(1)sąžiningo apmokestinimo vidaus rinkoje ir gero kapitalo rinkų sąjungos (KRS) veikimo užtikrinimas yra politinis Europos Sąjungos (ES) prioritetas. Šiuo atžvilgiu labai svarbu panaikinti kliūtis tarpvalstybinėms investicijoms ir kartu kovoti su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu mokesčiais. Su šiomis kliūtimis susiduriama, pvz., dėl neefektyvių ir neproporcingai sudėtingų procedūrų, pagal kurias investuotojams nerezidentams už akcijas arba obligacijas, kuriomis prekiaujama viešai, mokamų dividendų arba palūkanų pajamoms taikomų prie šaltinio išskaičiuojamų mokesčių permokai taikomos lengvatos. Tokios kliūtys kelia ypatingų sunkumų neprofesionaliesiems investuotojams. Be to, kaip parodė neseniai kilę „Cum Ex“ ir „Cum Cum“ skandalai, įsitikinta tuo, kad, esant dabartinei padėčiai, negalima tinkamai užkirsti kelio pasikartojančiai sukčiavimo mokesčiais, mokesčių slėpimo ir vengimo rizikai. Šiuo pasiūlymu siekiama padidinti ES išskaičiuojamojo mokesčio procedūrų efektyvumą, kartu padidinant jų atsparumą sukčiavimo ir piktnaudžiavimo mokesčiais rizikai. Jis grindžiamas ankstesniais susijusiais ES ir tarptautinio lygmens veiksmais, pvz., 2009 m. Komisijos rekomendacija dėl išskaičiuojamajam mokesčiui taikomos tvarkos supaprastinimo ir EBPO sutarties lengvatų ir įsipareigojimų laikymosi stiprinimo (TRACE) iniciatyva28;

_________________

28 2009 m. spalio 19 d. Komisijos rekomendacija dėl išskaičiuojamojo mokesčio lengvatų taikymo tvarkos (tekstas svarbus EEE) (OL L 279, 2009 10 24, p. 8).

(2)todėl, siekiant sustiprinti valstybių narių gebėjimą užkirsti kelią galimam sukčiavimui arba piktnaudžiavimui ir su jais kovoti, kurį šiuo metu mažina susiskaidymas ir apskritai patikimos bei laiku teikiamos informacijos stoka, būtina nustatyti bendrą tarpvalstybinėms investicijoms vertybiniais popieriais skirtą išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų taikymo sistemą, kuri būtų atspari sukčiavimo arba piktnaudžiavimo mokesčiais rizikai. Ši sistema turėtų padidinti įvairių ES lengvatų taikymo procedūrų konvergenciją ir kartu užtikrinti skaidrumą bei atitinkamai vertybinių popierių emitentų, mokestį išskaičiuojančių asmenų, finansų tarpininkų ir valstybių narių tikrumą dėl investuotojų tapatybės. Šiuo tikslu sistema turėtų būti grindžiama automatizuotomis procedūromis, pvz., rezidavimo mokesčių tikslais pažymos skaitmenizacija (procedūros ir formos atžvilgiais), nes tai yra išankstinė sąlyga, kad investuotojai galėtų naudotis lengvatų taikymo arba grąžinimo procedūromis. Ši sistema taip pat turėtų būti pakankamai lanksti, kad joje būtų galima atsižvelgti į įvairias skirtingose valstybėse narėse taikomas sistemas ir kartu užtikrinti didesnę konvergenciją bei suteikti tinkamas kovos su piktnaudžiavimu priemones, kuriomis naudojantis būtų galima mažinti sukčiavimo mokesčiais, mokesčių slėpimo ir vengimo riziką. Kad ši direktyva būtų taikoma sėkmingai, būtina, kad valstybės narės suteiktų mokesčių administratoriams priemonių saugiai ir laiku vykdyti grąžinimo ir (arba) lengvatų prie pajamų šaltinio taikymo procedūras, ir dėtų daugiau pastangų užtikrinant skaitmeninius, automatizuotus ir geriau koordinuojamus pagrindinius elementus. Šiuo tikslu taip pat būtina rengti mokymus atitinkamiems darbuotojams, prižiūrintiems skaitmenines priemones;

(4)siekiant užtikrinti, kad visi ES mokesčių mokėtojai galėtų gauti bendrą, tinkamą ir veiksmingą savo rezidavimo vietos mokesčių tikslais įrodymą, valstybės narės turėtų taikyti automatizuotas procedūras, pagal kurias būtų išduodamos tokio pat atpažįstamo ir pripažįstamo skaitmeninio formato ir tokio pat turinio rezidavimo mokesčių tikslais pažymos. Siekiant padidinti efektyvumą, pažyma turėtų galioti bent visus metus, kuriais ją šiam laikotarpiui yra išdavusios ir pripažinusios kitos valstybės narės. Skaitmeninėje rezidavimo vietos mokesčių tikslais pažymoje (eTRC) taip pat turėtų būti pateikta nuoroda į taikomus sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Išduotą eTRC valstybės narės gali anuliuoti, jei mokesčių administratorius turi priešingų su rezidavimo vieta mokesčių tikslais tais metais susijusių įrodymų. Kad būtų galima veiksmingai identifikuoti ES įmones, į pažymą turėtų būti įtraukiama informacija apie Europos unikalų atpažinties kodą (EUID);

(6)„cum-ex“ ir „cum-cum“, arba dividendų arbitražo prekybos schemos, reiškia tokią prekybą akcijomis, kuria siekiama nuslėpti tikrojo akcijų savininko tapatybę ir sudaromos galimybės abiem arba kelioms dalyvaujančioms šalims reikalauti grąžinti išskaičiuojamuosius mokesčius, taikomus kapitalo prieaugio mokesčiui, kuris buvo sumokėtas tik vieną kartą, ir kadangi tokioje nusikalstamoje veikloje dalyvavo finansų tarpininkai. Kadangi finansų tarpininkai, kurie dažniausiai dalyvauja vertybinių popierių mokėjimų grandinėse, yra didelės įstaigos, kaip apibrėžta Kapitalo reikalavimų reglamente (KRR)29, ir mokestį išskaičiuojančio asmens paslaugas teikiantys centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, šie subjektai turėtų būti įpareigoti prašyti juos užregistruoti pirmiau nurodytuose įsteigtuose nacionaliniuose valstybių narių registruose. Kitiems finansų tarpininkams turėtų būti leidžiama prašyti juos užregistruoti savo nuožiūra. Užregistruoti turėtų prašyti pats finansų tarpininkas, pateikdamas prašymą valstybės narės paskirtai kompetentingai institucijai, įskaitant įrodymą, kad jis atitinka tam tikrus reikalavimus. Šių reikalavimų tikslas yra patikrinti, ar prašymą teikiantis tarpininkas atitinka susijusių ES teisės aktų reikalavimus ir yra prižiūrimas, kaip jis jų laikosi. Jei finansų tarpininkas yra įsisteigęs ne ES, reikalaujama, kad jam būtų taikomi trečiosios šalies, kurioje yra jo rezidavimo vieta, teisės aktai, kurie, direktyvos taikymo tikslais, yra analogiški, o trečioji šalis, kurioje yra jo rezidavimo vieta, nebūtų įtraukta nei į nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo I priedą, nei į didelės rizikos trečiųjų valstybių ES sąrašą (kovos su pinigų plovimu sąrašą). Trečiosios šalies finansų tarpininko registravimas turėtų būti vykdomas įdedant kuo mažiau administracinių pastangų. Komisija turėtų padėti valstybėms narėms užtikrinti, kad analogiški trečiųjų šalių teisės aktai būtų suprantami vienodai. Trečiosios šalies finansų tarpininko atitiktis ES reikalavimams susijusi tik su šioje direktyvoje nustatytais tikslais ir nedaro poveikio naudojimuisi kitomis teisėmis ir pareigų vykdymui arba jų taikymui pagal kitus ES teisės aktus. Užregistruoti finansų tarpininkai atitinkamoje valstybėje narėje turėtų būti laikomi sertifikuotais finansų tarpininkais, kuriems, suteikus teisę prašyti taikyti šioje direktyvoje nustatytas lengvatų taikymo procedūras, turėtų būti taikoma atitinkama šioje direktyvoje nustatyta pareiga pranešti. Nacionalinį registrą tvarkanti valstybė narė taip pat turėtų imtis veiksmų pašalinti iš registro sertifikuotą finansų tarpininką jo prašymu arba jei jis nebeatitinka atitinkamų reikalavimų. Be to, šios valstybės narės gali nuspręsti nustatyti, kad iš jų nacionalinių sertifikuotų finansų tarpininkų registrų būtų pašalinami tie finansų tarpininkai, kurie, kaip nustatyta, kelis kartus pažeidė pareigas, arba tiems tarpininkams būtų neleidžiama naudotis lengvatų sistema. Jei valstybė narė imasi šių pašalinimo ar neleidimo naudotis veiksmų, ji turėtų apie tai informuoti kitas nacionalinius registrus tvarkančias valstybes nares, kad jos galėtų apsvarstyti, ar tą patį sertifikuotą finansų tarpininką pašalinti iš savo nacionalinių registrų. Dėl bet kokio valstybės narės priimto su registracija ir pašalinimu iš jos nacionalinio registro susijusio sprendimo susijusių šalių teisėms ir pareigoms, įskaitant apskundimą, taikomi atitinkamų valstybių narių nacionalinės teisės aktai;

__________________

29 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 575/2013 dėl riziką ribojančių reikalavimų kredito įstaigoms, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 648/2012 (Tekstas svarbus EEE) (OL L 176, 2013 6 27, p. 1).

(8)siekiant padidinti kapitalo rinkų sąjungos efektyvumą ir konkurencingumą, reikėtų sudaryti sąlygas, susijusiems sertifikuotiems finansų tarpininkams pateikus tinkamą informaciją, įskaitant informaciją apie investuotojo tapatybę, lengviau ir sparčiau taikyti iš vertybinių popierių pajamų išskaičiuojamų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų suteikimo procedūras. Prie susijusių sertifikuotų finansų tarpininkų priskiriami visi mokėjimų grandinėje nuo investuotojo iki vertybinių popierių emitento veikiantys sertifikuoti finansų tarpininkai, iš kurių pagal kiekvienos valstybės narės pasirinktą politiką gali būti reikalaujama taip pat pateikti informaciją apie nesertifikuotų finansų tarpininkų grandinėje atliktus mokėjimus. Atsižvelgiant į skirtingą valstybėse narėse taikomą požiūrį, numatytos dviejų tipų procedūros: i) lengvatų taikymas prie pajamų šaltinio iškart taikant tinkamą mokesčio tarifą išskaičiavimo metu ir ii) greitas grąžinimas per daugiausia 50 dienų nuo dividendų mokėjimo datos arba, jei taikoma, nuo datos, kurią obligacijos emitentas privalo sumokėti palūkanas obligacijos turėtojui (atkarpos data). Valstybės narės turėtų galėti laisvai pasirinkti taikyti kurią nors iš dviejų arba abi procedūras, kurios, jų nuožiūra, yra tinkamos, ir kartu užtikrinti, kad bent viena iš jų galėtų naudotis visi investuotojai, jei įvykdyti šios direktyvos reikalavimai. Siekiant užtikrinti, kad susijusios valstybės narės tinkamai ir laiku įgyvendintų šias procedūras, tinkama taikyti palūkanas už pavėluotą į šios direktyvos taikymo sritį patenkančių ir šių procedūrų taikymo sąlygas atitinkančių išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimą. Jei atitinkami reikalavimai neįvykdyti arba susijęs investuotojas to pageidauja, išskaičiuojamųjų mokesčių permokos lengvatas valstybės narės turėtų suteikti taikydamos savo esamas standartines grąžinimo procedūras. Bet kuriuo atveju registruotieji savininkai, ypač mažmeniniai investuotojai, ir jų įgaliotieji atstovai turėtų išlaikyti teisę susigrąžinti sumokėto išskaičiuojamojo mokesčio permoką toje valstybėje narėje, kurioje jie pateikia įrodymą, kad atitinka nacionalinės teisės aktuose nustatytas sąlygas. Valstybės narės prašymą dėl permokos grąžinimo gali atmesti, jei yra pradėta bet kokia patikrinimo procedūra arba mokesčių auditas, paremtas rizikos vertinimo kriterijais pagal nacionalinės teisės nuostatas; 

(9)kad būtų galima apsaugoti išskaičiuojamųjų mokesčių permokos grąžinimo lengvatų taikymo sistemas, nacionalinius registrus tvarkančios valstybės narės taip pat turėtų reikalauti, kad sertifikuoti finansų tarpininkai patikrintų lengvatos prašyti norinčių investuotojų atitiktį reikalavimams. Sertifikuoti finansų tarpininkai konkrečiai turėtų gauti susijusio investuotojo rezidavimo mokesčių tikslais pažymą ir pareiškimą, kad pagal šaltinio valstybės narės teisės aktus šis investuotojas yra tikrasis mokėjimo savininkas. Jie taip pat turėtų patikrinti taikytiną išskaičiuojamojo mokesčio tarifą, atsižvelgiant į konkrečias investuotojo aplinkybes, ir nurodyti, ar žino apie kokį nors su pagrindiniais vertybiniais popieriais susijusį finansinį susitarimą, už kurį neatsiskaityta, kurio galiojimo laikas nepasibaigęs arba kuris kitaip nepanaikintas iki dividendų išmokėjimo datos. Reikalavimas atlikti išsamų patikrinimą galėtų būti taikomas kasmet. Sertifikuoti finansų tarpininkai turėtų būti laikomi atsakingais už mokestinių pajamų nuostolius, kurie buvo patirti dėl netinkamo šių pareigų vykdymo, jei taip nustatyta valstybės narės, kuriose patirti šie nuostoliai, nacionalinės teisės aktuose. Siekiant užtikrinti sertifikuotiems finansų tarpininkams taikomos naštos ir atsakomybės proporcingumą, švelnesnės tikrinimo prievolės turėtų būti taikomos visoms toms lengvatų taikymo procedūroms, su kuriomis susijusi piktnaudžiavimo rizika yra nedidelė, ypač jei bendra investuotojui už turimas bendrovės akcijas mokamų dividendų suma nesiekia 1 500 EUR. Jei toks piktnaudžiavimas įrodomas kitaip, valstybės narės gali imtis nacionalinės teisės aktuose nustatytų veiksmų, įskaitant atsisakymą taikyti šioje direktyvoje nustatytas lengvatų sistemas, bet negali laikyti sertifikuotų finansų tarpininkų atsakingais už nepatikrinimą;

(12)norint skatinti visą KRS ir apsaugoti valstybių narių mokesčio bazę, labai svarbu kiekvienoje susijusioje valstybėje narėje tinkamai įgyvendinti siūlomas taisykles ir užtikrinti jų vykdymą, todėl jų stebėseną turėtų vykdyti Komisija. Todėl valstybės narės turėtų reguliariai teikti Komisijai įgyvendinimo akte nurodytą statistinę informaciją apie nacionalinių priemonių, priimtų pagal šią direktyvą, įgyvendinimą ir vykdymo užtikrinimą jų teritorijoje. Komisija, remdamasi valstybių narių pateikta informacija ir kitais esamais duomenimis, turėtų parengti pasiūlytų naujų taisyklių veiksmingumo vertinimą. Jį atlikdama, Komisija turėtų apsvarstyti būtinybę atnaujinti šia direktyva nustatytas taisykles;

(14)bet koks duomenų tvarkymas pagal šią direktyvą turėtų būti atliekamas laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/67931. Finansų tarpininkai ir valstybės narės asmens duomenis pagal šią direktyvą gali tvarkyti vien siekdami atsižvelgti į bendrą viešąjį interesą, būtent kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių vengimu ir mokesčių slėpimu, mokestinių pajamų užtikrinimo ir teisingo apmokestinimo skatinimo tikslais, o tai stiprina socialinės, politinės ir ekonominės įtraukties valstybėse narėse galimybes. Prieiga prie šių duomenų turėtų būti suteikta tik subjektams, dalyvaujantiems IM lengvatų taikymo procedūrose pagal šią direktyvą. Turėtų būti siunčiamas tik minimalus asmeninės informacijos kiekis, kurio reikia nepakankamam pranešimui, mokestiniam sukčiavimui ar piktnaudžiavimui nustatyti. Galiausiai, asmeninė informacija turėtų būti saugoma tik tiek laiko, kiek reikia tam tikslui pasiekti. Kad būtų galima veiksmingai siekti šio tikslo, būtina apriboti tam tikras pirmiau nurodytame reglamente nustatytas asmenų teises, jei naudojimasis tomis teisėmis galėtų pakenkti tyrimui, ypač teisę būti informuotiems apie jų duomenų tvarkymą ir šio tvarkymo apimtį, taip pat teisę duoti sutikimą dėl tam tikrų rūšių duomenų tvarkymo. Kai tik išnyksta šį ribojimą pateisinančios aplinkybės, duomenų subjektų teisės turėtų būti atkurtos;

_________________

31 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

19)sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo – dviejų (ar daugiau) jurisdikcijų sudarytas susitarimas ar konvencija, kuriuo (-ia) numatyta panaikinti dvigubą pajamų ir, jei tinkama, kapitalo apmokestinimą;

2.Valstybės narės, remdamosi turima informacija, atsižvelgdamos į 4 dalį, eTRC išduoda per tris darbo dienas nuo prašymo pateikimo. eTRC turi atitikti I priede nurodytus techninius reikalavimus ir apimti šią informaciją:

a)mokesčių mokėtojo vardą ir pavardę, gimimo datą ir vietą, jei mokesčių mokėtojas yra fizinis asmuo, arba jo pavadinimą ir, jei yra, Europos unikalų atpažinties kodą (EUID), jei mokesčių mokėtojas yra juridinis asmuo;

Išbraukta.

4.Jei reikia daugiau kaip penkių darbo dienų konkretaus mokesčių mokėtojo rezidavimo vietai mokesčių tikslais patikrinti, valstybė narė informuoja pažymos prašantį asmenį apie reikalingą papildomą laiką ir vėlavimo, kuris bet kuriuo atveju negali būti ilgesnis kaip penkios darbo dienos, priežastis.

5.Viena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotą eTRC tinkamu mokesčių mokėtojo rezidavimo vietos toje kitoje valstybėje narėje įrodymu pagal 3 dalį. Bet kuriuo atveju valstybės narės gali įrodyti rezidavimo vietą mokesčių tikslais savo jurisdikcijose. 

6.Komisija priima su eTRC išdavimu susijusius įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomos standartinės kompiuterinės formos kompiuterio skaitomu formatu, įskaitant lingvistines nuostatas, ir techniniai protokolai, įskaitant saugumo standartus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 18 straipsnyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

1.Valstybės narės užtikrina, kad finansų tarpininkas jų nacionaliniame sertifikuotų finansų tarpininkų registre užsiregistruotų per du mėnesius nuo to, kai pateikia prašymą, kuriame įrodo, kad įvykdė visus toliau nurodomus reikalavimus:

b)jei prašymą teikiantis finansų tarpininkas yra kredito įstaiga – jam rezidavimo vietos mokesčių tikslais jurisdikcijoje išduotas leidimas vykdyti saugojimo veiklą pagal Direktyvos 2013/36/ES I priedo 12 arba 14 punktą arba analogiškus trečiosios valstybės teisės aktus; jei prašymą teikiantis finansų tarpininkas yra investicinė įmonė – jam rezidavimo vietos mokesčių tikslais jurisdikcijoje išduotas leidimas vykdyti saugojimo veiklą pagal Direktyvos 2014/65/ES I priedo B skirsnio 1 dalį arba analogiškus trečiosios valstybės teisės aktus, arba, jei prašymą teikiantis finansų tarpininkas yra centrinis vertybinių popierių depozitoriumas – jam pagal Reglamentą (ES) Nr. 909/2014 arba analogiškus trečiosios rezidavimo valstybės teisės aktus rezidavimo vietos mokesčių tikslais jurisdikcijoje išduotas leidimas; Komisija paskelbia gaires dėl analogiškų teisės aktų būtiniausių standartų;

2.Finansų tarpininkai be reikalo nedelsdami praneša valstybės narės kompetentingai institucijai apie visus aktualius pagal a–c punktus pateiktos informacijos pasikeitimus, prireikus pateikdami atitinkamus dokumentus.

3.Valstybė narė, pašalinanti sertifikuotą finansų tarpininką iš savo nacionalinio registro, vadovaudamasi Direktyvos 2011/16/ES nuostatomis, be reikalo nedelsdama apie tai informuoja visas kitas valstybes nares, tvarkančias nacionalinį registrą pagal 5 straipsnį, nurodydama pašalinimo priežastis pagal 1 ir 2 dalis.

1.Valstybės narės imasi būtinų priemonių, kad iš sertifikuotų finansų tarpininkų reikalautų jų nacionaliniame registre kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 20 kalendorinių dienų po apskaitos dienos, kompetentingai institucijai pateikti II priede nurodytą informaciją, nebent apskaitos dieną atsiskaitymo nurodymai kurios nors sandorio dalies atžvilgiu dar nebuvo duoti, – šiuo atveju su šiuo sandoriu susiję duomenys pateikiami kuo greičiau po atsiskaitymo. Jeigu praėjus 15 dienų nuo apskaitos dienos atsiskaitymas už kurią nors sandorio dalį dar nebaigtas, sertifikuoti finansų tarpininkai per kitas 5 kalendorines dienas pateikia informaciją, nurodydami dalį, už kurią dar neatsiskaityta.

2.Valstybės narės nustato, kad sertifikuoti finansų tarpininkai neprivalo teikti II priedo E antraštinėje dalyje nurodytos informacijos, jei bendra registruotajam savininkui sumokėtų dividendų už savininko turimas bendrovės akcijas suma neviršija 1 500 EUR.

5.Valstybės narės reikalauja, kad sertifikuoti finansų tarpininkai jų nacionaliniame registre pateiktą informaciją pagrindžiančius dokumentus saugotų šešerius metus ir suteiktų prieigą prie bet kokios kitos informacijos, taip pat galimybę patekti į jų patalpas audito tikslais, ir reikalauja, kad sertifikuoti finansų tarpininkai ištrintų arba nuasmenintų visus į tokius dokumentus įtrauktus asmens duomenis, kai tik auditas užbaigiamas, bet ne vėliau kaip per šešerius metus nuo informacijos pateikimo.

a)dividendai buvo sumokėti už akciją, kuria prekiaujama viešai ir kurią registruotasis savininkas įsigijo penkių dienų laikotarpiu iki dividendų išmokėjimo datos;

1.Valstybės narės imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad sertifikuotas finansų tarpininkas, kuris registruotojo savininko vardu prašo taikyti lengvatą pagal 12 ir (arba) 13 straipsnius, iš tokio registruotojo savininko gautų deklaraciją, kad registruotasis savininkas:

a)yra dividendų arba palūkanų tikrasis savininkas, apibrėžtas pagal šaltinio valstybės narės nacionalinės teisės aktus arba sutartį dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo; ir

2.Valstybės narės imasi priemonių, reikalingų užtikrinti, kad sertifikuoti finansų tarpininkai, registruotojo savininko vardu prašantys taikyti lengvatą pagal 12 ir (arba) 13 straipsnį, patikrintų:

d)jei išmokami dividendai ir remiantis sertifikuoto finansų tarpininko turima informacija – ar yra koks nors finansinis susitarimas, už kurį dividendų išmokėjimo datą nebuvo atsiskaityta, kurio galiojimas baigėsi arba kuris buvo kitaip panaikintas, išskyrus atvejus, kai registruotajam savininkui už kiekvieną turimų identiškų akcijų grupę išmokėti dividendai neviršija 1 500 EUR.

1.Valstybės narės gali leisti sertifikuotiems finansų tarpininkams, tvarkantiems registruotojo savininko investicinę sąskaitą, tokio registruotojo savininko vardu pagal 10 straipsnį prašyti greitai grąžinti išskaičiuojamojo mokesčio permoką, jei šio straipsnio 3 dalyje nurodyta informacija pateikiama per 25 kalendorines dienas nuo dividendų ar palūkanų išmokėjimo dienos.

2.Valstybės narės pagal 1 dalį pateiktą grąžinimo prašymą išnagrinėja per 25 kalendorines dienas nuo tokio prašymo pateikimo dienos arba nuo dienos, kurią visi atitinkami sertifikuoti finansų tarpininkai įvykdė šioje direktyvoje nustatytas pareigas pranešti, atsižvelgdamos į tai, kuri data yra vėlesnė. Valstybės narės tokiai grąžinamai sumai po 25-tos dienos taiko delspinigius pagal 14 straipsnį už kiekvieną pavėluotą dieną, išskyrus atvejus, kai valstybė narė turi pagrįstų abejonių dėl prašymo dėl permokos grąžinimo teisėtumo.

Valstybės narės imasi tinkamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad tais atvejais, kai 12 ir 13 straipsniai dividendams netaikomi dėl to, kad nesilaikoma šios direktyvos sąlygų, registruotasis savininkas arba jo įgaliotasis atstovas, prašantis grąžinti tokiems dividendams taikomo išskaičiuojamojo mokesčio permoką, pateiktų bent tą informaciją, kurios reikalaujama pagal II priedo E antraštinę dalį, išskyrus atvejus, kai bendra registruotajam savininkui išmokėtų dividendų už savininko turimas bendrovės akcijas suma neviršija 1 500 EUR, ir atvejus, kai ši informacija jau buvo pateikta vykdant 9 straipsnyje nustatytas pareigas.

Bendras vertinimas, peržiūra ir atnaujinimas

1.Įsigaliojus nacionalinėms taisyklėms, kuriomis ši direktyva perkeliama į nacionalinę teisę, Komisija kas penkerius metus išnagrinėja ir įvertina šios direktyvos veikimą. Ne vėliau kaip 2031 m. gruodžio mėn. ir kas penkerius metus Europos Parlamentui ir Tarybai bus pateikiama direktyvos ir išskaičiuojamiesiems mokesčiams taikomų taisyklių valstybėse narėse vertinimo ataskaita, įskaitant informaciją apie galimą poreikį iš dalies keisti konkrečias šios direktyvos nuostatas. Vertinimo ataskaitoje Komisija:

2.Valstybės narės pagal 3 dalies nuostatas pateikia Europos Parlamentui ir Komisijai atitinkamą statistinę informaciją, reikalingą 1 dalyje nurodytam įvertinimui atlikti.

3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato, kokią statistinę informaciją valstybės narės turi pateikti vertinimo tikslais, taip pat tos informacijos pateikimo formą ir sąlygas.

5.Informacija, kurią valstybė narė pateikė Komisijai pagal 2 dalį, taip pat ataskaitos ar dokumentai, kuriuos Komisija parengė naudodamasi tokia informacija, gali būti perduodami Europos Parlamentui ir kitoms valstybėms narėms. Perduotai informacijai taikomi tarnybinės paslapties reikalavimai ir suteikiama tokia pati apsauga, kokia panašaus pobūdžio informacijai suteikiama pagal ją gavusios valstybės narės nacionalinės teisės aktus.

1.Valstybės narės apriboja duomenų subjekto teises pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/67945 15–19 straipsnius, jei naudojimasis tomis teisėmis galėtų pakenkti tyrimui, bet tik tokia apimtimi ir tik tiek, kiek tikrai būtina, kad kompetentingos institucijos sumažintų sukčiavimo mokesčiais, mokesčių slėpimo ar vengimo riziką valstybėse narėse, visų pirma tikrinant, ar registruotajam savininkui taikomas išskaičiuojamojo mokesčio tarifas apskaičiuotas teisingai, arba tikrinant, ar, jei registruotasis savininkas turi teisę į lengvatą, jis laiku ją gauna. Duomenų subjektų teisės atkuriamos, kai tik nebelieka sąlygų, kuriomis buvo grindžiamas apribojimas.

__________________

45 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

3.Pagal šią direktyvą tvarkoma informacija, įskaitant asmens duomenis, saugoma tik tiek, kiek būtina šios direktyvos tikslams pasiekti, laikantis kiekvieno duomenų valdytojo nacionalinių taisyklių dėl senaties terminų, tačiau bet kuriuo atveju ne ilgiau kaip penkerius metus.