1.pabrėžia, kad Parlamento rezoliucijos dėl BUSP įgyvendinimo yra pagrindinė jo indėlio į ES užsienio politikos formavimą dalis; pabrėžia, kad šios rezoliucijos parodo praktinį sustiprintos teisės tikrinti užsienio politikos srityje, suteiktos Parlamentui Lisabonos sutartimi, poveikį; primena, kad 2023 m. rezoliucija – tai paskutinė šios kadencijos rezoliucija dėl BUSP įgyvendinimo ir ja siekiama nubrėžti gaires kitai ES vykdomajai valdžiai nustatant kitos kadencijos užsienio politikos prioritetus ir toliau juos įgyvendinant; pabrėžia, kad nuolat kintančioje tarptautinėje aplinkoje ES turi vienu metu atremti įvairius jai tiesiogiai ir netiesiogiai poveikį darančius užsienio politikos iššūkius, pvz., tebesitęsiantį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, didėjančią galingų valstybių konkurenciją, galbūt naują pasaulinės galios pusiausvyros apibrėžimą, nuolatines pastangas pakenkti daugiašalei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai bei didesnį užsienio ir vidaus krizių ryšį; yra tvirtai įsitikinęs, jog tam, kad ES išliktų aktuali tarptautinėje arenoje ir galėtų veiksmingai ginti savo interesus bei vertybes, ji turi panaudoti valstybių narių politinę valią siekti užsienio politikos tikslų ES lygmens priemonėmis, didinti pajėgumus, bendradarbiauti su bendraminčiais partneriais ir regioninėmis organizacijomis bei sutelkti dėmesį į tai, kad globaliesiems Pietums būtų pateiktas konkurencingas pasiūlymas, kuo veiksmingiau panaudojant visus laikantis integruoto požiūrio turimus išteklius, politiką ir priemones; pabrėžia, kad ES, siekdama būti pasaulinio masto veikėja dabartinėje pasaulinėje aplinkoje, turi vykdyti ryžtingą, drausmingą ir atkaklią užsienio politiką, kuria būtų pasiekti jos strateginiai tikslai, ir toliau proaktyviai apibrėžti, ginti ir apsaugoti savo interesus pasaulyje;

2.pabrėžia, kad ES gebėjimas veikti kaip pasaulinio masto užsienio politikos veikėja, patikima tarptautinė partnerė ir įtikima saugumo ir gynybos veikėja priklauso nuo jos išorės veiksmų BUSP srityje plėtojimo bei stiprinimo, taip pat jos gebėjimo proaktyviai apibrėžti, ginti ir apsaugoti savo interesus pasaulyje, nepagrįstai nepasikliaujant trečiųjų valstybių ištekliais, dėl ko Sąjungoje galėtų kilti vidinis susiskaidymas, nuo esamų partnerysčių atgaivinimo ir naujų partnerysčių kūrimo, taip pat nuo politinės valios imtis didesnės iniciatyvos ir prisiimti didesnę atsakomybę pasaulinėje arenoje, sykiu veiksmingai apsaugant, ginant ir propaguojant savo vertybes; be to, pabrėžia, kad valstybės narės turi sudaryti galimybę ES kalbėti vienu balsu ir taip didinti patikimumą bei išsaugoti nuoseklumą; atsižvelgdamas į tai, dar kartą patvirtina, kad nepaprastai svarbu stiprinti vienybę ir solidarumą toliau plėtojant bendrą grėsmių suvokimą;

3.primena, kad vykdydama savo išorės veiksmus ES turėtų vadovautis ES sutarties 2 straipsnyje, 3 straipsnio 5 dalyje ir 21 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis ir principais, paskatinusiais pačios ES sukūrimą, vystymąsi ir plėtrą, įskaitant demokratijos, teisinės valstybės, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių visuotinumo ir nedalomumo, pagarbos žmogaus orumui, lygybės ir solidarumo principus bei Jungtinių Tautų Chartijos, Helsinkio baigiamojo akto, Europos žmogaus teisių konvencijos ir tarptautinės teisės principų laikymąsi; apgailestauja, kad Sąjunga kartais nepasiekia šių tikslų, o tai daro neigiamą poveikį jos interesams, saugumui ir tarptautinei reputacijai; pabrėžia, kad siekiant vykdyti plataus užmojo ES išorės žmogaus teisių politikos įsipareigojimą, ji turi būti nuosekli ir pavyzdinė;

4.mano, kad ES turėtų atitinkamai formuoti savo BUSP, remdamasi šiais keturiais tikslais:a)Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padarinių šalinimas,b)ES struktūrų, priemonių, pajėgumų, fondų ir sprendimų priėmimo procedūrų laipsniškas pritaikymas,c)taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo stiprinimas bei gynimas ird)interesų gynimas plėtojant tvirtus strateginius aljansus ir partnerystes su bendraminčiais partneriais;

5.yra susirūpinęs, kad dėl neteisėto, neišprovokuoto ir nepateisinamo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuriam galimybes sudarė ir kurį remia neteisėtas A. Lukašenkos režimas Baltarusijoje bei režimas Irane, Europos žemyne vėl vyksta karas; pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos vadovybės veiksmus, apimančius tarptautinės teisės pažeidimus, pripažintų sienų pažeidimą, neteisėtą asmenų, kuriems teikiama apsauga, ir vaikų perkėlimą bei deportavimą, taip pat žemės vagystę ir sunkius karo nusikaltimus; reikalauja, kad Rusija ir jos įgaliotosios pajėgos nutrauktų visus karinius veiksmus ir kad Rusijos vadovybė nedelsdama ir besąlygiškai atitrauktų savo karines pajėgas iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos ir iš bet kurios kitos šalies, kurios teritoriją ar jos dalis ji neteisėtai okupavo; smerkia bet kokius hibridinius išpuolius, kuriuos Rusija vykdo Ukrainoje, ir griežtai smerkia Rusijos propagandos apie jos karą Ukrainoje skleidimą;

6.smerkia neteisėtą Aliaksandro Lukašenkos režimą už tai, kad jis, siekdamas išlaikyti Baltarusiją savo gniaužtuose, nacionalinį suverenitetą de facto atidavė Kremliui;

7.pakartoja, kad Sakartvelas jau 2008 m. rugpjūčio mėn. patyrė Rusijos karinę agresiją; griežtai smerkia Rusijos vykdomą neteisėtą Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio regiono / Pietų Osetijos okupaciją, taip pat smerkia tai, kad dėl Rusijos karinių pajėgų buvimo Padniestrėje kenkiama Moldovos Respublikos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui; dar kartą patvirtina, kad remia Sakartvelo ir Moldovos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, ir pabrėžia, kad piktavališki Rusijos bandymai priverstinai pakeisti suverenių Europos valstybių sienas kelia didelę grėsmę ES saugumui; ragina ES ir valstybes nares stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina, Sakartvelu ir Moldovos Respublika saugumo srityje, visų pirma kovojant su hibridinėmis grėsmėmis bei dezinformacija ir užtikrinant kibernetinį saugumą;

8.reiškia pagarbą drąsiems Ukrainos žmonėms, kurie ne tik drąsiai gina savo šalį, suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, bet ir Europos vertybes bei saugumą ir laikosi JT Chartijos bei Helsinkio baigiamojo akto normų ir principų; reiškia pagarbą ir dėkingumą už pavienių asmenų ir pilietinės visuomenės organizacijų teikiamą paramą Ukrainos žmonėms; nuoširdžiai vertina Sakartvelo ir Baltarusijos žmonių, kurie aktyviai remia Ukrainos kovą, veiksmus; teigiamai vertina laikinos asmenų, bėgančių nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, apsaugos pratęsimą;

9.pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą destabilizuoja rytines kaimynines šalis ir Vakarų Balkanus ir kelia grėsmę jų saugumui bei stabilumui, o tai savo ruožtu kelia pavojų pačios ES saugumui; todėl mano, kad ES turėtų teikti pirmenybę savo kaimynystės politikos reformai ir paspartinti plėtros procesą ir lygiagrečiai vykdyti institucines bei sprendimų priėmimo reformas, kurios būtinos siekiant apsaugoti Sąjungos integracijos pajėgumus;

10.ragina įgyvendinti aktyvesnę komunikacijos strategiją siekiant viešinti plėtros Vakarų Balkanuose ir Rytų partnerystės šalyse reikšmę ir naudą, taip pat skatinti ES finansinę ir techninę paramą; atsižvelgdamas į tai primena, kad ES jau dabar yra didžiausia prekybos partnerė ir didžiausia investicijų ir finansinės paramos teikėja Vakarų Balkanuose; pažymi, kad iki 2023 m. pabaigos pagal PNPP III jau įsipareigota skirti daugiau kaip 6,5 mlrd. EUR ir kad ES 2021–2023 m. laikotarpiu regionui sutelkė 16,6 mlrd. EUR investicijų;

11.ypač susirūpinęs atkreipia dėmesį į Rusijos agresijos prieš Ukrainą šalutinį poveikį, visų pirma pietinėse kaimyninėse šalyse, platesniame Viduržemio jūros regione, Pietų Kaukaze, Vidurinėje Azijoje, Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose; apgailestauja dėl Rusijos piktavališkos įtakos, hibridinio karo ir dezinformacijos kampanijų šiuose regionuose ir ragina užtikrinti aktyvesnį Europos įsitraukimą bei pagalbą;

12.palankiai vertina trečiąjį Europos politinės bendrijos susitikimą kaip diskusijų, dialogo ir bendradarbiavimo su šalimis partnerėmis platformą; ragina Parlamentą aktyviai dalyvauti išaiškinant Europos politinės bendrijos veiklos sritį ir būsimą darbą; pabrėžia, kad siekiant šio formato sėkmės ir nuoseklumo ateityje būtinas tam tikras suderinamumas demokratinių vertybių ir principų klausimais; pakartoja, kad Europos politinė bendrija jokiomis aplinkybėmis negali tapti dingstimi siekiant pavėlinti plėtros šalių stojimą į ES;

13.pakartoja, jog būtina, kad valstybės narės bendrai ir koordinuotai investuotų į gynybą, ir ragina nedelsiant visapusiškai įgyvendinti Strateginį kelrodį, integruojant per Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą įgytą patirtį, siekiant sukurti tikrą Europos gynybos sąjungą, kuri būtų sąveiki su NATO aljansu bei jį papildytų ir prireikus galėtų veikti nepriklausomai;

14.ypač pabrėžia, kad reikia toliau bendradarbiauti su NATO kuriant greitojo dislokavimo pajėgumus, ir primygtinai ragina valstybes nares užtikrinti, kad ne vėliau kaip 2025 m. visapusiškai veiktų Karinių misijų planavimo ir vykdymo centras; primygtinai ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį pasiūlyti Tarybos sprendimą dėl ES greitojo dislokavimo pajėgumų, siekiant apsaugoti Sąjungos vertybes ir ginti visos Sąjungos interesus, reaguoti į neišvengiamas grėsmes ir greitai reaguoti į krizinę padėtį už Sąjungos ribų, be kita ko, nepalankioje aplinkoje ir visais konflikto ciklo etapais; pabrėžia, kad ES greitojo dislokavimo pajėgumai turėtų būti sukurti kaip nuolat pasirengusios veikti pajėgos, kurios drauge vykdo pratybas, siekdamos tapti nuolatinėmis pajėgomis;

15.pabrėžia, kad reikia padidinti karinių šaudmenų gamybą ES ir tai turėtų būti pasiekta stiprinant pramoninį bendradarbiavimą ir bendrą gamybą; pakartoja, kad būtina skubiai pasiekti 35 proc. Europos bendradarbiaujamiesiems gynybos įrangos viešiesiems pirkimams taikomą kriterijų ir 20 proc. Europos bendradarbiaujamiesiems gynybos srities moksliniams tyrimams ir technologijoms taikomą kriterijų, dėl kurių susitarė visos valstybės narės Europos gynybos agentūroje; ragina stiprinti ES žvalgybos ir situacijų centrą ir Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) Reagavimo į krizes centrą sukuriant automatinių žvalgybos duomenų srautų iš valstybių narių į EIVT bei ES žvalgybos ir situacijų centrą užsienio ir saugumo klausimais, kylančiais už ES ribų, sistemą;

16.palankiai vertina papildomą finansavimą, skiriamą Europos taikos priemonei, ir ragina valstybes nares pagerinti šios priemonės gebėjimą veikti teikiant tvarų ir tinkamą finansavimą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2024 m. sausio 22 d. Užsienio reikalų tarybos išvadas ir 2024 m. vasario 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas, kurios rodo, kad susitarta dėl naujo pagalbos Ukrainai fondo sąlygų ir bendros finansinės viršutinės ribos; tikisi, kad galutinis sprendimas bus priimtas 2024 m. kovo 21–22 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime; palankiai vertina sprendimus priimti Šaudmenų gamybos rėmimo aktą ir Europos gynybos pramonės stiprinimo naudojantis bendradarbiaujamaisiais viešaisiais pirkimais aktą, kad būtų sustiprinti Europos gynybos pajėgumai; pakartoja savo raginimą skubiai pradėti diskusiją siekiant sukurti kitą į biudžetą neįtrauktą finansinę priemonę, kuria ES lygmeniu būtų sprendžiami viso karinių pajėgumų gyvavimo ciklo klausimai;

17.pažymi, kad ES atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą atidžiai stebi autokratiniai subjektai visame pasaulyje ir jis turės lemiamos įtakos formuojant jų elgesį tarptautinėje arenoje; giria Tarybą ir valstybes nares už ryžtingą atsaką į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; palankiai vertina beprecedenčių makroekonominės, finansinės, ekonominės ir humanitarinės pagalbos sumų mobilizavimą Ukrainai, tai, kad vieningai su bendraminčiais partneriais buvo priimta dvylika sankcijų paketų, kurie turėtų daryti pražūtingą poveikį Rusijos ekonomikai, taip pat valstybių narių vykdomą ginklų ir šaudmenų tiekimą, kuris tapo įmanomas ir dėl Europos taikos priemonės; tačiau yra susirūpinęs dėl to, kad Vengrija vis dar blokuoja Ukrainai skirtą aštuntąją dalį pagal Europos taikos priemonę; ragina toliau izoliuoti Rusijos Federaciją ir daryti jai spaudimą stiprinant ribojamųjų priemonių taikymą, taip pat ir Baltarusijos atžvilgiu; ragina stiprinti diplomatinę informavimo veiklą visų valstybių, kurios susilaikė arba nedalyvavo balsuojant dėl 2022 m. spalio 13 d. ir 2023 m. kovo 2 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, atžvilgiu; ragina kartu su bendramintėmis partnerėmis, visų pirma JAV, Kanada ir Jungtine Karalyste, vykdyti proaktyvią diplomatiją trečiųjų valstybių atžvilgiu, siekiant kuo labiau sumažinti šių sankcijų apėjimą, panaikinti visas likusias teisines spragas ir taip nutraukti šią praktiką; apgailestauja, kad dvyliktuoju ES sankcijų paketu pratęsiami tam tikrų plieno produktų importui taikomi nutraukimo laikotarpiai;

18.palankiai vertina Sąjungos ir daugumos valstybių narių parodytą pasiryžimą siekti visiškos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos Federacijos; pakartoja savo raginimą nedelsiant nustatyti visišką iš Rusijos importuojamo iškastinio kuro ir produktų, pagamintų naudojant Rusijos žalią naftą, embargą; primygtinai ragina Komisiją ir Tarybą stiprinti savo iškastinio kuro stebėsenos pajėgumus, kad būtų užkirstas kelias reeksportui; reiškia susirūpinimą dėl to, kad kai kurios valstybės narės praėjusiais metais padidino savo gamtinių dujų ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos;

19.primena, kad nuoseklus ir tolygus ribojamųjų priemonių taikymas visose valstybėse narėse yra išankstinė ES išorės veiksmų patikimumo ir veiksmingumo užtikrinimo sąlyga; ragina visas trečiąsias šalis, ypač ES šalis kandidates, parodyti nedviprasmišką įsipareigojimą paisyti tarptautinės teisės ir ES strateginių interesų bei vertybių ir taikyti ES ribojamąsias priemones Rusijai; ragina Komisiją kritiškai įvertinti ES pagalbą trečiosioms šalims, aktyviai remiančioms Rusijos agresiją prieš Ukrainą, ir primygtinai ragina Tarybą nustatyti ribojamąsias priemones trečiosioms šalims, kurios sudaro galimybes Rusijos invazijai į Ukrainą, palengvindamos sankcijų apėjimą arba teikdamos tiesioginę karinę pagalbą, pvz., kaip Irano ar KLDR atveju;

20.ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir valstybes nares sutelkti tarptautinę paramą Ukrainos pristatytai taikos formulei ir prisiimti saugumo įsipareigojimus Ukrainai, kaip rekomenduojama Kyjivo saugumo susitarime; palankiai vertina atitinkamai Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos pasirašytus dvišalius saugumo susitarimus, kuriais vykdomi 2023 m. liepos 12 d. G7 prisiimti įsipareigojimai atgrasyti nuo bet kokio naujo Rusijos išpuolio prieš Ukrainą artimiausioje ateityje; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi skubiai siekti įsteigti specialų tarptautinį tribunolą, kuris patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už agresijos nusikaltimus, genocidą prilygstančius nusikaltimus ir karo nusikaltimus prieš Ukrainą, įskaitant su konfliktais susijusį seksualinį smurtą, kuriuos vykdo Rusijos Federacija ir jos sąjungininkai, visų pirma Baltarusija, įskaitant jų politinę ir karinę vadovybę; ragina Komisiją ir Tarybą Rusijos valstybės finansuojamą privačią karinę „Vagnerio grupę“ paskelbti teroristine organizacija; palankiai vertina naujai įsteigtą Tarptautinį baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centrą, kurį priglobė Europos Sąjungos bendradarbiavimo baudžiamosios teisenos srityje agentūra (Eurojustas) ir kuris palengvins bylų rengimo darbą būsimiems teismo procesams; primygtinai ragina Komisiją nustatyti imobilizuoto Rusijos turto vietas ir sudaryti jų žemėlapį bei pateikti teisiškai pagrįstą ir veiksmingą pasiūlymą dėl šio turto panaudojimo Ukrainos gynybai ir atstatymui finansuoti, taip pat užtikrinti, kad šis teisiškai pagrįstas pasiūlymas būtų parengtas glaudžiai koordinuojant veiksmus su G7 šalimis partnerėmis; pabrėžia, kad išminavimas ir nesprogusių standartinių sprogmenų šalinimas yra būtinos sąlygos Ukrainos atstatymui, įskaitant jos žemės ūkio gamybą, kuri yra gyvybiškai svarbi šalies ekonomikai ir pasaulio apsirūpinimo maistu saugumui; pabrėžia, kad šioms pastangoms reikės visapusiško ilgalaikio finansavimo;

21.palankiai vertina greitą Europos Sąjungos karinės pagalbos misijos Ukrainai remti sukūrimą ir sėkmingą įgyvendinimą ir siūlo, kad ES apsvarstytų galimybę ją sustiprinti; pažymi, kad ši misija yra apčiuopiamas tvirtos ES paramos šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui įrodymas; ragina dėti pastangas siekiant įsteigti kitas tarptautines misijas, kad būtų apsaugota laivybos laisvė ir remiami humanitariniai koridoriai bei saugus Ukrainos grūdų gabenimas;

22.ragina valstybes nares išlaikyti ryžtą ir vienybę, kuriuos jos jau parodė, ir teikti Ukrainai tolesnę politinę, humanitarinę, karinę, su infrastruktūra susijusią, ekonominę ir finansinę paramą, kurios reikia šiam karui laimėti; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina valstybių narių atskirai ir pasitelkiant ES priemones suteiktą pagalbą, įskaitant Komisijos pasiūlymą dėl Ukrainos priemonės sukūrimo; palankiai vertina 2024 m. vasario 6 d. pasiektą tarpinstitucinį susitarimą, kuriuo užtikrinama, kad 2024–2027 m. laikotarpiu Ukrainai būtų teikiama nuspėjama 50 mlrd. eurų finansinė parama, siekiant prisidėti prie šalies atsigavimo, atstatymo ir modernizavimo; pabrėžia, kad įgyvendinant šią priemonę būtina užtikrinti visišką skaidrumą; ragina valstybes nares toliau teikti karinę pagalbą Ukrainai, kurios reikia, kad ji galėtų išvyti Rusijos pajėgas iš savo teritorijos; primygtinai ragina valstybes nares gaminti šaudmenis ir teikti juos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, taip pat kitus būtinus išteklius, kurių reikia Ukrainai jos karinei aparatinei įrangai aptarnauti; ragina valstybes nares toliau teikti finansinę ir politinę paramą Ukrainos ir jos aplinkinių šalių pilietinei visuomenei;

23.primygtinai tvirtina, kad ES negali nuolat pasikliauti ad hoc mobilizavimu, ir atsižvelgdamas į tai primena, kad reikia gerinti ir aiškiai apibrėžti ES gebėjimą tvariai veikti reaguojant į pasaulines krizes; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad ES turėtų toliau kurti savo autonomines ir atsparias išorės veiksmų ir BUSP priemones; primena, kad Strateginiame kelrodyje nustatoma plataus užmojo veiksmų eiga ir ES suteikiamos priemonės, kurios padės ES būti tiek veiksminga saugumo užtikrintoja, tiek ryžtingesne pasauline veikėja, todėl ragina skubiai ir visapusiškai jį įgyvendinti; ragina ES institucijas stiprinti savo strateginio prognozavimo pajėgumus, kad būtų pasirengta būsimiems iššūkiams;

24.ragina dinamiškiau ir nuosekliau taikyti ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą (ES Magnitskio aktą), kuris iš viso ES užsienio politikos priemonių rinkinio vis dar nepakankamai naudojamas; palankiai vertina Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pasiūlymą dėl kovos su korupcija sankcijų režimo, pagal kurį ES galėtų kovoti su rimtais korupcijos veiksmais visame pasaulyje; primygtinai tvirtina, kad korupcija daro patikrinamą poveikį žmogaus teisių padėčiai ir kenkia valstybės institucijų veikimui bei teisinei valstybei; atsižvelgdamas į tai, ragina Tarybą skubiai patvirtinti pasiūlytą kovos su korupcija sankcijų režimą;

25.pripažįsta, jog vieningumo reikalavimas verčia valstybes nares nepaliaujamai stengtis, kad būtų pasiektas kompromisas ir vienybė, kurie yra ES politinio sverto pasaulinėje arenoje šaltinis; vis dėlto pažymi, kad reikėtų kritiškai įvertinti kompromisą tarp vienybės idealo ir didelės vieningumo kainos patikimumo požiūriu, ypač atsižvelgiant į veiksmingą išsiplėtusios ES veikimą; atsižvelgdamas į tai apgailestauja, kad atskiros valstybės narės pasinaudojo savo veto teise, siekdamos sušvelninti susitarimus, atidėti sprendimų priėmimą arba apskritai užkirsti kelią bendrai politikai;

26.primena valstybėms narėms, kad jos turi laikytis Sutarčių principų, visų pirma ES sutarties 24 straipsnio ir 42 straipsnio 7 dalies ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 222 straipsnio, kuriuose valstybės narės raginamos lojalumo ir savitarpio solidarumo dvasia aktyviai ir besąlygiškai remti Europos Sąjungos išorės ir saugumo politiką; pabrėžia, kad ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies taikymo sąlygos ir paramos teikimo tvarka niekada nebuvo aiškiai apibrėžtos; mano, kad būtina skubiai parengti solidarumo politikos strategiją ir operatyvines įgyvendinimo priemones, susijusias su ES sutarties 42 straipsnio 7 dalyje nustatyta savitarpio pagalbos nuostata;

27.apgailestauja dėl to, kad galimybės imtis greitų, efektyvių ir veiksmingų užsienio, saugumo ir gynybos veiksmų, kaip numatyta, be kita ko, ES sutarties nuostatose dėl pereigos, buvo panaudotos labai ribotai; pakartoja savo raginimą Tarybai laipsniškai pereiti prie balsavimo kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus BUSP srityse, kurie nėra karinio ar gynybinio pobūdžio; pripažįsta kai kurių valstybių narių susirūpinimą, nes jos baiminasi, kad sumažės gebėjimas daryti įtaką užsienio ir saugumo politikai ES lygmeniu; supranta, kad pažanga kvalifikuotos balsų daugumos taikymo srityje gali būti tik laipsniška, remiantis Europos strateginės kultūros formavimu; atsižvelgdamas į tai, ragina:a)taikyti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma nustatytose prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, ES visuotinio sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimo (ES Magnitskio akto) srityje, taip pat klausimams, susijusiems su kito ES veiksmų plano žmogaus teisių ir demokratijos srityje priėmimu ir įgyvendinimu pagal ES sutarties 22 straipsnio 1 dalį;b)taikyti sutartyse numatytas nuostatas dėl pereigos, išskyrus karinių misijų ar operacijų, kurioms suteikti vykdomieji įgaliojimai pagal bendrą saugumo ir gynybos politiką (BSGP), sudarymą, dėl jų vis dar reikės vieningo balsavimo;c)naudoti konstruktyvų susilaikymą pagal ES sutarties 31 straipsnio 1 dalį, kol bus visiškai taikomas balsavimas kvalifikuota balsų dauguma priimant sprendimus, kurie nėra karinio ar gynybinio pobūdžio;d)veiksmingiau naudoti integruotą politinio atsako į krizes mechanizmą ir įsteigti Saugumo tarybą, kurią sudarytų valstybių narių ministrai, siekiant greitai reaguoti į ekstremaliąsias situacijas ir parengti integruotą požiūrį į konfliktus ir krizes;e)peržiūrėti sutartis, kaip numatyta ES sutarties 48 straipsnyje, siekiant, be kita ko, įtvirtinti balsavimą kvalifikuota balsų dauguma su BUSP susijusiais klausimais;f)reguliariai peržiūrėti grėsmių analizę, kuria grindžiamas Saugumo ir gynybos strateginis kelrodis, kad valstybės narės galėtų suvienodinti ir apibrėžti bendrą grėsmių suvokimą;

28.pakartoja, kad Parlamentas atlieka neatsiejamą vaidmenį BUSP srityje ir konkrečiai prie jos prisideda naudodamasis savo parlamentine diplomatija bei atskiromis priemonėmis, kanalais ir ryšiais, įskaitant savo paramos demokratijai programas, kurios turi didelį potencialą įtraukti pagrindinius politinius suinteresuotuosius subjektus ir palengvinti demokratinį valdymą; ypač pabrėžia parlamentinės diplomatijos pridėtinę vertę Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą metu ir atsižvelgdamas į tai akcentuoja vertingą Aukščiausiosios Rados ir Europos Parlamento bendradarbiavimą politiniu ir techniniu lygmenimis;

29.pabrėžia parlamentinės diplomatijos, kuri turėtų būti vykdoma pasitelkiant esamus kanalus, pvz., Europos Parlamento Užsienio reikalų komitetą, oficialias delegacijas ir paramos demokratijai veiklą, kaip antai reguliarius parlamentinius dialogus su šalimis partnerėmis, svarbą; primygtinai tvirtina, kad ES užsienio ir saugumo politika turi būti orientuota į krizių prevenciją, regioninį bendradarbiavimą saugumo srityje, pasaulinius klimato ir aplinkosaugos veiksmus, stiprinti žmogaus teises ir užtikrinti JT darnaus vystymosi tikslų bei Darbotvarkės iki 2030 m. įgyvendinimą; ragina toliau plėtoti ES prevencinę diplomatiją, įskaitant tarpininkavimą siekiant taikos ir dialogą, kaip proaktyvią užsienio politikos priemonę; ragina EIVT vykdyti vadinamąsias įgytos patirties pratybas ir analizuoti ankstesnes Europos diplomatines pastangas bei jų rezultatus, taip pat specialiųjų įgaliotinių ir specialiųjų pasiuntinių darbą; pažymi, kad reikia stiprinti parlamentinę diplomatiją su partneriais Lotynų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje, siekiant prisidėti prie ES tikslo palaikyti tvirtesnius santykius su bendraminčiais partneriais, kad būtų sprendžiamos bendros geopolitinės, ekonominės, socialinės ir aplinkos problemos;

30.ragina labiau paaiškinti Europos komandos požiūrio veikimą, atstovavimo formatą ir atskaitomybę siekiant užtikrinti veiksmingą išteklių paskirstymą bei išvengti ES užsienio ir saugumo politikos dubliavimosi; primygtinai tvirtina, kad Parlamentas yra Europos komandos dalis ir turėtų būti traktuojamas atitinkamai;

31.pabrėžia, kad būtina atnaujinti 2010 m. pareiškimą dėl politinės atskaitomybės, kuris yra EIVT ir Parlamento santykių pagrindas; mano, jog Parlamentui reikia priemonių, kad galėtų pasinaudoti savo instrumentais stabdant pasaulinį demokratijos regresą, be kita ko, pasitelkiant rinkimų stebėseną ir tarpininkavimą, konfliktų prevenciją, stipresnę vietos lygmens komunikaciją demokratijos klausimais ir parlamentinę diplomatiją; atkreipia dėmesį į Parlamento papildomą vaidmenį ES diplomatijos srityje;

32.atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, kaip sąsajų tarp BUSP ir ES išorės santykių garanto, vaidmenį siekiant užtikrinti aukščiausią ES išorės veiksmų koordinavimo ir nuoseklumo lygį; vis dėlto apgailestauja, kad kai kuriais atvejais trūksta aiškumo, susijusio su atstovavimu Sąjungai išorėje; pabrėžia, kad reikia aiškiai apibrėžti Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio, Komisijos pirmininko ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko kompetencijas, kiek tai susiję su ES išorės veiksmais ir atstovavimu;

33.mano, kad reikia griežtesnės institucionalizuotos parlamentinės ES išorės veiksmų priežiūros, įskaitant reguliarią ir savalaikę, bet saugią prieigą prie konfidencialios informacijos, Europos Parlamente rengiamus informacinius susirinkimus ir spartesnius komunikacijos su EIVT kanalus; šiuo požiūriu primena Parlamento teisę gauti informaciją BUSP klausimais pagal ES sutarties 36 straipsnį; palankiai vertina tai, kad nustatytas aukšto lygio geopolitinis dialogas ir skatina atviresnes diskusijas, be kita ko, toliau nuolat konsultuojantis su Komisijos nariais ir EIVT bei įtraukiant Parlamentą į Europos taikos priemonės, Strateginio kelrodžio ir iniciatyvos „Global Gateway“ įgyvendinimą;

34.patvirtina, kad Parlamentas turėtų visapusiškai pasinaudoti savo priežiūros ir biudžetiniais įgaliojimais, kiek tai susiję su Sąjungos sprendimais dėl tarptautinių reikalų; ragina pakeisti BSGP biudžeto struktūrą ir kiekvienai civilinei BSGP misijai numatyti vieną biudžeto eilutę, siekiant sudaryti sąlygas geresnei priežiūrai ir didesniam skaidrumui;

35.apgailestauja dėl to, kad BUSP biudžetas civilinėms BSGP misijoms nuo 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos (DFP) iki 2021–2027 m. DFP tik šiek tiek padidėjo, nors misijų skaičius ir jų vykdomos užduotys išaugo, saugumo aplinka tapo sudėtingesnė ir padidėjo operacijų sąnaudos; primygtinai ragina valstybes nares skirti pakankamą finansavimą BUSP, atsižvelgiant į būtinybę ginti taiką, demokratiją ir teisinę valstybę bei užtikrinti geresnį koordinavimą su kitomis politikos sritimis; atsižvelgdamas į tai, ragina atitinkamai pakoreguoti DFP ir padidinti ES išorės veiksmų finansavimą;

36.taip pat pakartoja, kad ES ir jos valstybės narės turi toliau integruoti paramą demokratijai programuodamos ES finansines priemones, ir atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad reikia atitinkamas ES delegacijas aprūpinti tinkamomis priemonėmis, kad būtų plečiama viešosios diplomatijos veikla ir plėtojami jų strateginės komunikacijos pajėgumai siekiant kovoti su dezinformacija bei propaganda; ragina stiprinti EIVT – tiek jos būstinę, tiek ES delegacijas – skiriant tinkamus finansinius ir žmogiškuosius išteklius, kad ES galėtų geriau pasirengti esamiems ir kylantiems pasauliniams iššūkiams, pvz., didėjančiam nestabilumui, ryžtingesniam autoritarizmui ir ekstremaliajai klimato situacijai; ragina Komisiją ir EIVT vykdyti feministinę užsienio ir saugumo politiką vadovaujantis 2022 m. kovo 10 d. Parlamento rezoliucija dėl Trečiojo ES lyčių lygybės veiksmų plano OL C 347, 2022 9 9, p. 150.;

37.palankiai vertina tai, kad įgyvendinamas bandomasis projektas „Pastangos įsteigti Europos diplomatijos akademiją“; ragina sukurti nuolatinę struktūrą, kuri būtų remiama reikiamais ištekliais; ragina išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl būdų, kaip šios akademijos studijas baigusiems asmenims patekti į EIVT, nes taip būtų galima prisidėti prie visapusiško savarankiškos ES diplomatijos, grindžiamos ES perspektyva paremta bendra diplomatine kultūra, sukūrimo; pakartoja savo raginimą Komisijai sukurti nuolatinę stacionariąją mokymo ES išorės veiksmų ir BUSP klausimais programą jaunesniesiems diplomatams iš ES šalių kandidačių;

38.pabrėžia, kad daugiašaliai forumai, visų pirma JT ir jų agentūros, turėtų būti laikomi pasirinktu ES bendradarbiavimo formatu; atsižvelgdamas į tai, reiškia susirūpinimą dėl didėjančios išskirtinių bendradarbiavimo formų svarbos, nes tai rodo didėjančią konkurenciją tarp galingųjų valstybių; taip pat pažymi, kad tarptautinės institucijos ir normos vis dažniau instrumentalizuojamos, ir ryšium su tuo atkreipia dėmesį į ginčus PPO bei PSO; pabrėžia, kad dėl šios tendencijos ES atsidūrė subtilioje padėtyje, nes reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp plačios ir įtraukios daugiašališkumo koncepcijos taikymo būtinybės ir sykiu pirmenybės teikimo bendradarbiavimui su pasirinktais bendraminčiais partneriais; ragina valstybes nares stiprinti įtraukias daugiašalio valdymo formas ir atsižvelgdamas į tai ragina Komisiją, EIVT ir Tarybą stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą su daugiašalėmis organizacijomis, kurios yra neatsiejamos nuo tarptautinės taisyklėmis grindžiamos sistemos ir visuotinių bendrų išteklių valdymo, be kita ko, su JT ir jų agentūromis, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), PSO, PPO ir NATO;

39.pažymi, kad būtina užtikrinti ES ir NATO pastangų, dedamų siekiant tarptautinės taikos ir saugumo, vienybę, nuoseklumą ir papildomumą; pabrėžia, kad NATO tebėra Europos saugumo kertinis akmuo, ir ragina toliau tvirtinti NATO ir ES bendradarbiavimą, sykiu stiprinant NATO europinį ramstį, be kita ko, nuosekliai laikantis NATO gynybos išlaidų kriterijaus – 2 proc. bendrojo vidaus produkto; ragina glaudžiau bendradarbiauti su NATO kovos su dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, sukeltomis trečiųjų šalių, srityje;

40.ragina ES institucijas ir valstybes nares aktyviai remti visapusišką daugiašalių institucijų, visų pirma Jungtinių Tautų sistemos ir ypač JT Saugumo Tarybos, institucinę reformą, kuri turėtų apimti priemones, skirtas veto naudojimui apriboti, regioniniam atstovavimui skatinti, vykdomųjų institucijų atskaitomybei jas renkančioms asamblėjoms užtikrinti ir Saugumo Tarybos narių sudėčiai iš naujo apibrėžti siekiant geriau atspindėti geopolitinę realybę, be kita ko, skiriant ES nuolatinę vietą; ragina Komisiją sutelkti dėmesį į tai, kad būtų užtikrintas ES strateginis nepakeičiamumas vis didesniu daugiapoliškumu pasižyminčiame pasaulyje; ragina ES institucijas užtikrinti, kad ES laikytųsi vieningos pozicijos Jungtinėse Tautose, ypač Saugumo Taryboje; ragina užtikrinti nuolatinį dialogą su Jungtine Karalyste, kad būtų toliau bendradarbiaujama Saugumo Taryboje; ragina visas JT valstybes nares imtis veiksmų siekiant panaikinti Rusijos veto teisę Saugumo Taryboje;

41.ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį skatinti įtikinamą, ilgalaikį ir tikslingą demokratinį naratyvą, kuriuo parodoma, kad demokratija teikia naudą asmenims ir visuomenei visame pasaulyje ir gali atlaikyti autokratinį spaudimą bei įtaką; apgailestauja dėl to, kad Kinijos Liaudies Respublika, Rusija, Iranas ir kiti totalitariniai ar autoritariniai režimai naudoja manipuliavimą informacija ir piktavališką kišimąsi kaip neatsiejamas priemones, kuriomis siekiama daryti spaudimą daugiašalėms institucijoms ir demokratinėms vertybėms bei normoms, panaikinti piktnaudžiavimo valdžia kontrolę, dažniau vykdyti vis sunkesnius žmogaus teisių pažeidimus, apriboti pilietinės visuomenės, nepriklausomos žiniasklaidos ir demokratinių opozicijos judėjimų erdvę bei skleisti prieš Vakarus nukreiptą dezinformaciją; atsižvelgdamas į tai, ragina investuoti į strateginę komunikaciją ir kovą su užsienio šalių kišimusi bei dezinformacijos skleidimu ir palankiai vertina EIVT bendradarbiavimą su Jungtinėmis Tautomis rengiant visuotinį elgesio kodeksą dėl informacijos vientisumo;

42.atkreipia dėmesį į vis dažnesnį tarpvalstybinių grėsmių žmogaus teisių gynėjams ir politiniams aktyvistams, kurias kelia jų šalių nacionalinės valdžios institucijos ar įgaliotiniai, reiškinį; ragina Komisiją ir valstybes nares suteikti ES gyvenantiems užsienio žmogaus teisių gynėjams ir aktyvistams atitinkamas finansines ir kitas priemones, kad jie galėtų nuotoliniu būdu tęsti savo darbą nesibaimindami atsakomųjų veiksmų; giria pilietinės visuomenės organizacijas ir žmogaus teisių gynėjus už jų nepaliaujamą darbą visame pasaulyje ir ragina ES padidinti savo paramą pilietinei visuomenei bei žmogaus teisių gynėjams; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad visame pasaulyje daugėja išpuolių prieš įvairias mažumas, įskaitant LGBTIQ bendruomenę ir religines mažumas, pvz., krikščionis; pabrėžia, kad imantis visų ES veiksmų, įskaitant BUSP įgyvendinimą, reikia atsižvelgti į tarpsektoriškumą, siekiant skatinti visavertę lyčių lygybę;

43.kuo griežčiausiai smerkia iškilaus Rusijos politinio veikėjo ir 2021 m. Sacharovo premijos laureato Aleksejaus Navalno, kuris buvo kalinamas griežto režimo pataisos kolonijoje ir kuris patyrė netinkamą elgesį, t. y. kankinimus, savavališkas bausmes ir psichologinį spaudimą, nužudymą 2024 m. vasario 16 d.; ragina Rusijoje, laikantis tarptautinių įsipareigojimų, sudaryti geresnes sąlygas politiniams kaliniams; smerkia Rusijos režimo vykdomą žmogaus teisių pažeidimų eskalavimą ir tebesitęsiančias represijas prieš vyriausybės kritikus, žmogaus teisių gynėjus ir nepriklausomus žurnalistus; primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares teikti pagalbą Rusijos žmogaus teisių gynėjams, už demokratiją kovojantiems aktyvistams ir nepriklausomiems žurnalistams Rusijoje ir už jos ribų; primygtinai ragina Tarybą nustatyti ribojamąsias priemones asmenims, atsakingiems už Aleksejaus Navalno nužudymą ir už savavališką prieš karą protestuojančių asmenų persekiojimą ir kankinimą;

44.pripažįsta, kad kai kurie globaliųjų Pietų veikėjai tampa vis ryžtingesni; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad sąvoka „globalieji Pietūs“ reiškia tam tikrą vienybę, bet iš tikrųjų tai yra labai įvairių veikėjų, kuriems būdingi skirtingi siekiai ir orientyrai, grupė; pripažįsta, kad šie veikėjai daro tarptautinį poveikį;

45.primena, kad ES yra pagrindinė pasaulyje oficialios paramos vystymuisi teikėja; pabrėžia, kad ES turi išlikti patikima sąjungininke vystomojo bendradarbiavimo srityje visame pasaulyje; reiškia susirūpinimą dėl to, kad ES susiduria su vis didėjančiu skepticizmu ir atsiribojimu nuo jos; ragina ES reaguoti į šalių partnerių lūkesčius ir greitai įgyvendinti politinius susitarimus su jomis, siekiant parodyti, kad ES yra pagrindinė ir strateginė partnerė ir kad tarptautinė taisyklėmis grindžiama sistema yra pajėgi įveikti šiuolaikinius iššūkius; atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti politinį dalyvavimą šalyse, kuriose ES poveikį daugiausia sudarė vystomasis bendradarbiavimas; ypač pabrėžia ES dalyvavimo Afrikoje svarbą ir ragina Komisiją bei valstybes nares stiprinti politinį dialogą nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, taip pat įvairios techninės paramos teikimą, įskaitant finansavimą vyriausybės ir vietos bendruomenės lygmenimis, kad būtų užtikrintas didesnis veiksmingumas ir matomumas; pabrėžia, kad svarbu sudaryti politinius susitarimus su trečiosiomis šalimis, grindžiamus bendromis Europos vertybėmis ir pagrindinėmis teisėmis;

46.ragina Tarybą pradėti projektą, kuriuo siekiama įsteigti Europos civilinį taikos korpusą, sutelkiantį institucinių ir neinstitucinių subjektų patirtį konfliktų prevencijos, taikaus konfliktų sprendimo ir susitaikymo srityse, siekiant, kad ES civilinis krizių valdymas būtų patikimesnis, nuoseklesnis, veiksmingesnis, lankstesnis ir labiau matomas;

47.primena, kad ES turėtų būti ryžtingesne pasauline veikėja užtikrinant taiką ir žmonių saugumą; pažymi, kad veiksmingas vystomasis bendradarbiavimas ir plataus užmojo prekybos politika taip pat yra nepaprastai svarbūs šalinant pagrindines migracijos priežastis ir įveikiant kitus iššūkius, su kuriais susiduria Sąjunga;

48.ragina Komisiją veiksmingai ir sparčiai naudotis strategija „Global Gateway“ kaip tvaria alternatyva Kinijos iniciatyvai „Viena juosta, vienas kelias“ ir kaip priemone ES dalyvavimui ir matomumui visame pasaulyje didinti pasitelkiant investicijas į infrastruktūrą bei telekomunikacijas, kuriomis sukuriama nacionalinė vertė šalyse partnerėse ir sudaromos sąlygos jų socialiniam ir ekonominiam vystymuisi, laikantis darnaus vystymosi tikslų ir Paryžiaus susitarimo, sykiu siekiant ES gerovės ir saugumo tikslų; primena, kad strategija „Global Gateway“ turi būti suprantama kaip strateginė koncepcija, integruojanti užsienio, ekonomikos ir vystymosi politiką; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, jog, siekiant, kad priemonė būtų taikoma norimu mastu, būtina užtikrinti koordinavimą su tarptautinėmis finansų įstaigomis, aiškiai apibrėžtą privačiojo sektoriaus dalyvavimą ir specialiai pritaikytą strateginę komunikaciją; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina pirmąjį aukšto lygio „Global Gateway“ forumą, kurį 2023 m. spalio mėn. surengė Komisijos Pirmininkė Ursula von der Leyen; primygtinai tvirtina, kad Parlamentas turėtų būti aktyviau įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą, siekiant garantuoti skaidrų valdymą ir užtikrinti, kad strategija „Global Gateway“ būtų tinkamai koordinuojama su G7 partneryste investicijų į pasaulinę infrastruktūrą srityje;

49.pažymi, kad ES investicijos ir parama turėtų būti orientuotos į bendrus tikslus tinkamiausiu veiksmų lygmeniu ir aiškiai matomos šalyse gavėjose, taip pat dėmesys turėtų būti sutelktas į specialiai pritaikytas investicijas, kurios atitiktų mūsų partnerių poreikius, apibrėžtus iniciatyviau ir konstruktyviau bendradarbiaujant su jais;

50.ragina rasti daugiašalius naujų iššūkių ir realijų, pvz., kibernetinio saugumo, biotechnologijų ir dirbtinio intelekto, sprendimus; primygtinai tvirtina, kad daugiašališkumas turi būti centrinis elementas užtikrinant veiksmingą tvarkos palaikymą kosminėje erdvėje, ir pabrėžia, kad reikia sustiprinti dabartines iniciatyvas bei pradėti naujas, kad būtų išsaugotas taikus kosminės erdvės naudojimas;

51.pabrėžia, kad reikia stiprinti strateginį bendraminčių partnerių solidarumą, nes tai geriausias atsakas į pavojingesnę ir nenuspėjamesnę saugumo aplinką; pabrėžia, kad reikia stiprinti esamas partnerystes su šalimis, kurios vadovaujasi tomis pačiomis vertybėmis kaip ir mes, ypač sprendžiant tokias problemas, kaip strateginė priklausomybė, ekonominė prievarta, politinis kišimasis ir dezinformacija, ir pabrėžia, kad svarbu kurti naujus aljansus, be kita ko, globaliuosiuose Pietuose, atsižvelgiant į abipusius poreikius ir interesus, kad būtų galima skatinti tikrą ir subalansuotą partnerystę; mano, kad principas „parama pagal pažangą“, pagal kurį ES plėtos tvirtesnę partnerystę su tomis šalimis, kurios laikosi BUSP ir BSGP principų bei pagrindinių Sąjungos vertybių, turėtų būti visapusiškai integruotas į santykius su trečiosiomis šalimis; mano, kad, priešingai, principas „mažiau paramos už mažesnę pažangą“ turėtų būti taikomas trečiosioms šalims, kurios akivaizdžiai nepaiso žmogaus teisių ir tarptautinės teisės, taip pat toms šalims, kurios sudaro sąlygas kitoms trečiosioms šalims vykdyti šiuos pažeidimus; primena, kad ES dalyvavimo lygis ir intensyvumas turėtų būti atitinkamai pritaikyti, visų pirma atsižvelgiant į vystomąjį bendradarbiavimą, prekybos naudą ir galimybes naudotis ES programomis;

52.pabrėžia tvirto ir strateginio transatlantinio bendradarbiavimo, be kita ko, NATO ir ES bendradarbiavimo, grindžiamo bendromis vertybėmis, interesais bei tikslais ir lygiaverčių partnerių principu, svarbą; ragina Komisiją puoselėti glaudesnius ryšius su pagrindiniais partneriais tiek JAV, tiek Kanadoje, siekiant atremti pasaulinius iššūkius, darančius poveikį mūsų bendroms vertybėms, interesams, saugumui ir gerovei; primygtinai ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį glaudžiai bendradarbiauti su abiem partnerėmis intensyvinant ir konsoliduojant jau sukurtus bendradarbiavimo mechanizmus, įskaitant ES ir JAV prekybos ir technologijų tarybą; visų pirma pabrėžia, kad reikia daryti pažangą itin svarbiais užsienio politikos klausimais, be kita ko, kalbant apie atitinkamus mūsų santykius su Kinija, Europos rytines ir pietines kaimynines šalis, Afriką, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regioną, taip pat Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną; atsižvelgdamas į pastarąjį, atkreipia dėmesį į specialų JAV ir ES dialogą saugumo ir gynybos bei Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono klausimais, siekiant plėtoti glaudesnį ir platesnio užmojo bendradarbiavimą, ir atkreipia dėmesį į 2023 m. kovo mėn. vykusias pirmąsias bendras ES ir JAV karinio jūrų laivyno pratybas Indijos vandenyno šiaurės vakarų dalyje; ragina stiprinti transatlantinį bendradarbiavimą prekybos srityje ir sprendžiant uždavinius, susijusius su sparčiais technologiniais pokyčiais ir augančiomis kibernetinėmis grėsmėmis;

53.primena, kad Jungtinės Valstijos yra svarbiausia ES sąjungininkė; dar kartą prašo, kad ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikimai būtų rengiami reguliariai, siekiant nuolat skatinti būtiną transatlantinį bendradarbiavimą; pakartoja, jog pritaria tam, kad būtų sukurta transatlantinė politikos taryba, kuri veiktų kaip nuolatinio ir veiksmingo JAV ir ES institucinio dialogo užsienio ir saugumo politikos klausimais forumas; ragina Atstovų Rūmus įsteigti nuolatinę Kongreso delegaciją Transatlantiniam teisės aktų leidėjų dialogui, atsižvelgiant į 1999 m. bendrą JAV Kongreso ir Europos Parlamento pareiškimą dėl Transatlantinio teisės aktų leidėjų dialogo sukūrimo, nes tai sustiprintų mūsų gebėjimus palaikyti politinį dialogą ir bendradarbiavimą;

54.primygtinai ragina ES ir JAV ryžtingai daryti pažangą derantis dėl svarbiausiųjų naudingųjų iškasenų tarptautinių tiekimo grandinių stiprinimo, siekiant rasti abiem pusėms priimtinus sprendimus, kaip šalinti diskriminacinį JAV infliacijos mažinimo akto poveikį;

55.palankiai vertina tai, kad baigta rengti Vindzoro sistema, ir primena, koks svarbus yra ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimas siekiant tvirtos ir konstruktyvios partnerystės su Jungtine Karalyste; pabrėžia didžiulę ir daugiasluoksnę Šiaurės Airijos protokolo ir Vindzoro sistemos svarbą siekiant ilgalaikių santykių su Jungtine Karalyste;

56.apgailestauja, kad į ES ir JK prekybos ir bendradarbiavimo susitarimą neįtrauktos nuostatos dėl bendradarbiavimo užsienio politikos ir gynybos srityje; atsižvelgdamas į tai, ragina labiau įtraukti Jungtinę Karalystę į Europos saugumo ir gynybos projektus ir užtikrinti labiau struktūruotą bei reguliarų bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste užsienio reikalų srityje, remiantis konstruktyvia ES ir JK bendradarbiavimo priešinantis Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą patirtimi, įskaitant sankcijų priėmimą ir stebėseną; palankiai vertina bendras ES ir Jungtinės Karalystės atstovų misijas į trečiąsias valstybes siekiant užkirsti kelią sankcijų apėjimui; akcentuoja bendrus interesus ir kolektyvinę atsakomybę ir ragina užtikrinti pastovesnes užsienio ir saugumo politikos įvairiuose regionuose koordinavimo formas; palankiai vertina JK dalyvavimą Europos politinėje bendrijoje ir tai, kad ji rengia ketvirtąjį aukščiausiojo lygio susitikimą; yra įsitikinęs, kad Europos politinė bendrija gali sudaryti palankesnes sąlygas Jungtinės Karalystės ir ES tarpusavio pasitikėjimui didinti, skatinti glaudesnį dialogą dėl bendrų problemų, visų pirma susijusių su saugumu, ir būti konkrečių bendradarbiavimo projektų inkubatoriumi;

57.palankiai vertina Baltarusijos ir ES konsultacinės grupės įsteigimą, siekiant sudaryti sąlygas nuolatiniam ES ir Baltarusijos demokratinių jėgų dialogui, ir nuolatinę paramą Rusijos žmogaus teisių gynėjams bei nepriklausomai žiniasklaidai Rusijoje ir už jos ribų; yra sukrėstas 2021 m. Sacharovo premijos laureato Aleksejaus Navalno, kuris buvo suimtas ir nuteistas dėl abejotinų ir politiškai motyvuotų priežasčių ir kuris paaukojo savo gyvenimą, kad gintų demokratiją ir pasipriešintų priespaudai ir korupcijai Rusijoje, mirties; ragina Rusijos režimą nedelsiant išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su Aleksejaus Navalno mirtimi; pakartoja, kad remia Baltarusijos demokratinę opoziciją, visus politinius kalinius ir drąsius aktyvistus bei žurnalistus Baltarusijoje, kurie ir toliau priešinasi neteisėto lyderio režimui ir režimo bendrininkavimui Rusijos agresijos kare prieš Ukrainą, nepaisydami toliau vykdomų represijų, ir kurie išreiškė norą siekti Baltarusijos demokratinio vystymosi bei narystės ES, be kita ko, 2023 m. rugpjūčio mėn. Varšuvoje surengtoje Naujosios Baltarusijos konferencijoje; pabrėžia, kad tokios pastangos rodo, koks nepaprastai svarbus yra pilietinės visuomenės vaidmuo stiprinant demokratiją;

58.smerkia aktyvų A. Lukašenkos režimo vaidmenį remiant Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; pabrėžia, kad reikia skubiai sankcijas, taikomas Rusijai, taikyti ir Baltarusijai, nes A. Lukašenkos režimas visapusiškai prisidėjo prie įvykdytų karo nusikaltimų, pvz., tūkstančių Ukrainos vaikų pagrobimo;

59.yra sukrėstas ir pasibaisėjęs 2021 m. Sacharovo premijos laureato Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno nužudymu, kuris paaukojo savo gyvenimą, kad gintų demokratiją ir pasipriešintų priespaudai ir korupcijai Rusijoje;

60.palankiai vertina 2023 m. plėtros dokumentų paketą ir Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą, kuriame numatyta 6 mlrd. EUR vertės dotacijų ir paskolų priemonė, kuria siekiama 2024–2027 m. laikotarpiu paspartinti socialinę ir ekonominę konvergenciją su ES; patvirtina, kad nagrinėja pasiūlymą dėl Vakarų Balkanų reformų ir ekonomikos augimo priemonės ir bendradarbiaus su Taryba, kad užtikrintų greitą ratifikavimą; ragina Tarybą parodyti tikrą politinį įsipareigojimą laikytis Vakarų Balkanų šalių narystės ES perspektyvos; pažymi, kad tai turėtų apimti stojimo derybų su Albanija, Juodkalnija ir Šiaurės Makedonija pažangą; remia pastangas prioriteto tvarka pasiekti, kad būtų atitinkamai pakeista Šiaurės Makedonijos konstitucija, ir ragina visas politines jėgas šiuo požiūriu atlikti konstruktyvų vaidmenį; visų pirma prašo valstybių narių vyriausybių, kurios nustatė šį papildomą reikalavimą Šiaurės Makedonijai, padaryti viską, kad paremtų šias pastangas; apgailestauja dėl nepagrįsto Šiaurės Makedonijos ir Albanijos stojimo proceso vėlavimo ir primena, kad šalys kandidatės turėtų būti vertinamos remiantis jų nuopelnais atitinkant objektyvius stojimo kriterijus, įskaitant su ES susijusių reformų įgyvendinimą, taip pat jų politikos suderinimą su BUSP, pvz., pozicijomis ir ribojamosiomis priemonėmis, kurios buvo priimtos reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; palankiai vertina tai, kad dauguma Vakarų Balkanų šalių suderino savo politiką su BUSP, tačiau ragina Belgradą skubiai padaryti tą patį, ypač atsižvelgiant į tai, kad Serbija yra viena iš labai nedaugelio Europos šalių, kurios dar neprisijungė prie sankcijų, priimtų reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą; primena, kad stojimo derybos gali būti tęsiamos tik tuo atveju, jei atitinkama šalis prisijungs prie ES sankcijų Rusijai ir padarys didelę pažangą vykdydama su ES susijusias reformas; lieka labai susirūpinęs dėl Serbijos valdžios institucijų destabilizuojančios įtakos visame regione;

61.atkreipia dėmesį į preliminarius ESBO Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos nustatytus faktus ir išvadas dėl 2023 m. gruodžio 17 d. vykusių pirmalaikių Serbijos parlamento rinkimų; palankiai vertina didelį rinkėjų aktyvumą, tačiau yra susirūpinęs dėl pažeidimų ir procedūrinių trūkumų, apie kuriuos pranešta; pabrėžia, kad tinkamas Serbijos demokratinių institucijų veikimas yra šalies stojimo į ES proceso pagrindas, ir ragina kompetentingas valdžios institucijas atlikti tinkamą tyrimą ir imtis tolesnių veiksmų atsižvelgiant į tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas; ragina Serbijos politinę vadovybę užtikrinti konstruktyvų ir įtraukų viso politinio spektro dialogą ir įgyvendinti būtinas reformas, kad Serbija galėtų daryti pažangą siekiant narystės ES;

62.yra labai susirūpinęs dėl prezidento Vučičiaus 2024 m. vasario mėn. viešo pareiškimo, kuriame aiškiai pritariama galimoms KLR karinėms priemonėms prieš Taivaną, prieštaraujant ES politikai, kuria remiamas status quo Taivano sąsiauryje, ir įspėjama dėl vienašalių priemonių, visų pirma jėgos ar prievartos;

63.apgailestauja, kad dėl didelės politinės įtampos ir poliarizacijos Juodkalnijoje nebuvo daroma pažanga vykdant su ES susijusias reformas ir šalis atsidūrė gilioje politinėje bei institucinėje krizėje, o tai stabdo Juodkalnijos stojimo į ES procesą; palankiai vertina tai, kad suformuota nauja vyriausybė, ir pabrėžia, jog svarbu, kad vyriausybė būtų pajėgi ir įsipareigojusi vykdyti su ES susijusias reformas ir užtikrinti, kad Juodkalnija tvirtai laikytųsi strateginio kelio į ES;

64.apgailestauja, kad per 2023 m. gruodžio 17 d. surengtus Serbijos parlamento ir vietos rinkimus buvo nukrypta nuo tarptautinių standartų ir Serbijos įsipareigojimų rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus, nes valdžioje esantys politikai nuolat sistemingai piktnaudžiauja institucijomis ir žiniasklaidos priemonėmis, kad įgytų nesąžiningą ir nederamą pranašumą; mano, kad šių rinkimų negalima laikyti sąžiningais; nerimą kelia pranešimai apie plačiai paplitusį ir sistemingą sukčiavimo mastą – tai pakenkė rinkimų Serbijoje sąžiningumui; pažymi, jog tarptautinė rinkimų stebėjimo misija nurodė, kad rinkimai vyko sklandžiai, tačiau rinkimų dieną nustatyta nemažai procedūrinių pažeidimų, įskaitant netinkamą apsaugos priemonių taikymą balsavimo ir balsų skaičiavimo metu, dažnus balsavimo apylinkių perpildymo atvejus, balsavimo slaptumo pažeidimus ir daugybę grupinio balsavimo atvejų, o jame dominavo lemiamas prezidento Vučićiaus įtraukimas kartu su valdančiosios partijos sisteminiais pranašumais; reiškia didelį susirūpinimą dėl šių pažeidimų ir bendros rinkimų aplinkos, kuri neatitiko standartų, kurių tikimasi iš ES šalies kandidatės; primena Serbijos valdžios institucijoms, kad tinkamas Serbijos demokratinių institucijų veikimas yra Serbijos stojimo į ES proceso ir stojimo į ES metodikos pagrindas; ragina gerbiamus tarptautinius teisės ekspertus ir institucijas atlikti nepriklausomą tarptautinį parlamento, regionų ir savivaldos rinkimų pažeidimų tyrimą, ypač daug dėmesio skiriant Belgrado miesto asamblėjos rinkimams, nes tam tikri įtarimai, įskaitant susijusius su organizuota rinkėjų migracija vietos lygmeniu, rodo viršytą ESBO ODIHR ataskaitose nurodytą aprėptį;

65.teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai bus pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis; nekantriai laukia Komisijos pažangos ataskaitos, kurios tikimasi sulaukti ne vėliau kaip 2024 m. kovo mėn.; primygtinai ragina šalies politinius lyderius įgyvendinti esmines reformas, įskaitant rinkimų reformas, vadovaujantis šalies ir tarptautinių teismų sprendimais, kad visiems piliečiams ir šalį sudarančioms tautoms būtų užtikrinti lygybės ir nediskriminavimo principai, kaip įtvirtinta jos konstitucijoje ir visapusiškai laikantis šalies ir tarptautinių teismų sprendimų, įskaitant visus Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl Bosnijos ir Hercegovinos; smerkia pasikartojančią kiršinančią retoriką ir separatistinius teisės aktus ir politiką, kurią vykdo Serbų Respublikos (SR) subjekto vadovai, įskaitant vadinamosios konstitucijai prieštaraujančios SR dienos minėjimą 2024 m. sausio 9 d.; ragina valstybes nares ir tarptautinės bendruomenės Bosnijoje ir Hercegovinoje atstovus skatinti ir remti šių sprendimų įgyvendinimą; pakartoja savo raginimą taikyti tikslines sankcijas destabilizuojantiems Bosnijos ir Hercegovinos veikėjams, visų pirma Miloradui Dodikui, taip pat kitiems aukšto rango Serbų Respublikos pareigūnams ir Serbijos pareigūnams, teikiantiems politinę ir materialinę paramą separatistinei politikai; ragina visas valstybes nares užtikrinti galimybę Tarybai patvirtinti šias sankcijas ir jas taikyti dvišaliu pagrindu arba kartu su kitomis valstybėmis narėmis, jei jų patvirtinti Taryboje yra neįmanoma; palankiai vertina pasiektą susitarimą pratęsti ES pajėgų karinėje operacijoje Bosnijoje ir Hercegovinoje ALTHEA įgaliojimus iki 2024 m. lapkričio 2 d. ir primena, kad ši misija vis dar atlieka esminį vaidmenį užtikrinant Bosnijos ir Hercegovinos saugumą ir stabilumą; primygtinai ragina ES karinę misiją aktyviai užkirsti kelią neteisėtiems paradams ir kitoms provokacijoms, taip pat grasinimams visiems, kurie padeda genocido aukoms ir investuoja į etninių grupių susitaikymą ir taikią šalies ateitį;

66.palankiai vertina tai, kad neišprovokuotas agresijos karas prieš Ukrainą paskatino ES vėl teikti pirmenybę savo plėtros politikai; dar kartą patvirtina, kad plėtros proceso tempas priklauso tiek nuo atskirų šalių gebėjimo atitikti stojimo kriterijus, tiek nuo Vakarų Balkanų šalių bei ES valstybių narių politinių lyderių įsipareigojimo; yra susirūpinęs dėl Vakarų Balkanuose stiprėjančio etnonacionalizmo; ragina EIVT atidžiai stebėti padėtį, kad būtų išvengta įtampos; pabrėžia demokratijos rėmimo veiklos, kuriai sąlygas sudaro Parlamentas, pvz., Jeano Monnet dialogo ir parlamentinio dialogo proceso, svarbą;

67.palankiai vertina pastarojo meto ženklus, kad paspartintas šalių kandidačių tvarkaraštis; ragina užtikrinti, kad vykstančios ir būsimos stojimo derybos nebūtų vilkinamos dėl tam tikrų nacionalinių interesų arba poreikio reformuoti Sutartis; pakartoja, kad darbą, susijusį su naujų valstybių narių stojimu, reikia tęsti lygiagrečiai stiprinant ES; pabrėžia finansinių priemonių, pvz., Pasirengimo narystei paramos priemonės III, svarbą siekiant stiprinti ES ir šalių kandidačių partnerystę; ragina parengti nuoseklią strategiją dėl laipsniškos visų šalių kandidačių integracijos, be kita ko, į sektorių politiką ir stebėtojų teisėmis įvairiose Sąjungos institucijose; tebėra labai susirūpinęs dėl pranešimų, kad už kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingas Komisijos narys sąmoningai siekia apeiti ir sumenkinti demokratinių ir teisinės valstybės reformų centrinį vaidmenį narystės ES siekiančiose šalyse; primygtinai ragina Komisiją pradėti nepriklausomą ir nešališką tyrimą dėl to, ar už kaimynystės politiką ir plėtros derybas atsakingo Komisijos nario elgesiu ir vykdoma politika nepažeidžiamas Komisijos narių elgesio kodeksas ir Komisijos nario pareigos pagal Sutartis;

68.atkreipia dėmesį į strateginę Vakarų Balkanų svarbą dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, taip pat visos ES saugumui ir stabilumui; pakartoja, kad reikia užtikrinti didesnį Europos aktyvumą ir matomumą regione, siekiant nukreipti užsienio piktavališką įtaką ir hibridinę veiklą;

69.smerkia 2023 m. rugsėjo 24 d. įvykdytą teroristinį išpuolį prieš Kosovo policijos pareigūnus Banjskoje, šiaurinėje Kosovo Respublikos dalyje, ir kitas provokacijas; dar kartą atkreipia dėmesį į savo poziciją, priimtą 2023 m. spalio 19 d. rezoliucijoje 2023 m. spalio 19 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl naujausių Serbijos ir Kosovo dialogo pokyčių, įskaitant padėtį šiaurinėse Kosovo savivaldybėse (Priimti tekstai, P9_TA(2023)0372).; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina visas šalis imtis veiksmų padėčiai deeskaluoti ir vengti bet kokios retorikos ar veiksmų, kurie dar labiau padidintų įtampą; atidžiai stebi vykdomus tyrimus ir pakartoja, kad nusikaltėliai turi būti patraukti atsakomybėn ir stoti prieš teismą; ragina Komisiją ir Tarybą imtis priemonių prieš Serbijos vyriausybę, jei atlikus tyrimus paaiškėtų, kad Serbijos valstybė buvo tiesiogiai susijusi su pirmiau minėtu teroristiniu išpuoliu arba smurtiniais išpuoliais šiaurinėje Kosovo dalyje 2023 m. gegužės mėn., arba jei Serbijos valdžios institucijos nenorėtų visapusiškai bendradarbiauti;

70.remia Kosovo ir Serbijos santykių normalizavimą ir ES tarpininkaujamo Belgrado ir Prištinos dialogo plėtojimą; ragina Kosovą ir Serbiją ilgiau nedelsiant sąžiningai ir vadovaujantis kompromiso dvasia įsitraukti į šį dialogą, kad būtų pasiektas visapusiškas teisiškai privalomas susitarimas dėl santykių normalizavimo, grindžiamas abipusiu pripažinimu ir tarptautine teise; primena, kad, jei nebus daroma pažanga normalizuojant santykius, tai turės neigiamų pasekmių abiejų šalių integracijai į ES; apgailestauja dėl Tarybos Kosovui taikomų ribojamųjų priemonių ir ragina nedelsiant jas atšaukti; ragina ES laikytis subalansuoto požiūrio į tarpininkavimą tarp šalių, siekiant išeiti iš dabartinės aklavietės; primena, kad nesėkmingas dialogas taip pat turėtų pasekmių ES, kaip patikimos užsienio politikos veikėjos, vaidmeniui;

71.apgailestauja dėl daugybės pažeidimų, apie kuriuos stebėtojai pranešė per 2023 m. gruodžio 17 d. vykusius išankstinius Serbijos parlamento rinkimus, įskaitant netinkamą viešųjų išteklių naudojimą, spaudimą viešojo sektoriaus darbuotojams, rinkėjų bauginimą ir spaudimą jiems, balsų pirkimą ir žiniasklaidos užgrobimą, bet tuo neapsiribojant; ragina skubiai atlikti nepriklausomą šių pažeidimų tyrimą; atsižvelgdamas į tai, ragina Serbijos valdžios institucijas atsižvelgti į tarptautinės rinkimų stebėjimo misijos rekomendacijas; yra susirūpinęs dėl didelės Serbijos visuomenės poliarizacijos ir pastarojo meto smurtinių epizodų, įskaitant Serbijos slaptųjų tarnybų pranešimus apie opozicijos politiko mušimą;

72.palankiai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldovos Respublika; ragina Tarybą priimti atitinkamas derybų programas, kai bus imtasi atitinkamose 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijose nustatytų atitinkamų veiksmų; teigiamai vertina rekomendaciją taip pat pradėti stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina, kai bus pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis; palankiai vertina Kosovo paraišką dėl narystės ES ir prašo Komisijos į ją atsakyti; primena, kad Kosovo siekis tapti šalimi kandidate bus vertinamas atsižvelgiant į jo nuopelnus ir sėkmę siekiant atitikti Kopenhagos kriterijus dėl narystės ES; tačiau palankiai vertina vizos reikalavimų Kosovo piliečiams panaikinimą;

73.teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą suteikti šalies kandidatės statusą Sakartvelui su sąlyga, kad bus imtasi 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijoje nurodytų atitinkamų veiksmų, įskaitant veiksmus kovojant su dezinformacija, derinant veiksmus su BUSP, gerinant parlamentinės priežiūros įgyvendinimą ir sprendžiant politinės poliarizacijos, oligarchijos reiškinio naikinimo ir kovos su korupcija klausimus; pakartoja savo raginimą paleisti iš kalėjimo buvusį prezidentą Micheilą Saakašvilį dėl humanitarinių priežasčių ir skatina prezidentę Salomę Zourabišvili pasinaudoti savo konstitucine teise ir suteikti jam malonę, nes tai padėtų sumažinti politinę poliarizaciją šalyje; atkreipia dėmesį į teisėtus Sakartvelo gyventojų europinius siekius ir atitinkamai akcentuoja ES paramos šaliai, daugiausia dėmesio skiriant pilietinės visuomenės veikėjams, siekiantiems Sakartvelo integracijos į ES, svarbą; atkreipia dėmesį į galimą stabilizuojantį vaidmenį, kurį Sakartvelas gali atlikti Pietų Kaukaze;

74.ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis ryžtingų veiksmų siekiant užtikrinti, kad Rusija vykdytų savo įsipareigojimus pagal tarpininkaujant ES 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudarytą susitarimą dėl ugnies nutraukimo, visų pirma išvesti visas savo karines ir saugumo pajėgas iš okupuotų Sakartvelo teritorijų, sudaryti sąlygas dislokuoti tarptautinius saugumo mechanizmus vietoje ir ES stebėsenos misijai nekliudomai patekti į Rusijos okupuotus Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio / Pietų Osetijos regionus; ragina ES institucijas ir valstybes nares toliau stiprinti ES stebėsenos misijos pajėgumus ir pratęsti jos įgaliojimus; be to, ragina ES institucijas ir valstybes nares vartoti terminą „okupacija“ kalbant apie Sakartvelo Abchazijos ir Cchinvalio / Pietų Osetijos regionus, kuriuos neteisėtai okupavo ir veiksmingai kontroliuoja Rusija, kaip nustatyta atitinkamuose Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose ir atlikus Tarptautinio baudžiamojo teismo tyrimą;

75.mano, kad Ukrainos ir Moldovos Respublikos stojimas į ES būtų geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą; palankiai vertina paramos paketą ir tai, kad Moldovos Respublikoje pradėta vykdyti civilinė ES partnerystės misija; palankiai vertina jau padarytą pažangą reformų srityje ir primygtinai ragina Komisiją pateikti plataus užmojo stojimo derybų, kurios turėtų būti pradėtos kuo greičiau, taip pat laipsniško Ukrainos ir Moldovos integravimo į ES politiką ir programas veiksmų gaires; pabrėžia, kad stojimo procesas yra sudėtingas ir grindžiamas nuopelnais, todėl veiksmų reikia imtis nuolat ir laiku; be to, primygtinai tvirtina, kad reikia nuolat dėti pastangas siekiant pritaikyti esamas stojimo priemones ir sukurti Pasirengimo narystei pagalbos priemonės III teisinį pagrindą; tikisi, kad Europos Vadovų Taryba būsimuose susitikimuose aptars su plėtra susijusias vidaus reformas, kad iki 2024 m. vasaros būtų priimtos išvados dėl būsimo darbo gairių;

76.pakartoja, kad reikia persvarstyti Rytų partnerystės daugiašalę politiką, kad būtų atkurtas regioninis angažavimasis ir regioninė demokratinių reformų darbotvarkė, be kita ko, pasitelkiant EURONEST parlamentinę asamblėją;

77.apgailestauja dėl to, kad Azerbaidžanas, pripažindamas Kalnų Karabachą tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano teritorija, nusprendė Kalnų Karabacho konfliktą spręsti kariniu, o ne diplomatiniu būdu; kuo griežčiausiai smerkia iš anksto suplanuotą ir nepateisinamą Azerbaidžano išpuolį prieš Kalnų Karabacho armėnus ir regione pasilikusius žmones; ragina Azerbaidžano valdžios institucijas leisti Armėnijos gyventojams saugiai grįžti į Kalnų Karabachą ir suteikti tvirtas garantijas dėl jų teisių apsaugos; reikalauja apsaugoti armėnų kultūros, istorijos ir religijos paveldą Kalnų Karabache laikantis UNESCO standartų ir Azerbaidžano tarptautinių įsipareigojimų; apgailestauja dėl to, kad Baku kariniai veiksmai yra grubus tarptautinės teisės ir žmogaus teisių pažeidimas ir akivaizdus 2020 m. lapkričio 9 d. trišalio pareiškimo dėl ugnies nutraukimo ir Azerbaidžano įsipareigojimų, prisiimtų derybose, kurioms tarpininkavo ES, pažeidimas; mano, kad tikras Azerbaidžano ir Armėnijos dialogas – tai vienintelis tvarus būdas siekti tolesnių tikslų, ir ragina ES bei jos valstybes nares remti tokias pastangas; pritaria vykstančioms Armėnijos ir Azerbaidžano taikos deryboms, kurioms iškilo didelių kliūčių dėl neseniai įvykdytos karinės operacijos prieš Kalnų Karabachą, dėl kurios armėnų gyventojai buvo priversti masiškai išvykti; pabrėžia, kad būtina šių šalių kaimynystės stabilumo sąlyga yra ori ir ilgalaikė taika šiame regione, išlaikant abiejų šalių suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą; yra susirūpinęs dėl kai kurių lyderių ir įtakingų regiono subjektų bandymų pasinaudoti dabartine padėtimi, kurie galėtų sukelti grėsmę trapioms taikos perspektyvoms; įspėja, kad ES ir tarptautinė bendruomenė turėtų ryžtingai reaguoti į bet kokias pastangas siekti tikslų naudojant jėgą ir pažeidžiant kaimyninių šalių teritorinį vientisumą;

78.ragina ES civilinę misiją Armėnijoje (EUMA) atidžiai stebėti besikeičiančią saugumo padėtį vietoje, teikti skaidrias ataskaitas Parlamentui ir aktyviai prisidėti prie pastangų išspręsti konfliktą; ragina ES ir jos valstybes nares stiprinti EUMA įgaliojimus, padidinti jos dydį, pratęsti jos trukmę ir paskirti stebėtojus prie sienos su Turkija; ragina Azerbaidžaną leisti EUMA būti už sienos jo pusėje ir Kalnų Karabache;

79.ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir EIVT toliau remti Armėniją pasitelkiant Europos taikos priemonę, visų pirma siekiant stiprinti jos gynybos nuo hibridinių grėsmių pajėgumus, kad jos saugumo erdvė būtų išplėsta už Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos ribų; palankiai vertina ES ir Armėnijos politinio ir saugumo dialogo užmezgimą ir jo antrąjį posėdį 2023 m. lapkričio 15 d.;

80.pabrėžia, kad daugybė Parlamento įspėjimų dėl padėties nepakeitė ES politikos Azerbaidžano atžvilgiu; primygtinai tvirtina, kad bet koks ES santykių su Azerbaidžanu stiprinimas ir toliau turi priklausyti nuo to, ar šalis daro didelę pažangą pagarbos žmogaus teisėms, teisinės valstybės, demokratijos ir pagrindinių laisvių, įskaitant etninių mažumų apsaugą, srityse; atsižvelgdamas į tai, reiškia didelį susirūpinimą dėl pastaruoju metu paaštrėjusių represijų prieš nepriklausomus žurnalistus ir žmogaus teisių gynėjus Azerbaidžane; be to, ragina ES nedelsiant pradėti taikyti sankcijas Azerbaidžanui ir sustabdyti susitarimo memorandumo dėl strateginės partnerystės energetikos srityje galiojimą; taip pat abejoja dėl Azerbaidžano tinkamumo 2024 m. surengti COP 29, nors šalis planuoja per ateinantį dešimtmetį trečdaliu padidinti iškastinio kuro gamybą;

81.pakartoja, kad remia demokratiškai išrinktą Armėnijos vyriausybę ir visapusiškai gerbia šalies suverenitetą, demokratiją ir teritorinį vientisumą; giria Ministrą Pirmininką Nikolą Pashinyaną už tai, kad jis pareiškė, jog Armėnija nebus įtraukta į naują karą su Azerbaidžanu, ir už jo pastarojo meto raginimus atnaujinti aukščiausio lygmens taikos derybas su Azerbaidžanu; smerkia Rusijos kišimąsi į Armėnijos reikalus siekiant sukelti neramumus; ragina ES didinti savo angažavimąsi Pietų Kaukaze; palankiai vertina tai, kad Armėnija ratifikavo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutą;

82.vis dar yra susirūpinęs dėl to, kad Turkijos vyriausybė nesustabdė neigiamos tendencijos, susijusios su blogėjančia demokratijos, teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir teismų nepriklausomumo padėtimi, kad Turkijos užsienio politika ir toliau neatitinka ES prioritetų pagal BUSP ir kad Turkija neprisijungė prie ES sankcijų Rusijai; griežtai nesutinka su Turkijos prezidento pareiškimais, kad „Hamas“ nėra teroristinė organizacija, ir reiškia nusivylimą dėl šių pareiškimų;

83.pabrėžia, kad, jei Turkijos vyriausybė iš esmės nepakeis savo kurso, Turkijos stojimo į ES procesas negalės būti atnaujintas; atsižvelgdamas į labai svarbų Turkijos vaidmenį regione ir jos, kaip NATO sąjungininkės, svarbą, ragina ES ir Turkijos vyriausybę siekti glaudesnės, dinamiškesnės ir strateginės partnerystės; rekomenduoja pradėti svarstymų procesą, kad būtų rasta paralelinė ir realistiška ES ir Turkijos santykių sistema, kuri aprėptų visų susijusių šalių interesus ir kuri pririštų Turkiją prie ES, o ne pastūmėtų suartėti su Rusija ir Iranu;

84.palankiai vertina dalinį įtampos rytinėje Viduržemio jūros regiono dalyje ir Egėjo jūroje deeskalavimą ir ragina Turkiją siekti konstruktyvaus, o ne atkaklaus ar agresyvaus požiūrio į savo partnerius šiuose regionuose; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina ilgai atidėtą Turkijos ir Vengrijos sprendimą galutinai patvirtinti Švedijos prisijungimą prie NATO ir primygtinai ragina Turkijos nacionalines valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su ES sankcijų pasiuntiniu;

85.smerkia tai, kad Kipro turkų pusėje, buferinėje zonoje netoli dviejų bendruomenių Pilos kaimo Kipre, pradėti neteisėti statybos darbai, taip pat 2023 m. rugpjūčio 18 d. išpuolius prieš JT taikdarius ir padarytą žalą JT transporto priemonėms; ragina paisyti buferinės zonos statuso ir JT taikos palaikymo pajėgų Kipre įgaliojimų; primena, kad grėsmės JT taikdarių saugumui sudarymas ir žala JT turtui pagal tarptautinę teisę yra nusikaltimas; primygtinai ragina Turkiją ir Kipro turkų vadovybę nutraukti ir atšaukti visą tokią vienašalę veiklą ir vengti bet kokių tolesnių veiksmų bei provokacijų, kurie nepadeda atnaujinti JT vadovaujamų derybų; palankiai vertina šalių pasiektą susitarimą rasti išeitį Pilos kelio Kipre klausimu ir stabilizuoti padėtį bei ragina dalyvauti taikiose derybose ir tikrame dialogo procese;

86.apgailestauja dėl to, kad praėjus daugiau kaip 25 metams nuo Barselonos proceso pradžios, nepavyko sukurti bendros gerovės, stabilumo ir laisvės erdvės su Viduržemio jūros regiono pietinėmis kaimyninėmis šalimis; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį ir Komisiją stiprinti ES kaimynystės pietinį aspektą, be kita ko, vykdant intensyvesnį dialogą ir stiprinant su lėšų išmokėjimu susijusias sąlygas, ir užtikrinti tinkamus išteklius, kad naujoji Viduržemio jūros regiono darbotvarkė būtų laiku ir veiksmingai įgyvendinta, pabrėžia, kad pietinės kaimyninės šalys atlieka svarbų vaidmenį valdant migraciją remiantis migrantų ir pabėgėlių žmogaus teisių, įtvirtintų tarptautinėje, regioninėje ir nacionalinėje teisėje, solidarumo, pusiausvyros ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių principais; pabrėžia praktinio bendradarbiavimo su šiomis šalimis svarbą siekiant mažinti pagrindines migracijos priežastis, neteisėtos migracijos, prekybos žmonėmis ir neteisėtų ginklų bei kultūros vertybių kontrabandos padarinius; pažymi, kad daugelis pietinių kaimyninių šalių turi daug energijos išteklių ir gali labiau prisidėti prie energijos tiekimo Europos šalyse įvairinimo;

87.atkreipia dėmesį į politinį susitarimą su Tunisu dėl visapusiškos partnerystės dokumentų rinkinio; primena, kad šis susitarimo memorandumas susijęs su sąlygomis, ir primygtinai ragina Komisiją užtikrinti, kad jų būtų laikomasi; vis dėlto apgailestauja dėl to, kad į susitarimo memorandumą nebuvo įtraukti įsipareigojimai žmogaus teisių srityje, kurių tikisi ES sudarydama susitarimus su trečiosiomis šalimis; be to, mano, kad ES ir Tuniso santykiai turėtų būti grindžiami ES ir Tuniso asociacijos susitarimo sistema ir pagarba demokratijai, žmogaus teisėms ir teisinei valstybei, užtikrinant visapusišką asociacijos susitarimo įgyvendinimo bei ES lėšų paskirstymo Tunisui parlamentinę priežiūrą; yra tvirtai įsitikinęs, kad ES lėšų pervedimas turėtų priklausyti nuo to, ar Tunisas laikosi žmogaus teisių standartų, ir turėtų būti susietas su nuostatomis dėl sąlygų ir atskaitomybės; ragina Komisiją pateikti mechanizmą, kuriuo būtų užtikrinta atitiktis šiuo požiūriu, išanalizuojant visas atitinkamas galimybes;

88.yra labai susirūpinęs dėl Tuniso lyderių posūkio į autoritarizmą, opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjų sulaikymo ir pabėgėlių bei prieglobsčio prašytojų persekiojimo ir primygtinai ragina Tuniso valdžios institucijas paisyti tarptautinės humanitarinių teisių teisės ir migrantų teisių; be to, smerkia Tuniso valdžios institucijų sprendimą neleisti atvykti Parlamento Užsienio reikalų komiteto delegacijai ir primygtinai ragina Tuniso valdžios institucijas sudaryti galimybes atviram politiniam dialogui;

89.pabrėžia, kad būtina strategiškiau bendradarbiauti su Persijos įlankos šalimis, visų pirma skatinant regioninį bendradarbiavimą saugumo srityje, klimato politikos veiksmus, žmogaus teises ir kovą su korupcija; palankiai vertina tai, kad atnaujinti Saudo Arabijos Karalystės ir Irano Islamo Respublikos diplomatiniai santykiai; be to, palankiai vertina pasiūlymą pradėti struktūrinį ES ir Persijos įlankos bendradarbiavimo tarybos dialogą saugumo klausimais; atsižvelgdamas į tai, primena, kad palaikant ES ir Persijos įlankos šalių strateginę partnerystę reikia užtikrinti visapusišką skaidrumas ir atskaitomybę; ragina ES bei valstybes nares ir toliau akcentuoti pagarbą žmogaus teisėms ir lyčių lygybei, taip pat laipsnišką vertybių derinimą, visų pirma reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą ir jo padarinius;

90.pabrėžia, kad BUSP siekiama plėtoti ir sutvirtinti demokratiją, teisinę valstybę ir pagarbą žmogaus teisėms bei pagrindinėms laisvėms ir kad Saudo Arabijos Karalystė nesivadovauja tokiais tikslais; atkreipia dėmesį į tai, kad Saudo Arabijos Karalystė ir toliau bendrauja su ES vykdant nuolatinį dialogą žmogaus teisių klausimais; tačiau smerkia šalies nuolatinius žmogaus teisių pažeidimus, visų pirma mirties bausmės skyrimą ir vykdymą, pilietinių ir politinių teisių, taip pat žodžio laisvės apribojimus, ir ragina panaikinti mirties bausmę;

91.smerkia Irano policijos ir saugumo pajėgų, įskaitant Islamo revoliucijos gvardiją, brutalų susidorojimą su demonstracijomis po Jinos Mahsos Amini nužudymo ir daugybės kitų režimui pasipriešinusių asmenų kankinimą bei nužudymą; ragina imtis papildomų ribojamųjų priemonių prieš Islamo revoliucijos gvardiją, jai pavaldžias pajėgas ir visus asmenis, atsakingus už taikių protestuotojų žmogaus teisių pažeidimus, įskaitant aukščiausio rango pareigūnus; ragina Tarybą paskelbti Islamo revoliucijos gvardiją ir jai pavaldžias pajėgas, įskaitant Irano dorovės policiją, sukarintas milicijos pajėgas „Basij“ ir pajėgas „Quds“, teroristiniu subjektu;

92.pakartoja, kad remia taikų opozicijos judėjimą Irane, kuris protestuoja prieš sisteminę ir vis didėjančią moterų priespaudą bei šiurkščius žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus; smerkia Irano režimą už jo priekabiavimo, sekimo, grobimo ir grasinimų mirtimi kampaniją, nukreiptą prieš Irano aktyvistus, ir už sistemingą moterų diskriminaciją pasitelkiant įstatymus bei kitus teisės aktus, kuriais labai ribojamos jų laisvės; ragina sukurti tarptautinį tyrimo ir atsakomybės už Irano vyriausybės įvykdytus žmogaus teisių pažeidimus mechanizmą;

93.smerkia Irano režimą už karinės įrangos tiekimą Rusijai, vykdančiai brutalią ir neteisėtą agresiją prieš Ukrainą; pabrėžia, kad Islamo Respublika prisideda prie karo nusikaltimų Ukrainoje, nes ši įranga naudojama prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą, ir ragina ES tvirtai reaguoti į Irano įsitraukimą į Rusijos karą; smerkia tai, kad Iranas teikia paramą teroristinėmis paskelbtoms grupuotėms, įskaitant „Hezbollah“, „Hamas“, Palestinos islamo džihadą ir Houthi grupuotę; smerkia neteisėtus, nepriimtinus ir iš esmės destabilizuojančius Houthi grupuotės išpuolius prieš per Raudonąją jūrą tranzitu plaukiančius komercinius laivus, naudojant raketas, mažus laivus ir bandant užgrobti; pabrėžia, kad dėl to labai sutriko pasaulinė prekyba, nes laivybos bendrovės didžiąją dalį Raudonąja jūra vykstančio laivų eismo priverstos nukreipti pro pietinį Afrikos pakraštį; ragina imtis kolektyvinių veiksmų ir skatina aktyvesnį ES dalyvavimą ir tarptautinį bendradarbiavimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina valstybių narių sprendimą pradėti jūrų BSGP operaciją, kuri pavadinta ASPIDES, siekiant apsaugoti prekybinius laivus, didinant informuotumą apie padėtį jūroje ir lydint laivus, kad būtų atgrasoma nuo išpuolių, ir užtikrinti laivybos laisvę vienu iš svarbiausių pasaulio vandenų kelių; ragina nedelsiant nutraukti šiuos neteisėtus išpuolius ir paleisti neteisėtai sulaikytus laivus ir įgulas; reiškia susirūpinimą dėl destabilizuojančio Irano veiksmų poveikio Artimiesiems Rytams bei Izraelio ir Palestinos taikos perspektyvai; pažymi, kad reikia reaguoti į platesnio masto piktavališką ir destabilizuojančią Irano veiklą Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų, ir šiai veiklai pasipriešinti; griežtai prieštarauja Irano įkaitų diplomatijai ir reikalauja, kad visi Irane sulaikyti ES piliečiai būtų paleisti ir jiems būtų leista išvykti iš šalies; ragina Teherano režimą nutraukti savo bauginimo ir represijų kampaniją, nukreiptą prieš Irano diasporos grupes ES ir visame pasaulyje; ragina valstybių narių vyriausybes susipažinti su konkrečia Irano taikoma tarptautine represijų taktika;

94.reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Islamo Respublika toliau sodrino uraną iki 60 proc. grynumo, ir dėl jos nuolatinių Bendro visapusiško veiksmų plano (BVVP) pažeidimų; ragina atnaujinti derybas dėl BVVP sutarties;

95.kuo griežčiausiai smerkia niekšiškus grupuotės „Hamas“ teroristinius išpuolius prieš Izraelį; ragina nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus teroristinės grupuotės „Hamas“ paimtus įkaitus ir grąžinti mirusių įkaitų kūnus; pripažįsta Izraelio teisę į savigyną, įtvirtintą tarptautinėje teisėje ir jos ribojamą, ir kad Izraelio savigynos veiksmai turi griežtai atitikti tarptautinę humanitarinę teisę, kurioje nustatyta, kad visos konflikto šalys visada turi atskirti kovotojus nuo civilių ir kad atakos turi būti nukreiptos tik į karinius taikinius ir jų metu negali būti taikomasi į civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą; smerkia neproporcingą Izraelio karinį atsaką, dėl kurio žuvo beprecedentis skaičius civilių; yra labai susirūpinęs dėl itin pablogėjusios humanitarinės padėties Gazos ruože ir ragina visam laikui nutraukti karo veiksmus, kad būtų galima suteikti pagalbą Gazos ruožo civiliams gyventojams; primygtinai ragina tarptautinę bendruomenę toliau teikti ir didinti savo humanitarinę pagalbą regiono civiliams gyventojams ir pakartoja, kad jiems turi būti toliau teikiama ES humanitarinė pagalba; primygtinai ragina Izraelio valdžios institucijas užtikrinti, kad Gazos Ruožas turėtų nuolatinę prieigą prie humanitarinės pagalbos, daugiausia dėmesio skiriant nepertraukiamam būtiniausių dalykų, pvz., kuro, maisto, vandens, medicinos reikmenų ir pastogės, teikimui, laikantis tarptautinės teisės; apgailestauja dėl to, kad Palestinos Administracija rinkimų nerengė nuo 2005 m., o tai kenkia jos patikimumui, ir tikisi, kad rinkimai bus surengti netrukus;

96.ragina valstybes nares remti Tarptautinį Teisingumo Teismą ir reikalauti, kad Izraelis nedelsdamas laikytųsi teismo priimtų teisiškai privalomų nurodymų;

97.apgailestauja dėl to, kad grupuotė „Hamas“ ir jos sąjungininkai vis dažniau siekia perkelti konfliktą į daug platesnę areną, kad galėtų daryti spaudimą Izraeliui, nes stiprėja puolimas prieš Gazą sausuma; taip pat yra susirūpinęs dėl to, kad Iranas ir jo sąjungininkai skatina regioninį karą; yra labai susirūpinęs dėl eskaluojamąjį poveikį turinčio karo potencialo, taip pat dėl jo poveikio platesniam regionui, ypač dėl padėties prie Izraelio ir Libano sienos, nes „Hezbollah“ lojalūs kovotojai į Izraelį leidžia raketas; pabrėžia, kad svarbu sumažinti įtampą regione;

98.pakartoja, kad tvirtai remia dviejų valstybių sambūviu pagrįstą sprendimą dėl Izraelio ir Palestinos, dėl kurio būtų susitarta per derybas, remiantis 1967 m. sienomis, su dviem suvereniomis, demokratinėmis, taikiomis kaimyninėmis valstybėmis ir Jeruzale kaip bendra sostine; ragina EIVT ir valstybes nares imtis Europos iniciatyvos, kad būtų vėl deramasi dėl dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo; šiomis aplinkybėmis ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei specialųjį įgaliotinį Artimųjų Rytų taikos procese, siekiant taikos Artimuosiuose Rytuose, sutelkti tarptautinę paramą „Taikos dienos pastangoms“, pradėtoms 2023 m. rugsėjo mėn. Niujorke įvykusiame JT Generalinės Asamblėjos posėdyje; supranta, kad tam, kad derybos būtų atnaujintos, tarptautiniai suinteresuotieji subjektai, įskaitant JAV, Jungtines Tautas, ES ir arabų valstybes, turi papildyti viena kitos pastangas, kad jos būtų konstruktyvios; primena, kad gyvenvietės okupuotose Palestinos teritorijose pagal tarptautinę teisę yra neteisėtos; griežtai smerkia augantį ekstremistų naujakurių smurtą prieš palestiniečius; ragina nedelsiant nutraukti gyvenviečių kūrimo politiką, taip pat Palestinos teritorijų okupaciją, nes tai yra pagrindinės kliūtys dviejų valstybių sambūviu pagrįsto sprendimo įgyvendinamumui; ragina taikyti ribojamąsias priemones ekstremistams naujakuriams, kurie pažeidžia žmogaus teises ir tarptautinę teisę; pabrėžia, kad nuolatinė parama Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūrai Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose tebėra pagrindinis ES strategijos siekiant prisidėti prie stabilumo ir taikos Artimuosiuose Rytuose elementas; susirūpinęs atkreipia dėmesį į neseniai Izraelio pareikštus įtarimus 12 Jungtinių Tautų pagalbos ir darbų agentūros Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA) darbuotojų; palankiai vertina neatidėliotiną ir ryžtingą JT atsaką į įtarimus, įskaitant neatidėliotiną atitinkamų darbuotojų atleidimą iš darbo ir tai, kad Jungtinių Tautų Vidaus priežiūros tarnybų biuras (OIOS) ir nepriklausoma peržiūros grupė, vadovaujama buvusios Prancūzijos ministrės Catherine‘os Colonna, ir trys Europos organizacijos pradėjo du atskirus tyrimus šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai, ragina Izraelį glaudžiai bendradarbiauti ir pateikti visus reikiamus įrodymus OIOS ir nepriklausomai peržiūros grupei; palankiai vertina Komisijos sprendimą nesustabdyti UNRWA finansavimo tol, kol JT nepaskelbė tyrimų rezultatų ir veiksmų, kurių ji imsis; primygtinai ragina visas valstybes donores, kurios dėl įtarimų sustabdė savo finansavimą UNRWA, persvarstyti savo sprendimą atsižvelgiant į tai, kad UNRWA nedelsdama reagavo į įtarimus, ir jos itin svarbų vaidmenį teikiant gyvybiškai svarbią pagalbą dviem milijonams Gazos Ruožo žmonių, kurie yra nuo jos priklausomi, kad išliktų vienos didžiausių ir sudėtingiausių humanitarinių krizių pasaulyje metu;

99.pakartoja, kad ES tvirtai remia Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) ir Tarptautinio Teisingumo Teismo darbą; ragina patraukti atsakomybėn už teroristinius išpuolius ir tarptautinės teisės pažeidimus atsakingus asmenis ir šiuo tikslu taip pat ragina ištirti visus galimus karo nusikaltimus; pakartoja, kad tyčiniai išpuoliai prieš civilius gyventojus ir jų priverstinis perkėlimas yra sunkūs tarptautinės teisės pažeidimai; reikalauja teisingumo „Hamas“ teroristinių išpuolių, įskaitant masines žudynes ir seksualinį kankinimą tiek 2023 m. spalio 7 d., tiek vėliau, aukoms; atkreipia dėmesį į Tarptautiniame Teisingumo Teisme Pietų Afrikos iškeltą bylą prieš Izraelį;

100.pripažįsta, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą kelia iššūkių ir suteikia galimybių Vidurinės Azijos valstybėms, kurios tradiciškai palaikė glaudžius santykius su Rusija; yra susirūpinęs dėl Rusijos ir Kinijos regione daromo spaudimo ir pabrėžia, kad reaguojant į tai reikia didinti ES dalyvavimą Vidurinėje Azijoje; akcentuoja ES interesą stiprinti ekonominius santykius ir politinius ryšius su Vidurinės Azijos šalimis, iš dalies siekiant spręsti sankcijų Rusijai ir Baltarusijai apėjimo problemą; ragina šių šalių, ypač Kazachstano, Kirgizijos ir Uzbekistano, nacionalines valdžios institucijas glaudžiai bendradarbiauti su ES, ypač su jos pasiuntiniu ES sankcijų klausimams, ir šiuo atžvilgiu primena glaudesnių darbo santykių su ESBO svarbą;

101.ragina Komisiją ir valstybes nares toliau skatinti politines ir ekonomines reformas, kuriomis būtų stiprinama teisinė valstybė, demokratija, geras valdymas ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant, kai tinkama, bendrąją lengvatų sistemą (BLS) ir BLS+ ir skatinti palaikyti gerus kaimyninius santykius; pakartoja, kad visos Vidurinės Azijos regiono šalys turi įsipareigoti laikytis JT Chartijos, ypač pagarbos visų šalių nepriklausomybei, suverenumui ir teritoriniam vientisumui principų;

102.palankiai vertina antrojo ES ir Vidurinės Azijos ekonomikos forumo, įvykusio 2023 m. gegužės mėn. Almatoje, ir antrojo Europos Vadovų Tarybos pirmininko ir visų penkių Vidurinės Azijos šalių valstybių vadovų susitikimo, įvykusio 2023 m. birželio mėn., rezultatus; ragina, kad po šių aukšto lygio susitikimų ir deklaracijų būtų imtasi konkrečių veiksmų; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad šiais metais planuojamas pirmasis ES ir Vidurinės Azijos aukščiausiojo lygio susitikimas; palankiai vertina tai, kad patvirtintos ES ir Vidurinės Azijos bendros veiksmų gairės, kuriomis siekiama skatinti dialogą ir bendradarbiavimą konkrečiose srityse, įskaitant kultūrinio, socialinio ir ekonominio atsparumo didinimą; primygtinai ragina Komisiją ir valstybes nares pasirašyti tvirtesnį partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą (PBS) su Kirgizija, užbaigti parengiamąjį darbą siekiant pasirašyti tvirtesnį PBS su Uzbekistanu ir sparčiai daryti pažangą vykstančiose derybose dėl tvirtesnio PBS su Tadžikistanu;

103.primena, kad Vidurinės Azijos šalys yra svarbios žaliavų ir energijos tiekėjos; laikosi nuomonės, kad ES yra labai suinteresuota suaktyvinti Vidurio koridorių ne tik kaip regioninę ekonominę zoną, bet ir kaip alternatyvą Naujajam Eurazijos sausumos tiltui, kurio dalis yra Rusijos ir Baltarusijos teritorijose, kurioms taikomos sankcijos; pabrėžia, kad svarbu skatinti regioninę integraciją palei Vidurio koridorių, be kita ko, siekiant pritraukti finansavimą infrastruktūros projektams pagal strategiją „Global Gateway“;

104.pakartoja, kad nepripažįsta de facto Afganistano vyriausybės; yra susirūpinęs dėl sunkios ekonominės ir humanitarinės padėties Afganistane, taip pat dėl moterų ir mergaičių teisių pažeidimų šioje šalyje; smerkia tai, kad drastiškai sumažinti Pasaulio maisto programos pajėgumai teikti pagalbą maistu Afganistano gyventojams, ir ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad Afganistano gyventojams būtų teikiama itin svarbi humanitarinė pagalba, ir garantuoti papildomą pagalbos ekstremaliosios situacijos atveju finansavimą; ragina Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį iškelti Talibano lyderių baudžiamojo persekiojimo TBT už jų nusikaltimus prieš moteris ir mergaites idėją;

105.pritaria penkiems pagrindiniams kriterijams, kuriuos Taryba patvirtino 2021 m. rugsėjo 21 d. ir kurie yra pagrindiniai principai ateityje bendradarbiaujant su Talibanu, tačiau mano, kad reikia dėti daug pastangų apibrėžiant ilgalaikę strategiją, kad būtų išspręsta ekstremalioji padėtis žmogaus teisių srityje ir panaikintas lyties apartheidas, šiuo metu vykdomas Afganistane; pabrėžia, kad ES evakuacijos programa, skirta Europos misijoms dirbusiems Afganistano žmonėms, kurie tikėjosi Europos apsaugos ir kuriems vis dar gresia pavojus, negali būti nutraukta tol, kol šalyje yra likę kriterijus atitinkančių asmenų;

106.apgailestauja dėl Rusijos Federacijos veto 2023 m. liepos 11 d. JT Saugumo Tarybos posėdyje, susijusio su JT Saugumo Tarybos rezoliucijos 2672(2023) dėl tarpvalstybinio humanitarinės pagalbos teikimo žmonėms šiaurės vakarinėje Sirijos dalyje per Bab al Chavą atnaujinimo, nes dėl šio veto kyla pavojus daugiau kaip keturiems milijonams žmonių, kurie priklauso nuo humanitarinės pagalbos, kad patenkintų savo pagrindinius maisto, vaistų ir kitų gyvybiškai svarbių produktų poreikius; atkreipia dėmesį į Sirijos reintegraciją į Arabų Lygą; mano, kad negali būti normalizuoti santykiai su dabartiniu Sirijos režimu, ir pabrėžia, kad Sirijos politinis procesas yra aklavietėje;

107.pakartoja, kad taikus, laisvas, sujungtas, atviras, stabilus ir taisyklėmis grindžiamas Indijos ir Ramiojo vandenynų regionas yra gyvybiškai svarbus Europos interesas; yra susirūpinęs dėl to, kad galingų valstybių konkurencija lemia ES gebėjimo skatinti daugiašališkumą regione parametrus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad Azijos ir Europos susitikimas vis dar labai stringa dėl geopolitinės įtampos su Rusija; pripažįsta Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pastangas bendradarbiauti su regionu, kaip matyti iš surengto 2024 m. vasario 2 d. trečiojo ES ir Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono ministrų forumo, taip pat Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio dalyvavimo 2023 m. liepos 14 d. Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) regioniniame forume; ragina ES aktyviai pritarti tam, kad ministrų forumas dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione taptų metiniu renginiu;

108.ragina palaikyti glaudesnius politinius ryšius su bendraminčiais partneriais, laikantis ES strategijos dėl bendradarbiavimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, visų pirma su Japonija, Korėjos Respublika, Australija, Naująja Zelandija, Taivanu ir Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) valstybėmis narėmis, be kita ko, jūrų saugumo, ginklų neplatinimo ir atsparumo hibridinėms grėsmėms srityse; palankiai vertina EIVT pastangas stiprinti pajėgumus Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuriomis siekiama užtikrinti atsparumą užsienio vykdomam manipuliavimui informacija ir kišimuisi; pabrėžia, kad reikia stiprinti žmonių tarpusavio santykius su mūsų partneriais, visų pirma jaunimo mainus bei piliečių ir idėjų kalvių bendradarbiavimą; pabrėžia, kad taikos, stabilumo ir laivybos laisvės išsaugojimas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione išlieka nepaprastai svarbus ES ir jos valstybių narių interesas;

109.ragina KLDR visiškai, patikrinamai ir negrįžtamai atsisakyti savo masinio naikinimo ginklų bei balistinių raketų programų; kuo griežčiausiai smerkia vykdomus nusikaltimus žmoniškumui ir primygtinai ragina šalies valdžios institucijas pradėti reformų procesą, kuriuo būtų siekiama užtikrinti pagarbą visoms žmogaus teisėms ir jų apsaugą; pabrėžia, kad ES ir tarptautinė bendruomenė turi skubiai imtis veiksmų, kad užkirstų kelią Rusijos ir KLDR kariniam bendradarbiavimui bei ginklų mainams;

110.pažymi, kad geopolitiniai iššūkiai sustiprino bendrą Indijos ir ES interesą užtikrinti saugumą, gerovę ir darnų vystymąsi; akcentuoja būtinybę visapusiškai įgyvendinti 2018 m. ES strategiją dėl Indijos ir ES ir Indijos veiksmų gaires iki 2025 m., glaudžiai koordinuojant veiklą su pačių valstybių narių veiksmais ir taip siekiant aktyvaus bendradarbiavimo su Indija; palankiai vertina ES ir Indijos prekybos ir technologijų tarybos įsteigimą; ragina stiprinti Indijos ir ES, kaip strateginių partnerių, santykius; atsižvelgdamas į tai, ragina įsipareigoti reguliariai rengti daugiapakopius dialogus ir aukščiausiojo lygio susitikimus, kad dvišaliai santykiai būtų laikomi vienu svarbiausių darbotvarkės klausimų; be to, skatina labiau struktūruotą tarpparlamentinį Europos Parlamento ir jo kolegų iš Indijos dialogą; mano, kad toks dialogas padėtų koordinuoti pozicijas ir iniciatyvas daugiašaliuose forumuose, visų pirma JT, Pasaulio prekybos organizacijoje ir G20; pabrėžia, kad svarbu sėkmingai užbaigti derybas dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo, atsižvelgiant į abiejų šalių opius klausimus; viliasi, kad Indija suderins savo poziciją dėl Rusijos invazijos į Ukrainą su transatlantinės bendruomenės pozicija, ir ragina Tarybą bei Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį dėti diplomatines pastangas šiuo klausimu; atsižvelgdamas į tai primena, kad bet koks partnerystės stiprinimas būtų grindžiamas laisvės, demokratijos, pliuralizmo, teisinės valstybės, lygybės, pagarbos žmogaus teisėms, darnaus vystymosi vertybėmis ir įsipareigojimu skatinti įtraukią taisyklėmis grindžiamą pasaulinę tvarką;

111.reiškia didelį susirūpinimą dėl naujausių Kinijos vidaus ir karinės laikysenos pokyčių, įvykusių po 20-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso; mano, kad didėjantis Kinijos atkaklumas, iš dalies pasitelkiant ekonominės prievartos politiką, tebėra vienas iš pagrindinių XXI a. geopolitinių iššūkių; laikosi nuomonės, kad Kinija rodo, jog turi ir ketinimų, ir vis daugiau ekonominių, diplomatinių, karinių bei technologinių galių pakeisti taisyklėmis grindžiamą tarptautinę tvarką; primygtinai tvirtina, kad reikia imtis daugialypio atsako, kuris sudarytų sąlygas ES toliau selektyviai bendradarbiauti su Kinija tam tikrais pagrindiniais klausimais, sykiu sumažinant savo santykių riziką vis labiau mažinant ekonominę priklausomybę ypatingos svarbos sektoriuose, vadovaujantis ES ekonominio saugumo strategija; pažymi, kad dėl didesnės konkurencijos ir sisteminių varžybų aspektų tvirtai bendradarbiauti su Kinija darosi vis sunkiau; pabrėžia, kad Kinija tebėra svarbi daugelyje politikos sričių, įskaitant klimato kaitą; įspėja, kad stiprėjanti Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė, be kita ko, technologijų ir karinių pajėgumų perdavimo srityse bei bendradarbiavimas Arkties regione gali padidinti Kinijos gebėjimą daryti spaudimą ES partneriams Azijoje ir visame pasaulyje; pakartoja savo raginimą parengti ryžtingesnę ES ir Kinijos strategiją, kuria būtų formuojami santykiai su Kinija ES labui ir visapusiškai atsižvelgiama į iššūkius, kylančius dėl Kinijos, kaip pasaulinės veikėjos, iškilimo;

112.smerkia hibridinio karo veiksmus, pvz., kibernetinius išpuolius, dezinformacijos kampanijas ir Kinijos piliečių sekimą ar šnipinėjimą ES; primygtinai ragina Kiniją nedelsiant nutraukti šiuos piktavališkus veiksmus ir manipuliavimą informacija bei kišimąsi į rinkimus ir ragina Komisiją ir valstybes nares skubiai įgyvendinti Parlamento pasiūlytas iniciatyvas, susijusias su užsienio šalių kišimusi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją; smerkia sankcijas Europos Parlamento (ir kitų ES subjektų) bei nacionalinių parlamentų nariams, Europos nepriklausomų mokslinių institutams bei mokslininkams ir ragina nedelsiant ir besąlygiškai jas panaikinti;

113.smerkia Kinijos vyriausybės vadovaujamą priverčiamojo darbo sistemą ir jos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, kurie, Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro teigimu, gali būti laikomi nusikaltimais žmoniškumui, įskaitant didelę genocido riziką Sindziange ir nusikaltimus žmoniškumui Tibete bei Vidurio Mongolijoje, taip pat represinę politiką prieš kitas etnines mažumas; primena, kad ES „vienos Kinijos“ politika tebėra ES ir Kinijos santykių kertinis akmuo; pakartoja, kad smerkia Kinijos tarptautinių įsipareigojimų pažeidimus, Kinijos ir Didžiosios Britanijos bei Kinijos ir Portugalijos bendrų deklaracijų, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, principo „viena šalis – dvi sistemos“ ir Honkongo pagrindinio įstatymo pažeidimus, taip pat susidorojimą su specialaus administracinio regiono autonomija ir opozicijos veikėjais, įskaitant pilietinės visuomenės narius ir jų šeimos narius; ragina Komisiją įvertinti Honkongo ir Makao autonomijos statusą atsižvelgiant į Kinijos padarytus Kinijos ir Jungtinės Karalystės bei Kinijos ir Portugalijos bendrų deklaracijų pažeidimus ir Honkongo autonomijos žlugdymą;

114.pabrėžia poreikį užtikrinti, kad Europa laikytųsi vieningos pozicijos, kai Kinija naudojasi savo ekonominiais svertais, kad nutildytų opoziciją, prieštaraujančią jos vykdomiems žmogaus teisių pažeidimams; primygtinai ragina Kiniją ištirti bet kokius žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus ir užkirsti jiems kelią; primena, kad Kinijai, kaip nuolatinei JT Saugumo Tarybos narei, tenka ypatinga atsakomybė, susijusi su Visuotine žmogaus teisių deklaracija; yra susirūpinęs dėl krikščionių ir kitų religinių mažumų padėties, įskaitant jų religinių apeigų laisvę Kinijoje, nes jie yra nuolat persekiojami;

115.smerkia stiprėjančią Kinijos vykdomų tarptautinių represijų tendenciją ir ragina ES valstybes nares, kurios dar to nepadarė, sustabdyti savo ekstradicijos sutartis su Kinija ir Honkongu bei uždaryti visas jų teritorijose likusias neteisėtas Kinijos policijos nuovadas; reiškia susirūpinimą dėl 2024 m. vasario 16 d. Kinijos viešojo saugumo ministerijos ir Vengrijos vidaus reikalų ministerijos pasirašyto susitarimo dėl teisėsaugos bendradarbiavimo ir bendro patruliavimo stiprinimo; ragina Vengrijos vyriausybę nedelsiant pilnai atskleisti visą informaciją apie susitarimą ir jo galimą neigiamą poveikį bendram Europos Sąjungos saugumui ir suverenitetui; ragina EIVT Honkonge atidžiai stebėti politinių kalinių teismo procesus ir raginti paleisti tokius politinius kalinius, įskaitant „Apple Daily“ įkūrėją Jimmy Lai;

116.atkreipia dėmesį į pastarojo meto BRICS šalių aukščiausiojo lygio susitikimą, vykusį 2023 m. rugpjūčio mėn. Johanesburge, ir Kinijos geopolitinius tikslus BRICS šalių atžvilgiu bei Kinijos naratyvus, susijusius su jos pasaulinio vystymosi, pasaulinio saugumo ir pasaulinės civilizacijos iniciatyvomis; pabrėžia, kad ES ir jos valstybės narės turi stiprinti dialogą ir bendradarbiavimą su kai kuriomis BRICS+ narėmis, kad atremtų piktavališkus Rusijos veiksmus ir didėjančią Kinijos įtaka visame pasaulyje;

117.primygtinai ragina ES ir Kiniją stiprinti dialogą ir glaudų bendradarbiavimą kovojant su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba ir apskritai tausaus jūrų biologinių išteklių naudojimo bei vandenynų valdymo srityse; ragina ES stiprinti bendradarbiavimą su Jungtine Karalyste, JAV, Japonija ir kitais pagrindiniais veikėjais vandenynų ir žuvininkystės politikos srityje, naudojant savo diplomatines priemones siekiant paskatinti Kiniją daryti pažangą įgyvendinant būtinas savo žuvininkystės valdymo sistemos reformas;

118.griežtai smerkia nuolatines Kinijos karines provokacijas prieš Taivaną ir pakartoja, kad griežtai atmeta bet kokį vienašališką status quo Taivano sąsiauryje pakeitimą, kas kenkia regiono stabilumui; ragina ES ir jos valstybes nares aiškiais ir nuosekliais signalais užtikrinti, kad bet koks bandymas vienašališkai pakeisti status quo Taivano sąsiauryje, visų pirma naudojant jėgą ar prievartą, nebūtų priimtinas ir dėl to būtų patiriama didelių išlaidų; pabrėžia, kad Kinijos teritorinės pretenzijos nėra pagrįstos tarptautine teise; be to, smerkia tai, kad Kinija blokuoja Taivano dalyvavimą daugiašalėse organizacijose; ragina Komisiją ir valstybes nares remti prasmingą Taivano dalyvavimą atitinkamose tarptautinėse organizacijose, pvz., PSO, Tarptautinėje civilinės aviacijos organizacijoje ir JT bendrojoje klimato kaitos konvencijoje; pakartoja, kad Taivanas yra pagrindinis ES partneris ir demokratinis sąjungininkas Indijos ir Ramiojo vandenynų regione; pripažįsta Taivano svarbą užtikrinant pasaulinių tiekimo grandinių saugumą, ypač aukštųjų technologijų sektoriuje, ir primygtinai ragina ES ir jos valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su Taivanu; palankiai vertina Parlamento komitetų viena po kitos einančių oficialių delegacijų vizitus į Taivaną nuo 2021 m. ir ragina ES ir Taivaną toliau keistis informacija; ragina Komisiją nedelsiant pradėti įgyvendinti parengiamąsias priemones deryboms dėl dvišalio investicijų susitarimo su Taivanu;

119.smerkia Kinijos prezidento pareiškimus, kad Kinija niekada neatsisakys teisės naudoti jėgą Taivano atžvilgiu, ir ragina Kinijos vadovus elgtis atsargiai ir santūriai po Taivano prezidento ir parlamento rinkimų; pažymi, kad nei Taivanas, nei Kinija nėra pavaldūs vienas kitam; reiškia didelį susirūpinimą dėl to, kad Kinija naudoja priešišką dezinformaciją, kad sumažintų pasitikėjimą Taivano demokratija ir valdymu; ragina ES ir jos valstybes nares bendradarbiauti su tarptautiniais partneriais siekiant padėti išsaugoti demokratiją Taivane bei užtikrinti, kad jame nebūtų užsienio kišimosi ir grasinimų, ir pabrėžia, kad tik demokratiškai išrinkta Taivano vyriausybė gali atstovauti Taivano žmonėms tarptautinėje arenoje; pažymi, kad, siekiant Taivano sąsiauryje išvengti bet kokio eskalavimo, taip pat reikia daug dėmesio skirti prevencinei diplomatijai;

120.pažymi, kad pastarąjį dešimtmetį Kinija daug dėmesio skyrė savo įtakos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione stiprinimui, didindama pagalbą, stiprindama vystymąsi, diplomatiją ir bendradarbiavimą saugumo srityje; pabrėžia, kad reikia sutelkti išteklius, kuriais būtų veiksmingai padidintas ES politinis pėdsakas ir ES įtvirtinta kaip patikima ir strateginė partnerė Ramiojo vandenyno regione; reiškia susirūpinimą dėl Kinijos bandymų dominuoti savo netoliese esančiame regione, įskaitant Pietų Kinijos jūrą ir Rytų Kinijos jūrą, nes tai galėtų labai pakeisti regioninę galios pusiausvyrą ir neigiamai paveikti ES ekonominius ir politinius interesus; atsižvelgdamas į tai, primygtinai ragina Kiniją nutraukti bet kokius karinius veiksmus ir spaudimą, nukreiptus prieš Filipinų karinį jūrų laivyną ir jo okupuotas salas Pietų Kinijos jūroje; ragina valstybes nares suvienyti jėgas ir ministrų lygmeniu bendradarbiauti su Ramiojo vandenyno salų šalimis bei Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizacija; pabrėžia, kad rimta tolesnė su COP28 susijusi veikla yra labai svarbi šio regiono šalims, todėl primygtinai ragina EIVT skatinti visuotinę paramą tvariai žaliajai pertvarkai ir intensyvinti savo diplomatiją klimato kaitos srityje, kad būtų sutvirtintas bendradarbiavimas prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo priemonių srityje;

121.pabrėžia, kad ASEAN yra nepaprastai svarbi sąjungininkė stiprinant taisyklėmis grindžiamą daugiašališkumą; ragina glaudžiai bendradarbiauti laikantis 2022 m. gruodžio 14 d. ES ir ASEAN bendro vadovų pareiškimo, kad būtų formuojama regioninė dinamika, neapsiribojant Kinijos ir Amerikos konkurencijos dvinariais apribojimais; be to, atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad svarbu išsaugoti laivybos laisvę Pietų ir Rytų Kinijos jūrose; primena, kad reikia visapusiškai įgyvendinti 2023–2027 m. ES ir ASEAN veiksmų planą;

122.palankiai vertina tai, kad pasirašytas Samoa susitarimas ir jo regioniniai protokolai, kuriais bus sudarytos sąlygos precedento dar neturėjusį regioninį dėmesį skirti Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno šalims, ir ragina tiek Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno valstybių organizaciją, tiek ES nedelsiant jį ratifikuoti; primygtinai ragina Komisiją ir Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užtikrinti, kad po 2022 m. vasario mėn. įvykusio ES ir Afrikos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimo būtų imamasi tolesnių veiksmų siekiant stiprinti bendradarbiavimą bendro intereso iniciatyvų srityje ir patenkinti Afrikos šalių partnerių poreikius; ragina kuo greičiau surengti atidėtą trečiąjį ES ir Afrikos Sąjungos ministrų susitikimą; pabrėžia, kad ES turėtų siekti geografinių prioritetų dvišaliu lygmeniu, daug dėmesio skirdama pagrindiniams Afrikos partneriams, taip pat regioniniu lygmeniu, daug dėmesio skirdama regioninių strategijų dėl Sahelio ir pakrantės šalių, Didžiųjų ežerų regiono ir Somalio pusiasalio įgyvendinimui; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina operaciją ATALANTA – pirmąją ES karinio laivyno operaciją siekiant apsaugoti JT Pasaulio maisto programos laivus, kuri tapo sėkminga kovos su piratavimu operacija; ragina Tarybą ir valstybes nares apsvarstyti galimybę išplėsti operacijos ATALANTA geografinę taikymo sritį;

123.mano, kad ypač svarbu stiprinti bendradarbiavimą saugumo srityje su Gvinėjos įlankos šalimis, remiant jų integraciją ir tarpregioninį solidarumą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad pradėta ES saugumo ir gynybos iniciatyva (jos pradinė trukmė – dveji metai), siekiant remti Vakarų Afrikos Gvinėjos įlankos šalis, glaudžiai bendradarbiaujant su Dramblio Kaulo Krantu, Gana, Togu ir Beninu; reiškia didelį susirūpinimą dėl sumažėjusio stabilumo Sahelyje, o padėtį dar labiau pablogino karinis perversmas Nigeryje ir demokratinių institucijų išardymas; nepripažįsta ir nepripažins valdžios institucijų, kurios atėjo į valdžią po perversmo Nigeryje; pakartoja savo labai aiškų raginimą nedelsiant visiškai atkurti konstitucinę tvarką ir visapusiškai pritaria Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos ir jos Afrikos bei tarptautinių partnerių deklaracijoms šiuo klausimu;

124.smerkia Rusijos kišimąsi Afrikoje, visų pirma žemyne didinant „Vagnerio grupės“ veiksmus, ir griežtai smerkia įvykdytus smurto veiksmus bei nusikaltimus; primena, kad stabilumas Sahelyje daro tiesioginį poveikį Europos išorės sienų Viduržemio jūros regione saugumui ir stabilumui; ragina ES padidinti išteklius ir stiprinti bendradarbiavimą su mūsų partneriais siekiant kovoti su prekyba žmonėms, vykdoma per Viduržemio jūrą ir Baltarusiją, ir išardyti nusikaltėlių tinklus, naudojamus prekybai žmonėmis; mano, kad ES politika Sahelio atžvilgiu nedavė laukiamų rezultatų, ir atkreipia dėmesį į Komisijos pirmininko pavaduotojo ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio pranešimą apie ES strategijos dėl Sahelio peržiūrą;

125.pabrėžia, kad reikia pritaikyti dabartinį požiūrį siekiant išlaikyti įtaką, ir ragina stiprinti ES angažavimąsi ir paramą regionui; palankiai vertina Komisijos parengtą naują strateginį požiūrį į partnerystę su Afrika, atsižvelgiant į naują geopolitinę padėtį, ir primygtinai ragina Komisiją bei Tarybą plėtoti abipusiškai naudingą partnerystę, kurią palaikant daug dėmesio būtų skiriama bendriems Europos ir Afrikos klausimams; palankiai vertina 150 mlrd. EUR vertės strategijos „Global Gateway“ Afrikos ir Europos investicinių priemonių rinkinį, kuriuo siekiama padėti Afrikos partneriams plėtoti tvirtą, įtraukų, žaliąjį ir skaitmeninį atsigavimą ir transformaciją; mano, kad reikia skubiai didinti ir tobulinti pastangas siekiant kovoti su dezinformacija ir geriau parodyti ES paramą Afrikai;

126.pabrėžia, kad saugaus geriamojo vandens prieinamumas yra vienas iš didžiausių XXI a. iššūkių, visų pirma dėl to, kad beveik 60 proc. vandeningojo sluoksnio išteklių kerta politines teritorines sienas; pabrėžia, kad, jei nebus numatyta integruotai ir bendrai naudoti vandens srautus, dėl vandens trūkumo gali kilti labai rimtų konfliktų; pabrėžia, jog reikia, kad ES priimtų strategiją, kuria būtų sudarytos palankesnės sąlygos technologiniams ir geopolitiniams sprendimams vietovėse, kuriose trūksta vandens ir dėl to yra didelis destabilizavimo potencialas; ragina šalis, esančias pagrindinėse su vandeniu susijusio konflikto teritorijose, pasirašyti 1992 m. Helsinkio vandenų konvenciją dėl tarpvalstybinių vandentakių ir tarptautinių ežerų apsaugos ir naudojimo;

127.smerkia Venesuelos Nicolaso Maduro veiksmus, kurie kelia tiesioginę grėsmę Gajanos suverenitetui; ragina tarptautinę bendruomenę pradėti diskusijas siekiant rasti diplomatinį sprendimą, gerbiant Tarptautinio Teisingumo Teismo jurisdikciją šiame ilgalaikiame ginče;

128.smerkia Danielio Ortegos ir Rosario Murillo sistemingai kenkiančių Nikaragvos demokratinėms struktūroms, įskaitant valdžių padalijimą, rinkimų sistemą ir pagarbą žmogaus teisėms, autoritarinį režimą; primena, kad režimas Nikaragvoje palaiko tvirtus ryšius su kitomis autokratijomis, pavyzdžiui, Irane, Venesueloje ir Kuboje, kartu nuolat parodydamas savo paramą Kremliui, be kita ko, Nikaragvoje leidžiant Rusijos karines pajėgas; ragina išlaisvinti visus politinius kalinius, tarp kurių yra keli katalikų vyskupai ir kunigai, kurie buvo sulaikyti, nes buvo bandoma nutildyti disidentus, grįžti prie teisinės valstybės principo ir ES sudaryti palankesnes sąlygas režimo ir opozicijos dialogui; smerkia nuolatinį visų sulaikytųjų patiriama psichologinį ir fizinį smurtą, su kuriuo jie susiduria patekę į policijos ir įkalinimo įstaigas, taip pat kai kurių iš tų asmenų kalinimą tokioje padėtyje, kai neleidžiama susisiekti su išoriniu pasauliu ir nesuteikiant galimybės susitikti su advokatais ar šeimos nariais arba pasinaudoti medicininės priežiūros paslaugomis; primena Nikaragvos režimui jo pareigą užtikrinti, kad sulaikymo sąlygos atitiktų tarptautinius įsipareigojimus žmogaus teisių srityje ir standartus, pvz., JT standartines minimalias elgesio su kaliniais taisykles (Nelsono Mandelos taisykles);

129.mano, kad ES politinis požiūris į Kubą yra konstruktyvus, bet kritiškas, kaip nustatyta 2016 m. Politinio dialogo ir bendradarbiavimo susitarime; apgailestauja, kad Kubos režimas daugelį dešimtmečių nuolat ignoravo ir pažeidė šiuos principus ir teises; kuo griežčiausiai smerkia Kubos režimo vykdytus sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, kurių pastaruoju metu padaugėjo, nukreiptus prieš daugybę politinių kalinių, be kita ko, protestuotojų, politinių disidentų, religinių lyderių, žmogaus teisių aktyvistų ir nepriklausomų menininkų; primygtinai ragina Kubos valdžios institucijas nedelsiant nutraukti represijų politiką; pažymi, kad 2023 m. lapkričio mėn. Kuboje įvyko ketvirtasis dialogas žmogaus teisių klausimais, tačiau smerkia tai, kad nedalyvavo nė viena nepriklausoma pilietinės visuomenės organizacija; todėl daro išvadą, kad ši veikla nedavė apčiuopiamų rezultatų; mano, kad ES laiko šį dialogą esant savaiminiu tikslu, o ne priemone siekiant pagerinti Kubos piliečių, kurie patyrė didelį maisto stygių ir sveikatos krizes, lėmusias tai, kad buvo masiškai išvykstama, gyvenimo sąlygas; nepritaria tam, kad Kubos režimas šiuo metu draudžia apsilankymus in loco pagal priežiūros mechanizmą, kuriuo gali pasinaudoti nešališki tarptautiniai subjektai, pvz., Europos Sąjunga; atsižvelgdamas į tai, griežtai smerkia tai, kad Kubos režimas atsisakė leisti Europos Parlamento delegacijai apsilankyti šalyje;

130.pažymi, kad ES turėtų, visų pirma, domėtis partnerystės su Lotynų Amerikos ir Karibų regiono šalimis atgaivinimu; pažymi, kad pastaraisiais dešimtmečiais ES angažavimasis regione susilpnėjo ir dėl to atsirado vakuumas piktavališkiems užsienio subjektams; primygtinai ragina Lotynų Amerikos šalis laikytis griežtesnio požiūrio pasmerkiant Rusijos agresiją prieš Ukrainą; yra susirūpinęs dėl to, kad Lotynų Amerikoje auga organizuotas nusikalstamumas ir prekyba narkotikais, o tai taip pat daro poveikį Europos Sąjungai; griežtai smerkia prekyba narkotikais Ekvadore ir aplinkiniame regione užsiimančių ginkluotų grupių smurtą ir nusikalstamus išpuolius; ragina iš esmės sustiprinti dviejų regionų bendradarbiavimą siekiant kovoti su šiuo reiškiniu;

131.atkreipia dėmesį į 2023 m. liepos 17–18 d. vykusį ES ir Lotynų Amerikos ir Karibų valstybių bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą ir tikisi, kad jis pagerins dviejų regionų santykius, ypač atsižvelgiant į didėjančią Kinijos ir Rusijos įtaką Lotynų Amerikoje ir Karibuose; ragina valstybes nares ir EIVT regione vykdyti aktyvią diplomatiją, ypač daug dėmesio skiriant daugiašalės pasaulinės tvarkos, tarptautinės teisės ir pagarbos demokratijai bei žmogaus teisėms gynimui; palankiai vertina tai, kad pasirašytas naujas ES ir Čilės pažangusis pagrindų susitarimas, kurį sudaro politinė ir bendradarbiavimo bei prekybos ir investicijų dalys, ir ragina daryti pažangą siekiant pasirašyti bei ratifikuoti ES ir Meksikos visuotinį susitarimą; ragina Komisiją ir Tarybai pirmininkaujančią Belgiją ryžtingai daryti pažangą ir sudaryti susitarimą su MERCOSUR iki dabartinės Parlamento kadencijos pabaigos, sykiu išlaikant didžiausius užmojus, susijusius su jo tvarumo nuostatų vykdymo užtikrinimu; taip pat palankiai vertina tai, kad užbaigtas ES ir Centrinės Amerikos asociacijos susitarimo ratifikavimo procesas;

132.pabrėžia, kad svarbu puoselėti dar tvirtesnius santykius su Norvegija – artimiausia ES asocijuotąja partnere pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą; palankiai vertina tai, kad baigtos aiškinamosios derybos su Šveicarija, ir ragina daryti pažangą derantis dėl naujo susitarimo; palankiai vertina derybų dėl ES ir Andoros ir San Marino asociacijos susitarimo rezultatus; atkreipia dėmesį į tai, kad buvo sustabdytos derybos dėl asociacijos susitarimo su Monaku;

133.ragina ES tvirčiau angažuotis Arkties regione, nes jis yra nepaprastai svarbus ES geostrateginiu požiūriu, atsižvelgiant į klimato kaitos padarinius, pramoninę ir ekonominę konkurenciją, grėsmes saugumui, be kita ko, kylančias dėl Rusijos karinės ekspansijos Tolimojoje Šiaurėje, ir laivybos laisvę bei saugumą; pažymi, kad NATO pabrėžė Tolimosios Šiaurės svarbą, visų pirma dėl galimų jūrinių kelių plėtros, prieigos prie gamtos išteklių, klimato apsaugos ir teritorinių pretenzijų, dėl kurių gali didėti geopolitinė įtampa; pabrėžia, kad ES angažavimasis regione turi apimti bendradarbiavimą su vietos partneriais, įskaitant čiabuvių tautas;

134.ragina labiau remti ES jūrų saugumo strategiją, nes laivybos laisvė tampa vis didesniu iššūkiu; primygtinai tvirtina, kad laivybos laisvės turi būti paisoma visada, pirmenybę teikiant ginkluotų konfliktų ir karinių incidentų deeskalavimui bei prevencijai;

135.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į kintančią geopolitinę dinamiką, Pietų poliarinis regionas turėtų būti laikomas besiformuojančia interesų sritimi; pabrėžia daugiašalio bendradarbiavimo svarbą valdant saugomas jūrų teritorijas; ragina ES parengti tikslinę Europos poliarinę darbotvarkę, kuria būtų siekiama integruoti savo regioninius užmojus į BUSP ir sutelkti svarbius valstybių narių interesus mokslo, vandenynų išsaugojimo, žuvininkystės, regioninės taikos ir taisyklėmis grindžiamo daugiašališkumo srityse; ragina stiprinti ES, Kinijos ir Antarkties dialogą;

136.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir valstybių narių vyriausybėms bei parlamentams.