Dėl stojimo procedūrų ir Europos Parlamento vaidmens4.pripažįsta, kad ES, vykdydama savo įsipareigojimus Albanijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Šiaurės Makedonijai, Kosovui, Juodkalnijai ir Serbijai, taip pat Ukrainai, Moldovos Respublikai ir Sakartvelui, ir jų žmonėms susiduria su istorine galimybe ir iššūkiu; pripažįsta šių itin svarbių partnerių europinės integracijos svarbą; taip pat pripažįsta regioninio bendradarbiavimo svarbą atitinkamuose Rytų partnerystės regionuose ir Vakarų Balkanuose;
5.pakartoja nuomonę, kad dabartinėmis aplinkybėmis Turkijos stojimo į ES procesas negali būti atnaujintas; primygtinai ragina Turkijos vyriausybę išeiti iš dabartinės aklavietės ir siekti glaudesnės, dinamiškesnės ir strategiškesnės partnerystės plėtojant realistišką lygiagrečią bendradarbiavimo sistemą, pvz., atnaujintą asociacijos susitarimą, ir ragina Komisiją išnagrinėti galimus tokios sistemos formatus; primena, kad bet koks ES ir Turkijos santykių gerinimas turi būti grindžiamas apčiuopiama pažanga žmogaus teisių, demokratijos ir pagarbių kaimyninių santykių srityse;
6.pabrėžia, kad stojimas į ES visada turi būti nuopelnais grindžiama procedūra ir kad kiekviena šalis kandidatė privalo būti vertinama atsižvelgiant į jos pačios nuopelnus siekiant visų Kopenhagos kriterijų atitikties; akcentuoja, kad neturi būti nuolaidų ES vertybių ir pagrindinių principų klausimu; pabrėžia, kad stojimo procese daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama teisinės valstybės principams, demokratinei reformai, žiniasklaidos laisvei ir pagarbai žmogaus teisėms, įskaitant mažumų teises, o teismų nepriklausomumas, kova su korupcija ir pilietinės visuomenės įgalėjimas yra esminės išankstinės sąlygos pažangai siekiant narystės ES;
7.atsižvelgiant į stojimo procedūras prašo sustiprinti pagrindinių Sąjungos vertybių ir finansinių interesų apsaugos stebėsenos mechanizmų veiksmingumą; šiuo požiūriu pakartoja savo raginimą įtraukti šalis kandidates į ES teisinės valstybės mechanizmą ir kasmetinę atskaitomybės procedūrą, automatiškai aktyvuojant pasirengimo narystei bendradarbiavimo ir tikrinimo mechanizmus; pritaria Komisijos ketinimui įtraukti narystės siekiančias šalis į teisinės valstybės principo taikymo ataskaitas ir primygtinai reikalauja, kad jos būtų įtrauktos į metines pažangos ataskaitas;
8.ragina plėtros šalis toliau ryžtingai įgyvendinti būtinas reformas ir daryti apčiuopiamą ir negrįžtamą pažangą, pradedant nuo stojimo į ES proceso pagrindų;
9.primygtinai tvirtina, kad reikia nuolat dėti pastangas visose šalyse kandidatėse skatinant žiniasklaidos pliuralizmą, ginant žurnalistų teises ir užtikrinant saviraiškos laisvę;
10. atkreipia dėmesį į tai, kad prisiderinimas prie ES BUSP taip pat yra svarbus visapusiško pagrindinių ES principų laikymosi ir tvarios būsimos narystės rodiklis; primygtinai ragina visas šalis kandidates ir potencialias šalis kandidates teikti pirmenybę greitam ir visapusiškam prisiderinimui prie BUSP ir pakartoja, kad tam tikros šalies stojimo procesas gali judėti pirmyn tik tada, kai ji bus prisijungusi prie ES ribojamųjų priemonių, įskaitant sankcijas, taikomas reaguojant į Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą;
11.ragina visapusiškai įvertinti ES plėtros strategiją ir priežastis, dėl kurių tam tikrų narystės siekiančių šalių padaryta pažanga yra nedidelė, ypač teisinės valstybės, žmogaus teisių ir demokratijos srityse;
12.mano, kad persvarstyta Komisijos metodika, kuri turėtų būti atnaujinta, kad apimtų Ukrainos, Moldovos Respublikos ir Sakartvelo stojimo procesus, yra ilgalaikė politikos programa, kuria vadovaujamasi vykdant plėtros procesą;
13.pabrėžia, kad, nors procesas turėtų tapti laipsniškesnis ir dinamiškesnis, o ES turėtų nustatyti konkrečius atskirus reformų tikslus, veiksmų gaires ir tarpinius terminus kiekvienai narystės siekiančiai šaliai, negali būti nustatyti pagreitinti ar išankstiniai terminai, nes jie galėtų turėti įtakos stojimo proceso vientisumui; vis dėlto mano, kad kita ES plėtra turėtų įvykti, kai tik atitinkamose šalyse kandidatėse bus įvykdytos visos stojimo sąlygos ir kartu bus susitarta dėl būtinų Europos reformų ir jos bus įgyvendintos; tikisi, kad pirmosios šalys kandidatės bus pasirengusios įstoti į Sąjungą iki šio dešimtmečio pabaigos;
14.primygtinai tvirtina, kad ES plėtra yra bendra dabartinių valstybių narių ir ES narystės siekiančių valstybių atsakomybė; ragina valstybes nares parodyti aiškų ir nedviprasmišką politinį įsipareigojimą dėl plėtros proceso, kuris būtų pagrįstas objektyviais kriterijais ir nebūtų netinkamai naudojamas sprendžiant dvišalius ginčus, kurie turėtų būti sprendžiami atskirai nuo stojimo proceso; pabrėžia, kad pernelyg didelis vėlavimas rengiantis visateisei narystei ES gali turėti neigiamos įtakos tiek šalių kandidačių viešajai nuomonei, tiek politiniams įsipareigojimams;
15.pabrėžia, kad stojimo procesai gali būti atšaukti ir kad nuopelnais grindžiamas požiūris taip pat gali lemti stojimo derybų įšaldymą pagrindinių vertybių blogėjimo atveju ir stojimo procesas gali būti atnaujintas tik padarius didelę pažangą vykdant reformas; ragina vykdyti griežtą ir sustiprintą reformų ir pažangos, kurią padarė šalys kandidatės pagal visus derybų skyrius, stebėseną, ataskaitų teikimą ir vertinimą, nustatant strategiškai taikomas tikslines sąlygas, grindžiamas aiškiais pažangos kriterijais, nustatant sankcijas už regresą pagrindinėse srityse arba nuolatinį reformų sąstingį ir atlyginant už reformas ir kriterijų įgyvendinimą nustatant aiškius derybų terminus;
16.ragina Komisiją didinti pasirengimo narystei pagalbos nuoseklumą, veiksmingumą ir skaidrumą ir aiškiai atspindėti prioritetus pagrindinėse srityse, be kita ko, skirstant PNPP III finansavimą; visų pirma ragina nustatyti griežtesnę ir labiau įgyvendinamą atskaitomybę, susijusią su išlaidomis, ir pagerinti bendrą išmokėjimo, pasirengimo narystei finansavimo įgyvendinimo ir tikrinimo ciklą, taikant griežtas sąlygas, be kita ko, įgyvendinant Ekonomikos ir investicijų planą ir naująjį Vakarų Balkanų ekonomikos augimo planą; ragina Komisiją atlikti PNPP III reglamento laikotarpio vidurio peržiūrą ir pasiūlyti įtraukti Ukrainą, Moldovos Respubliką ir Sakartvelą į jos paramos gavėjų sąrašą, ragina Komisiją skubiai įgyvendinti Europos Audito Rūmų specialiojoje ataskaitoje Nr. 01/2022 pateiktas rekomendacijas;
17.vykdant Sutarties reformą ragina išnagrinėti galimybes dar labiau sustiprinti teisinės valstybės principų ir ES demokratinių vertybių apsaugą nuo regreso tiek naujose, tiek esamose valstybėse narėse, užtikrinant, kad ES plėtra stiprintų ES ir jos bendrąją rinką;
18. pabrėžia, jog reikia užtikrinti, kad plėtros šalims skiriamos ES finansavimas atitiktų pačios ES strateginius tikslus ir interesus; ragina Komisiją finansiškai remti narystės siekiančias šalis, kurios siekia gerų kaimyninių santykių, įtraukaus regioninio bendradarbiavimo ir tvaraus susitaikymo, įskaitant karo nusikaltėlių baudžiamąjį persekiojimą ir teisės į tiesą, teisingumą ir veiksmingą žalos atlyginimą karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido aukoms užtikrinimą;
19.ragina narystės siekiančias šalis stiprinti teisminį bendradarbiavimą su ES baudžiamosiose bylose pagal darbo susitarimus su Europos prokuratūra, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos veiksmingam netinkamo ES lėšų panaudojimo tyrimui ir baudžiamajam persekiojimui, be kita ko, komandiruojant nacionalinius ryšių palaikymo pareigūnus į Europos prokuratūrą ir stiprinant vietos valdžios institucijų administracinius gebėjimus;
20.pakartoja savo poziciją, kad būtinas tvirtesnis, oficialus, struktūrizuotas ir sistemingas ES ir Europos Tarybos bendradarbiavimas remiant narystės siekiančių šalių reformas, užtikrinant, kad jos laikytųsi visų Venecijos komisijos rekomendacijų siekiant narystės ES;
21.mano, jog norint įveikti dar didesnės Sąjungos plėtros iššūkį reikia sustiprinti plėtros politiką, pagal kurią būtų nustatyta aiški laipsniško stojimo į ES trajektorija, įskaitant pakopinę integraciją į bendrą politiką, pvz., bendrąją rinką, šalims, kurios baigia tam tikro politikos skyriaus derybas arba padaro didelę pažangą įgyvendinant su ES susijusias reformas; pažymi, kad tokia pažanga turėtų suteikti galimybę naudotis ES lėšomis atitinkamose srityse, kad viso proceso metu piliečiai gautų aiškios naudos; pažymi, kad ši trajektorija turėtų būti siejama su didesne technine ir sąlygine finansine parama, ypatingą dėmesį skiriant pagrindiniams klausimams ir išorės santykiams, ypač derybų 23, 24, 30 ir 31 skyriams priklausančių teisės aktų įgyvendinimui ir vykdymo užtikrinimui; ragina Komisiją pateikti išsamius pasiūlymus dėl laipsniško stojimo metodikos, įskaitant aiškias pakopiškumo ir atšaukiamumo sąlygas; pabrėžia, kad laipsniškas šalių kandidačių įtraukimas į tam tikras politikos sritis suteikiant ribotas teises ir prievoles jokiu būdu nėra alternatyva visavertei narystei;
22.pripažįsta tokių iniciatyvų kaip Europos politinė bendrija, kurios sudaro sąlygas politiniam bendradarbiavimui ir prisideda prie regioninių dialogų ir kurios galėtų palengvinti laipsnišką šalių kandidačių integraciją į Sąjungą ir jos politiką, tačiau kurios nėra alternatyva narystei ES, svarbą;
23.pabrėžia, kad galėtų būti naudinga turėti atskirą už plėtrą atsakingo Komisijos nario pareigybę;
24.siūlo apsvarstyti galimybę, kol bus pasirašytos stojimo sutartys, suteikti šalims kandidatėms stebėtojų statusą atitinkamose įstaigose ir institucijose, įskaitant Parlamentą, iš pradžių remiantis laikinais susitarimais, jei derybos bus pakankamai pažengusios, ypač pagrindinių klausimų ir išorės santykių srityse, ir visos sąlygos bus įvykdytos ir dėl jų bus susitarta; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto sprendimą nuo 2024 m. įtraukti į savo veiklą stebėtojus iš šalių kandidačių;
25.mano, kad, siekiant padidinti demokratinį teisėtumą ir atskaitomybę, būtinas tvirtesnis, veiksmingesnis ir prasmingesnis Europos Parlamento sprendimų priėmimas ir ES plėtros politikos ir jos finansavimo priežiūra; primygtinai ragina stiprinti Parlamento vaidmenį viso stojimo proceso metu, įskaitant tarpinius stojimo etapus, kuris apimtų visapusišką šalių kandidačių visose politikos srityse padarytos pažangos tikrinimą; įsipareigoja stiprinti nuolatinį ir skaidrų dialogą ir bendradarbiavimą su šalių kandidačių nacionaliniais parlamentais, kaip ES integracijos parlamentinės kontrolės modelį;
26.pabrėžia, kad reikia stiprinti paramą demokratijai pasitelkiant esamus kanalus ir priemones, pvz., Jeano Monnet dialogą, partijų dialogą ir parlamentinio dialogo procesą;
27.ragina ES institucijas ir valstybes nares visapusiškai įsitraukti į tolesnį reformų proceso stiprinimą šalyse kandidatėse, visų pirma susijusį su jų viešojo administravimo pajėgumais;
28.pabrėžia, kad reikia didinti skaidrumą, įgalinti piliečių dalyvavimą ir betarpiškai įtraukti pilietinę visuomenę į plėtros procesą bei jo kontrolę, kartu užtikrinant tvarų jo finansavimą;
29.pabrėžia, kad vykdant plėtros procesą netyčia neturi būti įtvirtinami ar didinami skirtumai, susiję su seksualine orientacija ir lytine tapatybe; primygtinai ragina Komisiją ir šalis kandidates, vykdant plėtros procesą, numatyti priemones, kuriomis būtų aktyviai skatinamos ir užtikrinamos LGBTIQ asmenų teisės, pvz., plėtoti politiką, kuria panaikinama diskriminacija dėl seksualinės orientacijos ir lytinės tapatybės, didinti LGBTIQ asmenų dalyvavimą sprendimų priėmimo procese ir skatinti įtraukumą politinėje, ekonominėje ir socialinėje srityse, vykdant švietimo ir informuotumo didinimo veiklą; ragina Komisiją ir šalis kandidates tinkamai stebėti ir vertinti LGBTIQ asmenų teisių padėtį šalyse kandidatėse;
30.mano, jog per stojimo procesą turi būti užtikrinta, kad šalys kandidatės dėtų daugiau pastangų užtikrinti lygias neįgaliųjų teises; pabrėžia, kad reikia didinti spaudimą šalims kandidatėms įgyvendinti reformas, kuriomis būtų pagerinta neįgaliųjų padėtis, ir dėti daugiau pastangų deinstitucionalizavimo srityje, įskaitant perėjimą nuo institucinės globos prie globos šeimoje ir bendruomenėje;
Dėl Europos institucinių ir finansinių reformų31.mano, kad pasirengimo plėtrai procesas turėtų lygiagrečiai vykti Europos Sąjungoje ir narystės siekiančiose šalyse; pabrėžia, kad, siekiant spręsti esamas problemas ir užtikrinti ES pajėgumą priimti naujas nares bei skatinti sėkmingą jų integraciją, reikalingos Europos institucinės ir finansinės reformos; ragina ES institucijas ir valstybes nares imtis būtinų reformų siekiant užtikrinti, kad dėl jų nebuvimo nebūtų vilkinamas naujų valstybių narių stojimo procesas; pažymi, kad šios reformos yra reikalingos siekiant sustiprinti ES ir jos institucijas, kad būtų skatinamas demokratinis teisėtumas, geras valdymas, funkcionalumas, atskaitomybė, skaidrumas ir tvarumas; visų pirma pabrėžia, kad svarbu stiprinti ES politikos demokratinį teisėtumą stiprinant Parlamento sprendimų priėmimo ir tikrinimo teises; todėl dar kartą ragina suteikti Parlamentui bendro pobūdžio tiesioginę teisėkūros iniciatyvos teisę;
32.yra tvirtai įsitikinęs, kad Europos institucinės reformos turėtų padidinti ES gebėjimą veikti ir apimti supaprastintas bei veiksmingesnes sprendimų priėmimo procedūras, atsisakant vieningo balsavimo; pakartoja, kad kvalifikuota balsų dauguma turėtų būti nustatyta tokiose srityse kaip demokratijos, žmogaus teisių ir teisinės valstybės apsauga, DFP, sankcijos ir kiti reikšmingi užsienio politikos sprendimai, pvz., stojimo į ES derybų pradžia, atskirų derybų grupių atidarymas ir uždarymas ir sankcijos regreso atveju, išskyrus sprendimus, kuriais leidžiama vykdyti karines misijas ar operacijas, kurioms suteikti vykdomieji įgaliojimai;
33.ragina dar iki kitos plėtros sustiprinti teisinės valstybės ir pagrindinių ES principų bei vertybių apsaugos mechanizmą ir stebėsenos pajėgumus, kad būtų užtikrintas Kopenhagos kriterijų laikymasis; siūlo reformuoti ES sutarties 7 straipsnyje nustatytą procedūrą panaikinant vienbalsiškumą priimant Tarybos sprendimus, nustatant aiškų tvarkaraštį ir Teisingumo Teismui pavedant arbitro vaidmenį pažeidimų atvejais; atkreipia dėmesį į tai, kad nustačius kvalifikuotą balsų daugumą šiuo atžvilgiu būtų sudarytos palankesnės sąlygos plėtros procesui; pabrėžia, kad reikalinga tolesnė teisinės valstybės sąlygų mechanizmo reforma, kad jis apimtų ir garantuotų visas pagrindines Sąjungos vertybes, kaip apibrėžta ES sutarties 2 straipsnyje;
34.mano, kad visateisės narystės atveju diferencijuota integracija yra siekio užtikrinti veiksmingą ir stipresnę išsiplėtusią ES sudedamoji dalis; vis dėlto pabrėžia, kad pagarba ES sutarties 2 straipsnyje išdėstytoms Sąjungos vertybėms yra absoliuti ir šiuo klausimu neturėtų būti taikoma jokių nukrypti leidžiančių nuostatų ar išimčių, be to, siekiant narystės Sąjungoje turėtų būti tvirtai įsipareigojama laikytis visų ES teisės aktų; taip pat mano, kad visada turi būti užtikrinta plati bendro Europos sutarimo erdvė, apimanti tokias sritis kaip muitų sąjunga, bendroji rinka ir keturios jos laisvės, pagrindinė socialinės apsaugos srities acquis, žemės ūkio, konkurencijos ir prekybos politika; pažymi, kad, neatsižvelgiant į šį bendrą sutarimą, valstybėms narėms, norinčioms skatinti didesnę Europos integraciją įvairiausiose politikos srityse, turėtų būti leidžiama tai daryti; pabrėžia, kad nors pagal tokią diferencijuotos integracijos sistemą priimant sprendimus bendro sutarimo srityje dalyvautų visos valstybės narės, priimant atitinkamus sprendimus dalyvautų tik tos valstybės narės, kurios nori dalyvauti stipresnės integracijos srityse; pažymi, kad diferencijuota integracija taip pat reiškia diferencijuotus finansinius susitarimus;
35.ragina prieš pradedant nuodugnesnę reformą galimo Sutarčių persvarstymo atveju visapusiškai pasinaudoti Lisabonos sutartyje numatytu lankstumu; primena, kad įvairūs lankstumo sprendimai, pvz., nuostatos dėl pereigos, tvirtesnis bendradarbiavimas, konstruktyvus susilaikymas, nuolatinis struktūrizuotas bendradarbiavimas (PESCO) ir atsisakymo dalyvauti mechanizmai, jau yra galimi pagal dabartinę ES teisinę sistemą, kaip aiškiai matyti iš Šengeno erdvės – vieno didžiausių Sąjungos pasiekimų – ir euro zonos patirties; primena, kad vykstant stojimo procedūroms gali būti deramasi dėl laipsniško įsitraukimo sprendimų, laikinų nukrypti leidžiančių nuostatų ir pereinamųjų laikotarpių; atkreipia dėmesį į tai, kad šių lankstumo mechanizmų taikymas neturėtų trukdyti konstruktyvioms diskusijoms dėl Sutarčių peržiūros, kurioms savo 2023 m. lapkričio 22 d. rezoliucijoje yra pritaręs Parlamentas;
36.pažymi, kad įgyvendinant institucines pasirengimo plėtrai reformas taip pat turi būti atsižvelgiama į plėtros poveikį Parlamento sudėčiai; primena, kad Europos Parlamentas yra vienintelė tiesiogiai renkama institucija, atstovaujanti ES piliečiams; pabrėžia, kad, nors turi būti užtikrintas tinkamas demokratinis atstovavimas, Parlamentas turėtų likti jo veikimui tinkamo dydžio; vis dėlto atkreipia dėmesį į tai, kad negalima atmesti galimybės, jog, siekiant užtikrinti pakankamą demokratinį atstovavimą padidėjusioje ES, Parlamento narių skaičius pagrįstai išaugs; primygtinai ragina sukurti naują vietų paskirstymo sistemą, kuri būtų grindžiama nuolatine matematine formule ir būtų objektyvi, teisinga, skaidri bei tvari; pakartoja savo poziciją, kad vietų paskirstymas Europos Parlamente turėtų būti svarstomas kartu su balsavimo Taryboje sistema;
37.pabrėžia, kad rengiantis plėtrai reikia skubiai persvarstyti Tarybos veikimo ir sprendimų priėmimo procesą; siūlo persvarstyti rotacijos tvarka Tarybai pirmininkaujančių valstybių narių sistemą; pažymi, kad siekiant pagerinti pusiausvyrą tarp didesnių ir mažesnių valstybių ir nustatyti aukštesnes ribas svarbiausiems sprendimams, taip pat turėtų būti persvarstyta kvalifikuotos balsų daugumos ribų apskaičiavimo tvarka; ragina plėtros kontekste užtikrinti kuo didesnį Tarybos sprendimų priėmimo proceso skaidrumą ir sąžiningumą;
38.pažymi, kad nustatant Komisijos sudėtį turi būti atsižvelgiama į plėtrą, ir šiuo atžvilgiu primena Lisabonos sutartyje numatytą lankstumą; pabrėžia, kad bet koks naujas praktikos, kurios laikantis skiriama po vieną Komisijos narį iš kiekvienos valstybės narės, vertinimas turi užtikrinti geografiniu požiūriu subalansuotą Komisijos sudėtį;
39.pakartoja savo raginimą stiprinti piliečių dalyvavimo ES sprendimų priėmimo procese priemones;
40.pabrėžia, kad plėtra Europos Sąjungai yra tiek didelis finansinis iššūkis, ypač atsižvelgiant į sanglaudos ir žemės ūkio politikos sritis, tiek proga ją reformuoti; atkreipia dėmesį į tai, jog norint įveikti šį iššūkį reikalinga tinkamai parengta DFT su tinkamai nustatytais prioritetais bei finansavimu ir veiksmingas ES biudžetas, sudarantis sąlygas Sąjungai prisiimti naujų įsipareigojimų ir kartu toliau įgyvendinti esamas programas bei politinius prioritetus; taip pat pabrėžia, kad plėtros iššūkiui įveikti taip pat reikia turėti pakankamai papildomų bei tikrųjų naujų nuosavų išteklių; pažymi, kad dėl plėtros didėja kiti ES finansavimo poreikiai finansinio stabilumo, strateginio autonomiškumo, sveikatos, energetikos, priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo, perėjimo prie švarios energijos, gamtos apsaugos, skaitmeninių technologijų, mokslinių tyrimų ir gynybos bei saugumo srityse; pabrėžia, kad tokios finansinės reformos turi būti svarstomos lygiagrečiai vykstant stojimo deryboms ir turi būti priimtos dar iki plėtros; atkakliai laikosi pozicijos, kad siekiant padidinti atsparumą dabartinė ir būsima DFP struktūra turėtų būti pertvarkyta ir gerokai sustiprinta; pabrėžia, kad rengiant 2028–2034 metų DFP reikia atsižvelgti į naujų narių įstojimą;
41.ragina Komisiją ir šalis kandidates užtikrinti ypatingą MVĮ, kaip vieno pagrindinių ramsčių, vaidmenį stiprinant pramonės politiką ir didinant šalių gebėjimą įgyvendinti teisingą pertvarką ir prisitaikyti prie technologinių iššūkių siekiant įtraukios skaitmeninės pertvarkos;
42.dar kartą ragina Tarybą, Komisiją ir EIVT, įgyvendinant veiksmingą informavimo kampanijos strategiją viso plėtros proceso metu ir parodant apčiuopiamus vykstančio stojimo proceso ir kiekvieno derybų raundo rezultatus, tiek narystės siekiančiose šalyse, tiek valstybėse narėse gerinti strateginę komunikaciją apie abipusę socialinę ir ekonominę naudą bei su plėtra susijusius iššūkius ir jų matomumą;
43.pakartoja savo raginimą įgyvendinti Specialiojo komiteto užsienio šalių kišimosi į visus demokratinius procesus Europos Sąjungoje, įskaitant dezinformaciją, klausimais (INGE) rekomendacijas, visų pirma intensyvinant pastangas kovoti su dezinformacija ir užkirsti kelią piktavališkam užsienio kišimuisi ir bandymams pakenkti demokratijai bei žlugdyti ES integraciją sabotuojant politinį, ekonominį ir socialinį stabilumą šalyse kandidatėse;
44.atkreipia dėmesį į tai, kad Ukrainos atstatymas ir atsigavimas po karo yra daugialypis iššūkis, kurį reikia spręsti atsižvelgiant į platesnį kontekstą (tarptautiniu mastu dedamas pastangas); pabrėžia, kad finansavimas Ukrainai turi būti teikiamas iš įvairių tarptautinių šaltinių, įskaitant įšaldytą Rusijos turtą; pabrėžia, kad šios investicijos kels susijusią finansinę riziką, ir primygtinai reikalauja, kad būtų atliekama nuodugni šio proceso stebėsena, o jis pats būtų įtvirtintas tinkamai parengtuose ir specialiai tam pritaikytoje teisinėje bazėje, kuri būtų atspari korupcijai ar sukčiavimui; atsižvelgdamas į tai, ragina skubiai priimti reglamentą, kuriuo nustatoma Ukrainos priemonė;
45.palankiai vertina Komisijos darbą, susijusį su pasirengimo plėtrai politika ir finansavimo peržiūra, ir ragina atlikti išsamų plėtros poveikio vertinimą; pritaria tam, kad remiant ES būtų sukurtas veiksmingas su plėtros sistema nesusijęs konfliktų sprendimo ir tarpininkavimo mechanizmas, skirtas susitaikymo skatinimui ir dvišalių klausimų sprendimui narystės siekiančiose šalyse, nes jis padėtų rasti ir įgyvendinti galutinius privalomus regioninių ir dvišalių ginčų bei praeities palikimo klausimų sprendimus;
46.ragina pasinaudoti 2024 metų Europos Parlamento rinkimais kaip proga diskutuoti ir pristatyti Europos Sąjungos stiprinimo bei plėtros proceso poreikį ir naudą; taip pat ragina imtis būtinų Europos politinių, institucinių ir finansinių reformų;
°
° °
47.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Komisijos pirmininko pavaduotojui ir Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams ir narystės siekiančių šalių vyriausybėms ir parlamentams.