P9_TA(2024)0074ES prioritetai JT Moterų padėties komisijos 68-ojoje sesijoje2024 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES prioritetų JT Moterų padėties komisijos 68-ojoje sesijoje (2023/2973(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į JT Moterų padėties komisijos 68-ąją sesiją ir jos prioritetinę temą „Spartesnis lyčių lygybės ir visų moterų ir mergaičių įgalėjimo užtikrinimas sprendžiant skurdo problemą, stiprinant institucijas ir skiriant finansavimą atsižvelgiant į lyčių aspektą“,

–atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo 15 d. Pekino deklaraciją ir veiksmų platformą, taip pat į jos peržiūros konferencijų rezultatus,

–atsižvelgdamas į 1979 m. JT konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims,

–atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 21 ir 23 straipsnius,

–atsižvelgdamas į 2030 m. Darnaus vystymosi darbotvarkę, principą „nė vieno nepalikti nuošalyje“, visų pirma į 1-ąjį darnaus vystymosi tikslą (DVT), kuriuo siekiama panaikinti skurdą, 5-ąjį DVT, kuriuo siekiama užtikrinti lyčių lygybę ir pagerinti moterų gyvenimo sąlygas, ir 8-ąjį DVT, kuriuo siekiama tvaraus ekonomikos augimo,

–atsižvelgdamas į 2021–2025 m. ES veiksmų planą dėl lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo vykdant ES išorės veiksmus (LLVP III),

–atsižvelgdamas į 2020 m. kovo 5 d. priimtą 2020–2025 m. ES lyčių lygybės strategiją,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 22 d. rezoliuciją dėl bendrų Europos veiksmų priežiūros srityje OL C 47, 2023 2 7, p. 30.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. birželio 24 d. rezoliuciją dėl moterų skurdo Europoje OL C 47, 2023 2 7, p. 2.,

–atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 157 straipsnio 4 dalį,

–atsižvelgdamas į Tarybai ir Komisijai pateiktus klausimus dėl ES prioritetų JT Moterų padėties komisijos 68-ojoje sesijoje (O-000056/2023 – B9-0005/2024 ir O-000057/2023 – B9-0006/2024),

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 136 straipsnio 5 dalį ir 132 straipsnio 2 dalį,

–atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pasiūlymą dėl rezoliucijos,

A.kadangi moterų teisių ir lyčių lygybės užtikrinimas yra pamatinis ES principas, įtvirtintas Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 23 straipsnyje; kadangi lyčių aspekto integravimas ir biudžeto sudarymas atsižvelgiant į lyčių aspektą yra svarbios priemonės norint pasiekti šį tikslą ir integruoti šiuos principus į visas ES politikos sritis, priemones ir veiksmus, įskaitant jos išorės aspektus;

B.kadangi 1995 m. Pekine vykusioje Ketvirtojoje pasaulinėje moterų klausimų konferencijoje 189 viso pasaulio šalys, įskaitant Europos Sąjungą ir jos valstybes nares, įsipareigojo siekti lyčių lygybės ir užtikrinti visų moterų ir mergaičių įgalėjimą; kadangi 2015 m. JT valstybių narių priimtos Darnaus vystymosi darbotvarkės 5-ajame DVT nustatyta, kad iki 2030 m. turi būti užtikrinta lyčių lygybė ir moterų ir mergaičių įgalėjimas, atspindint visą jų įvairovę;

C.kadangi ES turi pripažinti savo atsakomybę įtraukti lyčių aspektą į visas savo išorės politikos sritis, pavyzdžiui, vystomąjį bendradarbiavimą, humanitarinę pagalbą, prekybą, žemės ūkį, klimatą ir migraciją, kad galėtų prisidėti prie visuotinio moterų skurdo panaikinimo;

D.kadangi feministinės užsienio reikalų politikos samprata siekiama įgalėti moteris ir mergaites, sprendžiant krizes ir mažinant jų neigiamas pasekmes moterims, mergaitėms ir lyčių lygybei, įskaitant kovą su moterų skurdu; kadangi ES, vykdydama savo išorės veiksmus, turėtų siekti laikytis tokio holistinio požiūrio;

E.kadangi 1995 m. Pekino veiksmų platformoje pabrėžta, kad lyčių lygybė, moterų ir mergaičių įgalėjimas ir jų žmogaus teisių užtikrinimas yra labai svarbūs veiksniai siekiant panaikinti skurdą; kadangi skurdas, socialinė ir politinė atskirtis yra glaudžiai tarpusavyje susiję; kadangi moterų skurdas yra sudėtinga, daugialypė problema, kylanti tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu; kadangi dėl to labai svarbu kovoti su visomis pagrindinėmis moterų skurdo priežastimis ir jo apraiškomis; kadangi dėl šių priežasčių ribojamos jų galimybės visapusiškai išnaudoti savo potencialą ir pasinaudoti savo teisėmis visuomenėje, siekiant užtikrinti tvarų pragyvenimą;

F.kadangi moterys ir mergaitės, palyginti su vyrais, ir toliau patiria neproporcingai didelę skurdo ir socialinės atskirties riziką, ypač tos moterys ir mergaitės, kurios susiduria su sąveikine diskriminacija dėl lyties, rasės, odos spalvos, etninės ar socialinės kilmės, genetinių požymių, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar bet kurių kitų pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos ES pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnis., lyties, lytinės tapatybės ir raiškos bei lyties požymių; kadangi apskaičiuota, kad visame pasaulyje 383 mln. moterų ir mergaičių išgyvena už mažiau nei 1,90 JAV dolerio per dieną, o vyrų ir berniukų – 368 mln. Azcona, G., ir Bhatt, A., Poverty is not gender neutral, padalinys „JT Moterys“, 2023 m. kovo mėn.; kadangi moterų skurdo lygis yra aukštesnis nei vyrų (12,8 proc., palyginti su 12,3 proc.) Gender differences in poverty and household composition through the life cycle (liet. „Lyčių skirtumai skurdo ir namų ūkių sudėties kontekste per visą gyvenimo ciklą“), padalinys „JT Moterys“ ir Pasaulio bankas.;

G.kadangi moterų skurdas, vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumas yra besikaupiančios sisteminės ir struktūrinės nelygybės bei diskriminacijos išdava; kadangi žalingi lyčių stereotipai ir socialinės normos vis dar turi įtakos pasidalijimui darbais namuose, švietimo sektoriuje, darbo vietoje ir visuomenėje, taip pat galimybėms patekti į valdžią, naudotis ištekliais, įskaitant galimybę gauti finansavimą ar kreditą iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui, naudojant rizikos kapitalą, įskaitant moterų investicijų tinklus, žemės nuosavybę ir paveldėjimą bei sprendimų priėmimą; kadangi dėl neapmokamos priežiūros ir namų ruošos darbų moterys ir mergaitės patiria neproporcingai didelę naštą ir šios namų ruošos ir priežiūros pareigos nėra deramai pripažįstamos;

H.kadangi galimybė naudotis paslaugomis, įskaitant vaikų priežiūros ir ilgalaikės priežiūros paslaugas, ypač paveikia moteris ir mergaites, nes jos dažnai užpildo priežiūros ir šeimos paramos spragas, ir taip neproporcinga atsakomybė už neapmokamą priežiūrą ir toliau tenka moterims;

I.kadangi visame pasaulyje moterys sudaro 70 proc. sveikatos ir priežiūros sektorių darbuotojų 2022 m. liepos 5 d. rezoliucija dėl moterų skurdo Europoje, priimti tekstai, P9_TA(2022)0274.; kadangi tokio pobūdžio darbai buvo sistemingai nuvertinami, nes juos nemokamai dirbo ir tebedirba moterys namų ūkiuose; kadangi moterys dažniau įdarbinamos ne visą darbo dieną, nes joms tenka neproporcingai didelė neapmokamos priežiūros našta; kadangi moterys patiria dirbančiųjų skurdą, kuris lemia socialinę atskirtį; kadangi reikėtų nedelsiant spręsti klausimus, susijusius su socialiniu, lyčių lygybės ir ekonominiu poveikiu asmenims, turintiems priežiūros pareigų;

J.kadangi moterų dominuojamuose darbo sektoriuose, pavyzdžiui, sveikatos ir priežiūros, sistemingai mokami per maži atlyginimai ir šie sektoriai nepakankamai vertinami; kadangi, siekiant skatinti ekonominę nepriklausomybę, būtina pripažinti ir įgyvendinti tinkamas priemones, kuriomis būtų užtikrintas vienodas moterų dalyvavimas darbo rinkose, vienodas darbo užmokestis už vienodą ar vienodos vertės darbą, galimybės gauti deramą darbą, taip pat pripažinti ryšį tarp nepakankamai vertinamo ir nepakankamai apmokamo darbo moterų dominuojamuose darbo sektoriuose;

K.kadangi skurdas didina smurto dėl lyties poveikį moterims ir mergaitėms, nes dėl išaugusių ekonominių sunkumų smurtą patyrusioms moterims sunkiau palikti savo partnerį; kadangi smurtas dėl lyties yra struktūrinė ir socialinė problema, su kuria susiduria visos socialinės ir ekonominės grupės ir kuri nepriklauso nuo kilmės ar tikėjimo; kadangi smurtas dėl lyties taip pat prisideda prie skurdo ir socialinės atskirties, nes smurtas daro itin didelį poveikį sveikatai ir dėl jo gali būti prarandamas darbas ir būstas;

L.kadangi dėl skurdo moterims kyla didesnis prekybos žmonėmis ir seksualinio išnaudojimo pavojus, nes jos ir jų šeimos tampa ekonomiškai priklausomos nuo smurtautojų;

M.kadangi svarbu suprasti ryšį tarp skurdo ir galimybių užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei naudotis susijusiomis teisėmis; kadangi skurdas ir kitos praktinės, teisinės, finansinės, kultūrinės ir socialinės kliūtys gali lemti tai, kad moterys neturės galimybių pasinaudoti su lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis susijusiomis paslaugomis, įskaitant saugų ir teisėtą abortą bei šiuolaikinę kontracepciją, arba dėl nepakankamo šių paslaugų prieinamumo moterys gali susidurti su minėtomis kliūtimis; kadangi uždelsimas ir neleidimas naudotis saugių ir teisėtų abortų paslaugomis yra smurto prieš moteris ir mergaites forma; kadangi kelios žmogaus teisių organizacijos pareiškė, kad atsisakymas leisti naudotis saugių ir teisėtų abortų paslaugomis gali prilygti kankinimui ar žiauriam, nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui;

N.kadangi ŽIV ir kitų lytiškai plintančių infekcijų, su reprodukcine sistema susijusių vėžio atvejų, įskaitant gimdos kaklelio vėžį, prevencija, ankstyvas diagnozavimas ir gydymas, taip pat vaisingumo priežiūra ir nevaisingumo gydymas yra labai svarbūs siekiant išsaugoti gyvybes;

O.kadangi galimybę įsigyti sanitarinių ir menstruacinių priemonių apsunkina lyčių atžvilgiu šališkas menstruacinių priemonių apmokestinimas, o tai dar labiau didina su menstruacijomis susijusio nepritekliaus problemą; kadangi gėda, negydomas menstruacijų skausmas ir diskriminuojančios tradicijos, taip pat vandens tiekimo bei sanitarinių paslaugų trūkumas su menstruacijomis susijusiai higienai palaikyti lemia tai, kad mergaitės nebaigia mokyklos ir rečiau lanko mokyklą, o moterys rečiau eina į darbą;

P.kadangi moterų ekonominė nepriklausomybė ir įgalėjimas, užtikrinant vienodą darbo užmokestį už vienodą ir vienodos vertės darbą bei galimybę lygiomis teisėmis dalyvauti darbo rinkoje ir ekonominių sprendimų priėmimo procese, yra ne tik labai svarbūs siekiant lyčių lygybės, užtikrinant moterų teisių įgyvendinimą ir skurdo panaikinimą, bet ir naudingi visai ekonomikai ir visuomenei; kadangi vienodas darbo užmokestis už vienodą ir vienodos vertės darbą bei galimybė lygiomis teisėmis dalyvauti darbo rinkoje ir ekonominių sprendimų priėmimo procese yra būtinos lygiateisės ekonomikos ir visuomenės sąlygos; kadangi, siekiant skatinti ekonominę nepriklausomybę, be kita ko, būtina didinti moterų verslumą ir savarankišką veiklą, o tam turėtų būti imamasi atitinkamų priemonių;

Q.kadangi lyčių lygybė darbo rinkoje yra svarbi moterų skurdo mažinimo priemonė, kuri naudinga ne tik moterims, bet ir visai ekonomikai, nes daro teigiamą poveikį BVP, užimtumo lygiui ir našumui; kadangi, pagerinus lyčių lygybę, iki 2050 m. ES BVP vienam gyventojui padidėtų 6,1–9,6 proc. ir būtų sukurta 10,5 mln. papildomų darbo vietų;

R.kadangi krizės, įskaitant klimato kaitą ir visus su ja susijusius padarinius, kaip antai biologinės įvairovės nykimas, gaivalinės nelaimės, pandemijos ir ginkluotieji konfliktai, daro neproporcingai didelį poveikį moterims; kadangi pažeidžiamoje padėtyje atsidūrusios moterys ir mergaitės neturi tiek galimybių pasinaudoti ištekliais, kurių reikia krizėms atlaikyti ir jas įveikti, arba neturi tiek galimybių tuos išteklius kontroliuoti; kadangi krizės nėra lyties atžvilgiu neutralios ir didina socialinę ir lyčių nelygybę; kadangi tėvų, ypač motinų, skurdas dažnai lemia vaikų skurdą;

S.kadangi nuo 2021 m. smarkiai padidėjo infliacija, kurią daugiausia lėmė didelės energijos ir maisto produktų kainos; kadangi neprognozuojama, kad darbo užmokestis didės taip sparčiai, kaip infliacija, ir dėl to gali kilti pragyvenimo išlaidų krizė; kadangi ši krizė labai neigiamai veikia moterų pragyvenimo šaltinius, sveikatą, gerovę, ekonominę nepriklausomybę ir kartu riboja jų galimybes įsigyti pirmo būtinumo daiktų, įskaitant maisto produktus, būstą, ir didina energijos nepriteklių;

T.kadangi pastaraisiais metais ES padaryta pažanga suteikiant galių moterims ir kuriant lygiavertę visuomenę, pavyzdžiui, per tokias iniciatyvas, kaip skaidrios įdarbinimo procedūros įmonėse ar darbo užmokesčio skaidrumas, turi būti skatinama toliau, nes būtent tokiomis iniciatyvomis galima pasiekti lyčių lygybę, o tai ypač aktualu kriziniu laikotarpiu;

U.kadangi investavimu į politikos priemones, kuriomis moterims suteikiamos galios, taip pat pagerinamos jų šeimų ir ypač jų vaikų gyvenimo sąlygos; kadangi nepilnoms šeimoms, kurių daugumą sudaro vienišos motinos, gresia didesnė skurdo rizika ir didesnė iš kartos į kartą perduodamo skurdo tikimybė;

1.teikia Tarybai šias rekomendacijas:a)dar kartą patvirtinti ES tvirtą įsipareigojimą įgyvendinti Pekino veiksmų platformos programą ir vėlesnių peržiūros konferencijų sprendimus, taip pat imtis įvairių juose nurodytų veiksmų lyčių lygybės srityje;b)užtikrinti visapusišką Parlamento ir jo Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto dalyvavimą priimant sprendimus dėl ES pozicijos JT Moterų padėties komisijos 68-ojoje sesijoje, pasirūpinti, kad prieš derybas Parlamentas būtų tinkamai bei laiku informuotas ir turėtų galimybę susipažinti su ES pozicijos dokumentu ir toliau stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą ir neformalias konsultacijas, be kita ko, prieš derybas ir jų metu, kad būtų tinkamai atsižvelgta į Parlamento prioritetus;c)pabrėžti teigiamų JT Moterų padėties komisijos 68-osios sesijos, kuri vyks 2024 m. kovo 11–22 d., rezultatų svarbą, be kita ko, priimant į ateitį orientuotų ir plataus užmojo įsipareigojimų, išdėstytų politinėje deklaracijoje, rinkinį;d)įsipareigoti tvirtai remti padalinio „JT Moterys“, kuris yra pagrindinis JT moterų ir mergaičių teisių propagavimo, atspindint visą jų įvairovę, sistemos dalyvis ir suburia visus atitinkamus suinteresuotuosius subjektus, darbą, kad būtų paskatinti politikos pokyčiai ir koordinuojami veiksmai; raginti visas JT valstybes nares ir ES užtikrinti tinkamą padalinio „JT Moterys“ finansavimą;e)užtikrinti, kad ES taptų pavyzdžiu ir rodytų tvirtą lyderystę, laikydamasi vieningos pozicijos dėl moterų ir mergaičių įgalėjimo, atspindint visą jų įvairovę, svarbos ir lyčių lygybės užtikrinimo visame pasaulyje;f)užtikrinti lygias galimybes švietimo, darbo rinkos, politinių ir ekonominių sprendimų priėmimo srityse, sudarant vienodas galimybes naudotis ekonominėmis ir finansinėmis paslaugomis;g)propaguoti moterų ir mergaičių lyderystę ir jų visapusišką, lygiavertį ir prasmingą dalyvavimą visais sprendimų priėmimo lygmenimis, nes moterų dalyvavimas viešajame ir politiniame gyvenime bei sprendimų priėmimo procese yra labai svarbus siekiant užtikrinti gerą valdymą ir politikos formavimą;h)taikyti lyčių aspekto integravimą ir biudžeto sudarymą atsižvelgiant į lyčių aspektą visose ES ir valstybių narių politikos srityse, nes tai yra visuotinai pripažintos priemonės moterų teisėms įgyvendinti ir lyčių lygybei pasiekti;i)kurti ir pritaikyti ES vidaus ir išorės politiką bei programas, kad moterims ir mergaitėms būtų suteikta daugiau galių, atspindint visą jų įvairovę, kad būtų gerbiamos, ginamos ir užtikrinamos jų teisės bei lyčių lygybė;j)šalinti daugialypes sistemines ir pagrindines moterų skurdo visame pasaulyje priežastis, pavyzdžiui, tai, kad pernelyg daug moterų dirba mažai apmokamą ir mažų garantijų darbą ne visą darbo dieną, dėl vaikų ir kitų šeimos narių priežiūros moterys daro karjeros pertraukas, joms trūksta galimybių patekti į darbo rinkas ir įsidarbinti, taip pat tokias priežastis kaip vyrų ir moterų darbo užmokesčio ir pensijų skirtumą bei nepakankamą moterų dalyvavimą priimant politinius ir ekonominius sprendimus;k)atkreipti dėmesį į tai, kaip svarbu skatinti moterų ir mergaičių įgalėjimą per švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą, nes tai itin aktualu kovojant su skurdą lemiančiais žalingais stereotipais ir nuolatine nelygybe, taip pat sprendžiant moterų užimtumo lygio ir nepakankamo atstovavimo tam tikruose sektoriuose, pavyzdžiui, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos (STEM) ir dirbtinio intelekto (DI), problemas;l)remti ir skatinti moterų verslumą visais lygmenimis, didinant jų dalyvavimą darbo rinkoje, gerinant jų finansinę nepriklausomybę, taip pat pripažįstant ir skatinant moterų kaip sektinų pavyzdžių, mentorių ir darbo vietų kūrėjų vaidmenį;m)užtikrinti, kad į būsimas ES strategijas, programas ir politikos iniciatyvas būtų įtraukti konkretūs veiksmai ir atitinkami biudžetiniai įsipareigojimai, kuriais būtų sprendžiami įvairūs moterų skurdo aspektai ir priežastys, kaip nurodyta ES lyčių lygybės strategijoje;n)pabrėžti, kad smurtas dėl lyties visuomenėje ir vykstant ginkluotiesiems konfliktams turi pragaištingų pasekmių moterų socialinei atskirčiai ir skurdui, ir didinti informuotumą apie tai, taip pat pabrėžti, kad būtina sukurti tvirtą teisinę nacionalinę ir tarptautinę sistemą, užtikrinti, kad tokio smurto kaltininkai būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn, o aukos turėtų teisę į veiksmingas teisių gynimo priemones ir žalos atlyginimą;o)kovoti su žalingomis tradicinėmis praktikomis, įskaitant vaikų ir priverstines santuokas bei moterų lyties organų žalojimą;p)užtikrinti, kad būtų imtasi kovos su reiškiniu, kai menstruacijų laikotarpiu merginos nelanko mokyklos, priemonių gerinant vandens sanitariją, higienos paslaugas bei su menstruacijomis susijusios higienos infrastruktūrą ir šalinant menstruacinių priemonių nepriteklių bei kovojant su stigmatizavimu šioje srityje, įskaitant švietimą ir mokymą visiems; užtikrinti didesnę sąveiką tarp programų, susijusių su sveikata, lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis ir aprūpinimo vandeniu, sanitarijos ir higienos paslaugomis mokyklose ir asmenine parama mergaitėms;q)taikyti Europos socialinių teisių ramsčio principus, vadovaujantis teisėmis grindžiamu požiūriu, siekiant užtikrinti pagrindinę socialinę apsaugą;r)užtikrinti, kad valstybės narės įgyvendintų patikimas socialinės apsaugos sistemas, be kita ko, išnagrinėdamos galimybę nustatyti minimaliąsias pajamas, siekiant visoms moterims, ypač toms, kurioms labiausiai gresia skurdas ir socialinė atskirtis, garantuoti minimalios socialinės apsaugos sistemą, atsižvelgiant į Konferencijoje dėl Europos ateities ES piliečių išsakytus reikalavimus;s)užtikrinti, kad valstybės narės pirmenybę teiktų investicijoms į socialinę infrastruktūrą ir žaliąsias darbo vietas, kad būtų garantuojama moterų gerovė ir įgalėjimas;t)gerinti viešąsias paslaugas, įskaitant sveikatos priežiūros paslaugas, kokybišką ir prieinamą viešąjį švietimą ir viešąjį transportą, ir pripažinti, kad prieinamas ir patikimas viešasis transportas atlieka svarbų vaidmenį sudarant sąlygas moterims įsilieti į darbo rinką ir dalyvauti visuomenės gyvenime;u)skatinti žaliąsias darbo vietas ir investuoti į visavertį moterų dalyvavimą įgyvendinant žaliąją pertvarką, nes tai būtina siekiant pereiti prie tvarios ekonomikos ir užtikrinti lyčių lygybę naujuose ir besiformuojančiuose sektoriuose;v)pripažinti, kad energijos nepriteklius daro neproporcingai didelę įtaką moterims, ir pasiūlyti konkrečias priemones, skirtas padėti pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, kartu užtikrinant, kad pereinant prie žaliosios energijos visiems būtų suteikta galimybė naudotis elektros energija, šildymo ir vėsinimo paslaugomis;w)garantuoti galimybes užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei naudotis susijusiomis teisėmis, įskaitant amžių atitinkantį išsamų švietimą lytiniais ir žmonių santykių klausimais visiems, įperkamas šiuolaikines kontraceptines priemones, saugų ir teisėtą abortą ir kitas lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises užtikrinančias paslaugas, taip pat kokybiškas gimdyvių sveikatos priežiūros paslaugas;x)propaguoti ir remti kiekvieno žmogaus teisę į aukščiausią įmanomą fizinės ir psichikos sveikatos lygį ir imtis konkrečių priemonių šiai teisei įgyvendinti, be kita ko, garantuojant visuotines galimybes užsitikrinti lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei naudotis susijusiomis teisėmis;y)imtis ryžtingų veiksmų ir kategoriškai pasmerkti dabartinį pasipriešinimą ir priešiškumą klausimais, susijusiais su lyčių lygybe bei lytine ir reprodukcine sveikata bei teisėmis, įskaitant kraštutinių dešiniųjų organizacijų ir antidemokratinių judėjimų daromą spaudimą, kuriuo siekiama apriboti pagrindines moterų teises, jų savarankiškumą ir emancipaciją visose srityse;z)stiprinti ir remti pilietinės visuomenės organizacijas ir nevyriausybines organizacijas, kurios remia moterų teises ir jų įgalėjimą;aa)sparčiau įgyvendinti jau prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, pavyzdžiui, darnaus vystymosi tikslus (DVT), Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, Stambulo konvenciją, TDO konvenciją Nr. 190 ir JT ST rezoliuciją Nr. 1325; remti naujas priemones, kuriomis siekiama suteikti daugiau galių moterims ir mergaitėms ir taip kovoti su jų skurdu ir socialine atskirtimi;ab)siekti propaguoti kovos su daugialype ir sąveikine diskriminacija koncepciją visuose JT organuose ir ES bei jos valstybėse narėse;ac)pakartoti, jog daugiašaliu lygmeniu ES turi imtis vadovaujamo vaidmens remiant feministinę diplomatiją, kad būtų įgyvendinti tarptautiniai susitarimai moterų ir mergaičių teisių ir įgalėjimo srityje; ragina ES, jos valstybes nares, Komisiją ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) įsipareigoti siekti feministinės užsienio, saugumo ir plėtros politikos, kuri apimtų permainas lyčių aspektu skatinančią viziją, ir užtikrinti, kad lyčių lygybė taptų viena pagrindinių jų išorės veiksmų ir prioritetų dalių;ad)atsižvelgti į tai, kad būtina stiprinti lyčių aspekto integravimą ir veiksmingiau taikyti biudžeto sudarymo atsižvelgiant į lyčių aspektą principus, be kita ko, vykdant ES išorės politiką, kad būtų sprendžiama lyčių nelygybės problema visame pasaulyje;ae)visapusiškai įgyvendinti Trečiąjį ES lyčių lygybės veiksmų planą ir užtikrinti, kad iki 2025 m. 85 proc. visų naujų veiksmų išorės santykių srityje būtų prisidedama prie lyčių lygybės ir moterų įgalėjimo; taikyti holistinį ir tvarų feministinės užsienio politikos požiūrį vykdant visus ES išorės veiksmus ir politiką;af)užtikrinti palyginamus ir pagal amžių, lytį, socialinę lytį suskirstytus duomenis apie žmonių, patiriančių daugialypę ir sąveikinę diskriminaciją, padėtį, kad būtų galima pagerinti duomenų analizę ir teikti informaciją formuojant ir įgyvendinant politiką, nes šiuo metu turima mažiau nei pusė duomenų, reikalingų 5-ojo DVT stebėsenai vykdyti;

2.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir ES specialiajam įgaliotiniui žmogaus teisių klausimais.