1.pripažįsta, kad galima praturtinti Sąjungos programų pasiekimus aktyviai ir abipusiškai naudingai bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis, kurios kartu su ES puoselėja bendras demokratines vertybes;

2.pripažįsta, kad programa „Europos horizontas“ yra didžiausia pasaulyje 2021–2027 m. laikotarpiui skirta bendradarbiavimo mokslinių tyrimų ir inovacijų programa;

3.remia trečiųjų šalių, turinčių gerus mokslo, technologijų ir inovacijų pajėgumus, prisijungimą prie programos „Europos horizontas“, ir pripažįsta, kad toks bendradarbiavimas prisideda prie bendro ES išorės veiksmų poveikio ir veiksmingumo; ragina Komisiją siekti ir sudaryti kitus asociacijos susitarimus su trečiosiomis šalimis, nes tai didina ES konkurencingumą pasaulinėje arenoje; pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad visuose atitinkamuose asociacijos susitarimuose būtų laikomasi programos „Europos horizontas“ klimato tikslų;

4.pabrėžia, kad trečiųjų šalių prisijungimas prie ES programų yra ne tik techninis veiksmas, bet ir politinis sprendimas, susijęs su asocijuotųjų šalių santykiais su ES, ir, ypač programos „Europos horizontas“ atveju, tai mokslinės ir akademinės laisvės klausimas;

5.pripažįsta Sutartyse nustatytas taisykles, kurių turi būti laikomasi laikantis teisinės valstybės principo, kad būtų išsaugota institucinė pusiausvyra, ir Parlamentui suteiktą vaidmenį; mano, kad turi būti laikomasi lojalaus bendradarbiavimo principo, užtikrinant, kad visos ES institucijos padėtų viena kitai vykdyti Sutartyse nustatytas užduotis, be kita ko, siekiant užtikrinti, kad daugiau dėmesio būtų skiriama Parlamento, kaip tiesioginio ES piliečių atstovo, požiūriui;

6.abejoja Komisijos požiūriu į tarptautinių susitarimų, skirtų trečiųjų šalių dalyvavimui Sąjungos programose, sudarymą, nes tai trukdo Parlamentui naudotis savo prerogatyvomis vykdant Sąjungos tarptautinių susitarimų sudarymo procedūras;

7.primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą visapusiškai atsižvelgti į Parlamento vaidmenį sudarant bet kokius asociacijos susitarimus, kurie atitinka šią naują struktūrą, laikantis Sutarčių;

8. pabrėžia, kad Parlamento galimybę prasmingai pritarti sudarant tarptautinius susitarimus, konkrečiai susijusius su tam tikrų šalių dalyvavimu Sąjungos programose, riboja tai, kad tokiuose susitarimuose nenumatyta struktūra, užtikrinanti parlamentinę kontrolę pagal pritarimo prisijungti prie konkrečios Sąjungos programos procedūrą;

9. pripažįsta tvirtus istorinius ir kultūrinius ES ir Naujosios Zelandijos ryšius, taip pat puikius dvišalius jų santykius, grindžiamus bendromis demokratinėmis vertybėmis ir daugeliu bendrų interesų; palankiai vertina puikų bendradarbiavimą prekybos, užsienio politikos, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ir daugiašaliuose forumuose;

10.pabrėžia svarbų Naujosios Zelandijos, kaip vienos iš pagrindinių panašiai mąstančių ES partnerių dinamiškame ir strategiškai bei ekonomiškai svarbiame Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, vaidmenį; ragina glaudžiau bendradarbiauti abipusio intereso srityse, ypač užsienio reikalų srityje; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia nuolatinį ES ir Naujosios Zelandijos bendradarbiavimą saugumo srityje, ypač vykdant operacijas ir misijas pagal ES bendrą saugumo ir gynybos politiką; primena, kad Naujoji Zelandija laikėsi tokios pačios pozicijos kaip ir ES, pasmerkdama neteisėtą Rusijos invaziją į Ukrainą ir remdama Ukrainą, teikiant jai pagalbą ir nustatant sankcijas Rusijai;

11.be to, pabrėžia neseniai sudarytą ES ir Naujosios Zelandijos laisvosios prekybos susitarimą, kurio tikslas – dar labiau stiprinti dvišalius santykius ir liberalizuoti bei palengvinti prekybą ir investicijas, kuriant didelę abipusę naudą ir ekonomines galimybes įmonėms ir vartotojams, taip pat įtraukiant tvirtus ir privalomus socialinius ir aplinkos apsaugos įsipareigojimus, susijusius su Paryžiaus klimato susitarimu; pabrėžia teigiamą vaidmenį, kurį Europos diaspora Naujojoje Zelandijoje gali atlikti toliau gilinant Naujosios Zelandijos ir ES santykius;

12.pripažįsta, kad ES ir Naujoji Zelandija jau seniai bendradarbiauja mokslinių tyrimų srityje; pabrėžia, kad Naujoji Zelandija turi puikių rezultatų dalyvaudama programoje „Horizontas 2020“ (77 finansuojami projektai), ir kad Naujosios Zelandijos tyrėjai galėjo dalyvauti dviejose ankstesnėse bendrosiose mokslinių tyrimų ir inovacijų programose – BP 7 ir „Horizontas 2020“, ir tai rodo potencialią Naujosios Zelandijos prisijungimo prie programos „Europos horizontas“ naudą;

13.palankiai vertina pasiūlymą stiprinti ES partnerystę su Naująja Zelandija jai prisijungiant prie programos „Europos horizontas“, nes taip bus toliau stiprinamas bendradarbiavimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje ir Naujoji Zelandija taps svarbiausia ES regionine partnere mokslo ir inovacijų srityje; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad trūksta nuostatų, leidžiančių tinkamai vykdyti parlamentinę būsimo Naujosios Zelandijos prisijungimo prie Sąjungos programų kontrolę;

14.atkreipia dėmesį į tai, kad susitarime dėl Naujosios Zelandijos dalyvavimo Sąjungos programose Komisija ir Taryba pagal šį susitarimą įsteigtam Jungtiniam komitetui suteikia įgaliojimus priimti protokolus, kuriais Naujoji Zelandija būtų susieta su bet kuria Sąjungos programa, nepaisant to, kad Parlamentas prieštarauja šiai prerogatyvai, pagal kurią Jungtiniam komitetui de facto suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai dėl esminių aspektų; pažymi, kad Jungtiniam komitetui deleguojami esminiai sprendimai apima asociacijos su atskiromis programomis aprėptį ir esmines nuostatas dėl automatinio koregavimo mechanizmo;

15.apgailestauja, kad Jungtinis komitetas turi įgaliojimus iš dalies pakeisti bet kokį galiojantį asociacijos protokolą, į kurį taip pat gali būti įtrauktos nuostatos, susijusios su peržiūromis, auditu ir finansiniais pažeidimais, parengiant protokolus; atkreipia dėmesį į tai, kad šie pakeitimai įvyktų be papildomo Parlamento dalyvavimo; pripažįsta, kad suteikdamas pritarimą Parlamentas faktiškai suteiktų Jungtiniam komitetui neribotą įgaliojimą; atkreipia dėmesį į tai, kad Tarybai pavesta stebėti Komisijos veiksmus Jungtiniame komitete, tačiau ji dažnai nepaiso šios pareigos ir tinkamai nepraneša Parlamentui, todėl tokiuose tarptautiniuose susitarimuose visiškai trūksta priežiūros ir kontrolės;

16.pabrėžia savo poziciją dėl asociacijos susitarimų, susijusių su programa „Europos horizontas“, kaip patvirtinta pareiškime, pridėtame prie Reglamento dėl programos „Europos horizontas“ priėmimo, pabrėždamas, kad bet kokia pagal tokius susitarimus įsteigta įstaiga neturėtų apeiti būtinybės siekti prasmingo Parlamento pritarimo; mano, kad esminiai trečiosios valstybės dalyvavimo programoje „Europos horizontas“ aspektai neturėtų būti perduoti tokiai įstaigai;

17.nepritaria šiai naujai tarptautinių susitarimų struktūrai, pagal kurią Parlamentas negali naudotis savo įgaliojimais pagal SESV 218 straipsnio 6 dalies a punktą; mano, kad tai trukdo įgyvendinti Parlamento prerogatyvas, nepaiso reikiamos institucinės pusiausvyros, todėl turi būti pakeista;

18.šiuo atžvilgiu primena, kad SESV 218 straipsnio 10 dalyje numatyta, jog Parlamentas turėtų būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų dėl tame straipsnyje nurodytų tarptautinių susitarimų ir jų sudarymo procedūros etapais ir kad, kaip nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), ši taisyklė yra demokratinių principų, kuriais grindžiama Sąjunga, išraiška; ypač pabrėžia, kad ESTT jau anksčiau yra nurodęs, jog Parlamento dalyvavimas sprendimų priėmimo procese ES lygmeniu atspindi pagrindinį demokratijos principą, pagal kurį piliečiai turėtų dalyvauti, kai vykdomi įgaliojimai, tarpininkaujant atstovaujamajai asamblėjai 1980 m. spalio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Roquette Frères prieš Tarybą, C-138/79, ECLI:EU:C:1980:249, 33 dalis ir 2014 m. birželio 24 d. Parlamentas prieš Tarybą, C-658/11, ECLI:EU:C:2014:2025, 81 dalis.;

19.atsižvelgdamas į tai primena, kad aptariami susitarimai neturi precedento, nes jais leidžiama dalyvauti naujo tipo trečiosioms šalims ir tai daroma pirmą kartą sudarant bendrą susitarimą, apimantį visas Sąjungos programas; pabrėžia, kad praeityje toks dalyvavimas būtų organizuojamas sudarant atskirą susitarimą dėl kiekvienos Sąjungos programos ir apsiribotų konkrečia daugiamete finansine programa; pabrėžia, kad, atsižvelgiant į šių susitarimų naujoviškumą, Parlamentui trūksta atitinkamų duomenų ar informacijos, kurie galėtų būti naudojami siekiant prasmingai įvertinti galimą jų poveikį dabar vykdomoms Sąjungos programoms arba būsimoms Sąjungos programoms;

20.atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, mano, kad Parlamentas turėtų turėti galimybę prasmingai užtikrinti piliečių dalyvavimą sprendimų priėmimo procese, atsižvelgiant į šių tarptautinių susitarimų struktūrą, kai sprendimas dėl trečiosios šalies asociacijos, įskaitant šios asociacijos taikymo sritį, prie tam tikros programos bus priimamas tik ateityje, dažnai praėjus daug laiko po to, kai Parlamentas pritarė pradinio susitarimo su šia trečiąja šalimi sudarymui;

21.primena, kad jo pozicija dėl Komisijos požiūrio neturėtų būti laikoma prieštaravimu Naujajai Zelandijai ar nusistovėjusiam ir tvirtam šios šalies ir ES bendradarbiavimui;

22.apgailestauja, kad susitarimo dėl Farerų salų dalyvavimo ir siūlomų Kanados, Korėjos Respublikos ir Japonijos asociacijų projekto struktūra yra tokia pati kaip ir susitarimo su Naująja Zelandija projekto; prašo Komisijos netrukdyti Parlamentui pasinaudoti teise pritarti bet kokiam prisijungimui prie Sąjungos programos ir kad asociacijos susitarimai su naujais partneriais būtų sudaromi tik tada, kai Parlamentas galėjo pasinaudoti savo prasmingo pritarimo teise;

23.reiškia susirūpinimą dėl to, kad dėl neseniai sutartos ex officio lengvatos JK įnašui į programą „Europos horizontas“, tuo atveju, jei JK dalyvautų programoje „mažiau nei tikėtasi“, atsirado neatitikimų su ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimo, kuriam pritarė Parlamentas, nuostatomis;

24.primena, kad jis turėtų būti nedelsiant ir išsamiai informuojamas visais derybų dėl tarptautinių susitarimų ir jų sudarymo etapais, laikantis Pagrindų susitarimo dėl Europos Parlamento ir Europos Komisijos santykių;

25.ragina Komisiją reguliariai teikti išsamias susitarimų įgyvendinimo ataskaitas, pvz., naujausią informaciją apie pasiektus tarpinius rezultatus, iškilusias problemas, trečiųjų šalių subjektų pasiūlymų sėkmės rodiklius, metinius trečiųjų šalių įnašus, biudžeto vykdymą ir audito rezultatus;

26.primygtinai ragina Komisiją pradėti derybas dėl tarpinstitucinio susitarimo, kuriame būtų nustatyti bendrieji Parlamento vykdomos susitarimų dėl trečiųjų šalių dalyvavimo Sąjungos programose įgyvendinimo demokratinės priežiūros principai;

27.tikisi, kad Komisija paaiškins situaciją ir pateiks tinkamą ir patenkinamą atsakymą į Parlamento klausimą, į kurį atsakoma žodžiu, kad būtų duotas pritarimas; yra pasirengęs visapusiškai bendradarbiauti su Komisija ir Taryba, kad pasiektų šį rezultatą;

28.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.