinių asmenų funkcijas, taip pat EDI ir valstybių narių keitimąsi informacija; pabrėžia, kad valstybių narių deleguoti nacionaliniai ekspertai, įskaitant nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus, turėtų padėti vykdyti EDI užduotis, o jų valstybė narė neturėtų jiems vadovauti ar jų prižiūrėti; pabrėžia, kad ES lygmens socialiniams partneriams reikia suteikti galimybę paskirti po vieną ryšių palaikymo pareigūną;

11.atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų šalių piliečiai, kurie, pavyzdžiui, yra priklausomi nuo darbdavio suteikiamo būsto, dažniau susiduria su nesaugiomis darbo ir gyvenimo sąlygomis; pabrėžia, kad EDI turėtų būti suteikti įgaliojimai spręsti su trečiųjų šalių piliečių padėtimi susijusius klausimus, remiantis taikomais ES darbo teisės aktais, ir kad šiuo požiūriu reikia glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, socialiniais partneriais ir pilietinės visuomenės organizacijomis; atkreipia dėmesį į tai, kad valstybės narės galėtų pasinaudoti EDI gebėjimu teikti informaciją apie mobilių trečiųjų šalių piliečių darbo sąlygas; pabrėžia, kad EDI turėtų galėti, laikantis taikomų ES duomenų apsaugos taisyklių, rinkti duomenis, susijusius su mobiliųjų darbuotojų, įskaitant trečiųjų šalių piliečius, padėtimi, ir jais naudotis, taip pat padėti valstybėms narėms geriau įgyvendinti galiojančius teisės aktus, taikomus bendrojoje rinkoje dirbantiems trečiųjų šalių piliečiams; pažymi, kad EDI taip pat galėtų atlikti tam tikrą vaidmenį palengvinant valstybių narių bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija siekiant gerinti trečiųjų šalių piliečių galimybes kreiptis į kompetentingas institucijas su darbo jėgos judumu ir darbo sąlygomis susijusias klausimais;

12.apgailestauja, kad Komisija nesiėmė tolesnių veiksmų dėl 2021 m. lapkričio 25 d. Parlamento rezoliucijos dėl Europos socialinio draudimo paso įvedimo siekiant pagerinti skaitmeninį socialinės apsaugos teisių įgyvendinimą ir sąžiningą judumą OL C 224, 2022 6 8, p. 81. arba dėl jo pakartotinio raginimo pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Europos socialinio draudimo numerio sukūrimo; todėl pakartoja savo raginimą Komisijai nedelsiant pateikti tokį pasiūlymą, kad būtų palengvinta EDI ir nacionalinių institucijų vykdoma vykdymo užtikrinimo veikla, sudaromos sąlygos socialinės apsaugos koordinavimui ir užtikrinamas sąžiningas darbo jėgos judumas;

13.atkreipia dėmesį į tai, kad nacionaliniu lygmeniu ne visada lengva nustatyti tarptautinių subjektų vykdomą su darbo jėgos judumu susijusią išnaudojimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo bendrąją praktiką ir su ja kovoti; todėl yra įsitikinęs, kad EDI galėtų suteikti pridėtinės vertės ES lygmeniu atlikdama operatyvinę analizę, kad būtų galima geriau nustatyti ir atskleisti rizikos sektorius ir nesąžiningą susijusių subjektų praktiką bei keistis geriausios praktikos pavyzdžiais, kaip kovoti su tokiais atvejais; apgailestauja, kad dabartiniame EDI reglamente nenustatytas nei tinkamas teisinis pagrindas operatyvinėms rizikos analizėms atlikti, nei jokios tolesnės procedūros; primena, kad nustačius bet kokį darbo jėgos judumo srities ES teisės pažeidimą turėtų būti atliekamas tyrimas ir, kai tinkama, skiriamos atgrasomosios sankcijos;

14.ragina įtraukti aiškią nuostatą, pagal kurią EDI, laikydamasi taikomų ES duomenų apsaugos taisyklių, galėtų tvarkyti su tyrimais ir operatyvinėmis analizėmis susijusius duomenis; ragina EDI suteikti prieigą prie Vidaus rinkos informacinės sistemos ir kitų atitinkamų duomenų bazių, jeigu bus užtikrinamas duomenų konfidencialumas ir gerbiamos visų duomenų subjektų pagrindinės teisės; pabrėžia, kad, siekdama laiku ir veiksmingai atlikti savo užduotis, EDI taip pat turi turėti prieigą prie visų jos darbui svarbių nacionalinių duomenų, įskaitant valstybių narių atliekamų patikrinimų ir vykdomos vykdymo užtikrinimo veiklos išvadas;

15.pabrėžia, kad EURES gali atlikti svarbų vaidmenį visoje ES sprendžiant darbo jėgos trūkumo ir įgūdžių pasiūlos ir paklausos neatitikties problemas EURES, „2022 m. darbo jėgos trūkumo ir pertekliaus ataskaita“ (angl. Report on labour shortages and surpluses – 2022), Europos Sąjungos leidinių biuras, Liuksemburgas, 2023 m., taip pat teikiant bendrą informaciją apie nacionalines darbo rinkas ir socialinės apsaugos sistemas bei tikralaikę informaciją apie laisvas darbo vietas; atkreipia dėmesį į tai, koks svarbus mobiliems darbo ieškantiems asmenims ir potencialiems darbdaviams yra patogesnis naudotis EURES portalas;

16.ragina gerinti valstybių narių, socialinių partnerių ir EDI veiksmų koordinavimą ir bendradarbiavimą teikiant informaciją darbuotojams ir darbdaviams apie darbo jėgos judumą ir darbuotojų teises;

17.pabrėžia, jog tam, kad būtų užtikrinta veiksmų sąveika, būtinas veiksmingas ES agentūrų bendradarbiavimas;

18.ragina plėtoti bendradarbiavimą nusikaltimų atvejais keičiantis informacija su Europolu ir Eurojustu, ypač kai tai susiję su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, statybos pramonėje, o su Europos subsidijomis susijusiais atvejais – su Europos prokuratūra;

19.pabrėžia, kad EDI turi turėti pakankamai išteklių, įskaitant savo darbuotojus, kad galėtų vykdyti savo užduotis, visų pirma atlikti patikrinimus vietoje siekiant nustatyti darbo teisės pažeidimus; pažymi, kad didelę dalį EDI darbuotojų sudaro deleguotieji nacionaliniai ekspertai, ir tai labai trukdo jos veiklai vidutinės trukmės ir ilguoju laikotarpiais; primena, kad deleguotieji nacionaliniai ekspertai skiriami dirbti tik laikinai, o tai gali prisidėti prie institucijos darbo nenuoseklumo, kelti pavojų veiklos tęstinumui ir apsunkinti pagrindinių EDI užduočių atlikimą; todėl ragina pakankamą skaičių deleguotųjų nacionalinių ekspertų etatų pakeisti nuolatiniais etatais;

20.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.