<?xml version="1.0" encoding="UTF-8" standalone="no"?><SDOCTA xmlns:xsi="http://www.w3.org/2001/XMLSchema-instance" STATUS="DEF1" xsi:noNamespaceSchemaLocation="TA.xsd"><IDENT><STRING BOLD="on">P9_TA(2024)0119</STRING></IDENT><TI><STRING BOLD="on">Ryžtingos ES pagalbos Ukrainai poreikis praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios</STRING></TI><HIDDEN><STRING HIDDEN="on" ITALIC="on">(B9-0143, 0149, 0153, 0156 ir 0157/2024)</STRING></HIDDEN><TXTLST><RESOL><TI><STRING BOLD="on">2024 m. vasario 29 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ryžtingos ES pagalbos Ukrainai poreikio praėjus dvejiems metams nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios (2024/2526(RSP))</STRING></TI><TEXT><PREAMBLE><PRINIT><STRING ITALIC="on">Europos Parlamentas,</STRING></PRINIT><GRVISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas dėl Ukrainos ir Rusijos, visų pirma tas, kurios buvo priimtos nuo Rusijos karo prieš Ukrainą eskalacijos 2022 m. vasario mėn. ir Krymo pusiasalio aneksijos 2014 m. vasario 19 d.,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2014 m. pasirašytą Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Ukrainos asociacijos susitarimą<FOOTNOTE><FIELD> OL L 161, 2014 5 29, p. 3.</FIELD></FOOTNOTE> ir susijusią Europos Sąjungos ir Ukrainos išsamią ir visapusišką laisvosios prekybos erdvę,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į JT Chartiją, Hagos konvencijas, Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat į Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) Romos statutą,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2023 m. birželio 20 d. Komisijos pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė (COM(2023)0338),</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 14 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukrainą po to, kai 2023 m. lapkričio 8 d. dėl to buvo gauta teigiama Komisijos rekomendacija,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2023 m. gruodžio 14 d. ir 2024 m. vasario 1 d. Europos Vadovų Tarybos išvadas,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 14 d. Pasaulio banko, Ukrainos vyriausybės, Komisijos ir JT ataskaitą „Ukraina. Skubus žalos ir poreikių vertinimas (RDNA3) 2022 m. vasario mėn. – 2023 m. gruodžio mėn. laikotarpiu“,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į 2024 m. vasario 9 d. Karo padarinių aplinkai aukšto lygio darbo grupės ataskaitą „Susitarimas dėl aplinkos Ukrainoje – žalioji ateitis. Rekomendacijos dėl atskaitomybės ir atkūrimo“,</P></VISA><VISA><P><NO.P>–</NO.P>atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 132 straipsnio 2 ir 4 dalis,</P></VISA></GRVISA><GRCONS><CONS><P><NO.P>A.</NO.P>kadangi nuo 2022 m. vasario 24 d. Rusija vykdo neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto agresijos karą prieš Ukrainą; kadangi Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo 2014 m. neteisėta Krymo pusiasalio okupacija ir aneksija ir vėlesne Donecko ir Luhansko regionų dalių okupacija; kadangi šis agresijos karas yra akivaizdus ir šiurkštus JT Chartijos ir pagrindinių tarptautinės teisės principų pažeidimas; kadangi Rusijos veiksmai Ukrainoje pastaraisiais dvejais metais toliau kelia grėsmę taikai ir saugumui Europoje ir visame pasaulyje;</P></CONS><CONS><P><NO.P>B.</NO.P>kadangi JT Generalinė Asamblėja savo 2022 m. kovo 2 d. rezoliucijoje nedelsdama kvalifikavo Rusijos karą prieš Ukrainą kaip agresijos aktą, kuriuo pažeidžiama JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis, ir savo 2022 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje pripažino, kad būtina patraukti Rusijos Federaciją atsakomybėn už jos agresijos karą ir taikyti jai teisinę bei finansinę atsakomybę už tarptautiniu mastu įvykdytus neteisėtus veiksmus, įskaitant atlyginimą už sužalojimus ir padarytą žalą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>C.</NO.P>kadangi Rusijos agresijos karas yra didžiausias karinis konfliktas Europos žemyne nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir atspindi didėjantį konfliktą tarp autoritarizmo ir demokratijos;</P></CONS><CONS><P><NO.P>D.</NO.P>kadangi Ukraina ir jos piliečiai pademonstravo nepalaužiamą ryžtą priešintis Rusijos agresijos karui, sėkmingai gindama savo šalį, nepaisant to, kad tai pareikalavo didelių civilių ir karių aukų, taip pat to, kad buvo naikinama civilinė ir viešoji infrastruktūra, gamtinė aplinka ir kultūros paveldas ir jie buvo naudojami kaip ginklas; kadangi drąsūs Ukrainos žmonės buvo apdovanoti 2022 m. Sacharovo premija, taip pagerbiant jų drąsą ir atsparumą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>E.</NO.P>kadangi milijonai ukrainiečių, bėgdami nuo Rusijos agresijos, vis dar priversti persikelti Ukrainos viduje ir į užsienį; kadangi daugiau kaip 3,3 mln. žmonių, įskaitant 800 000 vaikų, gyvena palei fronto liniją; kadangi kasdien toliau bombarduojami namai, mokyklos ir ligoninės; kadangi, Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, dėl Rusijos vykdytos naikinimo kampanijos 2023 m. beveik 720 000 žmonių labiausiai nukentėjusiose Ukrainos dalyse liko be tinkamo ir saugaus būsto; kadangi JT Humanitarinių reikalų koordinavimo biuras pranešė, kad 2023 m. gruodžio mėn. padaugėjo beatodairiškų išpuolių apgyvendintose Ukrainos vietovėse ir dėl to 2023 m. išryškėjo nuolatiniai civilių gyventojų žudymo, naikinimo ir humanitarinių poreikių netenkinimo veiksmai;</P></CONS><CONS><P><NO.P>F.</NO.P>kadangi dėl Rusijos karo nusikaltimų bus traumuoti visi gyventojai, nes manoma, kad 10 mln. žmonių gresia psichikos sveikatos sutrikimai arba jie jau turi psichikos sveikatos sutrikimų, o 3,9 mln. žmonių, kaip manoma, kenčia dėl vidutinio sunkumo ar sunkių simptomų, kuriuos reikia gydyti ir kurie yra susiję su psichikos sutrikimais, depresija, nerimu ir potrauminio streso sindromu; kadangi 2023 m. pranešta apie 227 incidentus, turinčius įtakos humanitarinėms operacijoms šalyje, per kuriuos žuvo ar buvo sužeisti 50 humanitarinės pagalbos darbuotojų, įskaitant 11 žuvusiųjų vykdant pareigas;</P></CONS><CONS><P><NO.P>G.</NO.P>kadangi, konservatyviais JT žmogaus teisių stebėjimo misijos Ukrainoje vertinimais, praėjus beveik dvejiems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, žuvo daugiau kaip 10 000 ir buvo sužeista beveik 20 000 civilių gyventojų, o JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras (OHCHR) mano, kad tikrieji skaičiai yra gerokai didesni;</P></CONS><CONS><P><NO.P>H.</NO.P>kadangi labiausiai dėl karo kenčia Ukrainos vaikai, nes buvo nužudyti dagiau nei 520 ir sužeisti daugiau nei 1 226 Ukrainos vaikai, o 1,8 mln. vaikų persikėlė kaip pabėgėliai į užsienio šalis ir dar 2,5 mln. vaikų persikėlė šalies viduje;</P></CONS><CONS><P><NO.P>I.</NO.P>kadangi nuo didelio masto agresijos karo pradžios apytikriai 20 000 Ukrainos vaikų buvo priverstinai deportuoti į Rusiją ir Baltarusiją arba neteisėtai laikomi okupuotose teritorijose; kadangi TBT išdavė tarptautinį arešto orderį sulaikyti Vladimirą Putiną ir Mariją Lvovą-Belovą, atsižvelgdamas į jų atsakomybę už įvykdytą neteisėtos deportacijos karo nusikaltimą ir už neteisėtą vaikų iš okupuotų Ukrainos teritorijų perkėlimą į Rusijos Federaciją; kadangi į Ukraina grąžinta ir su savo šeimomis susijungė mažiau nei 400 deportuotų vaikų;</P></CONS><CONS><P><NO.P>J.</NO.P>kadangi JT specialusis pranešėjas kankinimo ir kitokio žiauraus, nežmoniško arba žeminančio elgesio ar baudimo klausimais yra sunerimęs dėl pranešimų ir liudijimų, kuriuose atkreipiamas dėmesys į nežmoniškas Rusijos laikomų Ukrainos civilių ir karo belaisvių kalinimo sąlygas, įskaitant kankinimus ir medicininės priežiūros stoką, dėl kurio jų sveikata buvo sužalota visam laikui; kadangi yra žinomi atvejai, kai Rusijos kariuomenė, užuot paėmusi į nelaisvę ukrainiečių karius, juos nužudo, įskaitant naujausius atvejus, apie kuriuos pranešta 2024 m. vasario 24 d. Bachmuto srityje; kadangi 2022 m. daugiau kaip 50 ukrainiečių karo belaisvių, daugiausia bataliono „Azov“ karių, buvo tyčia nužudyti per iš anksto suplanuotą sprogimą Olenivkos kalėjime;</P></CONS><CONS><P><NO.P>K.</NO.P>kadangi moterims ir mergaitėms kyla ypač didelė rizika per humanitarines ir priverstinio persikėlimo krizes, nes jos toliau neproporcingai kenčia nuo smurto dėl lyties; kadangi daug moterų liko Ukrainoje ir buvo mobilizuotos tarnauti ginkluotosiose pajėgose; kadangi esama informacijos, kad nelaisvėje laikomos Ukrainos moterys karės kankinamos ir patiria seksualinį smurtą; kadangi, OHCHR duomenimis, dėl to, kad vyrai sudaro daugumą Rusijos pajėgų įvykdytų neteisminių egzekucijų okupuotose teritorijose aukų, išgyvenę šeimos nariai, kurių dauguma yra moterys, dažniausiai yra palikti likimo valiai ir patys turi išgyventi gaudami ribotas šeimos pajamas, prisiimti daugiau priežiūros pareigų, be to, patiria rimtus psichinius išgyvenimus ir kančias;</P></CONS><CONS><P><NO.P>L.</NO.P>kadangi Ukrainos ginkluotosios pajėgos sugebėjo atremti Rusijos invaziją, išlaisvinti daugiau kaip 50 proc. po 2022 m. vasario 24 d. laikinai okupuotų teritorijų ir atgauti Ukrainos vakarinės prieigos prie Juodosios jūros kontrolę, veiksmingai išstumdamos Rusijos Juodosios jūros laivyną;</P></CONS><CONS><P><NO.P>M.</NO.P>kadangi nuo plataus masto invazijos pradžios ES teikė didelę paramą visose srityse, įskaitant karinę paramą; kadangi bendra pagalba, kurią ES, jos valstybės narės ir Europos finansų įstaigos pažadėjo suteikti nuo 2022 m. vasario mėn., sudaro ne mažiau kaip 85 mlrd. EUR, įskaitant humanitarinę ir skubią pagalbą, paramą biudžetui, makrofinansinę paramą ir karinę pagalbą; kadangi 17 mlrd. EUR buvo skirta valstybėms narėms tam, kad jos galėtų priimti apie keturis milijonus pabėgėlių iš Ukrainos, kuriems pasiūlyta išplėstinė apsauga pagal Laikinosios apsaugos direktyvą<FOOTNOTE><FIELD> 2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).</FIELD></FOOTNOTE> iki 2025 m. kovo mėn.;</P></CONS><CONS><P><NO.P>N.</NO.P>kadangi ES ir jos valstybės narės jau suteikė 28 mlrd. EUR dydžio karinę pagalbą ir 2024 m. įsipareigojo skirti preliminarią maždaug 21,2 mlrd. EUR sumą; kadangi buvo pasinaudota Europos taikos priemone ir jos lėšomis skirta 5,6 mlrd. EUR tam, kad valstybės narės perduotų Ukrainai karinę įrangą; kadangi pagal šaudmenų iniciatyvą, pagal kurią iš pradžių iki 2024 m. kovo mėn. Ukrainai turėjo būti suteikta 1 mln. 155 mm artilerijos šaudmenų, dabar iki šio termino siekiama pristatyti apytiksliai pusę to kiekio, o kitą pusę – iki 2024 m. pabaigos; kadangi ES karinė pagalbos misija Ukrainai remti jau apmokė 40 000 Ukrainos karių Vokietijoje ir Lenkijoje ir jų skaičius tik didėja;</P></CONS><CONS><P><NO.P>O.</NO.P>kadangi bendras Vakarų šalių BVP yra 25 kartus didesnis už Rusijos BVP, tačiau Vakarų karinė parama Ukrainai 2023 m. sudarė mažiau nei 0,1 proc. šio bendro BVP; kadangi 2023 m. Rusija savo agresijos karui išleido apytikriai 6 proc. savo BVP, o Ukraina atitinkamai gynybai &#156;– 25 proc. savo BVP;</P></CONS><CONS><P><NO.P>P.</NO.P>kadangi JAV Kongresui iki šiol nepavyko patvirtinti naujo 60 mlrd. USD paramos Ukrainai paketo 2024 m., dėl kurio iš esmės buvo sustabdyti JAV pagalbos įsipareigojimai ir karinės įrangos tiekimas Ukrainai; kadangi siekiant visiškai pakeisti JAV karinę paramą 2024 m., ES ir jos valstybės narės turėtų padvigubinti dabartinį karinės paramos lygį ir tempą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>Q.</NO.P>kadangi NATO generalinis sekretorius Jens Stoltenberg pareiškė, kad NATO narės turi pasirengti galimai konfrontacijai su Rusija, kuri gali trukti dešimtmečius; kadangi dėl Rusijos agresijos karo Suomija ir Švedija prisijungė prie NATO, Ukrainai, Moldovai ir Sakartvelui suteiktas ES šalies kandidatės statusas, daugiau kaip 50 šalių Ukrainai suteikė tvirtus saugumo pagalbos paketus, o JT išreiškė tvirtą politinę paramą Ukrainai;</P></CONS><CONS><P><NO.P>R.</NO.P>kadangi Europos Vadovų Taryba nusprendė pradėti stojimo derybas su Ukraina po to, kai buvo gauta teigiama Komisijos rekomendacija, ir vėliau paragino Tarybą patvirtinti derybų programą, kai bus įgyvendintos atitinkamos Komisijos rekomendacijos;</P></CONS><CONS><P><NO.P>S.</NO.P>kadangi Ukraina pasirašė saugumo susitarimus su JK, Vokietija, Prancūzija, Danija ir Italija, atitinkančius bendrą G7 deklaraciją dėl paramos Ukrainai, dėl kurios buvo susitarta 2023 m. liepos 12 d. Vilniuje įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose; kadangi G7 įsipareigojimas suteikė galimybę pradėti derybas siekiant oficialiai įtvirtinti ilgalaikius dvišalius įsipareigojimus ir susitarimus saugumo srityje Ukrainai remti;</P></CONS><CONS><P><NO.P>T.</NO.P>kadangi, remiantis pranešimais, Rusija iš esmės perorientavo savo ekonomiką į „karo ekonomiką“, kartu planuodama labai dideles išlaidas gynybai, kurios tam tikrais vertinimais gerokai viršija 100 mlrd. EUR; kadangi Rusija, kaip pranešama, šalies viduje pagamina daugiau kaip 2 mln. artilerijos sviedinių per metus, o tai yra gerokai daugiau nei ES vyriausybės pažadėjo Ukrainai;</P></CONS><CONS><P><NO.P>U.</NO.P>kadangi nuo karo pradžios ES priėmė 13 sankcijų paketų ir įsteigė naują tarptautinio specialiojo pasiuntinio ES sankcijoms įgyvendinti pareigybę, kurios užduotis – kovoti su sankcijų, taikomų Rusijai ir Baltarusijai kaip jos įgaliotinei, vengimu ir apėjimu;</P></CONS><CONS><P><NO.P>V.</NO.P>kadangi, remiantis skaičiavimais, ES ir kiti partneriai įšaldė 300 mlrd. EUR Rusijos centrinio banko rezervų ir 21,5 mlrd. EUR Rusijos oligarchų lėšų, o JAV ir kiti Vakarų sąjungininkai blokavo arba areštavo Rusijos piliečių, kuriems taikomos sankcijos, turimo ar kontroliuojamo turto už daugiau nei 58 mlrd. JAV dolerių;</P></CONS><CONS><P><NO.P>W.</NO.P>kadangi ES institucijos neseniai susitarė nustatyti Ukrainos priemonę, pagal kurią bus pasiūlyta 50 mlrd. EUR vertės nuspėjama vidutinės trukmės parama dotacijomis ir paskolomis, skirta remonto, atkūrimo, atstatymo ir modernizavimo veiklai Ukrainoje remti 2024–2027 m.;</P></CONS><CONS><P><NO.P>X.</NO.P>kadangi Rusijos agresijos karas rodo jos imperialistinį požiūrį į kaimynines šalis; kadangi jeigu Rusija išliks valstybe, vykdančia revizionistinę politiką, ji toliau stengsis išlaikyti nuolatinę agresijos grėsmę Europos žemyne; kadangi daugelis tarptautinių subjektų pripažino Rusiją valstybe, remiančia terorizmą ir naudojančia terorizmo priemones;</P></CONS><CONS><P><NO.P>Y.</NO.P>kadangi dėl savo agresijos karo prieš Ukrainą ir vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Rusijai tenka atsakomybė už pasaulinę apsirūpinimo maistu saugumo krizę; kadangi nuo pat karo pradžios Rusija naudoja maistą ir badą kaip ginklą;</P></CONS><CONS><P><NO.P>Z.</NO.P>kadangi, atsižvelgiant į Ukrainos pateiktus du <STRING ITALIC="on">ad hoc</STRING> pareiškimus, TBT priklauso karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido nusikaltimo, vykdytų Ukrainos teritorijoje nuo 2013 m. lapkričio mėn., jurisdikcija, tačiau šiuo atveju jam nepriklauso agresijos nusikaltimo jurisdikcija, kuri apibrėžta Romos statuto 8a straipsnyje, kadangi nei Ukraina, nei Rusijos Federacija neratifikavo Romos statuto ir jo pakeitimų, susijusių su agresijos nusikaltimu; kadangi ES pritaria tam, kad būtų įsteigtas specialus tribunolas dėl agresijos nusikaltimo;</P></CONS><CONS><P><NO.P>AA.</NO.P>kadangi šiame kare konkretus taikinys yra Ukrainos gamtinė aplinka, nes Rusija akivaizdžiai daro didžiulę žalą aplinkai, pvz., degina laukus ir miškus, neteisėtai kerta Ukrainos medieną ir užteršia vandenį bei dirvožemį cheminėmis atliekomis, todėl yra naikinama šalies žemė ir tinkamumas gyventi ir ribojama ateities kartų galimybė vystytis ir klestėti; kadangi Kachovkos užtvankos sugriovimas 2023 m. birželio 6 d. yra aiškus Rusijos veiksmų, kuriais ateinančiais metais ir toliau bus naikinama ekologinė aplinka, pavyzdys;</P></CONS><CONS><P><NO.P>AB.</NO.P>kadangi 2024 m. vasario 13 d. buvęs Rusijos sraigtasparnio pilotas Maksimas Kuzminovas, 2023 m. perbėgęs į Ukrainą, buvo rastas negyvas Ispanijoje – jį nužudė ginkluoti asmenys, kuriuos, kaip pranešama, pasiuntė Rusijos vyriausybė; kadangi per pastaruosius kelis dešimtmečius Rusijos žvalgybos tarnybos ES teritorijoje įvykdė daug įžūlių slaptų operacijų, įskaitant žmogžudystes;</P></CONS></GRCONS></PREAMBLE><DISPOSITIF><ACTLST><ACTION><P><NO.P>1.</NO.P>dar kartą patvirtina savo nepajudinamą solidarumą su Ukrainos žmonėmis ir vadovybe bei pakartoja, kad remia Ukrainos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą laikantis jos tarptautiniu mastu pripažintų sienų;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>2.</NO.P>dar kartą pakartoja, kad kuo griežčiausiai smerkia Rusijos neteisėtą, neišprovokuotą ir nepateisinamą agresijos karą prieš Ukrainą, taip pat Baltarusijos režimo dalyvavimą jame; reikalauja, kad Rusija ir jos įgaliotosios pajėgos nutrauktų visus karinius veiksmus ir kad Rusija atitrauktų visas karines ir įgaliotąsias pajėgas bei karinę įrangą iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos; reikalauja, kad Rusijos piliečių įsikūrimo laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose procesas būtų sustabdytas ir pakeistas priešingu;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>3.</NO.P>primena, kad Rusijos agresijos karas prasidėjo 2014 m. vasario mėn. neteisėtai aneksavus Krymo pusiasalį, o vėliau okupavus Donecko ir Luhansko sričių dalis; primena, kad pusiasalis buvo paverstas karine baze ir buvo panaudotas kaip atspirties taškas plataus masto invazijai 2022 m.;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>4.</NO.P>smerkia Rusijos vykdomus ukrainiečių karo belaisvių ir civilių kankinimus ir žudymus; ragina atlikti nepriklausomą tokių nusikaltimų tyrimą ir patraukti už juos baudžiamojon atsakomybėn, taip pat ragina dėti daugiau pastangų, kad Ukraina ir Rusija keistųsi belaisviais;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>5.</NO.P>smerkia Rusijos bandymus atimti iš Ukrainos ir jos žmonių etninę, kalbinę ir istorinę tapatybę naikinant ukrainietiškos tapatybės ženklus okupuotose ir aneksuotose teritorijose, uždraudžiant naudoti ukrainiečių kalbą ir simbolius, taip pat vykdomą intensyvią pasų išdavimo politiką ir pakartotinius Rusijos prezidento ir kitų pareigūnų bandymus perrašyti istoriją;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>6.</NO.P>mano, kad karo baigtis ir tarptautinės bendruomenės laikysena atliks labai svarbų vaidmenį darant įtaką būsimiems kitų autoritarinių režimų, kurie įdėmiai stebi karo eigą ir vertina, kiek toli jie gali nueiti vykdydami agresyvią užsienio politiką, be kita ko, pasitelkdami karines priemones, veiksmams;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>7.</NO.P>pabrėžia, kad pagrindinis tikslas – kad Ukraina laimėtų karą prieš Rusiją, o tai reiškia, kad iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos turi būti išvytos visos Rusijos pajėgos bei jos įgaliotosios pajėgos ir sąjungininkai; mano, kad šis tikslas gali būti pasiektas tik be jokių išimčių užtikrinus nuolatinį, nepertraukiamą ir nuolat didinamą visų rūšių įprastinių ginklų tiekimą Ukrainai;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>8.</NO.P>pripažįsta atsparumą ir ryžtą, kurį parodė Ukrainos žmonės, siekdami demokratinių vertybių, dėdami pastangas vykdyti reformas ir siekdami integruotis į euroatlantinę tautų bendriją;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>9.</NO.P>primena, kaip svarbu išlaisvinti ir deokupuoti Krymo pusiasalį, kuris jau dešimtmetį yra okupuotas Rusijos; primena, kad pusiasalyje gyvenantys piliečiai, kurie yra lojalūs Ukrainai, visų pirma vietiniai totoriai, patiria represijas, yra suimami ir kankinami; primena, kad Rusijos okupacinės pajėgos deda visas pastangas, kad išnaikintų totorių paveldą ir Ukrainos atminimą pusiasalyje, ir kad jos toliau stengiasi prievarta pakeisti gyventojų demografinę sudėtį, o tai gali būti laikoma genocido veiksmais, kaip aprašyta Konvencijoje dėl genocido; remia Ukrainos pastangas reintegruoti Krymą, visų pirma Krymo platformą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>10.</NO.P>dar kartą patvirtina pritariantis tam, Ukrainai būtų nuosekliai teikiama karinė pagalba tiek ilgai, kiek tai būtina, ir bet kokia forma, būtina tam, kad Ukraina laimėtų; pripažįsta valstybių narių pastangas iki šiol teikiant karinę paramą Ukrainai ir Sąjungos vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojo pastangas ją koordinuojant; pakartoja savo raginimą valstybėms narėms gerokai padidinti savo karinę paramą, ypač aprūpinimą ginklais ir šaudmenimis pagal aiškiai nustatytus poreikius, ir ją teikti sparčiau, siekiant sudaryti sąlygas Ukrainai ne tik apsiginti nuo Rusijos išpuolių, bet ir atgauti visišką visos savo tarptautiniu mastu pripažintos teritorijos kontrolę; pabrėžia, kad pristatant nepakankamai ginklų ir šaudmenų ir vėluojant tai daryti galima pakenkti iki šiol įdėtoms pastangoms; reiškia susirūpinimą, kad 1 mln. šovinių tikslas nebus pasiektas, kaip žadėta; ragina valstybes nares ir Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT) pateikti Parlamentui informaciją apie anksčiau Ukrainai suteiktą karinę pagalbą, įskaitant EIVT atliktą auditą, ir pagalbos, kurią valstybės narės yra pasirengusios skirti 2024 m., sumą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>11.</NO.P>mano, kad neturėtų būti jokių pačių nusistatytų karinės pagalbos Ukrainai apribojimų; atkreipia dėmesį į tai, kad ES valstybių narių teikiama karinė parama, išreikšta jų BVP procentine dalimi, labai skiriasi; ragina užtikrinti būtinas investicijas į Europos gynybos pramonės bazę, kad būtų gerokai padidinta gamybos apimtis, siekiant patenkinti Ukrainos poreikius ir papildyti išeikvotas ES valstybių narių atsargas; pabrėžia, kad Ukrainai ypač reikia sudėtingų oro erdvės gynybos sistemų, ilgojo nuotolio raketų, pvz., „Taurus“, „Storm Shadow“ / SCALP ir kitų, šiuolaikinių kovos orlaivių, įvairių rūšių artilerijos ir šaudmenų (visų pirma 155 mm), bepiločių orlaivių ir ginklų kovai su jais; pritaria pasiūlymui, kad visos ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės kasmet teiktų Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP; ragina apskritai padidinti Europos taikos priemonės finansinę viršutinę ribą ir primygtinai tvirtina, priemonės lėšos turėtų būti naudojamos, be kita ko, iš vieno tiekėjo perkant pasaulio rinkoje esamus šaudmenis, siekiant patenkinti Ukrainos poreikius; primygtinai ragina valstybių narių vyriausybes nedelsiant pradėti dialogą su gynybos bendrovėmis siekiant užtikrinti, kad visų pirma šaudmenų, šovinių ir raketų, skirtų Ukrainai, gamybai ir pristatymui būtų teikiama pirmenybė užsakymų iš kitų trečiųjų šalių atžvilgiu; ragina ES ir jos valstybes nares išnagrinėti galimybes kurti bendras įmones ir glaudžiai bendradarbiauti su bendraminčių trečiųjų šalių gynybos pramonės atstovais siekiant aprūpinti Ukrainą būtina amunicija; primygtinai ragina visų pirma didžiausias valstybes nares, turinčias didelius gynybos pramonės pajėgumus, gerokai ir skubiai padidinti karinę pagalbą Ukrainai; ragina JAV Atstovų Rūmus nedelsiant priimti karinės pagalbos Ukrainai paketą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>12.</NO.P>ragina ES ir jos valstybes nares vykdyti 2022 m. Versalio deklaracijos įsipareigojimus ir paspartinti visišką Strateginio kelrodžio įgyvendinimą stiprinant Europos karinį bendradarbiavimą pramonės ir ginkluotųjų pajėgų lygmeniu, kad ES taptų stipresne ir pajėgesne saugumo teikėja, kuri būtų sąveiki ir papildytų NATO veiklą; palankiai vertina padidintus valstybių narių ir ES institucijų biudžetus ir investicijas į gynybą ir ragina didinti tikslines išlaidas, bendrus viešuosius pirkimus ir bendras investicijas į gynybos srities mokslinius tyrimus ir plėtrą; pabrėžia, kad vykstant narystės ES procesui turėtų būti imtasi konkrečių veiksmų siekiant Ukrainos integracijos į ES gynybos ir kibernetinio saugumo politiką ir programas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>13.</NO.P>teigiamai vertina tai, kad pasirašyti Ukrainos ir JK, Vokietijos, Prancūzijos, Danijos ir Italijos saugumo susitarimai, atitinkantys bendrą G7 deklaraciją dėl paramos Ukrainai, ir ragina kitas bendramintes partneres pasekti šiuo pavyzdžiu; pabrėžia, kad šie saugumo susitarimai negali būti laikomi būsimos narystės NATO pakaitalu; palankiai vertina pažangą, padarytą sprendžiant praktinius klausimus, susijusius su nauju Europos taikos priemonės Paramos Ukrainai fondu, kurio lėšomis bus remiamas karinės įrangos tiekimas Ukrainai įgyvendinant bendrų Europos viešųjų pirkimų iniciatyvas, ir nustatant jo viršutinę finansinę ribą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>14.</NO.P>pakartoja, kad pritaria Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pateiktam taikos planui; mano, kad tai yra išsamus Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimo planas; primena, kad 10 plano punktų buvo atspindėti 2023 m. vasario 23 d. JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijoje ES-11/6 dėl Jungtinių Tautų Chartijos principų, kuriais grindžiama visapusiška, teisinga ir ilgalaikė taika;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>15.</NO.P>dar kartą ragina Komisiją, Komisijos pirmininko pavaduotoją ir Sąjungos vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai bei valstybes nares bendradarbiauti su Ukraina ir tarptautine bendruomene siekiant įsteigti specialųjį tribunolą, kuris tirtų Rusijos vadovų ir jų sąjungininkų, pvz., Baltarusijos režimo, prieš Ukrainą įvykdytą agresijos nusikaltimą ir vykdytų baudžiamąjį persekiojimą; palankiai vertina tai, kad Hagoje įsteigtas Tarptautinis baudžiamojo persekiojimo už agresijos nusikaltimą prieš Ukrainą centras;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>16.</NO.P>reiškia visapusišką paramą TBT prokuroro atliekamam padėties Ukrainoje tyrimui dėl įtariamų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido; primygtinai ragina Ukrainą ratifikuoti TBT Romos statutą bei jo pakeitimus ir oficialiai tapti TBT nare, siekiant paremti tarptautines pastangas nustatyti atsakomybę už sunkius tarptautinius nusikaltimus; ragina ES toliau dėti diplomatines pastangas skatinant, kad visame pasaulyje būtų ratifikuotas Romos statutas ir visi jo pakeitimai;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>17.</NO.P>reiškia pasibaisėjimą tuo, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą lėmė vieną iš sparčiausiai didėjančių plataus masto priverstinių vaikų perkėlimų nuo Antrojo pasaulinio karo laikų; primena, kad dėl masinių atakų prieš civilinę infrastruktūrą smarkiai apribota Ukrainos vaikų galimybė naudotis pagrindinėmis paslaugomis, tokiomis kaip švietimas ir sveikatos priežiūra, ypač psichikos sveikatos priežiūra;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>18.</NO.P>pakartoja, kad tęsiamas priverstinis Ukrainos vaikų, įskaitant vaikus iš priežiūros įstaigų, perkėlimas ir deportacija į Rusiją ir Baltarusiją ir jų priverstinis įvaikinimas rusų šeimose pažeidžia Ukrainos ir tarptautinę teisę; pabrėžia, kad pagal Konvencijos dėl genocido II straipsnį vienos grupės vaikų priverstinis perkėlimas į kitą grupę yra genocido nusikaltimas; reikalauja iš Rusijos ir Baltarusijos valdžios institucijų užtikrinti, kad visi Ukrainos vaikai būtų nedelsiant grąžinti; giria Ukrainos vietos organizacijų, kurios kiekvienu konkrečiu atveju padeda tėvams ir šeimoms ieškoti savo vaikų ir kovoti už tai, kad jie būtų saugiai grąžinti, pastangas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>19.</NO.P>pakartoja, kad smerkia prievartinį Ukrainos civilių gyventojų deportavimą į Rusiją, tas Ukrainos teritorijas, kurias laikinai okupavo Rusija, ir Baltarusiją; ragina visas valstybes ir tarptautines organizacijas spausti Rusiją grąžinti visus prievarta deportuotus ir neteisėtai įkalintus Ukrainos civilius gyventojus, ypač vaikus, taip pat visų nelaisvėje žuvusiųjų palaikus; ragina ES ir jos valstybes nares intensyviau ieškoti mechanizmų, kurie palengvintų Rusijos neteisėtai sulaikytų Ukrainos civilių gyventojų paleidimą, be kita ko, pasitelkiant JT mechanizmus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>20.</NO.P>apgailestauja dėl to, kad Laikinosios apsaugos direktyva aiškinama taip siaurai, kad daugelis moterų, pabėgusių nuo Rusijos agresijos karo, negali gauti nėštumo nutraukimo priežiūros ar kitų lytinės ir reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugų, įskaitant gydymą po seksualinės prievartos; yra pasibaisėjęs dėl to, kad dėl to daugelis moterų buvo priverstos grįžti į karo nusiaubtą Ukrainą, kad galėtų pasinaudoti lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugomis ir reprodukcinės sveikatos priežiūra; ragina Komisiją persvarstyti direktyvą siekiant užtikrinti, kad visos valstybės narės būtų įpareigotos teikti tokią pačią priežiūrą, kurią kitu atveju moterys galėtų gauti Ukrainoje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>21.</NO.P>smerkia Rusijos ketinimą 2024 m. kovo 15–17 d. surengti prezidento rinkimus laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir pabrėžia, kad nepripažins šių neteisėtų rinkimų rezultatų;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>22.</NO.P>dar kartą ragina užtikrinti novatorišką, papildomumu grindžiamą ir lanksčią sąveiką tarp vykdomo darbo, susijusio su galiojančio asociacijos susitarimo įgyvendinimu, ir stojimo derybų proceso, taip sudarant sąlygas Ukrainai laipsniškai integruotis į ES bendrąją rinką ir sektorių programas, įskaitant galimybę gauti ES lėšų atitinkamose srityse, kad ukrainiečiai galėtų pasinaudoti stojimo teikiama nauda viso proceso metu, o ne tik jam pasibaigus; palankiai vertina sėkmingus Ukrainos veiksmus, kuriais vėl atvertas Juodosios jūros maršrutas, kuriuo Ukrainos grūdai gali pasiekti savo tradicines rinkas; ragina atitinkamus tarptautinius suinteresuotuosius subjektus visam laikui užtikrinti šiuos pasiekimus ir laivybos laisvę Juodojoje jūroje komerciniais tikslais; pritaria Komisijos pasiūlymui atnaujinti importo muitų ir kvotų taikymo Ukrainos eksportui į ES sustabdymą; ragina Komisiją nagrinėti visus pranešimus apie rinkos sutrikimus, kuriuos sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ir apie Ukrainai suteiktas prekybos lengvatas; ragina Komisiją ir valstybes nares išsiaiškinti visų vienašališkų veiksmų, pavyzdžiui, sienų blokavimo, kuriais būtų apribotos Ukrainos galimybės patekti į ES bendrąją rinką, priežastis<STRING BOLD="on"><STRING ITALIC="on">, </STRING></STRING>nustatyti veiksmingas Ukrainos žemės ūkio produktų tranzito stebėsenos priemones ir įvesti priemones, kuriomis būtų sušvelnintas poveikis Europos ūkininkams, kurių pagrįstais protestais ir reikalavimais taip pat naudojasi ir į kuriuos nukreipta Rusijos dezinformacija; ragina ES, jos valstybes nares, Maisto ir žemės ūkio organizaciją, Pasaulio prekybos organizaciją, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją ir kitus dalyvius parodyti didesnį solidarumą ir stabilizuoti grūdų rinką; ragina ES ir jos valstybes nares sustabdyti Rusijos grūdų ir iš Ukrainos pavogtų grūdų importą ir tranzitą per ES teritoriją;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>23.</NO.P>pabrėžia, kad Rusijos agresijos karas iš esmės pakeitė geopolitinę padėtį Europoje ir už jos ribų bei kelia grėsmę jos saugumo architektūrai ir kad reaguojant į tai būtinai reikia ryžtingų, drąsių ir visapusiškų ES politinių, su saugumu susijusių ir finansinių sprendimų;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>24.</NO.P>teigiamai vertina Europos Vadovų Tarybos sprendimą pradėti stojimo derybas su Ukraina, kad bus įgyvendintos Komisijos rekomendacijos; mano, kad Ukrainos narystė ES yra geostrateginė investicija į vieningą ir stiprią Europą ir prilygsta lyderystės, ryžto ir vizijos demonstravimui;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>25.</NO.P>ragina Tarybą ir Komisiją nustatyti aiškią stojimo derybų eigą, daugiausia dėmesio skiriant apčiuopiamai naudai, kuri būtų teikiama Ukrainos visuomenei ir piliečiams nuo pat proceso pradžios; prašo Tarybos pavesti Komisijai nedelsiant pateikti pasiūlymus dėl atitinkamų derybų programų ir juos priimti, kai bus imtasi atitinkamų veiksmų, nustatytų atitinkamose 2023 m. lapkričio 8 d. Komisijos rekomendacijose;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>26.</NO.P>primena, kad ES stojimo procesas bus grindžiamas nuopelnais ir kad plėtros metodikoje akcentuojamos esminės sritys – pagarbos teisinės valstybės principui, pagrindinėms vertybėms, žmogaus teisėms, demokratijai ir kovos su korupcija sritys; mano, kad tvirtai nuopelnais grindžiamas stojimo procesas geriausiai atitinka tiek Ukrainos, tiek ES interesus; ragina ES ir jos valstybes nares teikti didesnę paramą ir pagalbą Ukrainai jai rengiantis narystei ES, įskaitant technines ekspertines žinias, pajėgumų stiprinimą ir institucines reformas, būtinas siekiant atitikti narystės kriterijus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>27.</NO.P>ragina Ukrainos vyriausybę toliau stiprinti vietos savivaldą, kurios reforma sulaukė didelio nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo, ir įtvirtinti decentralizacijos reformos sėkmę bendroje Ukrainos pertvarkymo, atgaivinimo ir atstatymo procesų struktūroje; pakartoja savo poziciją, kad Ukrainos vietos savivaldos ir pilietinės visuomenės atstovai turi aktyviai dalyvauti atsigavimo ir atstatymo procese ir kad šis procesas turi atitikti aukščiausius skaidrumo ir atskaitomybės standartus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>28.</NO.P>teigiamai vertina tai, kad ES institucijos iš esmės susitarė sukurti Ukrainos priemonę, pagal kurią Ukrainai bus teikiama nuspėjama finansinė parama, ir ragina greitai pradėti ją naudoti; atkreipia dėmesį į sustiprintą Aukščiausiosios Rados, subnacionalinių subjektų ir pilietinės visuomenės, kaip atitinkamų vykdomosios valdžios partnerių, vaidmenį nustatant prioritetus, kurie bus finansuojamai pagal Ukrainos planą, pabrėždamas, kad dėl to taip pat didėja priemonės priežiūros ir stebėsenos veiklos mastas; atkreipia dėmesį į tai, kad pagal naujausio Pasaulio banko skubaus žalos ir poreikių vertinimo skaičiavimus, kad per ateinantį dešimtmetį Ukrainos atkūrimui ir atstatymui reikės ne mažiau kaip 452,8 mlrd. EUR; todėl pabrėžia, kad pagal Ukrainos priemonę numatytų lėšų nepakaks, ir ragina ES ir jos valstybes nares įsipareigoti suteikti Ukrainai papildomą ilgalaikį finansavimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad Kongresas ir toliau blokuoja paskutinį JAV pagalbos Ukrainai paketą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>29.</NO.P>ragina ES, valstybes nares ir panašiai mąstančius partnerius teikti visapusišką ir koordinuotą politinę, ekonominę, techninę ir humanitarinę pagalbą siekiant remti tvarų ir įtraukų Ukrainos atstatymą ir atsigavimą po karo, ypatingą dėmesį skiriant esminės infrastruktūros, sveikatos priežiūros, švietimo ir socialinių paslaugų atkūrimui; mano, kad atstatant Ukrainą pirmenybė turi būti teikiama Ukrainos žmonių gerovei, o ne oligarchams ir įmonių pelnui; ragina ES ir valstybes nares toliau teikti sužeistiems ir netekusiems artimųjų Ukrainos kariams ir civiliams gydymo ir reabilitacijos paslaugas, įskaitant psichologinę pagalbą; ragina nuolat skirti dėmesį ir didesnę paramą išminavimo veiklai Ukrainoje bei ilgalaikei išminavimo programai;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>30.</NO.P>pabrėžia, kad būtina remti Ukrainą atkuriant sąlygas, kurios suteiktų galimybę jos žmonėms atnaujinti saugų ir klestintį ekonominį ir socialinį gyvenimą ir atsigauti po gilių karo padarinių, padarytų jų psichinei sveikatai, kad šalies viduje perkelti asmenys ir pabėgėliai galėtų grįžti į savo namus, o jaunesnės šalies kartos visų pirma galėtų kurti asmeninius, švietimo ir verslo projektus; be to, pabrėžia, kad ekonomikos gaivinimo ir atstatymo procese reikia atsižvelgti į šalies viduje priverstinai migravusių asmenų ir pabėgėlių problemas, poreikius ir patirtį, nes jų reintegravimas į vietos bendruomenes bus labai svarbus veiksnys stiprinant Ukrainos visuomenės ir institucijų atsparumą ir vienybę;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>31.</NO.P>ragina Tarybą toliau vykdyti savo sankcijų Rusijai ir Baltarusijai politiką ir ją išplėsti, kartu stebint, peržiūrint ir didinant jos veiksmingumą ir poveikį; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad visos 13 paketų sankcijos būtų greitai įgyvendintos ir griežtai vykdomos; prašo Komisijos atlikti poveikio vertinimą, susijusį su sankcijų veiksmingumu stengiantis sutrukdyti Rusijai vykdyti karo veiksmus ir su sankcijų apėjimu; primena, kad ES šiuo metu vykdo darbą, susijusį su teisės aktais, pagal kuriuos ribojamųjų priemonių pažeidimas bus laikomas nusikalstama veika; dar kartą ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares sukurti sankcijų apėjimo prevencijos mechanizmą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>32.</NO.P>primygtinai tvirtina, kad reikia uždrausti Rusijos urano ir metalurgijos importą į ES, taip pat bendradarbiavimą su Rusijos branduoliniu sektoriumi ir ypač su „Rosatom“; ragina nedelsiant įvesti visišką embargą Rusijos žemės ūkio ir žuvininkystės produktams, taip pat vamzdynais per jūrą transportuojamam iškastiniam kurui ir suskystintoms gamtinėms dujoms, importuojamiems iš Rusijos į ES ir toliau mažinti Rusijos naftos produktų kainų ribą, koordinuojant veiksmus su G7 partneriais, kad būtų nutrauktas Rusijos karo finansavimas ES lėšomis; be to, ragina taikyti baudžiamąsias priemones Rusijos tamsiajam laivynui, kuris be draudimo gabena naftą nesaugiais laivais per ES ir tarptautinius vandenis, taip pat ragina skirti sankcijas Kinijos ir kitų šalių įmonėms, padedančioms Rusijai apeiti sankcijas; ragina išplėsti dabartinį karinių ir dvejopo naudojimo prekių licencijavimo režimą, įtraukiant daug didesnę su karu susijusių prekių grupę, įskaitant skaitmeninius komponentus; ragina Baltarusijai taikomas sankcijas visiškai suderinti su Rusijai taikomomis sankcijomis; ragina kitus Aleksejaus Navalno kovos su korupcija fondo nustatytus asmenis įtraukti į ES visuotinį sankcijų už žmogaus teisių pažeidimus režimą ir kitus sankcijų sąrašus;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>33.</NO.P>smerkia visas tas šalis, kurios tiekia karinę įrangą Rusijai ir padeda jai apeiti jai taikomas sankcijas ir išvengti jų padarinių, ir ragina ES griežtai persekioti baudžiamąja tvarka įmones, asociacijas ir asmenis, dalyvaujančius apeinant sankcijas; ragina ES, valstybes nares ir jų sąjungininkus sustiprinti jau įvestų sankcijų veiksmingumą, imtis skubių veiksmų siekiant užkirsti kelią bet kokiems bandymams apeiti šias sankcijas ir parengti antrinių sankcijų mechanizmą, kuris pašalintų bet kokias spragas;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>34.</NO.P>primena įmonėms, asmenims, finansų įstaigoms ir kitiems subjektams, kurie vykdo veiklą Rusijos Federacijoje ar jos užimtose Ukrainos teritorijose arba kurių vertės kūrimo grandinės susijusios su Rusijos Federacija, įskaitant investuotojus, konsultantus, nevyriausybines organizacijas ir išsamaus patikrinimo paslaugų teikėjus, kad jie patirs didelę veiklos, teisinę, ekonominę ir reputacijos riziką, susijusią su jų verslo veikla ir ryšiais Rusijoje; ragina valstybes nares imtis konkrečių priemonių siekiant neleisti į trečiąsias šalis eksportuojamiems pažangiųjų technologijų gaminiams patekti į Rusiją;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>35.</NO.P>pabrėžia, kad Sąjungos ribojamųjų priemonių apėjimas, be kita ko, perkeliant prekes į vietą, kurioje jų importas, eksportas, pardavimas, pirkimas, perdavimas, tranzitas ar gabenimas yra ribojimas, turėtų būti kriminalizuojamas ES lygmeniu; pabrėžia, kad, norint užtikrinti sankcijų vykdymą, būtina, kad ES nedelsiant kriminalizuotų tiesioginius sankcijų pažeidimus, įskaitant atvejus, kai jie vykdomi dėl didelio aplaidumo, taip pat netiesioginius sankcijų pažeidimus, vykdomus apeinant Sąjungos ribojamąsias priemones; palankiai vertina neseniai pasiektą principinį ES institucijų susitarimą dėl naujų taisyklių, pagal kurias kriminalizuojami ES sankcijų pažeidimai;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>36.</NO.P>smerkia Rusijos praktiką blokuoti bet kokius JT lygmens veiksmus, kuriais siekiama priversti ją atsakyti už agresijos karą prieš Ukrainą; ragina ES ir jos valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant tęsti tarptautinę Rusijos izoliaciją, be kita ko, atsižvelgiant į Rusijos narystę tarptautinėse organizacijose ir organuose, pavyzdžiui, JT Saugumo Taryboje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>37.</NO.P>pabrėžia, kad reikia skubiai nustatyti patikimą teisinį režimą, pagal kurį būtų galima konfiskuoti ES įšaldytą Rusijos valstybinį turtą ir jį naudoti įvairiems Rusijos agresijos prieš Ukrainą padariniams šalinti, įskaitant šalies atstatymą ir kompensacijas Rusijos agresijos aukoms, taip stiprinant Ukrainos atsparumą; pabrėžia savo įsitikinimą, kad pasibaigus karui Rusija turi būti įpareigota sumokėti jai paskirtas reparacijas, siekiant užtikrinti, kad ji reikšmingai prisidėtų prie Ukrainos atstatymo; teigiamai vertina tai, kad sukurtas Rusijos agresijos padarytos žalos registras, nes tai pirmas žingsnis kuriant tarptautinį žalos atlyginimo mechanizmą; taigi palankiai vertina Tarybos sprendimą pirmiausia atidėti pajamas, neplanuotai gautas iš Rusijos centrinio banko turto ir rezervų, kurie buvo imobilizuoti taikant ES sankcijas, nes tai suteiks galimybę panaudoti juos kaip finansinį įnašą į ES paramą Ukrainos atkūrimui ir atstatymui įgyvendinant Ukrainos priemonę;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>38.</NO.P>dar kartą reiškia susirūpinimą dėl padėties Rusijos neteisėtai kontroliuojamoje Zaporižios branduolinėje elektrinėje; remia pastangas užtikrinti tolesnį Tarptautinės atominės energijos agentūros atstovų buvimą Zaporižios branduolinėje elektrinėje; primena ir smerkia Rusijos veiksmus, kuriais padaryta didelė žala aplinkai Ukrainoje, įskaitant Kachovkos užtvankos sugriovimą, Ukrainos miškų kirtimą, ekstensyviąją kasybą, taip pat oro ir vandens išteklių taršą; dar kartą reiškia didelį susirūpinimą dėl platesnio masto ilgalaikio poveikio, kurį karas gali turėti aplinkai; pabrėžia, kad reikia sukurti Rusijos karo aplinkai padarytos žalos registravimo ir vertinimo sistemą ir parengti Rusijos atsakomybės už tuos nusikaltimus teisinį pagrindą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>39.</NO.P>griežtai smerkia Rusijos vykdomą Ukrainos kultūros artefaktų, pvz., bažnyčių, meno kūrinių, muziejų ir universitetų, naikinimą, griovimą ir plėšimą; atkreipia dėmesį į UNESCO patvirtintą žalą, nuo invazijos pradžios padarytą 341 vietovei, įskaitant 126 religines vietas, 150 istorinės ir (arba) meninės vertės pastatų, 31 muziejų, 19 paminklų, 14 bibliotekų ir vieną archyvą; pakartoja, kad tyčinis Ukrainos kultūros paveldo objektų naikinimas ir plėšimas gali prilygti karo nusikaltimams;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>40.</NO.P>ragina ES ir jos valstybes nares dirbti strategiškai ir iniciatyviai, kad būtų kovojama su hibridinėmis grėsmėmis, būtų stiprinama ES strateginė komunikacija ir būtų užkirstas kelias Rusijos kišimuisi į politinius, rinkimų ir kitus demokratinius procesus Ukrainoje ir ES, visų pirma piktavališkiems veiksmams, kuriais siekiama manipuliuoti viešąja nuomone ir pakenkti Europos integracijai, ypač atsižvelgiant į artėjančius Europos rinkimus; ragina Komisiją, EIVT ir valstybes nares teikti atitinkamą informaciją apie abipusę plėtros naudą ir galimybes tiek Ukrainoje, tiek valstybėse narėse, siekiant toliau didinti paramą ir gerinti supratimą apie stojimo procesą;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>41.</NO.P>smerkia Maksimo Kuzminovo nužudymą Ispanijoje; ragina valstybes nares skubiai ir ryžtingai reaguoti į Rusijos žvalgybos tarnybų ardomąją veiklą ES teritorijoje; rekomenduoja valstybėms narėms stiprinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija kontržvalgybos srityje;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>42.</NO.P>reiškia susirūpinimą dėl Ukrainos Aukščiausiosios Rados narių kelionių į užsienį ribojimo; mano, kad tai galėtų būti laikoma nesirenkamuoju išrinktų parlamento narių, visų pirma tų, kurie atstovauja opozicijai, politinės veiklos ribojimu; laikosi tvirtos nuomonės, kad karo metu neturėtų būti nepaisoma jokių politinių išteklių, kurie gali atstovauti Ukrainos šaliai bet kokiuose tarptautiniuose forumuose;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>43.</NO.P>nuoširdžiai dėkoja už nuolatinį ir nenuilstamą ES delegacijos Ukrainoje vietos darbuotojų darbą jiems ir jų giminaičiams vis dar labai sunkiomis aplinkybėmis; ragina EIVT ir Komisiją priimti ES delegacijos vietos darbuotojams skirtus nenumatytų atvejų planus ir laikinus sprendimus, įskaitant nuotolinio ir lankstaus darbo susitarimus ir laikino perkėlimo sprendimus, kurie būtų pritaikyti prie faktinių darbuotojų poreikių ir jiems kylančių iššūkių; be to, pabrėžia, kad svarbu tinkamai rūpintis ES delegacijos darbuotojų psichikos sveikata;</P></ACTION><ACTION><P><NO.P>44.</NO.P>paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ukrainos prezidentui, vyriausybei ir Aukščiausiajai Radai, Jungtinėms Tautoms ir Rusijos bei Baltarusijos valdžios institucijoms.</P></ACTION></ACTLST></DISPOSITIF></TEXT></RESOL></TXTLST></SDOCTA>