1.pabrėžia, kad DFP reglamento peržiūra yra būtina sąlyga siekiant užtikrinti vidutinės trukmės finansinę paramą Ukrainai pagal Ukrainos priemonę, sudaryti sąlygas padidinti finansavimą tiksliniams politikos prioritetams ir apsaugoti Sąjungos programas bei biudžeto lankstumą, atsižvelgiant į didesnes nei numatyta palūkanų normas, taigi ir didesnes nei numatyta Sąjungos skolinimosi išlaidas;

2.pabrėžia, kad Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiama DFP, projektas yra teisės aktų rinkinio dalis ir kad jį priėmus bus galima greitai teikti paramą Ukrainai ir užtikrinti, kad padidinimas galėtų būti kuo greičiau įtrauktas į 2024 m. biudžetą parengiant taisomąjį biudžetą ir likusiais DFP laikotarpio metais; pabrėžia, kad DFP tikslinimas reiškia aiškų esamos padėties pagerėjimą, nors akivaizdu, kad dėl kai kurių Tarybos reglamento projekto aspektų tenka apgailestauti, nes ES biudžetui daromas spaudimas, numatytos ribotos maržos ir lankstumas, mažinamos pagrindinėms programoms, kaip antai „Europos horizontas“, „ES – sveikatos labui“, taip pat sanglaudos politikai ir bendrai žemės ūkio politikai skiriamos lėšos ir sumažinti užmojai svarbiose į ateitį orientuotose politikos srityse, pvz., suverenumo;

3.primena, kad Parlamentas teigė, jog atliekant peržiūrą daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių šalinimui ir pakankamo lankstumo suteikimui Sąjungai, kad ji galėtų reaguoti į naujus poreikius ir krizes, laikydamasi struktūrinio požiūrio į paramą Ukrainai ir priemonės „NextGenerationEU“ skolinimosi išlaidų valdymą, ir būtų užtikrintas didesnis išorės politikos, migracijos ir strateginio savarankiškumo bei konkurencingumo finansavimas; pažymi, kad visi šie prioritetai atsispindėjo 2023 m. birželio mėn. Komisijos pasiūlyme dėl peržiūros ir visi jie bent iš dalies yra įtraukti į Tarybos reglamento projektą, kuriam Parlamento prašoma pritarti;

4.pabrėžia, kad Parlamentas nuo pat pradžių sparčiai ir konstruktyviai dirbo, kad būtų galima greitai priimti DFP dokumentų rinkinį; apgailestauja dėl to, kad šį procesą aptemdė politiniai valstybių narių sunkumai, Taryboje sukėlę nepageidaujamą vėlavimą; ragina nedelsiant įgyvendinti per šią peržiūrą padarytus pakeitimus, visų pirma siekiant užtikrinti, kad Ukrainai būtų laiku išmokėta finansinė parama, atsižvelgiant į poreikių skubumą;

5.yra nusivylęs tuo, kad Taryba ir Komisija netaikė Sutarčių ir TIS nuostatų, kad būtų sudarytos sąlygos tinkamai dalyvauti procese anksčiau; primygtinai reikalauja, kad ateityje bendradarbiavimas būtų pradėtas bet kokios peržiūros procedūros pradžioje;

6.toliau išdėsto savo svarstymus dėl įvairių DFP peržiūros aspektų;

7.labai palankiai vertina Ukrainai skirtą 50 mlrd. EUR vertės finansavimo paketą 2024–2027 m. laikotarpiu, pagal kurį dotacijos (17 mlrd. EUR) derinamos su paskolomis labai palankiomis sąlygomis (33 mlrd. EUR) ir kurios įtrauktos į ES biudžetą; pabrėžia, kad DFP reglamento dalinis pakeitimas, kuriam Parlamentas raginamas pritarti, yra būtina finansinės paramos Ukrainai teikimo sąlyga;

8.pabrėžia, kad šis vidutinės trukmės struktūrinis sprendimas suteikia tikrumo Ukrainos žmonėms, sudarant sąlygas vyriausybei toliau teikti esmines paslaugas ir padėti šaliai siekti atstatymo, atsigavimo ir narystės ES; be to, mano, kad finansavimo paketas yra gyvybiškai svarbus Sąjungos ilgalaikio įsipareigojimo Ukrainai ir jos žmonėms simbolis ir yra svarbus šio įsipareigojimo signalas tiek kitiems pagrindiniams paramos teikėjams, tiek Rusijos Federacijai; įsipareigoja stebėti būsimus Ukrainos finansavimo poreikius, atsižvelgdamas į tarptautinius pokyčius;

9.pabrėžia, kad į ES biudžetą įtraukus Ukrainos priemonę bus užtikrinta būtina išlaidų stabdžių ir atsvarų sistema ir būtina finansinė kontrolė, o biudžeto valdymo institucija mobilizuos Ukrainos rezervą, apimantį Priemonės dotacijų komponentą, per metinę biudžeto procedūrą;

10.palankiai vertina tai, kad dar 3,1 mlrd. EUR naujų lėšų bus skirta 6 išlaidų kategorijai (Kaimyninės šalys ir pasaulis), taip pat dar 4,5 mlrd. EUR panaikintų ir perskirstytų lėšų, kurios bus perskirstytos pagal šią išlaidų kategoriją, iš viso 7,6 mlrd. EUR planuojama išleisti migracijos priemonėms ir pabėgėliams trečiosiose šalyse remti ir didesniam stojimo finansavimui Vakarų Balkanams 2024–2027 m. laikotarpiu; be to, pabrėžia, kad sukūrus Ukrainos priemonę ir padidinus paramą Vakarų Balkanams taip pat bus sukurta erdvė didesnei finansinei paramai narystės siekiančiai Moldovai;

11.palankiai vertina tai, kad 2022 m. iš 6 išlaidų kategorijos pašalinus su Ukraina susijusias Europos investicijų banko garantijas ir palūkanų subsidijas makrofinansinės paramos paskoloms Ukrainai, kurių bendra vertė – 1,9 mlrd. EUR, šia peržiūra dar labiau sumažinamas spaudimas šiai išlaidų kategorijai;

12.yra labai nusivylęs dėl to, kad persvarstant DFP nebuvo sustiprintas nei Kaimynystės, vystomojo ir tarptautinio bendradarbiavimo priemonės (KVTBP) „Globali Europa“ rezervas, nei humanitarinė pagalba ir kad, nepaisant pagerėjimo, likusiu DFP laikotarpiu dėl sudėtingos geopolitinės padėties ir pasaulinių krizių derinio visai išlaidų kategorijai bus daromas didelis spaudimas; numato, kad humanitarinės pagalbos poreikiai ir toliau viršys biudžete numatytas sumas, todėl ketina atidžiai stebėti ir prireikus patenkinti šiuos poreikius metinės biudžeto procedūros metu;

13.primena, kad pagal KVTBP reglamentą panaikintos lėšos turi būti perskirtos jų kilmės biudžeto eilutei; pabrėžia, kad priimant sprendimus dėl nepanaudotų lėšų perskirstymo turi būti atsižvelgiama į vidinę pusiausvyrą ir paskirstymą tarp biudžeto eilučių, kaip numatyta KVTBP reglamente; pabrėžia, kad dėl tikslaus lėšų paskirstymo pagal biudžeto eilutes sprendžia tik biudžeto valdymo institucija per metinę biudžeto procedūrą, ir yra pasiryžęs užtikrinti, kad ES ir toliau teiktų esminę finansinę paramą ir paramą vystymuisi globaliesiems Pietums;

14.pabrėžia, kad finansinė parama trečiosioms šalims turėtų būti teikiama pagal 6 išlaidų kategorijos programas, kurias vykdant užtikrinama griežta priežiūra ir Parlamento prerogatyvos; pabrėžia, kad priemonių naudojimas yra kraštutinis finansinės paramos teikimo būdas; pabrėžia, kad taikant Ukrainos priemonę naudojamas valdymo modelis, visų pirma susijęs su plačiu Tarybos įgyvendinimo sprendimų naudojimu, yra specifinis atsižvelgiant į aplinkybes, kuriomis ji veiks, todėl yra išimtinis ir neturi būti taikomas jokioms būsimoms tokio pobūdžio priemonėms;

15.palankiai vertina papildomus 2 mlrd. EUR pagal 4 išlaidų kategoriją (migracija ir sienų valdymas), nes jie bus labai svarbūs įgyvendinant naująjį migracijos ir prieglobsčio paktą ir padės sumažinti naštą programoms ir decentralizuotoms agentūroms kalbant apie šią išlaidų kategoriją;

16.pabrėžia, kad Europos strateginių technologijų platforma yra suplanuota kaip svertas esamų programų struktūrų sinergijai kurti, taip padedant užtikrinti Sąjungos atvirą strateginį savarankiškumą, mažinti priklausomybę nuo ES nepriklausančių šalių ir skatinti investicijas į strateginius sektorius bei skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką; pakartoja, kad STEP turėtų būti veikti kaip bandymų terpė siekiant kitu DFP laikotarpiu sukurti visavertį Suverenumo fondą;

17.atsižvelgdamas į tai primena, kad pagal STEP turėjo būti suderintas naujas finansavimas programai „InvestEU“ ir programai „Europos horizontas“, Inovacijų fondui ir Europos gynybos fondui su lėšų pagal esamas programas prioritetų perskirstymu, visų pirma didinant išankstinį finansavimą ir bendrą finansavimą pagal sanglaudos politikos programas;

18.palankiai vertina Sąjungos investicijų į gynybą pajėgumų didinimą, Europos gynybos fondą sustiprinus 1,5 mlrd. EUR suma; vis dėlto apgailestauja dėl iš esmės ribotų papildomų išteklių STEP tikslams remti ir dėl to, kad trūksta naujo finansavimo kitoms programoms, o tai daro neigiamą poveikį žaliosioms ir skaitmeninėms investicijoms;

19.palankiai vertina tai, kad Tarybos reglamento projektu nustatoma speciali neapribota priemonė, viršijanti viršutines ribas (EURI priemonė), skirta bent daliai NGEU skolinimosi išlaidų trūkumo padengti, o tai suteiks tikrumo finansų rinkoms; primena, kad šiuo metu apskaičiuota, jog 2025–2027 m. trūksta 15 mlrd. EUR; pabrėžia, kad neatlikus DFP peržiūros bet koks trūkumas gali būti pašalintas tik sumažinus programų finansavimą ir išnaudojus biudžeto lankstumą;

20.pabrėžia, kad priemonės „NextGenerationEU“ (NGEU) grąžinimo išlaidos priklauso nuo rinkos sąlygų, kurioms įtaką daro išorės veiksniai, taigi jos iš esmės nepastovios, ir kad skolinimosi išlaidų grąžinimas yra privalomas Sąjungos teisinis įsipareigojimas; todėl pakartoja, kad 2020 m. DFP derybose griežtai prieštaravo tam, kad NGEU skolinimosi išlaidų grąžinimui būtų taikoma viršutinė DFP išlaidų kategorijos riba; primena, kad jis ne kartą ragino nustatyti, kad visos NGEU skolinimosi išlaidos galėtų viršyti DFP viršutines ribas, ir tai būtų visapusiškas struktūrinis sprendimas NGEU grąžinimo išlaidoms padengti, o jos padidėjo dėl didėjančių palūkanų normų, ir dėl to 2023 m. ir 2024 m. reikėjo plačiai naudotis biudžeto lankstumo galimybėmis;

21.pabrėžia, kad EURI priemonę sudaro du skyriai, iš kurių pirmąjį sudaro suma, lygiavertė nepanaudotoms lėšoms, o antroji – finansinio stabilumo stiprinimo priemonė, kurią sudaro papildomi valstybių narių įnašai; primena ilgalaikę Parlamento nuomonę, kad panaikinti asignavimai turėtų likti biudžete ir kad dėl jų biudžeto valdymo institucija įsipareigotų per metinę biudžeto procedūrą; todėl palankiai vertina šį svarbų žingsnį pripažįstant, kad biudžete numatyti asignavimai turėtų likti biudžete ir padėti užtikrinti labai reikalingą biudžeto lankstumą;

22.pažymi, kad tikimasi, kad, prieš pradedant naudotis specialia priemone, biudžeto valdymo institucija išnagrinėsianti galimybę padengti dalį bet kokio trūkumo peržvelgiant išlaidų kategorijas ir taikant lankstumo ir bendros maržos priemones; pabrėžia, kad šis procesas turi būti objektyvus ir pagrįstas realiais poreikiais ir negali būti grindžiamas jokiais savavališkais kriterijais; atsižvelgdamas į tai primena, kad bendra deklaracija, dėl kurios trys institucijos susitarė pagal 2020 m. DFP susitarimą ir pagal kurią išlaidos, skirtos NGEU finansavimo išlaidoms padengti, „siekiama nemažinti programų ir lėšų“, vis dar galioja ir yra biudžeto valdymo institucijos atskaitos taškas; todėl ketina užtikrinti, kad visos programos būtų tinkamai finansuojamos ir kad vykdant metinę biudžeto procedūrą būtų išlaikytas biudžeto lankstumas ir reagavimo pajėgumai;

23.primygtinai tvirtina, kad Komisija per visą biudžeto procedūrą turi laiku pateikti patikimą ir tikslią informaciją apie NGEU skolinimosi išlaidas ir numatomas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės išmokas;

24.pabrėžia, kad pagal Sutartis Europos Vadovų Taryba neatlieka jokio vaidmens nei biudžeto procedūroje, nei teisėkūros procedūroje; pabrėžia, kad bet kokios diskusijos dėl EURI priemonės Europos Vadovų Taryboje neturi sutrikdyti pragmatiško biudžeto procedūros tvarkaraščio, dėl kurio kiekvienais metais susitarta pagal Tarpinstitucinį susitarimą, ir jokiu būdu neturi nulemti biudžeto procedūros eigos; pabrėžia, kad šiuo atžvilgiu bus ypač budrus ir užtikrins, kad būtų visapusiškai paisoma Sutartyse nustatytų biudžeto valdymo institucijos prerogatyvų ir užtikrins, kad būtų visapusiškai laikomasi Tarpinstitucinio susitarimo;

25.atkreipia dėmesį į tai, kad nuo DFP pradžios padidėjo humanitarinės pagalbos ir reagavimo į ekstremaliąsias situacijas poreikiai Sąjungoje ir už jos ribų, taip pat paramos poreikiai dėl gaivalinių nelaimių, kurios tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės, visų pirma dėl klimato kaitos; yra įsitikinęs, jog tokie poreikiai, tikėtina, didės; todėl palankiai vertina tai, kad solidarumo ir neatidėliotinos pagalbos rezervas (SEAR) likusiu DFP laikotarpiu bus padidintas 1,5 mlrd. EUR, tačiau tebėra susirūpinęs, nes panašu, jog net ir atlikus šį padidėjimą poreikiai, vargu, ar bus patenkinti;

26.be to, palankiai vertina tai, kad, atsižvelgiant į ilgalaikę Parlamento poziciją, Tarybos reglamento projekte ši priemonė padalijama į dvi dalis: Europos solidarumo rezervą gaivalinėms nelaimėms ir ekstremaliosioms visuomenės sveikatos situacijoms iš Europos Sąjungos solidarumo fondo ir Neatidėliotinos pagalbos rezervą, skirtą skubiam reagavimui į ekstremaliąsias situacijas Sąjungoje ir už jos ribų; mano, kad ši peržiūrėta struktūra palengvins įgyvendinimą;

27.vis dėlto yra susirūpinęs dėl to, kad šių dviejų rezervų procentinė dalis, kai du trečdaliai skiriami solidarumo rezervui, o trečdalis – Neatidėliotinos pagalbos rezervui, nėra visiškai suderintas su poreikių pusiausvyra per pirmuosius trejus DFP metus, nes šis santykis buvo artimesnis 65 % ir 35 % santykiui;

28.palankiai vertina tai, kad potencialios nepanaudotos solidarumo rezervo ir neatidėliotinos pagalbos rezervo sumos, kurios kitu atveju būtų panaikintos, kitais metais vėl bus panaudotos lankstumo priemonei, taip nustatant svarbų lankstumo didinimo principą;

29.pripažįsta, kad 2024–2027 m. padidinus lankstumo priemonę 2 mlrd. EUR ir sukuriant specialią NGEU skolinimosi išlaidų viršijimo priemonę, pagal Tarybos reglamento projektą šiek tiek sumažinamas spaudimas biudžetui; vis dėlto mano, kad, atsižvelgiant į veiksmų, kuriais siekiama pradėti taikyti naują specialią priemonę, logiką ir lėšų administracinėms išlaidoms trūkumą dėl infliacijos, šis padidinimas iš esmės yra iš anksto paskirstytas; tebėra susirūpinęs dėl to, kad, atsižvelgiant į naudojimo modelius pirmaisiais DFP metais, šis padidinimas gali nesukurti pakankamai biudžeto erdvės, kad Sąjunga galėtų reaguoti į nenumatytas aplinkybes ir naujus poreikius;

30.apgailestauja, kad, kalbant apie lankstumą ir reagavimą į krizes, DFP tikslinimas gali būti vertinamas tik kaip praleista galimybė;

31.dar kartą patvirtina savo įsipareigojimą laikytis teisiškai privalomų TIS veiksmų gairių, kuriose Parlamentas, Taryba ir Komisija įsipareigojo nustatyti pakankamus naujus nuosavus išteklius, kad būtų padengtos bent NGEU skolinimosi išlaidos ir, pasibaigus dabartinei DFP, pagrindinė suma;

32.labai apgailestauja dėl to, kad Taryboje nepasiekta pažangos svarstant pateiktus pasiūlymus dėl nuosavų išteklių, ir primena, kad imtasi visų būtinų veiksmų, kad būtų sudarytos sąlygos greitai juos priimti; ragina Tarybą daugiau neatidėliojant patvirtinti pasiūlymus; pabrėžia, kad pažanga, susijusi su tikrais naujais nuosavais ištekliais, neapsiribojant esamais pasiūlymais, tebėra gyvybiškai svarbi;

33.pabrėžia, kad Sąjungos patikimumas priklauso nuo to, ar bus užtikrinti pakankami mokėjimų asignavimai, siekiant užtikrinti, kad paramos gavėjai laiku gautų jiems priklausančius pinigus; primena, kad numatoma, jog paskutiniaisiais DFP laikotarpio metais labai padidės mokėjimų poreikiai, be kita ko, dėl pakoreguotos sanglaudos fondų taikymo srities ir taisyklių, nustatytų STEP reglamente;

34.todėl apgailestauja, kad Tarybos reglamento projekte neatsižvelgiama į Parlamento pasiūlymą panaikinti metinę viršutinę mokėjimų asignavimų ribą ir pasinaudoti bendros maržos priemone, nes taip būtų pašalinta bet kokia mokėjimų krizės rizika;

35.pažymi, kad Tarybos reglamento projekte numatyta šiek tiek lankstumo kalbant apie mokėjimų viršutines ribas, nes leidžiama sumą, lygią nepanaudotai 2025 m. mokėjimų viršutinės ribos didžiausio metinio koregavimo daliai, perkelti į 2026 m., nors tai visiškai nepanaikina vėlavimo rizikos; ragina Komisiją atidžiai stebėti mokėjimų poreikių raidą ir laiku pasiūlyti biudžeto valdymo institucijai visus būtinus taisomuosius veiksmus;

36.pabrėžia, kad, kitaip nei nacionaliniuose biudžetuose, kuriuose infliacija daro poveikį nominaliajai pajamų ir išlaidų vertei, DFP išlaidų viršutinės ribos kasmet padidinamos 2 proc., o nuosavų išteklių viršutinė riba koreguojama atsižvelgiant į infliaciją; primena, kad, Komisijos teigimu, dėl infliacijos DFP realioji vertė sumažėjo 74 mlrd. EUR, o iš valstybių narių DFP išlaidoms pareikalaujamos pajamos sumažėjo kaip bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP) procentinė dalis, o penkioms paramą gaunančioms valstybėms narėms nuolaidos, kurios yra susijusios su infliacija, didėjo didesniu tempu nei DFP viršutinės ribos;

37.tebėra susirūpinęs dėl to, kad net ir po peržiūros bendra įsipareigojimų asignavimų suma sudaro tik 1,02 proc. BNP, o visi mokėjimų asignavimai – tik 1,01 proc. BNP; primena, kad iš pradžių buvo planuojama, jog mokėjimų asignavimai pagal dabartinę DFP sudarys 1,10 proc. BNP; kartu pripažįsta, kad daugelis valstybių narių susiduria su biudžeto problemomis;

38.apgailestauja dėl to, kad persvarstant DFP sumažintos lėšos pavyzdinėms programoms, ypač toms, kurios konkrečiai sustiprintos pagal 2020 m. DFP susitarimą, ir yra labai susirūpinęs dėl to, kokį politinį signalą reiškia šis lėšų sumažinimas;

39.labai apgailestauja dėl to, kad programai „Europos horizontas“ skirtas finansinis paketas sumažintas 2,1 mlrd. EUR, o tai prieštarauja pačios Tarybos nurodytam tikslui investuoti 3 proc. bendrojo vidaus produkto į mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą; primygtinai pabrėžia, kad šiandien didesnės investicijos į Europos mokslinius tyrimus ir inovacijas (MTI) yra būtina sąlyga, kad Europa galėtų užtikrinti savo ekonominį konkurencingumą ateityje; pažymi, kad reikia didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir inovacijas, kad Europa išlaikytų arba plėtotų savo technologinę lyderystę sektoriuose, kuriuos labiausiai paveikė žalioji ir skaitmeninė pertvarka; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų lėšų mažinimas prieštarauja ES vadovų pažadams didinti ES konkurencingumą ir stiprinti jos atvirą strateginį savarankiškumą; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamentas padėjo sušvelninti programai „Europos horizontas“ skiriamų lėšų sumažinimo poveikį, suteikdamas programai 100 mln. EUR panaikintų mokslinių tyrimų įsipareigojimų pagal Finansinio reglamento 15 straipsnio 3 dalį, be 500 mln. EUR, dėl kurių jau susitarta 2020 m.; primena, kad pakartotinis panaikintų mokslinių tyrimų įsipareigojimų naudojimas yra ilgalaikis Parlamento reikalavimas;

40.primena sveikatos politikos svarbą ir aiškų politinį įsipareigojimą pagal 2020 m. DFP susitarimą teikti pirmenybę sveikatos srities finansavimui; todėl yra labai nusivylęs tuo, kad programai „ES – sveikatos labui“ lėšos sumažintos 1 mlrd. EUR; mano, kad toks sprendimas gali pakenkti pasirengimui bet kokiai būsimai pandemijai ir apriboti Sąjungos gebėjimą remti visuomenės sveikatos sistemas; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad Parlamento prašymu programos išlaidų profilis buvo pritaikytas siekiant sušvelninti sumažinimo poveikį praktiniam įgyvendinimui, tolygiai paskirstant sumažinimo poveikį likusiems metams;

41.primena savo poziciją, kad atliekant DFP peržiūrą iš anksto paskirstyti nacionaliniai paketai neturėtų būti koreguojami; todėl palankiai vertina sprendimą palikti nepakeistus iš anksto paskirstytus nacionalinius paketus ir į juos neatsižvelgti taikant NGEU skolinimosi išlaidų trūkumo padengimo mechanizmą; vis dėlto apgailestauja, kad sumažintos lėšos tiesioginio valdymo veiksmams pagal sanglaudos politiką (–0,4 mlrd. EUR) ir bendrą žemės ūkio politiką (–0,7 mlrd. EUR), taip sumažinant visą šių veiksmų potencialą ir poveikį;

42.pripažįsta, kad Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF) ir prisitaikymo prie „Brexit’o“ rezervas nebuvo reikalingi tiek, kiek buvo numatyta, ir kad yra galimybių pakoreguoti jų paketus; mano, kad šių specialių priemonių sumos turėjo būti pakartotinai panaudotos kitiems biudžeto tikslams, pvz., siekiant sustiprinti lankstumo priemonę;

43.ragina Komisiją pateikti biudžeto valdymo institucijai išsamų paaiškinimą, kaip ji ketina valdyti visus programų ir specialiųjų priemonių pakeitimus, kad būtų galima kiek įmanoma labiau pasiekti jų pagrindinius tikslus, ir pateikti išsamią informaciją apie peržiūros poveikį visam ES biudžetui;

44.yra pasirengęs be nepagrįsto delsimo priimti visus būtinus teisės aktų ir biudžeto pakeitimus, atsižvelgdamas į klausimo skubumą; atsižvelgdamas į tai, primena Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos bendrą pareiškimą dėl DFP peržiūros rezultatų įtraukimo į 2024 m. biudžetą;

45.primygtinai pabrėžia, jog Parlamentas užtikrinsiantis, jog įgyvendinant šį paketą būtų visapusiškai paisoma jo prerogatyvų vykdant metinę biudžeto procedūrą;

46.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.