P9_TA(2024)0079„Russiagate“: įtarimai dėl Rusijos kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus2024 m. vasario 8 d. Europos Parlamento rezoliucija „Russiagate“: įtarimai dėl Rusijos kišimosi į Europos Sąjungos demokratinius procesus“ (2024/2548(RSP))Europos Parlamentas,

–atsižvelgdamas į savo 2023 m. rugsėjo 13 d. sprendimą dėl Parlamento darbo tvarkos taisyklių pakeitimų, kuriais siekiama stiprinti sąžiningumą, nepriklausomumą ir atskaitomybę Priimti tekstai, P9_TA(2023)0316.,

–atsižvelgdamas į 2023 m. liepos 13 d. rezoliuciją dėl rekomendacijų dėl Europos Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių reformos Priimti tekstai, P9_TA(2023)0292.,

–atsižvelgdamas į savo 2023 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją OL C, C/2023/1226, 2023 12 21, ELI: http://data.europa.eu/eli/C/2023/1226/oj.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 9 d. rezoliuciją dėl užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją OL C 347, 2022 9 9, p. 61.,

–atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl ES ir Rusijos santykių, ypač 2022 m. lapkričio 23 d. rezoliuciją dėl Rusijos Federacijos pripažinimo terorizmą remiančia valstybe OL C 167, 2023 5 11, p. 18.,

–atsižvelgdamas į savo 2019 m. rugsėjo 19 d. rezoliuciją dėl Europos atminimo svarbos Europos ateičiai OL C 171, 2021 5 6, p. 25.,

–atsižvelgdamas į savo 2024 m. sausio 17 d. rezoliuciją dėl Europos istorinės sąmonės Priimti tekstai, P9_TA(2024)0030.,

–atsižvelgdamas į savo 2022 m. kovo 1 d. rezoliuciją dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą OL C 125, 2022 3 18, p. 2.,

–atsižvelgdamas į 2024 m. sausio 23 d. Europos išorės veiksmų tarnybos ataskaitą „2-oji EIVT ataskaita dėl užsienio manipuliavimo informacija ir kišimosi grėsmių. Tinklo gynybos sistema“,

–atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatą dėl demokratijos gynimo (COM(2023)0630),

–atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 12 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomi suderinti atstovavimo interesų grupėms trečiųjų valstybių vardu skaidrumo reikalavimai vidaus rinkoje ir iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 (COM(2023)0637),

–atsižvelgdamas į 2020 m. gruodžio 3 d. Komisijos komunikatą dėl Europos demokratijos veiksmų plano (COM(2020)0790),

–atsižvelgdamas į nekaltumo prezumpcijos teisinį principą,

–atsižvelgdamas į savo Darbo tvarkos taisykles ir į Europos Parlamento narių elgesio kodeksą,

–atsižvelgdamas į savo 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliuciją dėl skaidrumo ir sąžiningumo didinimo ES institucijose įsteigiant nepriklausomą ES etikos organą OL C 117, 2022 3 11, p. 159.,

–atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,

A.kadangi užsienio šalių kišimasis, manipuliavimas informacija ir dezinformacija yra sunkus visuotinių vertybių ir principų, kuriais grindžiama Sąjunga, pvz., žmogaus orumo, laisvės, lygybės, solidarumo, pagarbos žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms, demokratijos ir teisinės valstybės principų, pažeidimas; kadangi pasitikėjimas Parlamento sąžiningumu ir teisine valstybe yra itin svarbus Europos demokratijos veikimui;

B.kadangi esama įrodymų apie Rusijos kišimąsi ir manipuliavimą daugelyje demokratinių valstybių, taip pat apie šios valstybės praktinę paramą ekstremistinėms jėgoms ir radikalių pažiūrų subjektams, siekiant skatinti destabilizuoti padėtį Sąjungoje;

C.kadangi Parlamento Specialusis komitetas užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais visapusiškai atskleidė Rusijos vadovaujamas pastangas ir veiksmus, kuriais siekiama įsiskverbti į demokratines Europos valstybes ir ES institucijas, daryti joms įtaką ir kištis į jų veiklą; kadangi Europos Parlamentas, reaguodamas į užsienio šalių kišimąsi, ėmėsi budresnių atsakomųjų veiksmų; kadangi, vis dėlto, siekiant užtikrinti veiksmingą apsaugą nuo nederamos išorės įtakos, reikia imtis griežtesnių priemonių ir priimti vidaus reformas;

D.kadangi Rusija taiko daug įvairių hibridinio karo taktikos būdų, kad pasiektų savo tikslus, taip įgyvendindama didesnės apimties strategiją, kuria siekiama pakenkti tinkamam Europos demokratinių procesų veikimui; kadangi užsienio šalių kišimasis ir manipuliavimas informacija, kaip priemonė demokratinėms visuomenėms skaldyti, prasidėjo dar iki neišprovokuoto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir nuo tada sustiprėjo; kadangi Rusijos skleidžiama dezinformacija per tradicines žiniasklaidos priemones ir socialinės žiniasklaidos platformas, elito verbavimas, įsilaužimai į rinkimų kandidatų paskyras ir kibernetiniai išpuoliai pasiekė precedento neturintį lygį;

E.kadangi sisteminis istorijos klastojimas yra Rusijos dešimtmečiais vykdomo informacinio karo dalis;

F.kadangi Kremlius visoje ES naudoja platų įtakos agentų tinklą, kurie darė poveikį rinkimų procesams ir politikai, susijusiai su svarbiausiais strateginiais klausimais, pvz., energetikos infrastruktūra; kadangi šie įtakos agentai aktyviai veikia visose viešo gyvenimo srityse, visų pirma susijusiose su kultūra, istorine atmintimi, žiniasklaida ir religinėmis bendruomenėmis, taip pat politikais ir jų šeimomis; kadangi atlikus daugybę tyrimų paaiškėjo žinomų aktyvių ar į pensiją išėjusių Europos politinių ir viešų dalyvių ir Kremliaus ryšiai;

G.kadangi toliau atskleidžiama informacija apie politinės veiklos ir politikų Europos Sąjungoje finansavimą iš ES nepriklausančių šalių, visų pirma Rusijos, iki ir po 2022 m. vasario 24 d.; kadangi šis finansavimas kelia pavojų demokratinių procesų integralumui ES valstybėse narėse ir turi būti išsamiai ištirtas, kad tokie bendrininkai būtų patraukti atsakomybėn; kadangi Kremlius finansavo ir rėmė įvairias kraštutines dešiniąsias ir kairiąsias partijas bei politikus Europoje ir, be kita ko, 2013 m. leido Marine Le Pen partijai gauti 9,4 mln. EUR paskolą iš Rusijos banko; kadangi nuo to laiko Marine Le Pen ir jos partijos nariai ne kartą išsakė prokremliškas pažiūras;

H.kadangi Rusija užmezgė ryšius su partijomis, asmenimis ir judėjimais, kad galėtų, naudodamasi Sąjungos institucijų veikėjais, įteisinti Rusijos pozicijas, remti separatistinius judėjimus ir įgaliotąsias vyriausybes, taip pat daryti spaudimą, kad būtų sušvelnintos sankcijos ir sumažinti tarptautinės izoliacijos padariniai; kadangi tam tikrų frakcijų EP nariai ir kai kurie nepriklausomi EP nariai Parlamente skleidžia akivaizdžiai Kremliui palankią propagandą;

I.kadangi pagrindinėse politinėse partijose taip pat yra Rusiją garbinančių (vok. Russlandversteher) politikų; kadangi keletas ES valstybių narių viešųjų asmenų, įskaitant buvusius vyriausybių ir ministrų kabinetų narius, visų pirma, Gerhard Schröder, užima gerai apmokamas pareigas Kremliaus kontroliuojamose energetikos įmonėse; kadangi net ir po plataus masto agresijos prieš Ukrainą, kai kurie iš šių žmonių nusprendė nesitraukti ir toliau gauna kruvinus Kremliaus pinigus, jų politinėms partijoms tyliai bendrininkaujant; kadangi jie ir toliau naudojasi savo prorusiška įtaka tiek vidaus, tiek Europos politinėje arenoje;

J.kadangi 2024 m. sausio 29 d. nepriklausomos žiniasklaidos priemonės pateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad EP narė Tatjana Ždanoka bent nuo 2004 m. iki 2017 m. galėjo būti Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) Penktosios tarnybos informatorė;

K.kadangi tyrimo ataskaitoje nurodyta, kad jos veikla apėmė politinę propagandą Rusijos Federacijos vardu, kuri buvo vykdoma organizuojant renginius, taip pat minėtų tarnybų informavimą apie vidinius Parlamento procesus; kadangi tyrimo ataskaitoje teigiama, kad atitinkama EP narė bent kartą paprašė savo kolegų sumokėti, kad būtų padengtos išlaidos už suteiktas paslaugas;

L.kadangi šie kaltinimai, be kita ko, grindžiami informacija, kuri apibūdinama kaip nutekinti 2005 m. spalio 3 d. ir vėlesnių datų e. pašto pokalbiai tarp atitinkamos EP narės ir dviejų FSB penktosios tarnybos bylas tvarkančių asmenų;

M.kadangi atitinkama EP narė yra pagarsėjusi savo prorusiškomis pažiūromis ir nuosekliai skleidė prieš Latviją ir ES nukreiptus naratyvus per visą savo, kaip EP narės, kadenciją, įskaitant jos nepritarimą Latvijos, kaip suverenios valstybės, egzistavimui ir atsisakymą pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą; kadangi taip pat žinoma, kad EP narė užsiima labai problemiška politine veikla, be kita ko, dėl to, kad 2014 m. ji dalyvavo referendumo stebėjimo vizite Rusijos okupuotame Kryme, 2016 m. lankėsi pas Sirijos diktatorių Basharą al-Assadą ir dalyvavo prokremliškos propagandinės televizijos laidose Maskvoje; kadangi EP narė tyčia sudarė įspūdį, kad šios kelionės vyko Europos Parlamento arba ES vardu; kadangi atitinkama EP narė Europos Parlamente organizavo ir propagavo renginius, kuriuose dalyvavo Kremliaus šalininkai iš Donecko ir Luhanskos regionų dar iki jų neteisėtos aneksijos; kadangi jos veiklą, kaip įtariama, dažnai rėmė Kremliaus finansuojamos priešakinės grupės, pvz., fondas „Rusijos pasaulis“; kadangi atitinkama EP narė kartu su kitais EP nariais organizavo viešus renginius ir vyko į Lietuvą dalyvauti demonstracijoje siekiant palaikyti Algirdą Paleckį – Lietuvos pilietį ir buvusį diplomatą bei politiką, nuteistą už šnipinėjimą Rusijai;

N.kadangi dienraščių pranešimuose ilgą laiką buvo atkreipiamas dėmesys į Katalonijos separatistų, įskaitant Katalonijos autonominės srities valdžios institucijas, ir Kremliaus ryšius bei glaudžius asmeninius santykius; kadangi tiriamąja žurnalistika užsiimantys žurnalistai pranešė, kad buvęs Rusijos diplomatas Nikolai Sadovnikov 2017 m. spalio mėn. neteisėto referendumo Katalonijoje išvakarėse Barselonoje buvo susitikęs su tuometiniu separatistų lyderiu ir dabartiniu EP nariu Carlesu Puigdemont’u; kadangi plėtodama ryšius ir santykius Rusija siekia įgauti politinę ir ekonominę įtaką, kad būtų destabilizuota demokratija Europos Sąjungoje; kadangi Barselonos tyrimų teismas Nr. 1, kuris yra atsakingas už Voloho bylos tyrimą, kurioje, be kita ko, nagrinėjami buvusio Katalonijos prezidento ir jo aplinkos ryšiai su Rusija, neseniai pratęsė tyrimą šešiems mėnesiams; kadangi Katalonijos separatistų grupės atstovai Ispanijoje, kurie palaikė ryšius su Kremliui artimais asmenimis (įskaitant atitinkamą EP narį), reikalauja, kad jiems būtų suteikta amnestija dėl jų tariamų nusikaltimų;

O.kadangi atitinkama EP narė buvo pašalinta iš savo frakcijos ir šiuo metu yra nepriklausoma narė; kadangi atitinkamą narę palaikė kai kurie kiti EP nariai, kurių viešoji pozicija tarptautiniais klausimais yra panaši į jos;

P.kadangi po to, kai ši informacija iškilo į viešumą, Europos Parlamento Pirmininkė nedelsdama paskelbė apie pradėtą vidaus tyrimą, įskaitant kreipimąsi į Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą; kadangi šis tyrimas tebevyksta; kadangi galimos nuobaudos pagal Darbo tvarkos taisykles apima teisės gauti dienpinigių išmoką atėmimą, laikiną draudimą dalyvauti visoje ar tam tikroje Parlamento veikloje ir teisės susipažinti su konfidencialia ar įslaptinta informacija apribojimus; kadangi Latvijos saugumo tarnyba paskelbė tirsianti šiuos kaltinimus;

Q.kadangi ši EP narė yra tik viena iš kelių Europos Parlamento narių, kurie dalyvavo tokioje prieštaringoje politinėje veikloje, pvz., dalyvavo netikrose rinkimų stebėjimo misijose Rusijos okupuotose teritorijose ir kėlė sąmyšį oficialiomis Europos Parlamento misijomis; kadangi keliems EP nariams už šį pažeidimą buvo skirtos sankcijos pagal Paramos demokratijai ir rinkimų koordinavimo grupės procedūrą; kadangi šie vizitai sistemingai vyko Rusijoje ir Rusijos okupuotose teritorijose;

R.kadangi pranešta apie keletą atvejų, kai EP nariai, naudodami parlamentines lėšas, gynė ir skatino veiklą, kuri buvo tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su užsienio kišimosi atvejais, pvz., 2022 m. gruodžio mėn., kai valstybiniam Baltarusijos propagandos kanalui STV buvo suteikta galimybė patekti į Parlamento patalpas ir Parlamento vidaus vaizdo įrašymo „VoxBox“ studiją, dėl to keletas EP narių Parlamento patalpomis pasinaudojo kurdami prokremlišką ir prieš ES nukreiptą dezinformacinį turinį;

S.kadangi 2016 m. Rusijos valdančioji partija „Jedinaja Rossija“ (liet. Vieningoji Rusija) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Austrijos kraštutinių dešiniųjų partija „Austrijos laisvės partija“ (FPÖ), kuriame raginama stiprinti šių abiejų suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą ir stiprinti politinius bei ekonominius Vienos ir Maskvos ryšius; kadangi šis susitarimas pasirašytas dalyvaujant EP nariui iš FPÖ, kuris nuo tada ne kartą ragino sušvelninti ES sankcijas Rusijai ir skleidė Kremliui palankią dezinformaciją;

T.kadangi Vokietijos užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“, anksčiau žinomame kaip „Twitter“, atskleidė didelio masto dezinformacijos kampaniją, kuriai tariamai vadovavo Rusija ir kuria buvo siekiama manipuliuoti viešąja nuomone; kadangi patikimos Vokietijos žiniasklaidos priemonės atskleidė faktą, kad Vokietijos Bundestago nario, priklausančio politinei partijai „Alternatyva Vokietijai“ („AfD“), darbuotojas veikė kaip FSB kontaktinis asmuo;

U.kadangi daugelį metų kai kurie EP nariai samdo ir įdarbina Rusijos piliečius, remiančius V. Putino režimą, kaip stažuotojus, akredituotus Parlamento nario padėjėjus ir grupių patarėjus ir jie nenutraukė tokios praktikos net prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą; kadangi Vladimiro Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo duktė Elizaveta Peskova 2018–2019 m. atliko praktiką pas Europos Parlamento narį;

V.kadangi, atskleidus „Katargeito“ atvejį, 2023 m. rugsėjo mėn. Parlamentas atnaujino ir gerokai sustiprino savo vidaus sąžiningumo sistemą, be kita ko, visapusiškai peržiūrėdamas savo Darbo tvarkos taisykles, EP narių elgesio kodeksą ir atitinkamus biuro sprendimus;

W.kadangi 2024 m. yra labai svarbūs rinkimų metai – neskaitant 2024 m. birželio 6–9 d. planuojamų Europos Parlamento rinkimų, keliose valstybėse narėse bus rengiami prezidento, nacionalinio parlamento ir regionų valdžios institucijų rinkimai; kadangi tikėtina, kad 2024 m. Europos Parlamento rinkimai gali tapti ypač svarbiu dezinformacijos kampanijų taikiniu vietos, regionų ir ES lygmeniu;

1.labai piktinasi ir reiškia didelį susirūpinimą dėl nuolatinių Rusijos pastangų pakenkti Europos demokratijai; yra pasibaisėjęs patikimais pranešimais, kuriais nušviečiamos Rusijos pastangos skatinti Europos piliečių susiskaidymą įdarbinant EP narius kaip įtakos agentus, taip pat Rusijos pastangomis sistemingai kurti priklausomybėmis grindžiamą sistemą pasinaudojant Europos politinėmis partijomis, kurios paskui skleidžia Kremliaus propagandą ir tarnauja jo interesams; primena, kad Rusija, įgyvendindama ilgalaikę užsienio kišimosi strategiją, stengiasi pakenkti ir galiausiai sunaikinti demokratiją Europoje; atkreipia dėmesį į V. Putino pastangas visiškai sugriauti bet kokios formos demokratiją Rusijoje ir pažymi, kad tai turi būti įspėjimo ženklas neprarasti budrumo dėl ilgalaikių V. Putino tikslų, taigi kova su šiais Rusijos bandymais kištis turi būti ypatingos svarbos klausimas; pabrėžia, kad į tokią taktiką turi būti reaguojama; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms toliau plėtoti ir pritaikyti priimtus sankcijų Rusijai paketus ir panaikinti šiuo metu galiojančių ribojamųjų priemonių vykdymo užtikrinimo spragas;

2.vienareikšmiškai smerkia nuolatines Rusijos pastangas piktnaudžiauti tragiškiausių Europos laikotarpių, įskaitant Molotovo ir Ribentropo pakto padarinius bei paskui vykdytą terorą nacistinės Vokietijos ir komunistinės Rusijos užgrobtose teritorijose, istorine atmintimi ir ją klastoti, siekiant bandyti pateisinti savo dabartinę brutalią, neteisėtą ir nežmonišką agresiją ir ekspansinę politiką;

3.yra labai susirūpinęs dėl gautos informacijos, kad Europos Parlamento narė Tatjana Ždanoka galėjo būti FSB penktosios kolonos informatorė ir sykiu eiti Europos Parlamento narės pareigas; pabrėžia, kad FSB informatorius, turintis Europos Parlamento nario mandatą ir galintis naudotis jam suteiktomis privilegijomis ir informacija, keltų didelę grėsmę mūsų Sąjungos saugumui ir demokratijai; pabrėžia, jog Europos Parlamentui ir Latvijos valdžios institucijoms būtina nuodugniai ištirti šį klausimą, kad būtų galima nedelsiant nustatyti tinkamas sankcijas ir nuspręsti dėl baudžiamosios bylos iškėlimo;

4.pabrėžia, kad atitinkama EP narė pašalinta iš savo frakcijos dėl priežasčių, susijusių su jos pozicija Rusijos ir Ukrainos klausimais, ir šiuo metu yra nepriklausoma EP narė; pabrėžia, kad didžioji dauguma Europos Parlamento narių nepritaria jos nuomonei ir visapusiškai smerkia Rusijos neteisėtą invaziją į Ukrainą, prieš Europos demokratiją Rusijos taikomą hibridinio karo taktiką ir kitus agresyvius ir prieš demokratiją nukreiptus pastarųjų kelerių metų politikos sprendimus; vis dėlto pažymi, kad nedidelis skaičius EP narių kartu su atitinkama EP nare dalyvavo minėtuose veiksmuose, taip pat reiškė panašias nuomones ir atvirai palaikė Rusiją;

5.įsipareigoja teikti visapusišką paramą Latvijos valdžios institucijoms ir bendradarbiauti su jomis, atliekant atitinkamos EP narės elgesio tyrimą; ragina kompetentingas valdžios institucijas ištirti, ar atitinkama Parlamento narė gali būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal nacionalinę baudžiamąją teisę, ir yra pasirengęs teikti visapusišką paramą šioms institucijoms ir bendradarbiauti su jomis;

6.palankiai vertina tai, kad dėl atitinkamos EP narės buvo kreiptasi į Patariamąjį Parlamento narių elgesio klausimais komitetą; įsipareigoja visapusiškai užtikrinti, kad būtų taikoma nustatyta Parlamento vidaus sankcijų sistema; pažymi, kad tariami faktai išaiškėjo anksčiau nei buvo patvirtinta pastaroji Parlamento sąžiningumo sistemos reforma; mano, kad pačios taisyklės nebūtų užkirtusios kelio tariamam smerktinam minėtos EP narės elgesiui; vis dėlto yra pasirengęs toliau vertinti ir tobulinti Parlamento sąžiningumo sistemos, kuri buvo sustiprinta po „Katargeito“ atvejo, veikimą ir pagal ją nustatytų sankcijų taikymą;

7.remia vykdomus tyrimus, tačiau pabrėžia, kad reikia laikytis tinkamo proceso, teisinės valstybės principo ir pagrindinių teisių; pakartoja, kad politiniai sprendimai negali būti kriminalizuojami ir kad EP nariai, vykdydami savo teisėtus įgaliojimus, neturi susidurti su tolesniais apribojimais reikšti savo nuomonę;

8.atkreipia dėmesį į kitus atvejus, kai EP nariai sąmoningai veikia Rusijos interesų labui; pažymi, kad šių EP narių veikla kenkia ES saugumui, patikimumui ir demokratiniam atsparumui; reiškia didelį susirūpinimą dėl ryšių, kuriuos atitinkama EP narė galėjo palaikyti su kitais EP nariais, ir griežtai smerkia bet kokius koordinuotus mėginimus Parlamento viduje padėti įgyvendinti Kremliaus politinę darbotvarkę; mano, kad būtina nedelsiant atlikti išsamų vidaus tyrimą, siekiant įvertinti visus galimus užsienio kišimosi atvejus iš Rusijos ir kitokio pobūdžio piktavališką kišimąsi į Europos Parlamento darbą;

9.yra ypač susirūpinęs dėl neseniai gautos informacijos, kad Rusijos valdžios institucijos įvairiose ES šalyse, visų pirma Vokietijoje ir Prancūzijoje, kraštutinių dešiniųjų politinėms partijoms ir veikėjams bruka konkrečius naratyvus, kuriais siekiama sumažinti visuomenės pritarimą teikti paramą Ukrainai po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos; pabrėžia Rusijos ryšių su Sąjungos partijomis ir politikais rimtumą ir Rusijos plataus masto kišimąsi į Europos teritorijose, pvz., Katalonijoje, veikiančius separatistinius judėjimus;

10.pakartoja, kad yra susirūpinęs dėl nuolat atskleidžiamos informacijos apie masinį Rusijos skiriamą kelių demokratinių šalių politinių partijų, politikų, pareigūnų ir judėjimų finansavimą, taip mėginant įgauti įtakos ir kištis į jų vidaus procesus; pripažįsta, kad didžioji dauguma valstybių narių yra visiškai arba iš dalies uždraudusios politinėms partijoms ir kandidatams priimti iš užsienio aukojamas lėšas; reiškia susirūpinimą dėl Rusijos ryšių su keliomis ES politinėmis partijomis ir politikais; primena, kad net tais atvejais, kai įstatymais ribojami politikų finansavimo šaltiniai, Rusijos subjektai randa būdų apeiti reikalavimus ir pasiūlyti paramą savo sąjungininkams imant paskolas iš užsienio bankų (pvz., 2016 m. partijos „Front National“ atvejis), vykdant pirkimus ir sudarant komercines sutartis (kaip antai, „Der Spiegel“ ir „Süddeutsche Zeitung“ 2019 m. gegužės 17 d. paskelbti įtarimai dėl FPÖ partijos ir „Buzzfeed“ bei „L’Espresso“ 2019 m. liepos 10 d. pranešimai dėl partijos „Lega per Salvini Premier“), taip pat sudarant palankesnes sąlygas finansinei veiklai (kaip buvo rašoma Jungtinės Karalystės spaudoje apie kampaniją „Leave.eu“);

11.ypač nerimauja dėl įtarimų dėl Katalonijos separatistų ir Rusijos administracijos ryšių; pažymi, kad jei Rusijos kišimasis Katalonijoje būtų patvirtintas, tai būtų platesnės Rusijos strategijos skatinti vidaus destabilizaciją ir ES susiskaldymą dalis; reškia didelį susirūpinimą dėl didelio masto dezinformacijos kampanijų, kurias Rusija vykdė Katalonijoje, taip pat dėl įtariamų intensyvių už Rusijos kišimąsi atsakingų agentų ir už nepriklausomybę pasisakančio judėjimo, taip pat Katalonijos autonominės bendruomenės regioninės vyriausybės ryšių ir daugybės jų susitikimų; ragina kompetentingas teismines institucijas veiksmingai ištirti EP narių, įtariamai susijusių su Kremliumi ir Rusijos bandymais destabilizuoti padėtį ES ir jos valstybėse narėse bei kištis į jų politiką, ryšius; smerkia visus išpuolius prieš bet kokią kišimosi veiklą tiriančius teisėjus; ragina atitinkamų EP narių iš Katalonijos bylas perduoti Patariamajam Parlamento narių elgesio klausimais komitetui;

12.griežtai smerkia neseniai Slovakijoje įvykusį incidentą, kai Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba, įvykdžiusi provokuojantį veiksmą, per priešrinkiminį moratoriumą paskelbė pareiškimą, kuriame buvo pareikštos abejonės dėl Slovakijos rinkimų proceso sąžiningumo; reiškia susirūpinimą dėl matomo ir tiesioginio vaidmens, kurį Rusijos diplomatija atlieka Slovakijos viešajame ir politiniame gyvenime nuo 2023 m. rugsėjo mėn. surengtų parlamento rinkimų;

13.griežtai smerkia didelio masto dezinformacijos kampaniją, kurią atskleidė Vokietijos užsienio reikalų ministerija, ir kurią socialiniame tinkle „X“, kaip teigiama, organizavo Rusija siekdama manipuliuoti viešąja nuomone Vokietijoje;

14.susirūpinęs pažymi, kad tinklas „X“ nustojo laikytis savanoriško Kovos su dezinformacija praktikos kodekso; yra susirūpinęs dėl šiame tinkle plačiai paplitusios dezinformacijos ir neteisėto turinio;

15.pakartoja savo ankstesnę poziciją, kad, atsižvelgiant į išimtinį Rusijos užsienio kišimosi pobūdį, nacionalinės ir ES institucijos, įskaitant Europos Parlamentą, turi imtis specialių veiksmų, kad nustatytų, išspręstų ir įveiktų šią konkrečią grėsmę;

16.griežtai smerkia nerimą keliančią informaciją, kurią atskleidė patikimos Vokietijos žiniasklaidos priemonės, iš kurios matyti, kad su „AfD“ politine partija ir Vokietijos Bundestago nariu susijęs darbuotojas veikė kaip FSB kontaktinis asmuo, o tai kelia rimtų abejonių dėl galimos užsienio įtakos Vokietijos politinėje aplinkoje;

17.primena, kad užsienio šalių kišimasis yra sisteminė grėsmė, su kuria reikia aktyviai kovoti; pabrėžia, kad hibridinis karas ir užsienio vykdomas manipuliavimas informacija ir kišimasis nėra vien tik užsienio politikos ir saugumo klausimai, tai yra grėsmė pačiam mūsų demokratijos pagrindui; primygtinai ragina ES institucijas veiksmingiau taikyti nuolatinį kompleksinį požiūrį į kovą su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi; mano, kad kišimasis į rinkimus vienoje valstybėje narėje paveikia visą ES, nes jis gali daryti poveikį ES institucijų sudėčiai; mano, kad nacionalinės valdžios institucijos veikdamos atskirai negali susidoroti su šiomis grėsmėmis, kaip ir negali visko išspręsti privačiojo sektoriaus vykdoma savireguliacija; palankiai vertina Europos išorės veiksmų tarnybos atliktą darbą rengiant jos 2024 m. sausio 23 d. paskelbtą antrąją ataskaitą dėl užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi grėsmių, ir rekomenduoja šioje srityje glaudžiau bendradarbiauti su NATO; ir toliau yra pasiryžęs tęsti savo veiksmus kovojant su užsienio šalių kišimusi į ES ateityje, be kita ko, tuo tikslu įsteigiant atitinkamą Parlamento organą;

18.toliau atkakliai remia pastangas tobulinti taisykles, kuriomis saugomas šios institucijos, kaip Europos demokratijos ramsčio, vientisumas, ir užtikrinti šių taisyklių laikymąsi; mano, kad kaltinimai, susiję su atitinkamos EP narės elgesiu, išryškino poreikį stiprinti saugumo kultūrą Europos Parlamente; ragina aukščiausiu politiniu ir administraciniu lygmeniu atsižvelgti į 2023 m. liepos 13 d. priimtas rekomendacijas dėl Europos Parlamento skaidrumo, sąžiningumo, atskaitomybės ir kovos su korupcija taisyklių reformos ir ragina visapusiškai įgyvendinti siūlomas priemones, įskaitant privalomą ir reguliarų EP narių ir darbuotojų saugumo ir sąžiningumo mokymą, tinkamą patikimumo patikrinimą ir griežtesnį darbuotojų, ypač dalyvaujančių uždaruose posėdžiuose, tikrinimą; ragina griežčiau tikrinti organizuojamus renginius, į Parlamentą kviečiamus išorės svečius ir prieigą prie Parlamento komunikacijos platformų; ragina nacionalines valdžios institucijas, gavus prašymą atlikti Parlamento narių ar darbuotojų patikimumo patikrinimą ar bet kokį kitą saugumo tikrinimą, susijusį su ES institucijomis, visada laikytis procedūrų ir bendrų terminų; laikosi tvirtos nuomonės, kad Parlamento ištekliai, pvz., renginių ir kelionių finansavimas, prieigos prie vaizdo įrašymo studijų ir kitų komunikacijos platformų suteikimas ir politinių partijų arba Parlamento narių komunikacijos projektų finansavimas neturi būti naudojami autoritariniams režimams siekiant pakenkti ES vertybėms ar priešiškos informacijos skleidimo tikslu; dar kartą ragina nustatyti griežtesnes taisykles dėl Parlamento narių kelionių, už kurias moka užsienio šalys ir subjektai; mano, kad panašios taisyklės turėtų būti parengtos akredituotų Parlamento narių padėjėjų ar frakcijų darbuotojų kelionėms;

19.pakartoja savo primygtinį raginimą toliau vykdyti savo įsipareigojimą įgyvendinti rimtas ir konkrečias reformas Europos Parlamente siekiant visiškai netoleruoti korupcijos ir korumpuoto politinio kišimosi bei saugoti Europos demokratiją;

20.pakartoja pritarimą, kad, vadovaujantis 2021 m. rugsėjo 16 d. rezoliucija, kuo skubiau būtų steigiamas nepriklausomas etikos organas; ragina visas ES institucijas didinti savo užmojus dėl šios organo įsteigimo;

21.ragina ES skaidrumo registro sekretoriatą pagal 2022 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimą dėl ribojamųjų priemonių 2022 m. birželio 3 d. Tarybos sprendimas (BUSP) 2022/884, kuriuo iš dalies keičiamas Sprendimas 2014/512/BUSP dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje (OL L 153, 2022 6 3, p. 128). iš skaidrumo registro išbraukti visus kokius subjektus, tiesiogiai ar netiesiogiai palaikančius santykius su Rusijos vyriausybe;

22.tikisi, kad Komisija ir Taryba pateiks Demokratijos apsaugos dokumentų rinkinį, kad būtų skubiai imtasi veiksmų ir pašalintos įvairios ES partijų finansavimo teisės aktų spragos, būtų sukurta privaloma didelių platformų reguliavimo sistema ir būtų sustiprinta ES kibernetinė gynyba nuo galimų išpuolių prieš mūsų rinkimų sistemą; ragina ES institucijas ir valstybes nares skirti dideles ir ilgalaikes investicijas mūsų demokratiniam atsparumui ir teisinei valstybei stiprinti, be kita ko, imantis priemonių, skirtų ES kontržvalgybos pajėgumams stiprinti; pabrėžia, kad baudžiamasis kaltinimų šnipinėjimu tyrimas priklauso valstybių narių kompetencijai; pabrėžia, kad beveik visose valstybėse narėse buvo atskleisti Rusijos šnipinėjimo tinklai; ragina valstybes nares stiprinti savo pastangas ir bendradarbiavimą, be kita ko, siekiant neutralizuoti bandymus įsigyti didesnės rizikos technologijų iš ES įmonių, siekiant padidinti Rusijos karinius pajėgumus; palankiai vertina tai, kad kai kurios ES šalys įsteigė specialiuosius tyrimo komitetus, kuriems pavesta neutralizuoti Rusijos įtaką;

23.smerkia visų rūšių elito verbavimą ir aukščiausio lygio valstybės tarnautojų, taip pat buvusių ES politikų įtraukimą suteikiant jiems pelningą darbą įmonėse, susijusiose su vyriausybėmis, kurios aktyviai vykdo kišimosi į ES veiklą; ragina uždrausti EP nariams dirbti apmokamą papildomą darbą ar užsiimti papildoma mokama veikla į Skaidrumo registrą įtrauktų organizacijų ar asmenų vardu arba ES nepriklausančių valstybių vardu, siekiant apriboti galimus interesų konfliktus ir užsienio valstybių kišimąsi;

24.pažymi, kad teisės aktai yra labai svarbūs kovojant su korupcija ir nusikalstamu elgesiu, tačiau patys savaime negali užkirsti kelio pavienių Parlamento narių nusikalstamam ir neetiškam elgesiui; pažymi, kad visos Europos Parlamento politinės frakcijos turi tam tikrą pareigą stebėti savo narių veiksmus, todėl primena visoms frakcijoms skubiai imtis veiksmų sužinojus apie bet kokį elgesį, kuris kelia abejonių dėl kurio nors jų nario sąžiningumo; šiomis aplinkybėmis ragina visus EP narius ir frakcijas visapusiškai bendradarbiauti su atitinkamomis nacionalinėmis ir ES institucijomis;

25.mano, kad laisvi ir sąžiningi rinkimai yra demokratinio proceso pagrindas, todėl ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad vyriausybių įgaliojimus lemtų tik žmonių valia, o ne piktavalių veikėjų iš užsienio kišimasis, visų pirma skiriant dėmesį pasirengimui 2024 m. birželio 6–9 d. vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams; ragina valstybes nares ir ES institucijas įgyvendinti rinkimų atsparumo strategijas ir pabrėžia, kad gerokai iš anksto prieš rinkimus, referendumus ar kitus svarbius politinius procesus visoje Europoje būtina stiprinti nuolatinės stebėsenos veiksmus ir jų įgyvendinimą;

26.pabrėžia svarbų tiriamosios žurnalistikos vaidmenį atskleidžiant užsienio kišimosi bandymus ir paslėptą veiklą; dar kartą ragina ES institucijas ir valstybes nares užtikrinti pakankamą ir tvarų tiriamosios žurnalistikos finansavimą;

27.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai.