(1)vadovaujantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 26 straipsnio 2 dalimi vidaus rinką sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas. Kad būtų pasiektas šis tikslas, SESV 50 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba leidžia direktyvas, kad būtų pasiekta įsisteigimo laisvė tam tikros rūšies veikloje. Be to, SESV 114 straipsnyje nustatyta, kad Europos Parlamentas ir Taryba nustato priemones valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, skirtoms vidaus rinkos sukūrimui ir veikimui, suderinti;

(2)pašalinti kliūtis ne pelno asociacijų veiklai valstybėse narėse yra labai svarbu siekiant įgyvendinti jų įsisteigimo laisvę, taip pat kitas pagrindines laisves, tokias kaip laisvė teikti ir gauti kapitalą ir laisvė teikti ir gauti paslaugas vidaus rinkoje. Suderinant nacionalinės teisės nuostatas, kurios daro poveikį naudojimuisi šiomis laisvėmis, ši direktyva padeda siekti tikslo pagerinti vidaus rinkos veikimą. Todėl ši direktyva padės toliau siekti tikslų stiprinti Europos integraciją ir užtikrinti vienodą požiūrį, skatindama, skatinti socialinį sąžiningumą ES piliečių atžvilgiu bei jų gerovę ir palengvinti palengvindama veiksmingą naudojimąsi susirinkimų ir asociacijų laisve visoje Sąjungoje; [1 pakeit.]

(3)2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statutoEuropos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statutas. 2022 m. vasario 17 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų ir ne pelno organizacijų statuto (2020/2026(INL)) (2022/C 342/17) (OL C 342, 2022 9 6, p. 225).;

(4)2021 m. gruodžio 9 d. Europos Komisija priėmė socialinės ekonomikos veiksmų planąKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Žmonėms tarnaujančios ekonomikos kūrimas: socialinės ekonomikos veiksmų planas“, COM(2021)0778 galutinis.. Jame Komisija pasiūlė konkrečių priemonių, kuriomis siekiama sudaryti galimybių socialinės ekonomikos subjektams pradėti ir plėsti veiklą ir užtikrinti, kad socialinė ekonomika ir jos potencialas būtų labiau matomi. Savo 2022 m. liepos 6 d. paskelbtoje rezoliucijoje šį veiksmų planą palankiai įvertino Europos Parlamentas2022 m. liepos 6 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl ES socialinės ekonomikos veiksmų plano (2021/2179(INI)).;

(5)atsižvelgdama į socialinės ekonomikos veiksmų planą, Komisija rekomendavo konkrečių socialinės ekonomikos rėmimo priemonių, pagal kurias pirmenybė teikiama žmonėms, socialiniams ir aplinkos apsaugos tikslams, o ne pelnui. 2023 m. birželio 13 d. pasiūlyme dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimoPasiūlymas dėl Tarybos rekomendacijos dėl socialinės ekonomikos pagrindinių sąlygų sukūrimo, COM(2023)0316 galutinis. pateikiama rekomendacijų valstybėms narėms rengti ir įgyvendinti socialinės ekonomikos strategijas. Tą pačią dieną Komisija taip pat paskelbė du tarnybų darbinius dokumentus, kad taptų aiškesnės atitinkamos apmokestinimo taisyklės, taikomos socialinės ekonomikos subjektamsKomisijos tarnybų darbinis dokumentas „Atitinkamos socialinės ekonomikos subjektų apmokestinimo sistemos“, SWD(2023)0211 galutinis. ir visuomenei naudingai tarpvalstybinei neatlygintinai paramaiKomisijos tarnybų darbinis dokumentas „Nediskriminacinis labdaros organizacijų ir jų rėmėjų apmokestinimas: ES teismų praktikos principai“, SWD(2023) 212 galutinis.;

(6)iš kitų ne pelno sektoriuje ir socialinėje ekonomikoje galimų teisinių formų, ne pelno asociacijos teisinę formą renkasi didžioji dauguma. Ne pelno asociacijos ne tik padeda siekti Sąjungos tikslų ir viešojo intereso tikslų, bet ir labai prisideda prie vidaus rinkos reguliariai dalyvaudamos įvairioje neekonominėje ir ekonominėje veikloje, pavyzdžiui, siūlydamos paslaugas tokiuose sektoriuose kaip socialinės paslaugos ir sveikata, ryšiai ir informacija, interesų gynimas, kultūra, aplinkos apsauga, švietimas, poilsis, sportas ir mokslo bei technologijų pažangos skatinimas. Tai pasakytina, kai ekonominės veiklos vykdymas yra pagrindinė ne pelno asociacijos veikla arba tikslas ir kitais atvejais; [2 pakeit.]

(6a) nors didžioji ne pelno organizacijų veiklos dalis šiuo metu vykdoma nacionaliniu lygmeniu, vis daugiau jų veikia tarpvalstybiniu mastu, taip stiprindamos valstybių narių socialinę sanglaudą ir vidaus rinką. Siekiant užtikrinti, kad būtų visapusiškai išnaudotas ne pelno asociacijų ir susijusių subjektų socialinis ir ekonominis potencialas ir jų indėlis į Europos integraciją, turėtų būti pašalintos visos kliūtys, trukdančios jiems vykdyti veiklą tarpvalstybiniu mastu; [3 pakeit.]

(7)siekiant skatinti ekonominį ir socialinį augimą visose valstybėse narėse, ne pelno asociacijų veiklai itin svarbi visiškai veikianti vidaus rinka. Dabartinės kliūtys vidaus rinkoje trukdo ir nepakankamas suderinimas neleidžia ne pelno asociacijoms plėsti savo veiklą veiklos už nacionalinių sienų, nes jos dažnai susiduria su nepagrįstais apribojimais, ir taip trukdo taip trukdydamos veiksmingam vidaus rinkos veikimui. Siekiant visiškai veiksmingos ir veikiančios vidaus rinkos, reikia užtikrinti visišką įsisteigimo laisvę visų rūšių veiklos, kuria prisidedama prie Sąjungos tikslų įgyvendinimo, atveju, taip visoje Sąjungoje tvirtinant sanglaudą ir bendradarbiavimą; [4 pakeit.]

(8)siekiant sukurti tikrą vidaus rinką ne pelno asociacijų ekonominei veiklai, būtina panaikinti bet kokius nepagrįstus įsisteigimo laisvės, laisvo paslaugų judėjimo, laisvo prekių judėjimo ir laisvo kapitalo judėjimo apribojimus ir kliūtis, kurie vis dar taikomi tam tikrų valstybių narių įstatymuose vis dar taikomi įsisteigimo laisvei, laisvam paslaugų judėjimui, laisvam prekių judėjimui ir laisvam kapitalo judėjimui. Jie sukuria teisinį netikrumą, atgraso. Jie trukdo ne pelno asociacijoms vykdyti veiklą asociacijas nuo veiklos vykdymo tarpvalstybiniu mastu ir trukdo joms tai daryti, be kita ko, dėl to, kad jais joms nustatoma konkreti būtinybė skirti išteklius nereikalingai administracinei arba reikalavimų laikymosi veiklai, taip sukuriant itin stiprų atgrasomąjį poveikį atsižvelgiant į jų ne pelno pobūdį. Todėl valstybės narės neturėtų taikyti ribojamųjų ar trikdomųjų priemonių, kurios gali tapti pernelyg didele arba brangia našta ne pelno organizacijoms. Asociacijų laisvė apima ne tik gebėjimą steigti ar likviduoti asociaciją, bet ir gebėjimą užtikrinti tos asociacijos veikimą nepatiriant netinkamo valstybės narės kišimosi. Ji taip pat apima gebėjimą ieškoti lėšų, jas užtikrinti ir naudoti, nes tai yra esminis bet kurios asociacijos veikimo aspektas. Visų pirma SESV 63 ir 65 straipsniuose ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija) 7, 8 ir 12 straipsniuose asociacijų laisvė įtvirtinta visais lygmenimis ir draudžiama nustatyti ne pelno organizacijoms skirtus diskriminacinius, nebūtinus ir nepagrįstus laisvo kapitalo judėjimo apribojimus. Šį principą toliau išplėtojo Teisingumo Teismas savo praktikoje, įskaitant 2020 m. birželio 10 d. sprendimą Komisija / Vengrija, C-78/18 2020 m. birželio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Vengrija, C-78/18, ECLI:EU:C:2020:476.; [5 pakeit.]

(9)tos kliūtys kyla dėl valstybių narių nacionalinių teisinių sistemų nenuoseklumo. Teisinė sistema, pagal kurią ne pelno asociacijos vykdo veiklą Sąjungoje, grindžiama nacionaline teise ir nėra suderinta Sąjungos mastu. Šiuo metu ne pelno asociacijoms neužtikrinamas vienodas jų juridinio asmens statuso ir teisinio subjektiškumo pripažinimas visoje Sąjungoje; joms dažnai reikia atlikti skirtingas administracines procedūras keliose valstybėse narėse, pavyzdžiui, registruotis antrą kartą kitoje valstybėje narėje arba net sudaryti naują juridinį asmenį, kad galėtų vykdyti veiklą kitoje valstybėje narėje nei ta, kurioje jos yra įsisteigusios. Pagrindiniai elementai, susiję su ne pelno asociacijų judumu Sąjungoje, tebėra nepakankamai reglamentuojami, todėl visos tarpvalstybinę veiklą vykdančios ne pelno asociacijos susiduria su teisiniu dviprasmiškumu. Pavyzdžiui, vis dar esama netikrumo dėl perkėlimo, kai ne pelno asociacijos ketina perkelti savo registruotą buveinę į naują valstybę narę. Ypač todėl, kad nėra galimybės perkelti registruotą buveinę nelikvidavus ne pelno asociacijų, jos negali netrukdomos tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje veikti, judėti ir restruktūrizuotis. Nacionalinės taisyklės skiriasi ir dažnai jose trūksta aiškių sprendimų ir procedūrų, susijusių su ne pelno asociacijų naudojimosi tarpvalstybinio judumo galimybe ir ekonominės veiklos vykdymu.; [6 pakeit.]

(9a) nacionalinės teisės aktų įvairovė ir nepakankamai suderinta praktika taip pat lemia nevienodas sąlygas, kadangi egzistuoja skirtingos rinkos sąlygos ir įvairios kliūtys, su kuriomis susiduria ne pelno organizacijos skirtingose valstybėse narėse, pavyzdžiui, atidarydamos banko sąskaitas, rinkdamos ir apskaitydamos lėšas, įskaitant užsienio lėšas, naudodamosi viešosios paramos priemonėmis ir schemomis, taip pat tikrindamos ir vykdydamos su skaidrumo pareigomis susijusius reikalavimus; [7 pakeit.]

(10)siekiant palengvinti ne pelno asociacijų veiklą vidaus rinkoje, joms būtina turėti galimybę tarpvalstybiniu mastu veiksmingai gauti lėšų ir kapitalo ir juos nukreipti. Skirtingų valstybių ne pelno asociacijų bendradarbiavimas ir keitimasis geriausios praktikos pavyzdžiais gali padėti padidinti jų veiksmų efektyvumą ir poveikį Europos lygmeniu. Propaguojant bendrus standartus ir darnų požiūrį galima sumažinti biurokratizmą ir sklandžiau bei veiksmingiau skatinti tarpvalstybinę finansinę paramą. Tai, be kita ko, apima atlygį už ekonominę veiklą, taip pat dovanas, paveldėjimą arba kitų formų finansavimą. Dėl valstybių narių skirtingų reglamentavimo sistemų ir jose galiojančių apribojimų, susijusių su dovanų ir panašios bet kokios formos paramos gavimu ir rinkimu, vidaus rinka yra susiskaidžiusi ir jie yra kliūtis vidaus rinkos veikimui; [8 pakeit.]

(11)be to, pagal tam tikrų valstybių narių įstatymus ne pelno asociacijų nariams arba tokių ne pelno asociacijų vykdomojo organo nariams nustatyti pilietybės arba teisėtos gyvenamosios vietos reikalavimai. Siekiant apsaugoti ES piliečių naudojimąsi įsisteigimo ir asociacijų laisvėmis, tokie reikalavimai turėtų būti panaikinti, nes tai paskatintų Sąjungos piliečius aktyviai dalyvauti įvairių ne pelno organizacijų veikloje, neatsižvelgiant į jų pilietybės ar gyvenamosios vietos šalį; [9 pakeit.]

(11a) turint omenyje ypatingą ne pelno asociacijų pobūdį ir jų ne pelno tikslus, didelė dalis ne pelno asociacijų veiklos gali būti organizuojama nekomerciniu būdu, taigi ir būti neekonominio pobūdžio; [10 pakeit.]

(12)asociacijų laisvė yra ypač svarbi demokratijos veikimui, nes ji yra viena esminių sąlygų asmenims naudotis kitomis pagrindinėmis teisėmis, įskaitant teisę į saviraiškos ir informacijos laisvę. Asociacijų laisvė yra viena iš pagrindinių teisių, pripažįstama Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (EŽTK). Be to, esminis pilietinės visuomenės ir atstovaujamųjų organizacijų vaidmuo prisidedant prie demokratijos užtikrinimo visais lygmenimis yra laikomas pagrindine Sąjungos vertybe, kaip pripažįstama visų pirma Europos Sąjungos sutarties (toliau – ES sutartis) 11 straipsnyje, ir būtina, kad būtų palaikomas atviras, skaidrus ir reguliarus dialogas. Todėl tai taip pat reiškia, kad įgyvendinant ir taikant šią direktyvą turėtų būti naudojamasi tokio dialogo sistemomis; [11 pakeit.]

(13)todėl svarbu užtikrinti konvergenciją Sąjungos lygmeniu ir vengti bet kokio nereikalingo susiskaidymo. Taigi būtina priimti suderintas taisykles, kuriomis palengvinamas ne pelno asociacijų tarpvalstybinės veiklos vykdymas. Galiojančios tarpvalstybinėms asociacijoms taikomos nacionalinės taisyklės turėtų būti suderintos, kad suteiktų galimybę toms ne pelno asociacijoms įgyti teisinę formą, specialiai skirtą palengvinti veiklą tarpvalstybiniu pagrindu. Ta teisinė forma turėtų būti numatyta valstybės narės vidaus teisinėje sistemoje pritaikant jos atitinkamas ne pelno asociacijoms taikomas taisykles. Šią teisinę formą, kuri turi būti vadinama Europos tarpvalstybine asociacija, turėtų automatiškai pripažinti visos valstybės narės ir ji sudarys sąlygas ne pelno asociacijoms įveikti kliūtis, su kuriomis jos susiduria vidaus rinkoje, kartu atsižvelgiant į valstybių narių su ne pelno asociacijomis susijusias tradicijas. Tai svarbūs žingsniai siekiant sustiprinti ir galiausiai pabaigti kurti vidaus rinką; [12 pakeit.]

(13a) šiuo metu ne pelno asociacijos nėra automatiškai pripažįstamos, kai jos veikia kitoje šalyje nei ta, kurioje jos yra įsisteigusios, ir dažnai turi įsteigti naują subjektą – su tokia situacija Sąjungoje susiduria maždaug 310 000 asociacijų ir tikėtina, kad pagal supaprastintą sistemą tarpvalstybinę veiklą pradėtų vykdyti dar 185 000 subjektų. Europos tarpvalstybinių asociacijų įstatai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas tarpvalstybinei ne pelno asociacijų veiklai ir jų judumui. Kartu gaunamas pažymėjimas turėtų suteikti joms tokį automatinį pripažinimą ir sudaryti joms sąlygas plėtoti savo veiklą kitose valstybėse narėse, taigi naudotis visais vidaus rinkos teikiamais privalumais; [13 pakeit.]

(14)be to, galimybės suteikimas ne pelno asociacijoms visapusiškai naudotis įsisteigimo laisve Sąjungoje, taikant vienos registracijos, kuri galiotų visoje Sąjungoje, ir automatinio jų juridinio asmens statuso pripažinimo principą, yra tiesiogiai susijęs su vidaus rinkos veikimu ir galimybe veiksmingai naudotis su ta laisve susijusiomis teisėmis bei būtina tokio veikimo ir naudojimosi sąlyga;

(15)dėl ypatingo statuso nacionalinėje teisėje profesinėms sąjungoms ir profesinių sąjungų asociacijoms steigti Europos tarpvalstybinių asociacijų neturėtų būti leidžiama. Tačiau tokios organizacijos turėtų turėti galimybę tapti Europos tarpvalstybinių asociacijų narėmis, kurios nėra narės steigėjos, jei jos nuspręstų tai daryti; [14 pakeit.]

(16)politinėms partijoms ir politinių partijų asociacijoms taip pat neturėtų būti leidžiama steigti Europos tarpvalstybinių asociacijų, nes jos pagal nacionalinę teisę ir Sąjungos teisę naudojasi ypatingu statusu, nustatytu Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES, Euratomas) Nr. 1141/20142014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 1141/2014 dėl Europos politinių partijų ir Europos politinių fondų statuto ir finansavimo (OL L 317, 2014 11 4, p. 1).; [15 pakeit.]

(17)bažnyčioms ir kitoms religinėms organizacijoms, taip pat filosofinėms arba nereliginėms organizacijoms, apibrėžtoms SESV 17 straipsnyje, ir tų subjektų asociacijoms taip pat neturėtų būti leidžiama steigti Europos tarpvalstybinės asociacijos dėl to, kad Sąjunga neturi kompetencijos reglamentuoti jų statuso, ir dėl to, kad joms suteiktas ypatingas statusas pagal nacionalinę teisę, kuriam ši direktyva neturėtų daryti neigiamo poveikio. Todėl šiems subjektams taip pat turėtų būti leidžiama steigti Europos tarpvalstybinę asociaciją arba tapti jos nariais, jei jie nusprendžia tai daryti; [16 pakeit.]

(18)Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų būti steigiama fizinių asmenų, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvenantys trečiųjų šalių piliečiai, arba Sąjungoje įsisteigusių juridinių asmenų, išskyrus asmenis, kurie buvo nuteisti už tokias nusikalstamas veikas kaip pinigų plovimas, susiję pirminiai nusikaltimai2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1673 dėl kovos su pinigų plovimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 284, 2018 11 12, p. 22). arba terorizmo finansavimas arba kuriems taikomos priemonės, kuriomis dėl tų pačių priežasčių draudžiama jų veikla valstybėje narėje, susitarimu. Šiuo atžvilgiu turėtų būti užtikrintas proporcingas atskaitomybės lygis, viešų ataskaitų teikimas ir finansavimo bei valdymo struktūros skaidrumas. Atsižvelgiant į Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslą, jei Europos tarpvalstybinę asociaciją įsteigia juridiniai asmenys, jie taip pat turėtų nesiekti pelno; [17 pakeit.]

(19)Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslas turėtų reikšti, kad iš ekonominės veiklos gavus pelno, jis turėtų būti naudojamas tik Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose apibrėžtiems tikslams siekti ir negali būti tiesiogiai ar netiesiogiai perskirstytas jos nariams, įskaitant jos valdymo organų narius, arba jos steigėjams ar bet kokiems kitiems privatiems subjektams. Tiesioginiai paramos iš organizacijų, siekiančių teikti priežiūros paslaugas asmenims, turintiems specialių socialinių poreikių ar sveikatos sutrikimų, gavėjai šiuo atžvilgiu neturėtų būti laikomi privačiais subjektais. Todėl turėtų būti taikomas turto blokavimas, kuriuo reikalaujama, kad net ir pabaigos atveju nariams turtas nebūtų paskirstomas. Pastaruoju atveju likęs turtas turi turėtų būti perduodamas nesuinteresuotai, pavyzdžiui, kitoms tokio paties tikslo siekiančioms ne pelno asociacijoms organizacijoms arba vietos valdžios institucijai, kad būtų naudojamas panašiu tikslu; [18 pakeit.]

(20)visuomenėje, kurioje vyrauja pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir moterų bei vyrų lygybė, Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų siekti tikslų, kurie suderinami su Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintomis vertybėmis, tokiomis kaip pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises. Be to, Europos tarpvalstybinių asociacijų neturėtų būti galima naudoti terorizmo finansavimo, mokesčių slėpimo ir vengimo, pinigų plovimo ar bet kokios nusikalstamos veikos ar neteisėtais tikslais;

(20a) tiek nustatant Europos tarpvalstybinės asociacijos tikslą, tiek jai vykdant veiklą, visur ir visada turėtų būti gerbiamos Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje įtvirtintos Europos Sąjungos vertybės. Tuo tikslu Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose turėtų būti deklaruota, kad įgyvendindama savo tikslus ir vykdydama savo veiklą ji gerbs šias vertybes; [19 pakeit.]

(21)pagrindinis yra Europos tarpvalstybinės asociacijos tarpvalstybinis elementas. Todėl Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų vykdyti arba savo įstatuose numatyti tikslą vykdyti bent dalį savo veiklos tarpvalstybiniu mastu Sąjungoje (bent dviejose valstybėse narėse) ir turėti narių steigėjų, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis pagal jų pilietybę arba gyvenamąją vietą fizinių asmenų atveju arba pagal jų registruotos buveinės vietą juridinių asmenų atveju. Šioje direktyvoje vartojama sąvoka „tarpvalstybinis“ nedaro poveikio šiai sąvokai kituose Sąjungos teisės aktuose; [20 pakeit.]

(22)siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos pasiektų savo tikslus, dėl kurių jos buvo sukurtos, Europos tarpvalstybinės asociacijos ypatybių ir teisių suderinimo laipsnis turėtų būti proporcingas nustatytų problemų, kurių kyla tarpvalstybinę veiklą vykdančioms ne pelno asociacijoms, mastui ir aprėpčiai;

(23)todėl, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas visoms Europos tarpvalstybinėms asociacijoms užtikrinti vienodas sąlygas, kurios yra privalomos bendroje rinkoje, ir sukurti teisinį tikrumą, esminė sąlyga yra Europos tarpvalstybinių asociacijų pagrindinių juridinio asmens statuso ir teisinio subjektiškumo ypatybių ir jų automatinio pripažinimo visose valstybėse narėse bei registracijos procedūros suderinimas, valstybėms narėms šiais klausimais nenustatant skirtingų taisyklių. Tai gali padėti sumažinti sąnaudas, pagerinti asociacijų galimybes patekti į bendrąją rinką, padidinti paslaugų ir produktų pasiūlą, pagerinti jų kokybę ir sustiprinti bendradarbiavimą; tai taip pat paskatins inovacijas. Europos tarpvalstybinių asociacijų veiklos aspektai, kurie šia direktyva nederinami, turėtų būti reglamentuojami nacionalinėmis taisyklėmis, kurios taikomos panašiausios rūšies vienai panašiausiai arba dažniausiai naudojamai ne pelno asociacijai asociacijos teisinei formai nacionalinėje teisėje. Tai taikoma, pavyzdžiui, nacionalinėms taisyklėms dėl galimo visuomenei naudingos organizacijos statuso įgijimo arba darbo teisės aktų taikymo pagal valstybės narės, kurioje vykdoma atitinkama veikla ir veiksmai, teisės aktus. Tokie subjektai, nepriklausomai nuo jų pavadinimo vidaus teisinėje sistemoje, visais atvejais turėtų būti grindžiami narystės principu, būti savarankiški, nesiekti pelno ir turėti juridinio asmens statusą. Būti savarankiškam šiame kontekste reiškia turėti institucinę struktūrą, suteikiančią galimybę vykdyti visas vidaus ir išorės organizacines funkcijas ir nepriklausomai priimti esminius sprendimus. Siekiant užtikrinti skaidrumą ir teisinį tikrumą, valstybės narės apie tas taisykles turėtų pranešti Komisijai ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetui apie vieną ne pelno asociacijos teisinę formą, kuri yra panašiausia arba dažniausiai naudojama nacionalinėje teisėje, ir apie tokiai teisinei formai taikomas taisykles; [21 pakeit.]

(23a) asociacijoms jau leidžiama visose valstybėse narėse įgyti visuomenei naudingos organizacijos statusą, nors reikalavimai tokiam statusui įgyti ir jo įgijimo pasekmės labai skiriasi. Toks preferencinis statusas, nepriklausomai nuo jo tikslaus pavadinimo, suteikia įvairių privalumų. Kalbant apie visuomenei naudingos organizacijos statuso pripažinimą arba suteikimą, visoje Sąjungoje taikomos skirtingos nacionalinės taisyklės. Kai kuriose valstybėse narėse toks teisinis statusas yra susijęs, pavyzdžiui, su fiskalinėmis lengvatomis arba galimybe gauti viešąjį finansavimą, o asociacijos, atitinkančios konkrečius reikalavimus, gali nuspręsti įgyti tokį statusą greta savo teisinės formos, atsižvelgiant į jurisdikciją, kurioje jos veikia. Pavyzdžiui, kaip asociacija teisiškai įsteigti subjektai gali įgyti ne pelno organizacijų, visuomenei naudingų organizacijų, nevyriausybinių organizacijų, pilietinės visuomenės organizacijų, trečiojo sektoriaus organizacijų, labdaros organizacijų teisinį statusą ir pavadinimą, jeigu jie atitinka tokiam statusui ir pavadinimui keliamus teisinius reikalavimus. Ši direktyva neturėtų daryti poveikio tokiam preferenciniam statusui ir ja turėtų būti skatinama asociacijų veikla, neatsižvelgiant į tokį statusą pagal nacionalines taisykles. Vis dėlto ateityje Komisija turėtų įvertinti, ar tikslinga toliau plėtoti teisės aktus, kuriais toks statusas būtų reglamentuojamas ir Sąjungos lygmeniu; [22 pakeit.]

(24)siekiant užtikrinti, kad valstybės narės turėtų tinkamų kovos su terorizmo finansavimu priemonių ir užtikrinti tam tikro kapitalo judėjimo skaidrumą, pagal šią direktyvą Europos tarpvalstybinėms asociacijoms taikomos taisyklės turėtų nedaryti poveikio valstybių narių priimtoms priemonėms, kuriomis siekiama užkirsti kelią netinkamam ne pelno asociacijų naudojimui viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo sumetimais ir užtikrinti tam tikro kapitalo judėjimo skaidrumą kovojant su terorizmo finansavimu ir pinigų plovimu, kai to reikalaujama pagal Sąjungos teisę arba pagal nacionalinę teisę laikantis Sąjungos teisės. Tokios priemonės turėtų būti teisėtos ir tinkamos, jomis turėtų būti neviršijama to, kas griežtai būtina, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šių apsaugos kriterijų, šių priemonių taikymas turėtų būti grindžiamas kiekvieno konkretaus atvejo vertinimu, atliekamu valstybės narės kompetentingų institucijų; [23 pakeit.]

(25)siekiant pašalinti teisines ir administracines kliūtis daugiau nei vienoje valstybėje narėje veikiančioms ne pelno asociacijoms ir užtikrinti vidaus rinkos veikimą, visos valstybės narės turėtų automatiškai pripažinti Europos tarpvalstybinių asociacijų juridinio asmens statusą ir teisinį subjektiškumą. Šis juridinio asmens statusas ir teisinis subjektiškumas turėtų būti suteiktas Europos tarpvalstybinę asociaciją įregistravus valstybėje narėje;

(26)Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų turėti galimybę laisvai spręsti dėl savo veiklos taisyklių. Bet koks su šia laisve susijęs valstybės narės nustatytas apribojimas turėtų būti taikomas bendrai ir nediskriminuojant, būti numatytas teisės aktais, pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tinkamas siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir juo turėtų būti neviršijama to, kas griežtai būtina, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turėtų būti proporcingas siekiamam tam tikslui įgyvendinti; [24 pakeit.]

(27)Europos tarpvalstybinėms asociacijoms taip pat taikomi SESV 52, 62 ir 65 straipsniai ir atitinkama teismų praktika. Tuose SESV straipsniuose nustatytas įsisteigimo laisvę, laisvę teikti paslaugas ir laisvą kapitalo judėjimą ribojančių priemonių pateisinimas viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais. Be to, privalomųjų bendrojo intereso pagrindų, minimų tam tikrose šios direktyvos nuostatose, sąvoką savo praktikoje išplėtojo Teisingumo Teismas. Valstybių narių priemonės, galinčios trukdyti ar sudaryti ne tokias patrauklias sąlygas naudotis šiomis Sutartyje apibrėžtomis laisvėmis, turėtų būti leidžiamos tik tuo atveju, jei jos gali būti pateisinamos Sutartyje išvardytais tikslais arba privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais pagal Sąjungos teisę. Išsamios apibrėžties nėra, tačiau Teisingumo Teismas pripažino, kad pateisinimas, jei tenkinamos kitos sąlygos, galimas dėl įvairių priežasčių, tokių kaip viešoji tvarka, visuomenės saugumas ir sveikata, tvarkos palaikymas visuomenėje, socialinės politikos tikslai, paslaugų gavėjų apsauga, vartotojų apsauga, darbuotojų apsauga arba kreditorių apsauga. Tokios priemonės bet kuriuo atveju turi būti numatytos teisės aktais, tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir jomis turi būti neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turi būti proporcingas siekiamam tikslui. Tai ypač svarbu, nes daug asociacijų veikia šioje konstatuojamojoje dalyje nurodytose viešojo intereso srityse; [25 pakeit.]

(28)siekiant užtikrinti bendrą ir tinkamą požiūrį į valdymą visoje Sąjungoje, Europos tarpvalstybinėse asociacijose turėtų būti sprendimus priimantis organas, t. y. visus narius vienijantis organas, kuris kai kuriose valstybėse narėse tradiciškai vadinamas visuotiniu susirinkimu arba generaline asamblėja. Europos tarpvalstybinėse asociacijose taip pat turėtų būti vykdomasis organas, kuris kai kuriose valstybėse narėse tradiciškai vadinamas vykdomuoju komitetu arba direktorių valdyba; vykdomasis organas turėtų būti atsakingas už Europos tarpvalstybinės asociacijos administravimą, valdymą ir veiklą. Jis taip pat turėtų užtikrinti, kad būtų laikomasi Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatų ir teisinių pareigų, taip pat atstovauti Europos tarpvalstybinei asociacijai santykiuose su trečiosiomis šalimis ir teismo procesuose. Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdomąjį organą turėtų sudaryti ne mažiau kaip trys asmenys – fiziniai asmenys arba juridiniai asmenys per savo atstovus;

(29)siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų veiksmingai vykdyti savo veiklą, ir vienodą jų traktavimą ir būtų vienodai traktuojamos, palyginti su nacionalinėje teisėje egzistuojančiomis ne pelno asociacijomis, Europos tarpvalstybinės asociacijos neturėtų būti traktuojamos mažiau palankiai nei panašiausia vienos panašiausios ar dažniausiai naudojamos teisinės formos ne pelno asociacija buveinės valstybės narės, kurioje ji veikia, vidaus teisinėje sistemoje; [26 pakeit.]

(30)laikantis lygybės ir nediskriminavimo principo principų ir siekiant užtikrinti asociacijų laisvę, įgyvendinant ir taikant šią direktyvą jokia grupė ar asmuo neturėtų būti diskriminuojami jokiu pagrindu, pavyzdžiui, dėl gimimo, amžiaus, odos spalvos, biologinės ir socialinės lyties, seksualinės orientacijos, lytinės tapatybės, sveikatos būklės, imigracijos ar gyventojo statuso, genetinių ypatybių, kalbos, nacionalinės, etninės ar socialinės kilmės, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, fizinės ar psichinės negalios, turtinės padėties, rasės, religijos ar tikėjimo ar kitokio statuso; [27 pakeit.]

(31)kad valstybėms narėms būtų lengviau bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, valstybės narės turėtų paskirti kompetentingą instituciją, atsakingą už taisyklės, kuria į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, taikymą (toliau – kompetentinga institucija), ir apie tai pranešti Komisijai ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetui. Kompetentingos institucijos turėtų palaikyti glaudžius ryšius su Komisija ir Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetu. Komisija turėtų paskelbti kompetentingų institucijų sąrašą viešoje interneto svetainėje ir, informacijai pasikeitus, nepagrįstai nedelsdama jį atnaujinti. Kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą, kaip Europos tarpvalstybinės asociacijos teisiškai traktuojamos valstybėse narėse, jei taikoma, valstybės narės turėtų pranešti Komisijai kitų nei kompetentingos institucijos atitinkamų valdžios institucijų, kurios įsteigtos arba paskirtos nacionalinių taisyklių, taikomų vienai panašiausiai ar dažniausiai naudojamai ne pelno asociacijai asociacijos teisinei formai nacionalinėje teisėje, tikslais, pavadinimus ir užduotis; [28 pakeit.]

(32)vadovaujantis teise į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kuri nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje ir EŽTK 13 straipsnyje, kompetentingų institucijų sprendimams, priimtiems taikant nacionalines nuostatas, kuriomis įgyvendinama ši direktyva, turėtų būti taikoma teisminė peržiūra. Europos tarpvalstybinės asociacijos ir bet kurie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys turėtų turėti tokios teisminės peržiūros galimybę kompetentingų institucijų dėl Europos tarpvalstybinių asociacijų priimtų sprendimų atžvilgiu, įskaitant neveikimo atvejus. Teisė į teisminę peržiūrą apima teisę, kad laikantis Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnio bylą per kiek įmanoma trumpesnį laiką viešai ir teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą anksčiau įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę;

(33)atsižvelgiant į Europos tarpvalstybinių asociacijų ne pelno tikslą, jos turėtų turėti galimybę nediskriminuojamos prašyti finansavimo iš viešojo arba privačiojo šaltinio valstybėse narėse, kuriose jos veikia. Todėl Europos tarpvalstybinėms asociacijoms turėtų būti taikomos tos pačios taisyklės, kurios taikomos vienai panašiausiai arba dažniausiai naudojamai teisinei formai. Neturėtų būti ribojama Europos tarpvalstybinių asociacijų tarpvalstybinės asociacijos teisė gauti ir teikti finansavimą, išskyrus atvejus, kai apribojimas numatytas teisės aktuose, pateisinamas privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais arba kai valstybė narė gali įrodyti, kad vykdydama savo veiklą Europos tarpvalstybinė asociacija akivaizdžiai ir pakartotinai pažeidžia ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, kai apribojimas atitinka Sąjungos teisę, yra tinkamas siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti, ir juo neviršijama to, kas griežtai būtina, ir kai apribojimo poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai yra proporcingas siekiamam tam tikslui įgyvendinti, ir atitinka Sąjungos teisę; [29 pakeit.]

(34)siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos visapusiškai pasinaudotų vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis, Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų turėti galimybę teikti ir gauti paslaugas, taip pat prekiauti prekėmis, nesikišant valstybėms narėms. Apribojimai turėtų būti leidžiami tik tuo atveju, jei jie numatyti teisės aktuose, pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir jais neviršijama to, kas būtina jam įgyvendinti. Tai neturėtų paveikti kitų Sąjungos aktų nuostatų. Tai turėtų apimti Sąjungos aktų nuostatas, kuriomis sustiprinamos pagrindinės laisvės, tokias kaip nustatytosios Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje (OL L 376, 2006 12 27, p. 36)., kuria užtikrinama įsisteigimo laisvė ir laisvė teikti paslaugas, bei kitų Sąjungos aktų nuostatas, kuriomis reguliuojama konkreti Europos tarpvalstybinių asociacijų vykdoma ekonominė veikla;

(35)siekiant sukurti tikrą ne pelno asociacijoms skirtą vidaus rinką, būtina panaikinti tam tikrus įsisteigimo laisvės, laisvo paslaugų ir kapitalo judėjimo apribojimus, kurie vis dar taikomi tam tikrų valstybių narių įstatymuose. Todėl valstybės narės neturėtų nustatyti jokių diskriminacinių reikalavimų, grindžiamų Europos tarpvalstybinės asociacijos ar jos vykdomojo organo narių pilietybe, išskyrus šioje direktyvoje numatytus atvejus. Valstybės narės taip pat neturėtų numatyti jokio reikalavimo dėl narių fizinio dalyvavimo posėdyje, kad šis galiotų. Kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų naudotis visais vidaus rinkos privalumais, valstybės narės neturėtų reikalauti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos registruota buveinė būtų toje pačioje valstybėje narėje, kurioje yra jos centrinė administracija arba pagrindinė veiklos vieta. Valstybės narės taip pat neturėtų nustatyti bendrų Europos tarpvalstybinių asociacijų ekonominės veiklos vykdymo draudimų ir neturėtų leisti joms vykdyti ekonominės veiklos tik tuo atveju, jei ji susijusi su Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatuose nustatytu tikslu;

(35a) atsižvelgiant į teisę į saviraiškos laisvę ir asociacijų laisvę, svarbu užtikrinti, kad valstybės narės neribotų asociacijų teisės dalyvauti viešajame gyvenime ir viešuose ar politiniuose debatuose, kurie galėtų būti susiję, pavyzdžiui, su viešojo intereso gynimo ar taikių susirinkimų organizavimu arba dalyvavimu juose. Tačiau tokiu dalyvavimu viešuose ar politiniuose debatuose neturėtų būti siekiama naudos jokiai vienai konkrečiai politinei partijai ar jokiam vienam konkrečiam politiniam kandidatui; [30 pakeit.]

(36)Europos tarpvalstybinę asociaciją įregistravus ji turėtų būti laikoma įsteigta. Kad galėtų būti įregistruota, Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų turėti ne mažiau kaip tris narius steigėjus. Galimybę būti Europos tarpvalstybinės asociacijos nariais steigėjais turėtų turėti Sąjungoje įsisteigę ne pelno juridiniai asmenys ir fiziniai asmenys, kurie yra Sąjungos piliečiai arba teisėtai gyvena Sąjungos teritorijoje. Taip pat turėtų būti suteikta galimybė ne pelno asociacijoms būti pertvarkytoms į Europos tarpvalstybinę asociaciją toje pačioje valstybėje narėje;

(36a) valstybės narės turėtų visapusiškai išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pasinaudoti asociacijų ir įsisteigimo laisve, taip pat siekiant sumažinti administracinę naštą ir reikalavimų laikymosi išlaidas. Kad registracijos procesas, įskaitant susijungimo ir pertvarkymo atvejus, būtų paprastesnis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad registracijos paraišką būtų galima pateikti internetu. Tai taip pat turėtų būti taikoma prašymams perkelti registruotą buveinę ir pranešimams apie pasikeitusią Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimo informaciją. Skaitmeninės priemonės taip pat turėtų būti skatinamos siekiant, kai įmanoma, palengvinti ir paspartinti administracines procedūras bei bendradarbiavimą; [31 pakeit.]

(37)siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų veikti tarpvalstybiniu mastu, ir laikantis proporcingumo principo, turėtų būti reikalaujama, kad jos užsiregistruotų tik vieną kartą savo buveinės valstybėje narėje, kad įgytų savo juridinio asmens statusą ir teisinį subjektiškumą. Siekiant užtikrinti automatinį šios registracijos pripažinimą visoje Sąjungoje, būtina suderinti registracijos procedūrą. Tai visų pirma susiję su Europos tarpvalstybinės asociacijos registracijos paraiškai reikiamais dokumentais ir informacija, taip pat atliktinomis patikromis;

(38)valstybės narės turėtų turėti teisę reikalauti, kad užsiregistravusi Europos tarpvalstybinė asociacija pateiktų pareiškimą, pateiktų informacijos, prašytų leidimų konkrečiai veiklai vykdyti arba juos gautų tik tuo atveju, kai tokie reikalavimai yra i) taikomi bendrai ir nediskriminuojant, ii) nustatyti teisės aktais, iii) pateisinami privalomaisiais bendrojo intereso pagrindais, iv) tinkami siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir jais neviršijama to, kas griežtai būtina jam įgyvendinti, o priemonės poveikis Europos tarpvalstybinei asociacijai turėtų būti proporcingas siekiamam tikslui. Tokie reikalavimai gali būti susiję, pavyzdžiui, su tam tikrų sektorių, tokių kaip sveikatos priežiūra, ypatumais. Kai valstybės narės numato tokias papildomas procedūras, ši informacija turėtų būti skelbiama viešai aiškiu, lengvai prieinamu ir suprantamu būdu, siekiant užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinė asociacija galėtų šių reikalavimų laikytis; [32 pakeit.]

(39)siekiant užkirsti kelią sukčiavimui ir užtikrinti atitinkamo registro patikimumą, svarbu, kad valstybės narės patikrintų Europos tarpvalstybinės asociacijos narių steigėjų ir teisinių atstovų tapatybę. Tapatybės patikrinimas yra ypač itin svarbus, ypač jei registracijos paraiška teikiama elektroniniu būdu. Dėl skirtingos valstybių narių praktikos konkretūs tapatybės tikrinimo metodai turėtų likti atitinkamos valstybės narės prerogatyva. Šis požiūris suteikia reikiamo lankstumo, kad būtų galima atsižvelgti į konkrečias kiekvienos valstybės narės tradicijas, ypatumus ir procedūras, kartu užtikrinant, kad Sąjungos lygmeniu būtų laikomasi saugumo ir autentiškumo standartų; [33 pakeit.]

(40)gerbiant įsisteigimo ir asociacijų laisvę, registruoti Europos tarpvalstybinę asociaciją turėtų būti atsisakoma atvejais, kai nesilaikoma šioje direktyvoje nustatytų formaliųjų registracijos reikalavimų, kai paraiška neišsami arba jei įstatuose aprašyti tikslai prieštarauja Sąjungos teisei arba nacionalinei teisei laikantis Sąjungos teisės. Be to, registruoti turi būti atsisakyta, jei paraiška neatitinka šioje direktyvoje nustatytų bazinių Europos tarpvalstybinės asociacijos steigimo reikalavimų, būtent – ne pelno tikslo, minimalaus narių steigėjų skaičiaus ir tarpvalstybinio – veiklos vykdymo ar tikslo vykdyti veiklą bent dviejose valstybėse narėse ir narių steigėjų, susijusių su bent dviem valstybėmis narėmis – elemento. Bet kokį atsisakymą įregistruoti Europos tarpvalstybinę asociaciją kompetentinga institucija turėtų pateikti raštu ir tinkamai pagrįsti; [34 pakeit.]

(41)turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų registrą ar naudotų esamą nacionalinį registrą registracijos ir informacijos apie Europos tarpvalstybinę asociaciją tvarkymo ir skelbimo tikslais. Tame registre turėtų būti informacija apie Europos tarpvalstybines asociacijas ir pateiktus dokumentus. Kadangi registre laikoma informacija gali tapti pasenusi, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad Europos tarpvalstybinės asociacijos praneštų kompetentingai institucijai apie bet kokius su informacija apie Europos tarpvalstybines asociacijas susijusius pokyčius ir kad registre laikoma informacija būtų atnaujinama. Šios direktyvos tikslais valstybėms narėms turėtų būti leidžiama naudotis esamais nacionaliniais registrais. Siekiant užtikrinti skaidrumą, ypač Europos tarpvalstybinės asociacijos narių ir kreditorių atžvilgiu, jei taikoma, Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimas, Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimas ir pabaiga yra informacija, kuri turėtų būti skelbiama paskelbiama viešai ne ilgiau kaip 6 mėnesius iki finansinių metų, einančių po Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos, pabaigos. Sąveikumo sprendimai, sukurti įgyvendinant pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos viešojo sektoriaus aukšto lygio sąveikumo visoje Sąjungoje priemonėsCOM(2022)0720., gali papildomai padėti valstybėms narėms pereiti prie jų registrų tarpvalstybinio sąveikumo. Siekiant užtikrinti, kad informacija apie Europos tarpvalstybinės asociacijos buvimą vis dar būtų prieinama net ir jai baigus veiklą, visi registre saugomi ir laikomi duomenys turėtų būti laikomi 2bent 5 metus po pabaigos. Visi nacionaliniai arba Europos lygmens reikalavimai dėl dokumentų ar informacijos, kurie turi būti pateikti internetu registruojant vieną panašiausią arba dažniausiai naudojamą teisinę formą, autentiškumo, patikimumo ir tinkamos teisinės formos, taip pat turėtų būti taikomi Europos tarpvalstybinei asociacijai; [35 pakeit.]

(42)su šia direktyva susijusiam asmens duomenų tvarkymui, įskaitant asmens duomenų tvarkymą siekiant tvarkyti Europos tarpvalstybinėms asociacijoms ir jų teisiniams atstovams skirtą nacionalinį registrą arba nacionalinius registrus, prieigai prie asmens duomenų tokiuose registruose ir keitimuisi asmens duomenimis pagal šią direktyvą užtikrinant valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir tarpusavio pagalbą, kai taikoma, tam naudojantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1024/20122012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą, kuriuo panaikinamas Komisijos sprendimas 2008/49/EB (OL L 316, 2012 11 14, p. 1). sukurta Vidaus rinkos informacine sistema (IMI), ir įrašų saugojimui pagal šią direktyvą taikomi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2016/6792016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1). ir (ES) 2018/17252018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).;

(43)kad Europos tarpvalstybinės asociacijos galėtų pasinaudoti visais vidaus rinkos teikiamais privalumais ir kadangi judumo teisės yra tiesiogiai susijusios su vidaus rinkos veikimu ir jam būtinos, Europos tarpvalstybinės asociacijos turėtų turėti galimybę perkelti savo registruotą buveinę iš vienos valstybės narės į kitą. Dėl tokio registruotos buveinės perkėlimo neturėtų būti baigta Europos tarpvalstybinės asociacijos veikla buveinės valstybėje narėje ar kuriamas naujas juridinis asmuo naujojoje buveinės valstybėje narėje, arba neturėtų būti daromas poveikis jokiam iki perkėlimo buvusiam Europos tarpvalstybinės asociacijos turtui arba įsipareigojimams, įskaitant visas sutartyse esančias sąlygas, arba kreditams, teisėms arba pareigoms. Judumo atveju valstybės narės turėtų užtikrinti Europos tarpvalstybinės asociacijos kreditorių, jei jų yra, interesų apsaugą. Siekiant užtikrinti Europos tarpvalstybinės asociacijos darbuotojų apsaugą, turėtų būti reikalaujama, kad Europos tarpvalstybinė asociacija laiku juos informuotų apie bet kokį siūlomą perkėlimą ir leistų jiems išnagrinėti tokio perkėlimo sąlygų projektą. Gali būti taikomos ir kitos su darbuotojų apsauga susijusios Sąjungos ir nacionalinės teisės aktų nuostatos, tokios kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Bendras Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos pareiškimas dėl darbuotojų atstovavimo (OL L 80, 2002 3 23, p. 39).;

(44)kad būtų suderinta Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės perkėlimo procedūra, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad sprendimą dėl registruotos buveinės perkėlimo priimtų atitinkamos Europos tarpvalstybinės asociacijos sprendimus priimantis organas. Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų pateikti prašymą kartu su atitinkamais dokumentais valstybės narės, į kurią ruošiamasi perkelti buveinę, kompetentingai institucijai ir pateikdama perkėlimo prašymą tuo pačiu metu informuoti savo buveinės valstybės narės kompetentingą instituciją. Vienas iš atitinkamų dokumentų buveinės perkėlimo atveju būtų ataskaita, kurioje paaiškinamos kreditoriams ir darbuotojams skirtos apsaugos priemonės, jei taikytina pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad rengiant tokią ataskaitą nebūtų užkraunama pernelyg didelė administracinė našta. Kai taikytina, siūlomi Europos tarpvalstybinės asociacijos įstatai turėtų būti iš dalies pakeisti atsižvelgiant į valstybės narės, kuriai Europos tarpvalstybinė asociacija pateikia perkėlimo prašymą, nacionalinės teisės reikalavimus. Perkėlus registruotą buveinę, Europos tarpvalstybinė asociacija tampa Europos tarpvalstybine asociacija pagal naujosios buveinės valstybės narės nacionalinę teisę. Dėl šio taikytinos teisės pokyčio, įvykusio dėl registruotos buveinės perkėlimo, siekiant išvengti dubliavimo, naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija neturėtų tikrinti jokių elementų, jau patikrintų registruojantis ankstesnėje valstybėje narėje ir suderintų šia direktyva. Valstybės narės, į kurią Europos tarpvalstybinė asociacija ketina perkelti registruotą buveinę, kompetentinga institucija turėtų atmesti perkėlimo prašymą tik tuo atveju, jei nesilaikoma teisės akte, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliama ši direktyva, nustatytų reikalavimų, ir neturėtų jo atmesti dėl kitų priežasčių. Visų pirma kompetentinga institucija neturėtų atmesti prašymo dėl to, kad jis neatitinka jos nacionalinėje teisėje nustatytų reikalavimų, kurie negalėjo būti pagrindas atsisakyti registruoti pagal 19 straipsnį. Siekiant palengvinti Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės perkėlimą vidaus rinkoje, naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija pagal 21 straipsnio 2 dalį turėtų išduoti atnaujintą pažymėjimą, pritaikydama unikalų registracijos numerį ir valstybės narės, į kurią perkeliama Europos tarpvalstybinės asociacijos buveinė, dviraidį šalies kodą ir registruotos buveinės pašto adresą, taip pat, jei taikytina, bet kuriuos kitus elementus; [36 pakeit.]

(45)laikantis susirinkimų ir asociacijų laisvės, Europos tarpvalstybinės asociacijos veikla turėtų būti baigta tik jos narių sprendimu arba buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimu. Jeigu dėl Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaigos nusprendžia jos nariai, tas sprendimas turėtų būti priimtas per neeilinį susirinkimą dviem trečdaliais balsų, atstovaujančių ne mažiau kaip pusei visų narių. Europos tarpvalstybinės asociacijos pabaiga gali būti priverstinė Europos tarpvalstybinės asociacijos buveinės valstybės narės kompetentingos institucijos sprendimu kaip kraštutinė priemonė. Todėl priverstinė pabaiga turėtų būti pasitelkiama tik tuo atveju, kai jei Europos tarpvalstybinė asociacija nesilaiko savo ne pelno tikslo, kai arba jos veikla kelia grėsmę viešajai tvarkai, arba jei nustatyta, kad vykdydama savo veiklą ji akivaizdžiai ir pakartotinai pažeidė ES Sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas Sąjungos vertybes, su sąlyga, kad prieš baigiant jos veiklą atliekamas rizikos vertinimas, kad tai numatyta teisės aktais, yra tinkama ir griežtai būtina ir kad arba kai Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdomojo organo nariai buvo nuteisti už itin sunkią nusikalstamą veiką arba, jei nacionalinėje teisėje leidžiama ši galimybė, pati Europos tarpvalstybinė asociacija buvo nuteista už nusikalstamą veiką pabaiga yra proporcinga siekiamam tikslui. Šiuo atveju kompetentinga institucija turėtų pateikti Europos tarpvalstybinei asociacijai oficialų išsamiai pagrįstą pranešimą apie jai susirūpinimą keliančius klausimus ir išklausyti Europos tarpvalstybinę asociaciją, kad šiai būtų suteikta galimybė atsakyti arba ištaisyti padėtį per pagrįstą laikotarpį. Bet koks sprendimas dėl priverstinės pabaigos turėtų būti tinkamai pagrįstas ir su juo turėtų būti pateiktas išsamus rašytinis pagrindimas; [37 pakeit.]

(46)pabaigos atveju Europos tarpvalstybinė asociacija turėtų būti likviduojama. Europos tarpvalstybinės asociacijos likvidavimas turėtų atitikti 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų, OL L 141, 2015 6 5., kuriuo reikalaujama, kad nemokumo byloms ir jų pasekmėms būtų taikoma valstybės narės, kurios teritorijoje tokia byla iškelta, teisė. Atsižvelgiant į Europos tarpvalstybinės asociacijos ne pelno tikslą, bet koks Europos tarpvalstybinės asociacijos, kurios veikla baigta, turtas turėtų būti perduotas ne pelno subjektui, vykdančiam panašią veiklą kaip viena iš veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdyta veikla vykdytų veiklų, arba perduotas vietos valdžios institucijai, kuri privalo turėtų jį panaudoti veiklai arba tikslui, kurie yra panašūs į vieną iš, kuri yra panaši į veiklą baigusios Europos tarpvalstybinės asociacijos vykdytą veiklą vykdytų veiklų arba siektų tikslų; [38 pakeit.]

(47)siekiant Europos tarpvalstybinei asociacijai suteikti galimybę įrodyti, kad ji užsiregistravo įsiregistravo vienoje valstybėje narėje, ir toliau palengvinti tarpvalstybines procedūras bei supaprastinti formalumus ir jų sumažinti, galutiniame registracijos proceso etape kompetentingos institucijos turėtų išduoti pažymėjimą (Europos tarpvalstybinės asociacijos pažymėjimą), kuriame būtų nurodyta visa esminė registracijos informacija, įskaitant Europos tarpvalstybinės asociacijos pavadinimą, prieš kurį ar po kurio nurodoma santrumpa „ECBA“, registruotos buveinės adresą ir teisinių atstovų vardus ir pavardes. Siekiant palengvinti šio pažymėjimo naudojimą įvairiose valstybėse narėse be papildomo pritaikymo ar reikalavimų laikymosi išlaidų, Komisija turėtų nustatyti standartizuotą šabloną visomis Sąjungos kalbomis. Todėl, siekiant užtikrinti vienodas šio akto įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai parengti standartizuotą šabloną, įskaitant technines šablono specifikacijas. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/20112011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai, OL L 55, 2011 2 28.. Tie įgyvendinimo aktai turėtų būti priimami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą; [39 pakeit.]

(48) valstybės narės turėtų apibrėžti ypač sunkaus nusikaltimo sąvoką: ji gali apimti terorizmą, prekybą žmonėmis ir seksualinį moterų ir vaikų išnaudojimą, neteisėtą prekybą narkotikais, neteisėtą prekybą ginklais, pinigų plovimą, korupciją, mokėjimo priemonių klastojimą, kompiuterinius nusikaltimus ir organizuotą nusikalstamumą; [40 pakeit.]

(49)siekiant suteikti valstybėms narėms galimybę veiksmingai įgyvendinti šios direktyvos teisines nuostatas dėl administracinio bendradarbiavimo ir palengvinti bendradarbiavimą, valstybės narės turėtų naudotis Vidaus rinkos informacine sistema (IMI). Visų pirma kompetentingos institucijos turėtų naudotis IMI, kad praneštų kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kai įsteigiama nauja Europos tarpvalstybinė asociacija, įskaitant atvejus, kai ne pelno asociacija pertvarkoma į Europos tarpvalstybinę asociaciją. Kai kompetentinga institucija gauna registracijos paraišką, ji turėtų naudodamasi IMI susisiekti su valstybės (-ių) narės (-ių), kurioje (-iose) tie dokumentai buvo išduoti, kompetentingomis institucijomis, kad patikrintų, pavyzdžiui, jų teisėtumą. Europos tarpvalstybinės asociacijos registruotos buveinės perkėlimo atveju, naujosios buveinės valstybės narės kompetentinga institucija turėtų pranešti apie šį perkėlimą kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atnaujinti IMI atitinkamą informaciją. Pabaigos – ir savanoriškos, ir priverstinės – atveju kompetentinga institucija taip pat turėtų apie ją pranešti kitų valstybių narių kompetentingoms institucijoms ir atnaujinti IMI atitinkamą informaciją;

(49a) vadovaujantis teise į gerą administravimą ir valdžios institucijų veiksmingumo ir efektyvumo principais, šios direktyvos perkėlimas į nacionalinę teisę turėtų sudaryti prielaidas supaprastinti administracines taisykles ir sumažinti administracines išlaidas bei naštas. Todėl valstybės narės turėtų užtikrinti, kad su Europos tarpvalstybinėmis asociacijomis susijusias administracines procedūras būtų galima atlikti ir joms tenkančias pareigas būtų galima įvykdyti internetu ir kad tokios procedūros būtų lengvai prieinamos. Valstybės narės turėtų suteikti visą būtiną informaciją ir remti administracines procedūras, susijusias su Europos tarpvalstybinėmis asociacijomis; [41 pakeit.]

(49b) siekiant stebėti, kaip įgyvendinama ši direktyva, Komisijai turėtų padėti iš valstybių narių atstovų sudarytas Europos tarpvalstybinių asociacijų komitetas. Vadovaujantis Sąjungos principais ir visų pirma ES sutarties 2 straipsniu, komiteto sudėtis turėtų būti subalansuota. Atitinkamai komitetas turėtų į savo darbą įtraukti kitas atitinkamas Sąjungos įstaigas ir komitetus bei suinteresuotuosius subjektus, pavyzdžiui, Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūrą ir ne pelno organizacijas. Galimybė visuomenei susipažinti su informacija apie komitetų darbą turėtų būti užtikrinama remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais; [42 pakeit.]

(49c) šia direktyva žengiamas svarbus žingsnis siekiant baigti kurti bendrąją rinką ir ją atverti ne pelno sektoriui. Atsižvelgiant į tai, Komisijos prašoma kartu su šia direktyva įvertinti šios direktyvos papildymo priemonėmis, kuriomis remiamas reguliarus, prasmingas ir struktūrinis dialogas su pilietine visuomene bei atstovaujamosiomis organizacijomis, ir su fondais susijusių panašių Europos Sąjungos teisės aktų galimą naudą ir tikslingumą; [43 pakeit.]

(50)kadangi valstybės narės negali vienos deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, t. y. pagerinti vidaus rinkos veikimo pašalinant teisines ir administracines kliūtis daugiau nei vienoje valstybėje narėje veiklą vykdančioms ne pelno asociacijoms, ir kadangi tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali priimti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(51)vadovaujantis Reglamento (ES) 2018/1725 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, kuris 2023 m. birželio 27 d. pateikė nuomonę,