PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:I antraštinė dalisBENDROSIOS NUOSTATOS1 skyriusMuitų teisės aktų taikymo sritis ir muitinės misija

1 straipsnisDalykas ir taikymo sritis1.Šiuo reglamentu nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Kodeksas). Jame nustatomos bendrosios taisyklės ir procedūros, taikomos į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms.Reglamentu taip pat įsteigiama Europos Sąjungos muitinė (toliau – ES muitinė) ir nustatomos Europos Sąjungos muitinės duomenų platformos (toliau – ES muitinės duomenų platforma) sukūrimo taisyklės, bendri standartai ir valdymo sistema.1a. Šiuo reglamentu sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka (toliau – ES muitinės vieno langelio aplinka), kuri Sąjungos lygmeniu teikia integruotą sąveikiųjų elektroninių paslaugų rinkinį, siekiant palaikyti sąveiką ir pagerinti keitimąsi informacija tarp ES muitinės duomenų centro ir Sąjungos nemuitinės sistemos, nurodytos Ia priede.Jame nustatomos skaitmeninio administracinio bendradarbiavimo ir keitimosi informacija taisyklės naudojant sąveikius duomenų rinkinius ES muitinės vieno langelio aplinkoje. [47 pakeit.]2.Kodeksas taikomas vienodai visoje Sąjungos muitų teritorijoje, nedarant poveikio tarptautinei teisei bei konvencijoms ir kitų sričių Sąjungos teisės aktams.3.Remiantis konkrečias sritis reglamentuojančiais teisės aktais arba tarptautinėmis konvencijomis tam tikros muitų teisės aktų nuostatos gali būti taikomos už Sąjungos muitų teritorijos ribų.4.Tam tikros muitų teisės aktų nuostatos, įskaitant jų numatytus supaprastinimus, taikomos prekybai Sąjungos prekėmis tarp Sąjungos muitų teritorijos dalių, kurioms taikomos Tarybos direktyvos 2006/112/EB2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL L 347, 2006 12 11, p. 1). arba Tarybos direktyvos (ES) 2020/2622019 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva (ES) 2020/262, kuria nustatoma bendroji akcizų tvarka (nauja redakcija) (OL L 58, 2020 2 27, p. 4). nuostatos, ir tos teritorijos dalių, kuriose tos nuostatos netaikomos, arba prekybai tarp tos teritorijos dalių, kuriose tos nuostatos netaikomos.

2 straipsnisMuitinės misijaKad muitinis tikrinimas būtų atliekamas suderintai, muitų sąjunga veiktų išvien ir būtų skatinamas sklandus vidaus rinkos veikimas, muitinė atsako už Sąjungos ir jos valstybių narių finansinių ir ekonominių interesų apsaugą, saugos ir saugumo užtikrinimą ir indėlį į kitų sričių Sąjungos politiką piliečiams ir gyventojams, vartotojams, aplinkai ir visai tiekimo grandinei apsaugoti, Sąjungos apsaugą nuo neteisėtos prekybos, teisėtos verslo veiklos palengvinimą ir Sąjungos tarptautinės prekybos priežiūrą, tuo prisidėdama prie sąžiningos ir atviros prekybos skatinimo ir bendrosios prekybos politikos įgyvendinimo.Muitinė įgyvendina priemones, kuriomis visų pirma siekiama:a)užtikrinti veiksmingą ir tinkamą muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų surinkimą; [48 pakeit.]b)taikant tinkamas prekių ir tiekimo grandinių tikrinimo priemones užtikrinti, kad į Sąjungos muitų teritoriją nebūtų įvežamos apyvartai vidaus rinkoje skirtos, tačiau riziką piliečių ir gyventojų saugai ir saugumui keliančios prekės; [49 pakeit.]ba) taikant tinkamas prekių ir tiekimo grandinių tikrinimo priemones užtikrinti, kad į Sąjungos muitų teritoriją nebūtų įvežamos riziką piliečių ir gyventojų saugumui keliančios prekės; [50 pakeit.]c)apsaugoti žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatą ir gyvybę, aplinką, vartotojų ir kitus viešuosius interesus, saugomus kitais muitinės taikomais teisės aktais, glaudžiai bendradarbiaujant su kitomis valdžios institucijomis, užtikrinant, kad į Sąjungos muitų teritoriją nebūtų įvežamos ar iš jos išvežamos tokią riziką keliančios prekės;d)apsaugoti Sąjungą nuo nesąžiningos, reikalavimų neatitinkančios ir neteisėtos prekybos, be kita ko įskaitant suklastotus gaminius ir prekes, neatitinkančias kitų muitinės taikomų teisės aktų, atidžiai stebint ekonominės veiklos vykdytojus, sektorius ir tiekimo grandines ir nustatant minimalų muitų teisės aktų pažeidimų ir sankcijų rinkinį; [51 pakeit.]e)remti visą teisėtą verslo veiklą išlaikant deramą muitinio tikrinimo ir teisėtos prekybos palengvinimo pusiausvyrą ir supaprastinant muitinės procesus ir procedūras., tikruoju laiku atliekant patikimą rizikos analizę, kurią atlikti galima, be kita ko, naudojant dirbtinio intelekto sistemas, nurodytas 29 straipsnio 1 dalies d punkte; [52 pakeit.]ea) skatinti ekonominį efektyvumą vengiant dubliavimosi ir didinant muitinės procesų veiksmingumą bei geriau naudojant susijusius išteklius Sąjungos ir nacionaliniu lygmenimis; [53 pakeit.]eb) rinkti ir analizuoti informaciją, kurios reikia įrodymais pagrįstiems sprendimams priimti, ir ja keistis; [54 pakeit.]ec) prisidėti gerinant bendrą Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimą kitose srityse, pavyzdžiui, piliečių, gyventojų ir vartotojų, aplinkos ir tiekimo grandinių saugai ir saugumui apsaugoti; [55 pakeit.]ed) kai aktyvuojamas vidaus rinkos ekstremaliosios situacijos režimas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2024/2747 2024 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2024/2747, kuriuo nustatoma su vidaus rinkos ekstremaliąja situacija ir vidaus rinkos atsparumu susijusių priemonių sistema ir iš dalies keičiamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2679/98 (Vidaus rinkos ekstremaliųjų situacijų ir atsparumo aktas), (OL L, 2024/2747, 2024 11 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2024/2747/oj). 14 straipsnį, užtikrinti su krize susijusių prekių srautą, kaip apibrėžta to reglamento 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte. [56 pakeit.]

3 straipsnisMuitų teritorija1.Sąjungos muitų teritorijai priklauso toliau išvardytos teritorijos, įskaitant jų teritorinius vandenis, vidaus vandenis ir oro erdvę:a)Belgijos Karalystės teritorija,b)Bulgarijos Respublikos teritorija,c)Čekijos Respublikos teritorija,d)Danijos Karalystės teritorija, išskyrus Farerų Salas ir Grenlandiją,e)Vokietijos Federacinės Respublikos teritorija, išskyrus Helgolando salą ir Biuzingeno teritoriją (1964 m. lapkričio 23 d. Vokietijos Federacinės Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos sutartis),f)Estijos Respublikos teritorija,g)Airijos teritorija,h)Graikijos Respublikos teritorija,i)Ispanijos Karalystės teritorija, išskyrus Seutą ir Melilją,j)Prancūzijos Respublikos teritorija, išskyrus Prancūzijos užjūrio šalis ir teritorijas, kurioms taikomos SESV ketvirtosios dalies nuostatos,k)Kroatijos Respublikos teritorija,l)Italijos Respublikos teritorija, išskyrus Livinjo savivaldybę,m)Kipro Respublikos teritorija pagal 2003 m. Stojimo akto nuostatas,n)Latvijos Respublikos teritorija,o)Lietuvos Respublikos teritorija,p)Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės teritorija,q)Vengrijos teritorija;r)Maltos Respublikos teritorija,s)Nyderlandų Karalystės teritorija Europoje,t)Austrijos Respublikos teritorija,u)Lenkijos Respublikos teritorija,v)Portugalijos Respublikos teritorija,w)Rumunijos teritorija,x)Slovėnijos Respublikos teritorija,y)Slovakijos Respublikos teritorija,z)Suomijos Respublikos teritorija iraa)Švedijos Karalystės teritorija.2.Toliau išvardytos teritorijos, įskaitant jų teritorinius vandenis, vidaus vandenis ir oro erdvę, esančios už valstybių narių teritorijos ribų, atsižvelgiant į joms taikomas konvencijas ir sutartis, laikomos Sąjungos muitų teritorijos dalimi:a)PRANCŪZIJAMonako teritorija, kaip ji apibrėžta 1963 m. gegužės 18 d. Paryžiuje pasirašytoje Muitinės konvencijoje (1963 m. rugsėjo 27 d. Journal officiel de la République française (Prancūzijos Respublikos oficialusis leidinys), p. 8679);b)KIPRASJungtinės Karalystės Akrotirio ir Dekelijos suverenių bazių teritorijų teritorija, kaip ji apibrėžta 1960 m. rugpjūčio 16 d. Nikosijoje pasirašytoje Sutartyje dėl Kipro Respublikos sukūrimo (United Kingdom Treaty Series Nr. 4 (1961) Cmnd. 1252).

4 straipsnisĮgaliojimų delegavimasKomisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant prekybai Sąjungos prekėmis, nurodytai 1 straipsnio 4 dalyje, taikomas muitų teisės aktų nuostatas. Tuose aktuose gali būti įvertintos ypatingos aplinkybės, susijusios su prekyba Sąjungos prekėmis tik vienoje valstybėje narėje. [57 pakeit.]

2 skyriusTerminų apibrėžtys

5 straipsnisTerminų apibrėžtysŠiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:1)muitinė – valstybių narių muitinės administracijos, atsakingos už muitų teisės aktų taikymą, ir visos kitos valdžios institucijos, nacionalinės teisės aktais įgaliotos taikyti tam tikrus muitų teisės aktus;2)muitų teisės aktai – teisės aktų visuma, kurią sudaro visi šie aktai:a)Kodeksas ir jį papildančios ar įgyvendinančios nuostatos, priimtos Sąjungos arba nacionaliniu lygiu;b)Bendrasis muitų tarifas;c)teisės aktai, kuriais nustatoma Sąjungos atleidimo nuo muito sistema;d)su muitų teise susijusios tarptautinių susitarimų nuostatos, tiek, kiek jos taikomos Sąjungoje. Tai apima, be kita ko, atitinkamus daugiašalius aplinkos susitarimus, kurių šalys yra Sąjunga ir valstybės narės, tiek, kiek jais reglamentuojama prekių atitiktis; [58 pakeit.]e)Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/23992022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399, kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 (OL L 317, 2022 12 9, p. 1). ir jį iš dalies keičiančios, papildančios ar įgyvendinančios nuostatos;3)kiti muitinės taikomi teisės aktai – kiti teisės aktai, kurie nėra muitų teisės aktai ir yra taikomi prekėms, įvežamoms į Sąjungos muitų teritoriją, išvežamoms iš jos, vežamoms per ją arba pateikiamoms Sąjungos rinkai, ir kuriuos įgyvendinant dalyvauja muitinė;4)prekybos politikos priemonės – pagal SESV 207 straipsnį priimtos priemonės, kurios yra kitų muitinės taikomų teisės aktų dalis, išskyrus laikinuosius arba galutinius antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba apsaugos priemones, kai konkrečioms prekėms nustatomi didesni tarifai, ir įskaitant visų pirma specialias stebėjimo priemones ir apsaugos priemones, kai taikomi importo arba eksporto leidimai;5)asmuo – fizinis asmuo, juridinis asmuo ir bet kuris asmenų susivienijimas, kuris nėra juridinis asmuo, tačiau pagal Sąjungos arba nacionalinę teisę pripažįstamas galinčiu atlikti teisinius veiksmus;6)ekonominės veiklos vykdytojas – asmuo, kuris užsiimdamas savo verslu vykdo veiklą, kuriai taikomi muitų teisės aktai;7)Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs asmuo:a)fizinio asmens atveju – asmuo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Sąjungos muitų teritorijoje;b)juridinio asmens arba asmenų susivienijimo atveju – asmuo, kurio registruota buveinė, centrinė būstinė arba nuolatinis verslo padalinys yra Sąjungos muitų teritorijoje;ba) jei juridinis asmuo Sąjungos muitų teritorijoje turi keletą padalinių, jis registruojasi pagal 19 straipsnį, laikydamasis b punkte nurodytos tvarkos; [59 pakeit.]8)nuolatinis verslo padalinys – pastovi verslo vieta, kurioje nuolatos laikomi būtini žmogiškieji ir techniniai ištekliai ir per kurią vykdomos visos muitinės prižiūrimos asmens operacijos ar jų dalis;9)muitinės sprendimas – su muitų teisės aktais susijęs muitinės veiksmas, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims;10)muitinės procedūra – bet kuri iš toliau išvardytų procedūrų, kuri gali būti įforminta prekėms vadovaujantis Kodeksu:a)išleidimas į laisvą apyvartą;b)specialiosios procedūros;c)eksportas;11)muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų;12)importuotojas – asmuo, kuris turi teisę nuspręsti ir nusprendė, kad prekės iš trečiosios šalies turi būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, arba, jeigu nenustatyta kitaip, importuotoju laikomas asmuo;13)importuotoju laikomas asmuo – nuotolinėje prekyboje prekėmis, kurios iš trečiųjų šalių turi būti importuotos į Sąjungos muitų teritoriją, dalyvaujantis asmuo, kuriam įskaitant asmenis, kuriems leidžiama naudotis specialia schema, nustatyta Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje; [60 pakeit.]14)eksportuotojas – asmuo, kuris turi teisę nuspręsti ir nusprendė, kad prekės turi būti išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos;15)atstovas muitinėje – asmuo, kito asmens įgaliotas atlikti muitų teisės aktais nustatytus veiksmus ir formalumus, privalomus jo santykiuose su muitine;16)duomenys – skaitmeniniai ir neskaitmeniniai aktų, faktų ar informacijos ir tokių aktų, faktų ar informacijos rinkinių perteikiniai, įskaitant dokumentus, garso, vaizdo arba garso ir vaizdo įrašus;17)muitinis stebėjimas – su prekėmis, įvežamomis į Sąjungos muitų teritoriją, išvežamomis iš jos ar vežamomis per ją, susijusios informacijos rinkimas ir analizė, atliekami siekiant stebėti šių prekių judėjimą Sąjungos lygmeniu, užtikrinti vienodą muitinį tikrinimą, muitų teisės aktų ir kitų muitinės taikomų teisės aktų laikymąsi ir padėti vykdyti rizikos analizę ir valdymą;18)rizika – tikėtinumas, kad gali įvykti įvykis, susijęs su prekėmis, vežamomis tarp Sąjungos muitų teritorijos ir šiai teritorijai nepriklausančių šalių, ir su ne Sąjungos prekių laikymu Sąjungos muitų teritorijoje, ir to įvykio padariniai, dėl kurių:a)iškiltų pavojus Sąjungos ir jos valstybių narių finansiniams arba ekonominiams interesams;b)iškiltų grėsmė Sąjungos ir jos piliečių ir gyventojų saugumui bei saugai arba; [61 pakeit.]ba) iškiltų grėsmė visuomenės sveikatai Sąjungoje; arba [62 pakeit.]c)nebūtų įmanoma tinkamai taikyti Sąjungos arba nacionalinių priemonių;19)ekonominė analizė – politikos arba ekonominio reiškinio (kiekybinis) įvertinimas, atliekamas norint suprasti, kaip ekonominiai veiksniai veikia politikos veikimą, kaip jie veikia tam tikroje geografinėje teritorijoje arba tam tikrą asmenų grupę, ir ateityje priimti geresnius sprendimus;20)rizikos valdymas – sistemingas rizikos nustatymas, apimantis rizikingų ekonominės veiklos vykdytojų profilių, įtartinų sandorių nustatymą, ir visų rizikos poveikiui riboti būtinų priemonių įgyvendinimas; [63 pakeit.]21)muitinės priežiūra – veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, kai tinkama, kitų muitinės taikomų teisės aktų, arba kitaip prisidėti prie rizikos, susijusios su prekėmis ir jų tiekimo grandinėmis, valdymo;22)muitinis tikrinimas – konkretūs veiksmai, kuriuos muitinė atlieka siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir kitų muitinės taikomų teisės aktų, arba kitaip prisidėti prie rizikos, susijusios su prekėmis ir jų tiekimo grandinėmis, valdymo;23)atsitiktinės atrankos būdu atliekamas tikrinimas – muitinis tikrinimas, grindžiamas atsitiktinės atrankos iš tiriamosios visumos principu;24)prekių turėtojas – fiziškai prekes turintis asmuo;25)vežėjas:a)įvežimo atveju – asmuo, kuris įveža prekes į Sąjungos muitų teritoriją arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą. Tačiau:i)jeigu prekės gabenamos įvairiarūšiu transportu, vežėjas – asmuo, naudosiantis transporto priemonę, kuri, įvežta į Sąjungos muitų teritoriją, toliau vyks pati kaip aktyvioji transporto priemonė;ii)jeigu prekės gabenamos jūrų arba oro transportu pagal bendro laivo ar orlaivio naudojimo arba nuomos sutartį, vežėjas – asmuo, kuris sudarė sutartį ir išrašė konosamentą arba orlaivio važtaraštį faktiniam prekių vežimui į Sąjungos muitų teritoriją vykdyti;b)išvežimo atveju – asmuo, kuris išveža prekes iš Sąjungos muitų teritorijos arba prisiima atsakomybę už prekių vežimą. Tačiau:i)jeigu prekės gabenamos įvairiarūšiu transportu, kai iš Sąjungos muitų teritorijos išvykstanti aktyvioji transporto priemonė tik gabena kitą transporto priemonę, kuri, aktyviajai transporto priemonei atvykus į savo paskirties vietą, toliau vyks pati kaip aktyvioji transporto priemonė, vežėjas – asmuo, naudosiantis transporto priemonę, kuri vyks pati, kai iš Sąjungos muitų teritorijos išvykstanti transporto priemonė atvyks į savo paskirties vietą;ii)jeigu prekės gabenamos jūrų arba oro transportu pagal bendro laivo ar orlaivio naudojimo arba nuomos sutartį, vežėjas – asmuo, kuris sudarė sutartį ir išrašė konosamentą arba orlaivio važtaraštį faktiniam prekių išvežimui iš Sąjungos muitų teritorijos vykdyti;26)rizikos analizė – duomenų, informacijos arba dokumentų, įskaitant asmens duomenis, apdorojimas galimai rizikai nustatyti arba kiekybiškai įvertinti, prireikus naudojant analizės metodus ir dirbtinį intelektą, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) …/…Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 20../…, kuriuo nustatomos suderintos dirbtinio intelekto taisyklės (Dirbtinio intelekto aktas) ir iš dalies keičiami tam tikri Sąjungos teisėkūros procedūra priimti aktai [COM(2021)206 final] [(2021/0106(COD)]. 3 straipsnio 1 punkte;27)rizikos signalas – galima rizika, nustatyta atlikus rizikos analizei skirtą duomenų, informacijos arba dokumentų automatinį apdorojimą;28)rizikos analizės rezultatas – pagal atlikus automatinį apdorojimą gautą arba vėliau žmogaus įvertintą rizikos signalą nustatytas faktas, kad rizika egzistuoja arba kad ji neegzistuoja;29)tikrinimo rekomendacija – muitinės arba ES muitinės nuomonė, ar reikia atlikti muitinį tikrinimą, ir, jei reikia, kada, kur ir kuri muitinė turi jį atlikti, taip pat ar reikia nustatyti galimus kitus ne muitinio tikrinimo veiksmus;30)sprendimas dėl tikrinimo – atskiras aktas, kuriuo muitinė nusprendžia atlikti tikrinimą arba jo neatlikti;31)tikrinimo rezultatas – preliminari ir galutinė tikrinimo išvada, kurioje taip pat nurodomi tolesni veiksmai, jei jų reikia imtis, ir su išvada ar veiksmais, jei jų reikia imtis, susijusi kompetentinga institucija;32)bendra prioritetinė tikrinimo sritis – tam tikros muitinės procedūros, prekių rūšys, jų gabenimo maršrutai, transporto priemonių rūšys ar ekonominės veiklos vykdytojai, atrinkti tam, kad jų atžvilgiu tam tikrą laikotarpį būtų taikomos aukštesnio lygio rizikos analizės bei rizikos mažinimo ir muitinio tikrinimo priemonės, nedarančios poveikio kitam tikrinimui, kurį paprastai atlieka muitinė;33)bendri rizikos kriterijai ir standartai – rizikos sričiai būdingos rizikos analizės parametrai ir susiję praktinio kriterijų taikymo standartai;34)priežiūros strategija – konkrečios rizikos suvaldymo strategija, kuria siekiama proporcingai ir veiksmingai užtikrinti visoje tiekimo grandinėje dedamų muitinės priežiūros pastangų ir taikomų rizikos mažinimo priemonių pusiausvyrą;35)siunta – tos pačios rūšies, klasės, taip pačiai apibūdintos arba kartu supakuotos prekės, vieno siuntėjo siunčiamos vienam gavėjui ta pačia transporto priemone (įskaitant ir daugiarūšį vežimą), vežamos iš tos pačios teritorijos arba trečiosios šalies pagal tą pačią vežimo sutartį;36)muitinis statusas – Sąjungos prekių arba ne Sąjungos prekių statusas;37)Sąjungos prekės – prekės, priskiriamos kuriai nors iš šių kategorijų:a)tik Sąjungos muitų teritorijoje gautos prekės, kurių sudėtyje nėra iš trečiųjų šalių importuotų prekių;b)iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos ir į laisvą apyvartą išleistos prekės;c)prekės, gautos arba pagamintos Sąjungos muitų teritorijoje arba vien tik iš b punkte nurodytų prekių, arba iš a ir b punktuose nurodytų prekių;38)ne Sąjungos prekės – 46 punkte nenurodytos prekės arba Sąjungos prekių muitinį statusą praradusios prekės;39)prekių išleidimas – muitinės atliekamas arba vietoj jos kitų asmenų atliekamas veiksmas, kuriuo suteikiama teisė atlikti su prekėmis veiksmus, leidžiamus atliekant joms įformintiną muitinės procedūrą;40)įvežimo bendroji deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių įvežimą į Sąjungos muitų teritoriją;41)išvežimo bendroji deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo per konkretų laikotarpį informuoja muitinę apie numatomą prekių išvežimą iš Sąjungos muitų teritorijos;42)laikinojo saugojimo deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia, kad prekės yra laikinai saugomos;43)muitinės deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą, kad prekėms būtų įforminta tam tikra muitinės procedūra, atitinkamais atvejais nurodydamas ir konkrečius jos taikymo būdus;44)deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiami;45)reeksporto deklaracija – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą išvežti ne Sąjungos prekes, išskyrus tas, kurioms taikoma laisvos zonos procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, iš Sąjungos muitų teritorijos;46)pranešimas apie reeksportą – nustatytu būdu atliekamas nustatytos formos veiksmas, kuriuo asmuo pareiškia pageidavimą išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos ne Sąjungos prekes, kurioms taikoma laisvos zonos procedūra arba kurios yra laikinai saugomos;47)nuotolinė prekyba iš trečiųjų šalių importuojamomis prekėmis – nuotolinė prekyba iš trečiųjų šalių arba trečiųjų teritorijų importuojamomis prekėmis, apibrėžta Direktyvos 2006/112/EB 14 straipsnio 4 dalies 2 punkte;48)gamintojas – tai:a)produkto gamintojas pagal kitus tam produktui taikomus teisės aktus arbab)žemės ūkio produktų, apibrėžtų SESV 38 straipsnio 1 dalyje, arba žaliavų gamintojas, arbac)jei nėra a ir b punktuose nurodyto gamintojo, fizinis ar juridinis asmuo arba asmenų susivienijimas, kuris pagamino produktą arba kuriam jis buvo pagamintas ir kuris tą produktą parduoda savo vardu arba su savo prekių ženklu;49)produkto tiekėjas – fizinis ar juridinis asmuo arba asmenų susivienijimas tiekimo grandinėje, kuris kaip gamintojas ar bet kokiomis kitomis aplinkybėmis pagamino visą produktą arba jo dalį;50)laikinasis saugojimas – ne Sąjungos prekių būsena, kai jos laikinai saugomos muitinei prižiūrint laikotarpiu, trunkančiu nuo to momento, kai vežėjas praneša apie jų atvežimą į muitų teritoriją, iki muitinės procedūros įforminimo joms;51)perdirbtieji produktai – prekės, su kuriomis įforminus perdirbimo procedūrą buvo atliktos perdirbimo operacijos;52)perdirbimo operacijos – bet kuri iš šių operacijų:a)prekių apdorojimas, įskaitant jų surinkimą, montažą arba priderinimą prie kitų prekių,b)prekių perdirbimas,c)prekių sunaikinimas;d)prekių remontas, įskaitant jų atnaujinimą ir sutaisymą;e)prekių, kurių neįmanoma aptikti perdirbtuosiuose produktuose, naudojimas, kai jos būtinos šiems produktams pagaminti arba jų gamybai palengvinti, net ir tais atvejais, kai jos visai arba iš dalies sunaudojamos gamybos procese (gamybos priedai);53)tranzito procedūros vykdytojas – asmuo, kuris pateikia tranzito deklaraciją arba reikalingą informaciją, kad prekėms būtų įforminta tranzito procedūra, arba kurio interesais pateikiama ta deklaracija arba informacija;54)išeiga – perdirbtųjų produktų, gautų perdirbus tam tikrą prekių, kurioms įforminta perdirbimo procedūra, kiekį, absoliutus arba santykinis kiekis;55)trečioji šalis – Sąjungos muitų teritorijai nepriklausanti šalis arba teritorija;56)nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas – nuotolinei prekybai taikomas supaprastintas tarifų režimas, nustatytas Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 1 straipsnio 4 ir 5 dalyse ir I priedo I dalies II skyriaus G dalyje;57)skola muitinei – asmens pareiga sumokėti importo ar eksporto muito, taikomo konkrečioms prekėms pagal galiojančius muitų teisės aktus, sumą ir visus kitus mokesčius; [64 pakeit.]58)skolininkas – asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei;59)importo muitas – už prekių importą mokėtinas muitas;60)eksporto muitas – už prekių eksportą mokėtinas muitas;61)grąžinimas – sumokėtos importo arba eksporto muito sumos grąžinimas;62)atsisakymas išieškoti – atleidimas nuo pareigos sumokėti importo arba eksporto muito sumą, kuri nebuvo sumokėta;63)pirkimo komisiniai – importuotojo mokamas atlygis savo agentui už atstovavimą pirmajam perkant prekes, kurių vertė nustatinėjama;64)krizė – įvykis, natūralus arba žmogaus sukeltas ypatingo pobūdžio ir masto įvykis Sąjungoje arba už jos ribų, dėl kurio arba situacija, dėl kurių staiga kyla pavojus piliečių, ekonominės veiklos vykdytojų ir muitinės darbuotojų saugai, saugumui, sveikatai ir gyvybei ir kurie kuris reikalauja imtis skubių priemonių, susijusių su prekių įvežimu, išvežimu arba tranzitu.; [65 pakeit.]64a) reagavimo į krizes padalinys – ES muitinės kontaktinis punktas, koordinuojantis ES reagavimo į krizes pastangas muitų sąjungoje; [66 pakeit.]64b) labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės arba MVĮ – labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijos 2003/361/EB 2 straipsnyje; [67 pakeit.]64c) kiti privalomieji mokėjimai – bet kokie mokesčiai, pridedami prie muitų, PVM, muitinės formalumų ir kurjerių mokesčių; [68 pakeit.]64d) galutinis klientas – Sąjungoje gyvenantis arba įsisteigęs fizinis arba juridinis asmuo, kuriam pardavėjas arba prekyvietė pateikė produktą; [69 pakeit.]64e) nacionalinė muitinės vieno langelio aplinka – valstybės narės nustatytų elektroninių paslaugų, sudarančių sąlygas vykdyti informacijos mainus tarp jos muitinės, kompetentingų institucijų partnerių ir ekonominės veiklos vykdytojų elektroninių sistemų, rinkinys; [70 pakeit.]64f) kompetentinga institucija partnerė –valstybės narės institucija arba Komisija, įgaliota vykdyti pavestą funkciją, susijusią su atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų atlikimu; [71 pakeit.]64g) Sąjungos ne muitinės formalumas – visos operacijos, kurias privalo atlikti ekonominės veiklos vykdytojas arba kompetentinga institucija partnerė tarptautinio prekių judėjimo atveju, kaip nustatyta Sąjungos ne muitų teisės aktuose; [72 pakeit.]64h) ne muitinės patvirtinamasis dokumentas – kompetentingos institucijos partnerės išduotas arba ekonominės veiklos vykdytojo parengtas reikalaujamas dokumentas arba bet kokia kita ekonominės veiklos vykdytojo teikiama reikalaujama informacija, kuriais patvirtinama, kad atlikti Sąjungos ne muitinės formalumai; [73 pakeit.]64i) kiekio valdymas – kompetentingų institucijų partnerių pagal Sąjungos ne muitų teisės aktus leidžiamo prekių kiekio stebėsenos ir valdymo veikla, vykdoma remiantis muitinės pateikta informacija; [74 pakeit.]64j) Sąjungos ne muitinės sistema – Sąjungos elektroninė sistema, sukurta pagal Sąjungos teisės aktus, naudojama tuose aktuose nustatytiems tikslams pasiekti arba nurodyta tuose aktuose, skirta informacijai apie atitinkamų Sąjungos ne muitinės formalumų vykdymą saugoti; [75 pakeit.]64k) ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas) – ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo kodas (EORI kodas), kaip apibrėžta Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/24462015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos (OL L 343, 2015 12 29, p. 1). 1 straipsnio 18 punkte. [76 pakeit.]

3 skyriusSprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu1 skirsnisBendrieji principai

6 straipsnisGavus prašymą priimami sprendimai1.Asmuo, prašantis priimti sprendimą, susijusį su muitų teisės aktų taikymu, pateikia kompetentingai muitinei visą jos prašomą informaciją, būtiną, kad ji galėtų priimti tokį sprendimą.Be to, laikantis muitų teisės aktų nustatytų sąlygų, prašymą priimti sprendimą gali pateikti keli asmenys, ir priimtas sprendimas gali būti taikomas keliems asmenims.Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, kompetentinga muitine laikoma muitinė, veikianti toje vietoje, kurioje yra įsisteigęs pareiškėjas.2.Muitinė nedelsdama ir ne vėliau kaip per 3014 kalendorinių dienų nuo prašymo priimti sprendimą gavimo dienos patikrina, ar įvykdytos to prašymo priėmimo sąlygos. [77 pakeit.]Kai muitinė nustato, kad prašyme pateikta visa informacija, kurios reikia, kad ji galėtų priimti sprendimą, ji per pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį praneša pareiškėjui apie prašymo priėmimą.Jei muitinė, siekdama įvertinti prašymą, reikalauja papildomos informacijos iš kitų atitinkamų kompetentingų nacionalinių ar tarptautinių institucijų, ji informuoja pareiškėją ir praneša jam naujausią informaciją apie savo sprendimą per 15 kalendorinių dienų. [78 pakeit.]Kai muitinė nustato, kad prašyme pateikta ne visa reikalinga informacija, ji paprašo pareiškėjo per pagrįstą terminą, kuris yra ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų, pateikti reikiamą papildomą informaciją. Net jeigu muitinė paprašė papildomos informacijos iš pareiškėjo, ji per ne daugiau kaip 60 kalendorinių dienų nuo pirmojo prašymo gavimo dienos nusprendžia, ar prašymas yra išsamus ir gali būti priimtas, ar jis yra neišsamus ir turi būti atmestas. Jeigu muitinė per tą laikotarpį aiškiai neinformuoja pareiškėjo, ar kad jo prašymas buvo yra išsamus ir priimtas, praėjus 60 kalendorinių dienų laikoma, kad prašymas buvo yra priimtas. [79 pakeit.]3.Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, kompetentinga muitinė ne vėliau kaip per 120 90 kalendorinių dienų nuo prašymo priėmimo dienos priima 1 dalyje nurodytą sprendimą ir nedelsdama praneša apie jį pareiškėjui. [80 pakeit.]Kai muitinė negali priimti sprendimo per nustatytą jo priėmimo terminą, ji iki to termino pabaigos apie tai informuoja pareiškėją, nurodydama priežastis ir kitą laikotarpį, kuris, jos manymu, būtinas sprendimui priimti. Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, tas kitas laikotarpis yra ne ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų.Nedarant poveikio antrai pastraipai, muitinė gali pratęsti sprendimo priėmimo terminą, kaip nustatyta muitų teisės aktuose, jeigu pareiškėjas prašo pratęsimo padėčiai pataisyti, siekdamas įvykdyti sprendimui priimti būtinas sąlygas ir atitikti kriterijus. Apie tokį padėties taisymą ir jai pataisyti reikalingą papildomą laikotarpį pranešama muitinei, kuri nusprendžia dėl sprendimo priėmimo laikotarpio pratęsimo.Kai muitinė nepriima sprendimo per pirmoje, antroje ir trečioje pastraipose nustatytus jo priėmimo terminus, pareiškėjas gali laikyti, kad jo prašymas buvo atmestas, ir gali apskųsti tokį neigiamą sprendimą. Pareiškėjas taip pat gali informuoti ES muitinę, kad muitinė nepriėmė sprendimo per reikiamus terminus. Tokiu atveju automatinis pranešimas gaunamas per ES muitinės duomenų platformą. [81 pakeit.]Komisija patvirtina aiškias gaires dėl sprendimų priėmimo procesų, susijusių su centralizuotos ES elektroninių sistemų infrastruktūros, visų pirma ES muitinės duomenų platformos, techninių gedimų atveju. [82 pakeit.]4.Išskyrus atvejus, kai sprendime arba muitų teisės aktuose nustatyta kitaip, sprendimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas gavusiu. Išskyrus 17 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, priimtus sprendimus muitinė vykdo nuo tos dienos.5.Išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose nustatyta kitaip, sprendimas galioja neribotą laiką.6.Prieš priimdama sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus pareiškėjui, muitinė praneša pareiškėjui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę (teisė būti išklausytam). Pasibaigus šiam laikotarpiui, pareiškėjui tinkama forma pranešama apie sprendimą.Pirma pastraipa netaikoma nė vienu iš šių atvejų:a)kai ji susijusi su 13 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu dėl privalomosios informacijos;b)kai nesuteikiama galimybė pasinaudoti tarifine kvota, jei konkrečios tarifinės kvotos apimtis jau išnaudota, kaip nurodyta 145 straipsnio 4 dalies pirmoje pastraipoje;c)kai tai būtina dėl grėsmės Sąjungos ir jos gyventojų saugumui bei saugai, žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai, aplinkai arba vartotojams pobūdžio ar lygio;d)kai sprendimu siekiama užtikrinti kito sprendimo, dėl kurio pareiškėjui buvo suteikta galimybė pareikšti savo nuomonę, įgyvendinimą, nedarant poveikio atitinkamos valstybės narės teisės aktams;e)kai tai pakenktų kovos su sukčiavimu tikslu pradėtam tyrimui.f) kitais konkrečiais atvejais. [83 pakeit.]7.Sprendime, kuris nepalankus pareiškėjui, nurodomos priežastys, kurių pagrindu jis buvo priimtas, ir nurodoma 16 straipsnyje numatyta teisė pateikti skundą.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)šio straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje nurodytos kompetentingos muitinės įstaigos paskyrimo išimtis;b)šio straipsnio 2 dalyje nurodytas prašymo priėmimo sąlygas;c)atvejus, kai konkretaus sprendimo priėmimo terminas, įskaitant galimą to termino pratęsimą, skiriasi nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytų terminų;d)šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, kai sprendimas įsigalioja ne nuo tos dienos, kurią pareiškėjas jį gauna arba laikomas jį gavusiu;e)šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai sprendimas negalioja neribotą laiką;f)šio straipsnio 6 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto laikotarpio trukmę.g) šios straipsnio 6 dalies antros pastraipos f punkte nurodytus specifinius atvejus. [84 pakeit.]9.Komisija priima įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas aktus, kuriais nustatoma tvarka, reglamentuojanti: [85 pakeit.]a)prašymo priimti sprendimą pateikimas ir priėmimas, nurodytas 1 ir 2 dalyse;aa) gaires dėl sprendimų priėmimo procesų, susijusių su centralizuotos ES elektroninių sistemų infrastruktūros techninių gedimų atveju; [86 pakeit.]b)šiame straipsnyje nurodytas sprendimo priėmimas, taip pat tam tikrais atvejais teisės būti išklausytam suteikimas ir konsultacijos su kitomis suinteresuotomis valstybėmis narėmis.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

7 straipsnisGavus prašymą priimtų sprendimų valdymas1.Sprendimo adresatas vykdo tuo sprendimu nustatytas pareigas.2.Sprendimo adresatas nuolat stebi, ar įvykdytos sąlygos bei tenkinami kriterijai ir ar vykdomos tuo sprendimu nustatytos pareigos, ir, kai taikoma, nustato vidaus kontrolės priemones, leidžiančias užkirsti kelią neteisėtiems ar netinkamiems sandoriams, juos išaiškinti ir sureguliuoti.3.Sprendimo adresatas nedelsdamas praneša muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui.4.Muitinė reguliariai stebi, ar sprendimo adresatas tebeatitinka susijusius kriterijus ir kaip jis vykdo susijusias pareigas, visų pirma, ar sprendimo adresatas yra pajėgus užkirsti kelią klaidoms, į jas reaguoti ir jas ištaisyti, taikydamas tinkamas vidaus kontrolės priemones. Remdamasi tokia stebėsena, muitinė prireikus įvertina sprendimo adresato rizikos profilį. Jeigu sprendimo adresatas Sąjungos muitų teritorijoje yra įsisteigęs mažiau nei prieš trejus metus, pirmaisiais metais po sprendimo priėmimo muitinė jį stebi atidžiau.5.Muitinė apie gavus prašymą priimtus sprendimus ir visą pagal 4 dalį vykdomą stebėsenos veiklą informuoja ES muitinę. ES muitinė į šią informaciją atsižvelgia atlikdama rizikos valdymą.6.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė savo sprendimus registruoja esamose informacijos mainams skirtose elektroninėse sistemose, kurias sukūrė valstybės narės ir Komisija. Valstybės narės ir Komisija turi turėti prieigą prie tose sistemose užregistruotų sprendimų ir pagrindinės informacijos.7.Nedarant poveikio kitų sričių teisės aktų nuostatoms, nustatančioms atvejus, kai sprendimai negalioja arba tampa niekiniais, sprendimą priėmusi muitinė gali bet kuriuo metu jį pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti, jeigu jis neatitinka muitų teisės aktų. Muitinė apie tokį muitinės sprendimų pripažinimą negaliojančiais, atšaukimą arba dalinį keitimą informuoja ES muitinę.8.Konkrečiais atvejais muitinė:a)peržiūri sprendimą;b)sustabdo sprendimo, kuris neturi būti pripažintas negaliojančiu, būti atšauktas arba iš dalies pakeistas, galiojimą.9.Priimti sprendimą kompetentinga muitinė sustabdo sprendimo galiojimą, užuot pripažinusi jį negaliojančiu, jį atšaukusi arba iš dalies pakeitusi, jeigu:a)ji mano, kad yra pakankamai priežasčių tą sprendimą pripažinti negaliojančiu, atšaukti arba iš dalies pakeisti, tačiau dar neturi visų būtinų elementų, kad galėtų nuspręsti dėl jo pripažinimo negaliojančiu, atšaukimo ar dalinio keitimo;b)ji mano, kad sprendime nustatytos sąlygos neįvykdytos arba kad sprendimo adresatas nevykdo tuo sprendimu nustatytų pareigų ir yra tikslinga suteikti sprendimo adresatui laiko imtis priemonių, kuriomis užtikrinamas sąlygų įvykdymas arba pareigų vykdymas;c)sustabdyti sprendimo galiojimą paprašo sprendimo adresatas, nes laikinai negali įvykdyti tame sprendime nustatytų sąlygų arba vykdyti tuo sprendimu nustatytų pareigų.1 dalies b ir c punktuose nurodytais atvejais sprendimo adresatas informuoja priimti sprendimą kompetentingą muitinę apie priemones, kurių jis imsis sąlygų įvykdymui arba pareigų vykdymui užtikrinti, ir apie tai, kiek laiko jam reikės toms priemonėms įgyvendinti.10.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)išsamią šio straipsnio 2–4 dalyse nurodytos sprendimo stebėsenos tvarką;b)šio straipsnio 8 dalyje nurodytus konkrečius atvejus ir sprendimų peržiūrėjimo tvarką.

8 straipsnisSprendimų galiojimas visoje SąjungojeIšskyrus atvejus, kai sprendime nustatyta, kad jis galioja tik vienoje ar keliose valstybėse narėse, sprendimai, susiję su muitų teisės aktų taikymu, galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje.

9 straipsnisPalankių sprendimų pripažinimas negaliojančiais1.Muitinė pripažįsta negaliojančiu sprendimą, palankų sprendimo adresatui, jeigu tenkinamos visos šios sąlygos:a)sprendimas buvo priimtas remiantis neteisinga arba neišsamia informacija;b)sprendimo adresatas žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog informacija buvo neteisinga arba neišsami;c)jeigu informacija būtų buvusi teisinga ir išsami, sprendimas būtų buvęs kitoks.2.Sprendimo adresatas informuojamas apie sprendimo pripažinimą negaliojančiu.3.Jeigu pagal muitų teisės aktus priimtame sprendime nenurodyta kitaip, sprendimo pripažinimas negaliojančiu įsigalioja nuo tos dienos, kurią įsigaliojo pirminis sprendimas.4.Komisija priima įgyvendinimo aktais nustato aktus, kuriais nustatomos palankių sprendimų pripažinimo negaliojančiais taisykles taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [87 pakeit.]

10 straipsnisPalankių sprendimų atšaukimas ir dalinis pakeitimas1.Palankus sprendimas atšaukiamas arba iš dalies pakeičiamas šiais 9 straipsnyje nenurodytais atvejais:a)nebuvo įvykdytos arba nebevykdomos viena arba kelios iš to sprendimo priėmimo sąlygų arbab)sprendimo adresatui pateikus prašymą.2.Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, palankaus sprendimo, kurio adresatai yra keli asmenys, atšaukimas gali galioti tik tam asmeniui, kuris nevykdo tuo sprendimu nustatytos pareigos.3.Sprendimo adresatas informuojamas apie sprendimo atšaukimą arba dalinį pakeitimą.4.Sprendimo atšaukimui arba daliniam pakeitimui taikoma 6 straipsnio 4 dalis.Vis dėlto išimtiniais atvejais, kai tai būtina dėl teisėtų sprendimo adresato interesų, muitinė gali atidėti sprendimo atšaukimo arba dalinio pakeitimo įsigaliojimo datą ne ilgiau kaip vieniems metams. Ta data nurodoma sprendime dėl atšaukimo ar dalinio pakeitimo.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)2 dalyje nurodytus atvejus, kai palankaus sprendimo, kurio adresatai – keli asmenys, atšaukimas gali galioti ne tik tam asmeniui, kuris nevykdo tuo sprendimu nustatytos pareigos, bet ir kitiems asmenims;b)išimtinius atvejus, kai muitinė gali atidėti sprendimo atšaukimo arba dalinio pakeitimo įsigaliojimo datą pagal 4 dalies antrą pastraipą.6.Komisija priima įgyvendinimo aktais nustato aktus, kuriais nustatomos palankių sprendimų atšaukimo ar dalinio pakeitimo procedūrines taisykles procedūrinės taisyklės. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [88 pakeit.]

11 straipsnisNegavus išankstinio prašymo priimami sprendimaiIšskyrus atvejus, kai muitinė veikia kaip teisminė institucija, 6 straipsnio 4, 5, 6 bei 7 dalys, 7 straipsnio 7 dalis ir 8, 9 bei 10 straipsniai taip pat taikomi sprendimams, kuriuos muitinė priima negavusi suinteresuotojo asmens išankstinio prašymo.

12 straipsnisSprendimams dėl prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, taikomi apribojimaiIšskyrus atvejus, kai to prašo suinteresuotasis asmuo, jam palankaus sprendimo atšaukimas, dalinis pakeitimas arba galiojimo sustabdymas netaikomas prekėms, kurioms sprendimo atšaukimo, dalinio pakeitimo arba galiojimo sustabdymo įsigaliojimo metu jau buvo įforminta ir dar tebetaikoma, remiantis atšauktuoju ar iš dalies pakeistuoju sprendimu arba sprendimu, kurio galiojimas sustabdytas, muitinės procedūra arba laikinasis saugojimas.

2 skirsnisPrivalomoji informacija

13 straipsnisSprendimai dėl privalomosios informacijos1.Gavusi prašymą, muitinė priima sprendimus dėl privalomosios tarifinės informacijos (toliau – PTI sprendimai), sprendimus dėl privalomosios kilmės informacijos (toliau – PKI sprendimai) ir sprendimus dėl privalomosios muitinio įvertinimo informacijos (toliau – PMĮI sprendimai).Toks prašymas nepriimamas bet kuriuo iš šių atvejų:a)jei tai pačiai arba kitai muitinės įstaigai pateikiamas ar jau buvo pateiktas sprendimo adresato arba jo interesais veikiančio asmens prašymas:i)PTI sprendimų atveju – susijęs su tokiomis pačiomis prekėmis;ii)PKI sprendimų atveju – susijęs su tokiomis pačiomis prekėmis ir su tokiomis pačiomis aplinkybėmis, nulemiančiomis kilmės įgijimą;iii)PMĮI sprendimų atveju – susijęs su prekėmis, kurių muitinę vertę nulemia tokios pačios aplinkybės;b)jei prašymas nesusijęs su jokiu numatomu sprendimo dėl privalomosios informacijos taikymu arba jokia numatoma taikyti muitinės procedūra.2.Sprendimai dėl privalomosios informacijos yra privalomi tik atliekant prekių tarifinį klasifikavimą arba nustatant prekių kilmę arba muitinę vertę:a)muitinei jos santykiuose su sprendimo adresatu, tačiau tik tada, jeigu jie taikytini prekėms, su kuriomis susiję muitinės formalumai užbaigiami po sprendimo įsigaliojimo dienos;b)sprendimo adresatui jo santykiuose su muitine, tačiau tik nuo tos dienos, kai jis gauna arba laikomas gavusiu pranešimą apie sprendimą.3.Sprendimai dėl privalomosios informacijos galioja trejus metus nuo jų įsigaliojimo dienos.4.Norėdamas, kad sprendimas dėl privalomosios informacijos būtų taikomas atliekant tam tikrą muitinės procedūrą, sprendimo adresatas įrodo, kad:a)PTI sprendimo atveju – atitinkamos prekės pagal visus požymius atitinka sprendime aprašytas prekes;b)PKI sprendimo atveju – atitinkamos prekės ir aplinkybės, nulemiančios kilmės įgijimą, pagal visus požymius atitinka sprendime aprašytas prekes ir aplinkybes;c)PMĮI sprendimo atveju – aplinkybės, nulemiančios atitinkamų prekių muitinę vertę, pagal visus požymius atitinka sprendime aprašytas aplinkybes.

14 straipsnisSprendimų dėl privalomosios informacijos valdymas1.PTI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui, kai jis nebeatitinka teisės aktų, bet kuriuo iš šių atvejų:a)priėmus 145 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų nomenklatūrų pakeitimus;b)priėmus 146 straipsnio 4 dalyje nurodytas priemones.Tokiais atvejais PTI sprendimas nebegalioja nuo tokių pakeitimų ar priemonių taikymo pradžios datos.2.PKI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui bet kuriuo iš šių atvejų:a)kai, priėmus teisiškai privalomą Sąjungos aktą arba Sąjungai sudarius susitarimą ir pradėjus jį taikyti Sąjungoje, PKI sprendimas nebeatitinka tuo aktu ar susitarimu nustatytų teisės normų, jis nebegalioja nuo to akto ar susitarimo taikymo pradžios datos;b)kai PKI sprendimas neatitinka arba nebeatitinka Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) priimto Susitarimo dėl kilmės taisyklių arba siekiant užtikrinti vienodą to susitarimo aiškinimą ir taikymą priimtų patariamųjų nuomonių, informacijos bei patarimų ir panašių aktų, susijusių su prekių kilmės nustatymu, jis nebegalioja nuo tų dokumentų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos. [89 pakeit.]3.PMĮI sprendimas nustoja galioti nepasibaigus 13 straipsnio 3 dalyje nurodytam laikotarpiui bet kuriuo iš šių atvejų:a)jeigu, priėmus teisiškai privalomą Sąjungos aktą, PMĮI sprendimas neatitinka to akto, jis nebegalioja nuo to akto taikymo dienos;b)jeigu PMĮI sprendimas nebesuderinamas su Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsniu, Sutartimi dėl 1994 m. Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo (PPO susitarimas dėl muitinio įvertinimo) arba su tai sutarčiai paaiškinti Muitinio įvertinimo komiteto priimtais sprendimais, jis nebegalioja nuo tų dokumentų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.4.Sprendimai dėl privalomosios informacijos nenustoja galioti atgaline data.5.Nukrypstant nuo 7 straipsnio 7 dalies ir 9 straipsnio, muitinė pripažįsta sprendimus dėl privalomosios informacijos negaliojančiais, tik jeigu jie buvo priimti remiantis pareiškėjų pateikta netikslia arba neišsamia informacija.6.Muitinė sprendimus dėl privalomosios informacijos atšaukia pagal 7 straipsnio 7 dalį ir 10 straipsnį. Tačiau tokie sprendimai neatšaukiami sprendimo adresato prašymu.7.Sprendimai dėl privalomosios informacijos negali būti iš dalies keičiami.8.Muitinė atšaukia PTI sprendimus, kai jie nebeatitinka 145 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytų nomenklatūrų aiškinimo remiantis bet kuriuo iš šių atvejų:a)paaiškinimais, nurodytais Reglamento (EEB) Nr. 2658/87 9 straipsnio 1 dalies a punkto antroje įtraukoje, taikomais nuo jų paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje;b)Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, taikomu nuo to sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos;c)sprendimais dėl klasifikavimo, nuomonėmis dėl klasifikavimo ar Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos nomenklatūros, kurią patvirtino organizacija, įsteigta pagal 1950 m. gruodžio 15 d. Briuselyje sudarytą Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją, paaiškinimų pakeitimais, taikomais nuo Komisijos komunikato paskelbimo Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje dienos.9.PKI ir PMĮI sprendimai atšaukiami, kai jie nebeatitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo, taikomo nuo sprendimo rezoliucinės dalies paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.10.Jeigu sprendimas dėl privalomosios informacijos nustoja galioti remiantis 1 dalies b punktu arba 2 ar 3 dalimi arba yra atšaukiamas remiantis 6, 8 arba 9 dalimi, tuo sprendimu gali būti toliau naudojamasi vykdant privalomas sutartis, sudarytas remiantis tuo sprendimu prieš jam nustojant galioti ar prieš jį atšaukiant. Tas pratęstas naudojimasis sprendimu netaikomas tuo atveju, kai PKI sprendimas priimtas dėl eksportuotinų prekių.Pirmoje pastraipoje nurodytas pratęstas naudojimasis sprendimu negali trukti ilgiau kaip 6 mėnesius nuo tos dienos, kai sprendimas dėl privalomosios informacijos nustojo galioti ar buvo atšauktas. Vis dėlto 146 straipsnio 4 dalyje, 151 straipsnyje arba 158 straipsnyje nurodytos priemonės gali nenumatyti to pratęsto naudojimosi arba nustatyti trumpesnį jo laikotarpį. Tais atvejais, kai atliekant muitinės formalumus pateikiamas produktams įformintas importo arba eksporto sertifikatas, 6 mėnesių laikotarpis pakeičiamas sertifikato galiojimo laikotarpiu.Siekdamas pasinaudoti naudojimosi sprendimu dėl privalomosios informacijos pratęsimu, tokio sprendimo adresatas per 30 dienų nuo tos dienos, kai sprendimas nustojo galioti arba buvo atšauktas, pateikia prašymą sprendimą priėmusiai muitinei, kuriame nurodo prekių kiekį, dėl kurio prašo naudojimosi sprendimu pratęsimo, ir valstybę (-es) narę (-es), kurioje (-se) bus atliekamas prekių muitinis įforminimas per naudojimosi sprendimu pratęsimo laikotarpį. Ta muitinė priima sprendimą dėl naudojimosi sprendimu pratęsimo ir apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kurią ji gavo visą sprendimui priimti reikalingą informaciją, praneša sprendimo adresatui.11.Komisija praneša muitinei, kai:a)sustabdomas sprendimų dėl privalomosios informacijos priėmimas dėl prekių, kurių teisingas ir vienodas tarifinis klasifikavimas arba kilmės ar muitinės vertės nustatymas neužtikrinamas, arbab)atšaukiamas a punkte nurodytas sustabdymas.12.Komisija gali priimti sprendimus, kuriais valstybių narių reikalaujama atšaukti PTI, PKI arba PMĮI sprendimą, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą prekių tarifinį klasifikavimą arba kilmės ar muitinės vertės nustatymą. Prieš priimdama tokį sprendimą, Komisija praneša to PTI, PKI arba PMĮI sprendimo adresatui priežastis, kuriomis ji ketina pagrįsti savo sprendimą, ir suteikia jam galimybę per nustatytą laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jis gauna tokį pranešimą arba laikomas jį gavusiu, pareikšti savo nuomonę.13.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 12 dalyje nurodytų sprendimų priėmimo taisykles, visų pirma tvarką, pagal kurią atitinkamiems asmenims pranešama apie priežastis, kuriomis Komisija ketina pagrįsti savo sprendimą, ir laikotarpį, per kurį tie asmenys gali pareikšti savo nuomonę.14.Komisija priima įgyvendinimo aktais priima procedūrines taisykles aktus, kuriais nustatomos procedūrinės taisyklės dėl: [90 pakeit.](a)naudojimosi sprendimu dėl privalomosios informacijos pagal 10 dalį, jam nustojus galioti ar jį atšaukus, tvarkos;(b)tvarkos, pagal kurią Komisija informuoja muitinę pagal 11 dalies a ir b punktus.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.15.Komisija priima įgyvendinimo aktais priima aktus sprendimų forma 12 dalyje nurodytus sprendimus, kuriais valstybių narių reikalaujama atšaukti 12 dalyje nurodytus savo sprendimus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [91 pakeit.]

3 skirsnisSkundai

15 straipsnisTeisminės institucijos priimami sprendimai16 ir 17 straipsniai netaikomi skundams, pateiktiems prašant pripažinti negaliojančiais, atšaukti arba iš dalies pakeisti su muitų teisės aktų taikymu susijusius sprendimus, kuriuos priėmė teisminė institucija arba kaip teisminė institucija veikianti muitinė.

16 straipsnisTeisė pateikti skundą1.Bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu.Bet kuris asmuo, kuris kreipėsi į muitinę su prašymu priimti sprendimą, taip pat gali pasinaudoti teise pateikti skundą, jeigu atitinkamas sprendimas dėl to prašymo nebuvo priimtas per 6 straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.2.Teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dviem etapais:a)pirmiausia pateikiant skundą muitinei, teisminei institucijai arba kitai valstybės narės valdžios institucijai, paskirtai nagrinėti tokius skundus;b)vėliau, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nuostatomis, kreipiantis į aukštesnę nepriklausomą valdžios instituciją, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota valdžios institucija.3.Skundas pateikiamas toje valstybėje narėje, kurioje buvo priimtas sprendimas arba pateiktas prašymas jį priimti.4.Valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti.

17 straipsnisVykdymo sustabdymas1.Skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo vykdymo.2.Vis dėlto muitinė visiškai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo vykdymą, jeigu turi svarų pagrindą manyti, kad apskųstas sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo atitinkamam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala.3.2 dalyje nurodytais atvejais, jeigu vykdant apskųstą sprendimą atsirastų pareiga mokėti importo arba eksporto muitą, to sprendimo vykdymas sustabdomas tik pateikus garantiją, išskyrus atvejus, kai remiantis dokumentais pagrįstu įvertinimu nustatoma, kad dėl tokios garantijos skolininkas gali patirti didelių ekonominių sunkumų.

4 skirsnisRinkliavos ir išlaidos

18 straipsnisDraudimas rinkti rinkliavas ir reikalauti atlyginti išlaidas1.Už muitinį tikrinimą arba bet kuriuos kitus veiksmus, kuriuos oficialiai nustatytu darbo laiku atlieka kompetentingos muitinės įstaigos, taikydamos muitų teisės aktus, muitinė rinkliavų nerenka.2.Muitinė gali rinkti rinkliavas arba reikalauti išlaidų atlyginimo, kai teikiamos konkrečios paslaugos, visų pirma:a) pateikus prašymą, muitinės darbuotojai dirba ne oficialiai nustatytu darbo laiku arba ne muitinės patalpose; [92 pakeit.]b)atliekama prekių analizė arba ekspertizė ir reikia sumokėti už prekių grąžinimą pareiškėjui paštu, ypač kai tai susiję su sprendimais, priimtais vadovaujantis 13 straipsniu, arba informacijos teikimu vadovaujantis 39 straipsniu;c)prekės tikrinamos ar jų pavyzdžiai imami patikros tikslais arba prekės naikinamos, jei turima išlaidų, nesusijusių su muitinės darbuotojų darbu.d) taikomos išimtinės tikrinimo priemonės, kai jos būtinos dėl prekių pobūdžio arba galimos rizikos. [93 pakeit.]

II antraštinė dalisSU MUITŲ TEISĖS AKTAIS SUSIJUSIOS ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS1 skyriusRegistravimas

19 straipsnisRegistravimas1.Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priskiriama jų įsisteigimo vietos priežiūra, kad gautų ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (EORI) kodą. Kai įmanoma, registravimas taip pat turėtų apimti veiklos vykdytojo elektroninę atpažintį nacionalinėje elektroninėje atpažinties schemoje, nurodytoje Reglamente (ES) Nr. 910/2014.2.Registruoti ekonominės veiklos vykdytojai informuoja muitinę apie bet kokius savo registracijos duomenų pasikeitimus, visų pirma tuo atveju, jei keitėsi jų įsisteigimo vieta.3.Konkrečiais atvejais Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigę ekonominės veiklos vykdytojai registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priskiriama vietos, kur jie pirmą kartą pateikia deklaraciją arba prašymą priimti sprendimą, priežiūra.4.Asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, neprivalo būti registruojami muitinėje, išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip.Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyti asmenys privalo būti registruojami, taikomos šios nuostatos:a)jeigu jie yra įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje, jie registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priklauso jų įsisteigimo vietos priežiūra;b)jeigu jie neįsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje, jie registruojami muitinėje, kurios kompetencijai priklauso vietos, kur jie pirmą kartą pateikia deklaraciją arba prašymą priimti sprendimą, priežiūra.5.Konkrečiais ir tinkamai pagrįstais atvejais muitinė pripažįsta tokį registravimą negaliojančiu. [94 pakeit.]6.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)būtiniausius duomenis, pateikiamus registruojantis pagal 1 dalį;b)3 dalyje nurodytus konkrečius atvejus;c)4 dalies pirmoje pastraipoje nurodytus atvejus, kai muitinėje privalo būti registruojami asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai;d)5 dalyje nurodytus konkrečius atvejus, kai muitinė pripažįsta registravimą negaliojančiu;e)muitinę, atsakingą už registravimą.7.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinę, atsakingą už 1 dalyje nurodytą registravimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2 skyriusImportuotojas ir importuotoju laikomas asmuo

20 straipsnisImportuotojai1.Importuotojas vykdo šias pareigas:a)teikia muitinei visą informaciją, susijusią su prekių saugojimu arba muitinės procedūra, kuri turi būti įforminta prekėms pagal 88, 118, 132 ir 135 straipsnius, arba būtiną laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai pripažinti įvykdyta, tvarko tos informacijos registrus ir užtikrina muitinei jos prieinamumą, kai tik ją turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą;b)užtikrina teisingą muitų ir kitų taikytinų privalomųjų mokėjimų apskaičiavimą ir sumokėjimą;c)užtikrina, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos arba iš jos išvežamos prekės atitiktų kitus susijusius muitinės taikomus teisės aktus, įskaitant Reglamentą (ES) 2023/988, ir teikia tinkamus tokios atitikties duomenis, tvarko jų registrus ir užtikrina jų prieinamumą; [95 pakeit.]d)vykdo kitas pareigas, importuotojams nustatytas muitų teisės aktuose.2.Importuotojas turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.3.Nukrypstant nuo 2 dalies, nereikalaujama, kad Sąjungos muitų teritorijoje būtų įsisteigę šie importuotojai ar asmenys:a)importuotojas, prekėms įforminantis tranzito arba laikinojo įvežimo procedūrą;b)importuotojas, įvežantis prekes, kurios bus laikinai saugomos;c)asmenys, retkarčiais prekėms įforminantys muitinės procedūras, jeigu muitinė laiko, kad toks įforminimas pagrįstas;d)asmenys, įsisteigę šalyje, kurios teritorija ribojasi su Sąjungos muitų teritorija, ir pateikiantys prekes greta tos šalies veikiančiai Sąjungos pasienio muitinės įstaigai, su sąlyga, kad šalis, kurioje asmenys įsisteigę, abipusiškumo pagrindais taiko palankias sąlygas asmenims, įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;e)importuotoju laikomas asmuo, atstovaujamas netiesioginio atstovo, įsisteigusio Sąjungos muitų teritorijoje.

21 straipsnisImportuotojais laikomi asmenys1.Nukrypstant nuo 20 straipsnio 1 dalies a punkto, importuotojais laikomi asmenys informaciją apie nuotolinę prekybą prekėmis, kurios turi būti importuotos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikia arba užtikrina jos prieinamumą ne vėliau kaip kitą dieną po tos dienos, kai buvo gautas mokėjimas, ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą.2.Nedarant poveikio informacijai, kurios pagal 88 straipsnio 3 dalies a punktą reikalaujama išleidžiant prekes į laisvą apyvartą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi atitikti bent Įgyvendinimo reglamento (ES) Nr. 282/2011 63c straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.3.Jeigu prekės, kurias vykdydamas nuotolinę prekybą importavo importuotoju laikomas asmuo, grąžinamos pirminio siuntėjo adresu arba kitu adresu ne Sąjungos muitų teritorijoje, importuotoju laikomas asmuo informaciją apie tų prekių išleidimą į laisvą apyvartą pripažįsta negaliojančia ir pateikia prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos įrodymą arba užtikrina jo prieinamumą.

3 skyriusEksportuotojas

22 straipsnisEksportuotojai1.Eksportuotojas vykdo šias pareigas:a)teikia muitinei visą informaciją, susijusią su muitinės procedūra, kuri įforminama prekėms pagal 99 ir 140 straipsnius, arba būtiną laikinojo įvežimo procedūrai pripažinti įvykdyta, tvarko tos informacijos registrus ir užtikrina muitinei jos prieinamumą, kai tik ją turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą;b)užtikrina teisingą muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų, jei jie taikomi, apskaičiavimą ir surinkimą;c)užtikrina, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos arba iš jos išvežamos prekės atitiktų kitus susijusius muitinės taikomus teisės aktus, ir teikia tinkamus tokios atitikties duomenis, tvarko jų registrus ir užtikrina jų prieinamumą;d)vykdo kitas pareigas, nustatytas muitų teisės aktuose.2.Eksportuotojas turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.3.Nukrypstant nuo 2 dalies, nereikalaujama, kad Sąjungos muitų teritorijoje būtų įsisteigę šie eksportuotojai:a)eksportuotojas, įforminantis prekėms tranzito procedūrą, pripažįstantis laikinojo įvežimo procedūrą įvykdyta arba eksportuojantis prekes, kurios buvo laikinai saugomos;b)asmenys, retkarčiais prekėms įforminantys muitinės procedūras, jeigu muitinė laiko, kad tai yra pagrįsta;c)asmenys, įsisteigę šalyje, kurios teritorija ribojasi su Sąjungos muitų teritorija, ir pateikiantys prekes greta tos šalies veikiančiai Sąjungos pasienio muitinės įstaigai, su sąlyga, kad šalis, kurioje asmenys įsisteigę, abipusiškumo pagrindais taiko palankias sąlygas asmenims, įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje.

4 skyriusĮgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas ir patikimas ir patikrintas verslininkas

23 straipsnisPrašymas suteikti įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą ir leidimas tuo statusu naudotis1.Sąjungos muitų teritorijoje gyvenantis, įsisteigęs arba registruotas ir 24 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis asmuo gali prašyti, kad jam būtų suteiktas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas.ES muitinė, įvertinusi kompetentingos nacionalinės institucijos auditą, prireikus pasikonsultavusi su kitomis kompetentingomis valdžios institucijomis, suteikia vieną arba abu šiuos leidimus: [96 pakeit.]a)įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) leidimą, kuris turėtojui suteikia teisę naudotis muitų teisės aktų numatytais supaprastinimais, arbab)įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (saugumas ir sauga) leidimą, kuris turėtojui suteikia teisę naudotis lengvatomis, susijusiomis su saugumu ir sauga.2.Abiejų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų tipų leidimus galima turėti tuo pačiu metu.3.1 dalyje nurodyti asmenys vykdo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas pareigas. Muitinė stebi, ar veiklos vykdytojas nuolat atitinka įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimo kriterijus ir sąlygas, vadovaudamasi 7 straipsnio 4 dalimi.Muitinė bent kas trejus metus atlieka nuodugnią įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo veiklos ir vidaus registrų stebėseną.4.Visų valstybių narių muitinės pripažįsta įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą, laikydamosi šio straipsnio 5 dalies ir 24 straipsnio.5.Remdamasi įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statuso pripažinimu ir įvertinusi, ar įvykdyti muitų teisės aktų nustatyti reikalavimai, susiję su konkrečios rūšies supaprastinimu, muitinė leidžia įgaliotajam ekonominės veiklos vykdytojui naudotis tuo supaprastinimu. Muitinė iš naujo netikrina tų kriterijų, kurie jau buvo patikrinti suteikiant įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statusą. [97 pakeit.]6.1 dalyje nurodytas įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas naudojasi, priklausomai nuo suteikto leidimo, daugiau muitinio tikrinimo lengvatų nei kiti ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant rečiau atliekamą fizinį ir dokumentų tikrinimą. Į įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą palankiai atsižvelgiama atliekant muitinės rizikos valdymą.7.Muitinė leidžia asmenims, įsisteigusiems trečiosiose šalyse, naudotis įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusą įgijusiems asmenims taikomomis lengvatomis, jeigu jie atitinka tų šalių ar teritorijų atitinkamais teisės aktais nustatytas sąlygas ir vykdo jais nustatytas pareigas ir jeigu tas sąlygas ir pareigas Sąjunga pripažįsta lygiavertėmis Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusiems įgaliotiesiems ekonominės veiklos vykdytojams nustatytoms sąlygoms ir pareigoms. Toks leidimas naudotis lengvatomis grindžiamas abipusiškumo principu, išskyrus atvejus, kai Sąjunga nusprendžia kitaip, ir taikomas remiantis Sąjungos sudarytu tarptautiniu susitarimu, atitinkamomis ir privalomomis partnerystėmis arba bendrosios prekybos politikos srities Sąjungos teisės aktais. [98 pakeit.]8.Kad būtų galima reaguoti į prekybos srautų sutrikimus dėl padažnėjusių įspėjimų apie su saugumu susijusį pavojų, sienų uždarymo ir (arba) gaivalinių nelaimių, pavojingų avarijų ar kitokių didelių incidentų, nustatomas bendras veiklos tęstinumo mechanizmas, kuriuo užtikrinama, kad muitinė kiek įmanoma palengvintų ir pagreitintų su įgaliotaisiais ekonominės veiklos vykdytojais susijusių prioritetinių krovinių siuntimą.8a. Prireikus Komisija, siekdama remti MVĮ, gali priimti gaires, pripažindama unikalius iššūkius, su kuriais susiduria MVĮ, kartu išlaikant išorės prekybos procesų vientisumą ir saugumą, kai teikiami prašymai dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų ir patikimų ir patikrintų verslininkų statuso suteikimo. Reikėtų nuolat stengtis supaprastinti procedūras ir užtikrinti didesnį jų prieinamumą MVĮ, taip užtikrinant, kad būtų palengvintas ir skatinamas jų gyvybiškai svarbus vaidmuo ES išorės prekybos srityje. [99 pakeit.]9.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)1 dalyje nurodytų asmenų atliekamos ir 3 dalyje nurodytos muitinės atliekamos stebėsenos tipą ir dažnumą;b)5 dalyje nurodytus supaprastinimus, kuriais naudojasi įgaliotieji ekonominės veiklos vykdytojai;c)6 dalyje nurodytas lengvatas.10.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalies antroje pastraipoje nurodytų konsultacijų dėl įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso nustatymo procedūrines taisykles, įskaitant atsakymo pateikimo terminus. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

24 straipsnisĮgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimas1.Įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusas suteikiamas remiantis šiais kriterijais:a)nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų, atitinkamų kitų šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus; atsižvelgiama į tuos pažeidimus ir nusikaltimus, kurie susiję su ekonomine arba verslo veikla; [100 pakeit.]b)pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir, atitinkamais atvejais, transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą, ir įrodymai, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo veiksmingai pašalinti; pareiškėjas užtikrina, kad atitinkamiems darbuotojams nurodyta informuoti muitinę, kai nustatoma reikalavimų laikymosi sunkumų, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus tvarką;c)mokumas, kuris laikomas įrodytu, jeigu pareiškėjo finansinė padėtis yra gera, ir dėl to jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus;d)sprendžiant, ar suteikti 23 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą leidimą, – tiesiogiai su vykdoma veikla susiję praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai;e)sprendžiant, ar suteikti 23 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą leidimą, – atitinkami saugumo, saugos ir reikalavimų laikymosi standartai, pritaikyti pagal vykdomą veiklą. Standartai laikomi įgyvendintais, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymus, kad taiko tinkamas priemones, užtikrinančias tarptautinės tiekimo grandinės saugumą ir saugą, be kita ko, fizinės objektų apsaugos ir patekimo į juos kontrolės, logistikos procesų ir konkrečių prekių rūšių tvarkymo, personalo valdymo bei jo verslo partnerių tapatybės nustatymo srityse.2.Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant išsamią 1 dalyje nurodytų kriterijų taikymo sąlygas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [101 pakeit.]

25 straipsnisPatikimo ir patikrinto verslininko statuso suteikimas1.Importuotojas arba eksportuotojas Asmuo, gyvenantis arba registruotas Sąjungos muitų teritorijoje, atitinkantis 3 dalyje nustatytus kriterijus ir bent trejus 2 metus nuolat atliekantis muitinės operacijas vykdydamas savo verslo veiklą, gali pateikti valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs, muitinei prašymą suteikti jam patikimo ir patikrinto verslininko statusą („Trust and check“ statusą). [102 pakeit.]2.ES muitinė suteikia šį statusą, pasikonsultavusi, jei reikia, su kitomis valdžios institucijomis ir gavusi prieigą prie pareiškėjo paskutinių trejų metų atitinkamų duomenų, kad įvertintų 2 metų atitinkamus duomenis ir įvertinusi jų atitiktį 3 dalyje nustatytiems kriterijams. [103 pakeit.]3.ES muitinė, įvertinusi kompetentingos nacionalinės institucijos auditą, suteikia patikimo ir patikrinto verslininko statusą asmeniui, atitinkančiam visus šiuos kriterijus: [104 pakeit.]a)nepadaryta reikšmingų arba kartotinių muitų teisės aktų, atitinkamų kitų muitinės taikomų teisės aktų pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punktą, ir mokesčių taisyklių pažeidimų, taip pat nėra duomenų apie sunkius nusikaltimus; atsižvelgiama į tuos pažeidimus ir nusikaltimus, kurie susiję su ekonomine arba verslo veikla; [105 pakeit.]b)pareiškėjo pateikti įrodymai, liudijantys apie aukštą jo veiklos ir prekių srautų valdymo lygį, kurį užtikrinanti prekybos ir transporto registrų tvarkymo sistema sudaro galimybes tinkamai atlikti muitinį tikrinimą, ir įrodymai, kad reikalavimų nesilaikymo atvejai buvo veiksmingai pašalinti; pareiškėjas užtikrina, kad atitinkami darbuotojai informuotų muitinę, kai nustatoma reikalavimų laikymosi sunkumų, ir nustato muitinės informavimo apie tokius sunkumus tvarką;c)mokumas, kuris laikomas įrodytu, jeigu pareiškėjo finansinė padėtis yra gera, ir dėl to tokia, kad jis gali vykdyti savo įsipareigojimus, deramai atsižvelgus į atitinkamos verslo veiklos rūšies ypatumus. Visų pirma, paskutinius trejus metus iki prašymo pateikimo pareiškėjas vykdė savo finansinius įsipareigojimus, susijusius su muitų, kitų mokesčių, privalomųjų mokėjimų ar rinkliavų, renkamų už prekių importą ar eksportą arba su jais susijusių, taip pat PVM ir akcizų, mokėtinų vykdant operacijas Sąjungoje, sumokėjimu; [106 pakeit.]d)tiesiogiai su vykdomos veiklos rūšimi ir apimtimi susiję praktiniai kompetencijos arba profesinės kvalifikacijos standartai, įskaitant tai, kad atitinkamiems darbuotojams yra nurodyta, kaip bendrauti su muitine per ES muitinės duomenų platformą;e)atitinkami saugumo, saugos ir reikalavimų laikymosi standartai, įskaitant gaminių saugos standartus, pritaikyti pagal vykdomos veiklos rūšį ir apimtį., įskaitant reikalavimą, kad pareiškėjas dalyvautų su veiklos rūšimi susijusiuose kompetentingų institucijų rengiamuose privalomuose mokymuose; tie saugumo, saugos ir reikalavimų laikymosi standartai laikomi įgyvendintais, jeigu pareiškėjas pateikia įrodymus, kad taiko tinkamas priemones, užtikrinančias tarptautinės tiekimo grandinės saugumą ir saugą, be kita ko, fizinės objektų apsaugos ir patekimo į juos kontrolės, logistikos procesų ir konkrečių prekių rūšių tvarkymo, personalo valdymo bei jo verslo partnerių tapatybės nustatymo srityse; [107 pakeit.]f)turima elektroninė sistema, kurią taikant įskaitant trečiosios šalies teikėjo valdomas sistemas, kuria muitinei tikruoju laiku teikiami visi duomenys (arba tikruoju išimties tvarka tikruoju laiku užtikrinamas visų duomenų prieinamumas) prie atitinkamų ir svarbių duomenų apie prekių gabenimą ir apie tai, kaip 1 dalyje nurodytas asmuo laikosi visų toms prekėms taikomų reikalavimų, įskaitant saugos ir saugumo reikalavimus, ir, kai taikoma, ES muitinės duomenų platformoje dalijamasi, laikantis išsamios tokios prieigos kriterijų taikymo tvarkos, nustatytos 10 dalies naujame b punkte nurodytuose deleguotuosiuose aktuose: [108 pakeit.]i)muitinės prižiūrimos veiklos registrais;ii)apskaitos sistema;iii)prekybos ir transporto registrais;iv)sekimo ir logistikos sistemomis, kuriose atskiriamos Sąjungos ir ne Sąjungos prekės ir, kai tinkama, nurodoma jų buvimo vieta;v)licencijomis ir leidimais, suteiktais pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus;vi)visais registrais, kurių reikia norint patikrinti, ar skola muitinei nustatyta teisingai.Nukrypstant nuo f punkto ir nepaisydamos įsipareigojimų, susijusių su importuotojo arba tariamo importuotojo statusu, mažosios ir vidutinės įmonės gali pateikti muitinės institucijoms atitikties duomenis naudodamos skaitmeninį gaminio pasą. [109 pakeit.]4.1 dalyje nurodyti asmenys vykdo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas pareigas. Muitinė stebi, ar veiklos vykdytojas nuolat atitinka įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statuso suteikimo kriterijus ir sąlygas, vadovaudamasi 7 straipsnio 4 dalimi.Muitinė bent kas trejus 2 metus atlieka nuodugnią patikimo ir patikrinto verslininko veiklos ir vidaus registrų stebėseną. Patikimas ir patikrintas verslininkas informuoja muitinę apie bet kokius organizacinės struktūros, nuosavybės, mokumo, prekybos modelių pokyčius arba kitus reikšmingus savo padėties ir veiklos pokyčius. Jei šie pokyčiai turi reikšmingą poveikį patikimo ir patikrinto verslininko statusui, muitinė jo statusą įvertina iš naujo. Muitinė gali sustabdyti jo leidimo galiojimą, kol bus priimtas sprendimas dėl statuso pakartotinio įvertinimo. [110 pakeit.]5.Jeigu patikimas ir patikrintas verslininkas pakeičia įsisteigimo valstybę narę, priimančioji valstybė narė gali iš naujo įvertinti patikimo ir patikrinto verslininko leidimą, pasikonsultavusi su pirmiau jam statusą suteikusia valstybe nare ir gavusi ankstesnius veiklos vykdytojų registrų įrašus. Pirminį leidimą suteikusios valstybės narės muitinė gali sustabdyti jo galiojimą, kol vyksta pakartotinis vertinimas. [111 pakeit.]Jeigu patikimas ir patikrintas verslininkas pakeičia savo įsisteigimo valstybę narę, jis informuoja priimančiosios valstybės narės muitinę apie bet kokius organizacinės struktūros, nuosavybės, mokumo, prekybos modelių pokyčius arba kitus reikšmingus savo padėties ir veiklos pokyčius, jeigu jie turi poveikį patikimo ir patikrinto verslininko statusui. [112 pakeit.]5a. Priimančiosios valstybės narės muitinė, pasikonsultavusi su valstybe nare, kuri verslininkui iš pradžių suteikė patikimo ir patikrinto verslininko statusą, gali iš naujo įvertinti, ar kuris nors iš šių pokyčių turi įtakos jo statusui. Jei reikia, priimančiosios valstybės narės muitinė gali sustabdyti pirminio leidimo galiojimą. Apie sustabdymą pranešama Muitinės duomenų platformoje. Ne vėliau kaip per trejus metus po to, kai patikimas ir patikrintas verslininkas pakeitė savo įsisteigimo valstybę narę arba po to, kai priimančiosioms valstybės narės muitinė pakartotinai įvertino patikimo ir patikrinto verslininko statusą, o vėliau – kas trejus metus, priimančiosios valstybės narės muitinė atlieka išsamią patikimo ir patikrinto verslininko veiklos ir jos vidaus registrų stebėseną, kaip nurodyta 4 dalyje. [113 pakeit.]6.Jeigu įtariama, kad patikimo ir patikrinto verslininko ekonominė patikimas ir patikrintas verslininkas dalyvauja su jo ekonomine arba verslo veikla yra susijusi su nesąžininga veikla susijusioje nesąžiningoje veikloje, arba rimtai pažeidžia atitinkamus kitus muitinės taikomus teisės aktus pagal šio reglamento 20 straipsnio 1 dalies c punktą, muitinė sustabdo jo statuso galiojimas sustabdomas galiojimą. Apie tokį sustabdymą įrašoma Muitinės duomenų platformoje. [114 pakeit.]Jeigu muitinė sustabdė patikimo ir patikrinto verslininko leidimo galiojimą, pripažino jį negaliojančiu arba jį atšaukė pagal 7, 9 ir 10 straipsnius, ji imasi reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų sustabdytas ir šio straipsnio 7 dalyje nurodytų leidimų ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytų lengvatų galiojimas, jie būtų pripažinti negaliojančiais arba atšaukti.7.Muitinė gali leisti leidžia patikimiems ir patikrintiems verslininkams: [115 pakeit.]a)dalį duomenų apie savo prekes pateikti po jų išleidimo pagal 59 straipsnio 3 dalį;b)tam tikrus tikrinimus atlikti ir prekes išleisti jas gavus importuotojo, savininko arba gavėjo verslo vietoje ir (arba) išsiuntus iš eksportuotojo, savininko arba siuntėjo verslo vietos pagal 61 straipsnį;c)laikyti, kad deramai užtikrinama, kad operacijos tinkamai atliekamos, kad gautų leidimus taikyti specialiąsias procedūras pagal 102, 103, 109 ir 123 straipsnius;d)skolą muitinei, atitinkančią visą importo arba eksporto muitų, susijusių su to verslininko išleistomis prekėmis, sumą, nustatyti tam tikrais laiko intervalais pagal 181 straipsnio 4 dalį;e)atidėti skolos muitinei mokėjimą pagal 188 straipsnį;ea) atlikti centralizuotą muitinį įforminimą pagal 72 straipsnį; [116 pakeit.]eb) įtraukti į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus (pagal Kodekso 73 straipsnį). [117 pakeit.]7a. Muitinės deda visas pastangas, kad 7 dalyje nurodytą savo leidimų išdavimo praktiką suderintų su kitų muitinių praktika, siekdamos užtikrinti vienodą požiūrį visoje Sąjungoje. ES muitinė koordinuoja muitinių darbą ir stebi tokį vienodą požiūrį, kad verslininkui, turinčiam „Trust and Check“ statusą, būtų galima automatiškai suteikti leidimus. [118 pakeit.]8.Patikimas ir patikrintas verslininkas naudojasi, priklausomai nuo suteikto leidimo, daugiau muitinio tikrinimo lengvatų nei kiti ekonominės veiklos vykdytojai, įskaitant rečiau atliekamą fizinį ir dokumentų tikrinimą. Į patikimo ir patikrinto verslininko statusą palankiai atsižvelgiama atliekant muitinės rizikos valdymą. [119 pakeit.]9.Nukrypstant nuo 110 straipsnio, jeigu prekes į muitų teritoriją įvežantis ar iš jos išvežantis importuotojas arba eksportuotojas turi patikimo ir patikrinto verslininko statusą, laikoma, kad prekėms taikomas muitų taikymo sustabdymas, jos yra prižiūrimos muitinės iki galutinės paskirties vietos ir nėra privaloma joms įforminti tranzito procedūros. Patikimas ir patikrintas verslininkas muitus, kitus mokesčius ir kitus privalomuosius mokėjimus privalo mokėti įsisteigimo valstybėje narėje ir ten, kur buvo suteiktas leidimas.10.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 4 dalyje nurodytos stebėsenos tipą ir dažnumą.: [120 pakeit.]a) taisykles konsultuotis su kitomis 2 dalyje nurodytomis institucijomis dėl patikimo ir patikrinto verslininko statuso nustatymo; [121 pakeit.]b) išsamią 3 dalyje nurodytų kriterijų taikymo tvarką; [122 pakeit.]c) 4 dalyje nurodytos stebėsenos tipą ir dažnumą; [123 pakeit.]d) patikimo ir patikrinto verslininko statuso pakartotinio įvertinimo taisykles, kaip nurodyta 5 dalyje. [124 pakeit.]11. Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina:a) 2 dalyje nurodytų konsultacijų su kitomis valdžios institucijomis dėl patikimo ir patikrinto verslininko statuso nustatymo taisykles;b) 3 dalyje nurodytų kriterijų taikymo sąlygas;c) 5 dalyje nurodytų konsultacijų su kitomis muitinėmis taisykles. [125 pakeit.]Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [126 pakeit.]11a. Komisija ir valstybės narės sukuria gebėjimų stiprinimo ir dalijimosi geriausia praktika paramos sistemą, kuria naudotųsi verslininkai, kurie yra labai mažos, mažosios ir vidutinės įmonės ir yra įgiję patikimo ir patikrinto verslininko statusą arba kreipėsi dėl jo. [127 pakeit.]

26 straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos dėl įgaliotųjų ekonominės veiklos vykdytojų (muitinės formalumų supaprastinimas)1.Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos Muitinė gali įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statuso suteikimo kriterijus atitinkantiems asmenims leisti naudotis tam tikrais supaprastinimais ir lengvatomis vadovaujantis muitų teisės aktais. [128 pakeit.]2.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė įvertina galiojančius įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) leidimus ir patikrina, ar jų turėtojams gali būti suteiktas patikimo ir patikrinto verslininko statusas. Jeigu to statuso suteikti negalima, įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statusas ir 23 straipsnio 5 dalyje nurodyti supaprastinimai atšaukiami. [129 pakeit.]3.Iki kol bus iš naujo įvertintas leidimas arba iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų yra ankstesnė, pripažintas įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas) statusas galioja, išskyrus atvejus, kai taikomi 9 ir 10 straipsniai dėl sprendimų pripažinimo negaliojančiais, atšaukimo ar dalinio pakeitimo. [130 pakeit.]

5 skyriusAtstovavimas muitinėje [131 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]

27 straipsnisAtstovai muitinėje1.Bet kuris asmuo gali paskirti atstovą muitinėje.Toks atstovavimas gali būti tiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia kito asmens vardu ir to asmens interesais, arba netiesioginis, kai atstovas muitinėje veikia savo vardu, tačiau kito asmens interesais.Netiesioginis atstovas muitinėje, veikiantis savo vardu, tačiau importuotojo arba eksportuotojo interesais, laikomas importuotoju arba eksportuotoju taikant 20 ir 22 straipsnius.2.Atstovas muitinėje turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.Išskyrus atvejus, kai nustatyta kitaip, nuo pareigos vykdyti tą reikalavimą atleidžiama, kai atstovas muitinėje veikia asmenų, kurie neprivalo būti įsisteigę Sąjungos muitų teritorijoje, interesais.3.Atstovas muitinėje, turintis patikimo ir patikrinto verslininko statusą, pripažįstamas turinčiu tokį statusą, tik kai veikia kaip netiesioginis atstovas. Kai veikia kaip tiesioginis atstovas, atstovas muitinėje gali būti pripažįstamas patikimo ir patikrinto verslininku, jeigu toks statusas suteiktas asmeniui, kurio vardu ir kurio interesais veikia tas atstovas.3a. Nuo 2029 m. sausio 1 d. ir paskui penkerių metų laikotarpiui muitinės atstovas, veikiantis kaip tiesioginis atstovas, taip pat gali būti pripažintas patikimu ir patikrintu verslininku, jeigu asmuo, kurio vardu ir kurio interesais tas atstovas veikia, yra labai maža arba mažoji įmonė. [132 pakeit.]4.Pagal Sąjungos teisę Komisija nustato sąlygas, kuriomis atstovas muitinėje gali teikti paslaugas Sąjungos muitų teritorijoje.5.Valstybės narės Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigusiems atstovams muitinėje taiko sąlygas, nustatytas pagal 4 dalį.6.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)atvejus, kai netaikomas atleidimas nuo pareigos, nurodytas 2 dalies antroje pastraipoje;b)4 dalyje nurodytas sąlygas, kuriomis atstovas atstovui muitinėje gali leidžiama teikti paslaugas Sąjungos muitų teritorijoje. [133 pakeit.]

28 straipsnisAtstovų įgaliojimas1.Santykiuose su muitine atstovas muitinėje pareiškia, kad veikia atstovaujamojo asmens interesais, ir nurodo, ar jo atstovavimas yra tiesioginis, ar netiesioginis.Asmenys, kurie nepareiškia, kad jie veikia kaip atstovai muitinėje, arba kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, neturėdami atitinkamų įgaliojimų, laikomi veikiančiais savo vardu ir savo interesais.2.Muitinė gali pareikalauti, kad asmenys, kurie pareiškia, kad veikia kaip atstovai muitinėje, pateiktų įrodymą, jog jie turi atstovaujamojo asmens jiems suteiktus įgaliojimus.Konkrečiais atvejais muitinė nereikalauja, kad būtų pateiktas toks įrodymas.3.Muitinė nereikalauja, kad kaip atstovas muitinėje veikiantis asmuo, kuris reguliariai atlieka veiksmus ir formalumus, kiekvieną kartą pateiktų įrodymą, kad turi įgaliojimus, su sąlyga, kad toks asmuo muitinei paprašius gali pateikti tokį įrodymą.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant atvejus, kai muitinė nereikalauja, kad būtų pateiktas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas suteiktų įgaliojimų įrodymas.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalyje nurodytos teisės suteikimo ir įrodymo, kad ji suteikta, taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

III antraštinė dalisES MUITINĖS DUOMENŲ PLATFORMA

29 straipsnisES muitinės duomenų platformos funkcijos ir paskirtis1.ES muitinės duomenų platformoje teikiamos saugios ir kibernetiniams incidentams atsparios elektroninės paslaugos ir sistemos, skirtos muitinei reikalingiems duomenims, įskaitant asmens ir kitus duomenis, naudoti. Ji atlieka šias funkcijas: [134 pakeit.]a)suteikia elektroninio muitų teisės aktų įgyvendinimo galimybę;b)užtikrina joje apdorojamų duomenų, įskaitant tokius duomenis, kurie buvo pataisyti, kokybę, vientisumą, atsekamumą, saugumą ir nepaneigiamumą; [135 pakeit.]c)užtikrina Reglamento (ES) 2016/679, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/17252018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39). ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/6802016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas (OL L 119, 2016 5 4, p. 89). nuostatų, susijusių asmens duomenų tvarkymu, laikymąsi;ca) užtikrina, kad būtų laikomasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/2841 2023 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2023/2841, kuriuo nustatomos priemonės aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui Sąjungos institucijose, įstaigose, organuose ir agentūrose užtikrinti (OL L, 2023/2841, 2023 12 18, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2023/2841/oj). nuostatų; [136 pakeit.]d)sudaro sąlygas atlikti ir užtikrina rizikos analizę, ekonominę analizę ir duomenų analizę, supaprastinti muitinės procedūras ir sudaryti palankesnes sąlygas prekybai, be kita ko, naudojant dirbtinio intelekto sistemas pagal [Dirbtinio intelekto aktą, 2021/0106 (COD)]Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) …./.. (OL L…, ../../…., p.). [Leidinių biuro prašoma tekste įrašyti Reglamento, išdėstyto dokumente COM(2021) 206 final, 2021/0106(COD), numerį, o išnašoje – jo priėmimo datą, numerį, pavadinimą ir OL nuorodą].; [137 pakeit.]e)užtikrina tų paslaugų ir sistemų sąveikumą su kitomis elektroninėmis sistemomis, platformomis arba aplinkomis, skirtomis bendradarbiavimui pagal XIII antraštinę dalį;ea) transformuoti verslo ir techninius duomenis, kad būtų galima keistis duomenimis su Sąjungos ne muitinės sistemomis, išvardytomis Ia priede, naudojant ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą (ES CSW-CERTEX); [138 pakeit.]eb) užtikrina sąveiką su Europos jūrų sektoriaus vieno langelio aplinka, siekiant užtikrinti ir atlikti Reglamento (ES) 2019/1239 priede nurodytus muitinės formalumus; [139 pakeit.]f) integruoja Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemą, sukurtą Reglamento (ES) 2022/2399 4 straipsniu; [140 pakeit.]g)sudaro sąlygas vykdyti informacijos mainus su trečiosiomis šalimis;h)sudaro sąlygas vykdyti muitinį prekių stebėjimą ir prisideda prie kitų muitinės taikomų teisės aktų vykdymo užtikrinimo. [141 pakeit.]2.Veiksmai, kuriuos, naudodamiesi 1 dalyje išvardytomis funkcijomis, atlieka asmenys, Komisija, muitinės, ES muitinė arba kitos valdžios institucijos, ir toliau yra tų asmenų, Komisijos, muitinių, ES muitinės arba kitų valdžios institucijų veiksmai, net jei jie automatizuoti.3.Komisija sukuria, įdiegia ir prižiūri ES muitinės duomenų platformą, taip pat viešai paskelbia technines duomenų tvarkymo toje platformoje specifikacijas ir nustato duomenų kokybės strategiją ir įsteigia viešąjį kontaktinį centrą, skirtą skubioms užklausoms arba su ES muitinės duomenų platforma susijusioms grėsmėms saugumui spręsti. Ją valdo ir prižiūri ES muitinė. [142 pakeit.]4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 1 dalyje nurodytos funkcijos, kad būtų atsižvelgta į šio reglamento 31 straipsnyje nurodytoms institucijoms pagal Sąjungos teisės aktus pavedamas naujas užduotis, arba tos funkcijos būtų pritaikytos prie tų institucijų poreikių, besikeičiančių joms įgyvendinant muitų teisės aktus arba kitus muitinės taikomus teisės aktus.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato:a)valstybių narių ir Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį ir Reglamentą (ES) 2022/2399 sukurtų elektroninių sistemų priežiūros ir naudojimo technines priemones, susijusias su Reglamentu (ES) 2023/2841 ir Direktyva (ES) 2022/2555, įskaitant Europos Sąjungos kibernetinio saugumo agentūros (ENISA) paskelbtas gaires; [143 pakeit.]b)laipsniško tų sistemų naudojimo nutraukimo darbo programą.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

29a straipsnisBandomasis ES muitinės duomenų platformos etapas 1. Iki 265 straipsnio 3 dalyje nurodytos datos Komisija gali nustatyti ES muitinės duomenų platformos naudojimo bandomąjį etapą. Bandomasis etapas yra savanoriškas ir jo tikslas – išbandyti ES muitinės duomenų platformos funkcijas.2. Komisija, planuodama ir organizuodama bandomąjį etapą, bendradarbiauja su ES muitine, muitinėmis ir kitomis institucijomis bei atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais.3. 1 dalies tikslais Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma:a) techninės planavimo ir organizavimo priemonės;b) funkcijos, kurias reikia taikyti ir išbandyti;c) tiksli bandomojo etapo trukmė.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [144 pakeit.]

30 straipsnisNacionalinės taikomosios programos duomenims iš ES muitinės duomenų platformos naudoti1.Valstybės narės gali sukurti deda visas pastangas, kad sukurtų taikomąsias programas, jei tokių dar nėra, naudojamas prisijungti prie ES muitinės duomenų platformos, kad būtų galima pateikti duomenis šioje platformoje ir apdoroti iš jos gautus duomenis. [145 pakeit.]1a. Valstybės narės užtikrina, kad 1 dalyje nurodytos programos atitiktų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2022/25552022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/2555 dėl priemonių aukštam bendram kibernetinio saugumo lygiui visoje Sąjungoje užtikrinti, kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 910/2014 ir Direktyva (ES) 2018/1972 ir panaikinama Direktyva (ES) 2016/1148 (TIS 2 direktyva) (OL L 333, 2022 12 27, p. 80). nuostatas, visų pirma susijusias su kibernetinio saugumo rizikos valdymo priemonėmis. Valstybės narės muitinės infrastruktūrą įtraukia į savo nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją. [146 pakeit.]2.Valstybės narės gali prašyti, kad 1 dalyje nurodytas taikomąsias programas sukurtų ES muitinė. Tokiu atveju jų sukūrimą finansuoja tos valstybės narės.3.Jeigu ES muitinė sukuria taikomąją programą pagal 2 dalį, galimybė ja naudotis užtikrinama visoms valstybėms narėms.

31 straipsnisAsmens duomenų tvarkymo ir kitų duomenų apdorojimo ES muitinės duomenų platformoje ir ES CSW-CERTEX tikslai [147 pakeit.]1.Asmuo gali turėti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, kuriuos pateikė tas asmuo arba kurie buvo pateikti jo interesais, arba kurie yra adresuoti ar skirti tam asmeniui. Tokia prieiga naudojamasi tik siekiant:a)įvykdyti tam asmeniui pagal muitų teisės aktus ar kitus muitinės taikomus teisės aktus tenkančias duomenų teikimo pareigas, įskaitant asmenų atsakomybės už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje, sumokėjimą nustatymą, irb)įrodyti, kad tas asmuo laikosi muitų teisės aktų ir kitų muitinės taikomų teisės aktų.2.Muitinė gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant šių tikslų:a)atlikti savo užduotis, susijusias su muitų teisės aktų ar kitų muitinės taikomų teisės aktų įgyvendinimu, įskaitant asmenų atsakomybės už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje, sumokėjimą nustatymą ir tikrinimą, kaip laikomasi tų teisės aktų;b)atlikti savo užduotis, susijusias su tikrinimu ir rizikos valdymu, kaip nustatyta IV antraštinėje dalyje;c)atlikti užduotis, būtinas bendradarbiavimui vykdyti XIII antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis.Muitinio tikrinimo veiksmingumui užtikrinti visos nacionalinės muitinės gali gauti ir apdoroti atlikus muitinį tikrinimą, per kurį aptikta reikalavimų neatitinkančių prekių, gautus duomenis. [148 pakeit.]3.ES muitinė gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant šių tikslų:a)atlikti savo užduotis, susijusias su muitinės rizikos valdymu, kaip nustatyta IV antraštinės dalies 3 skyriuje;b)atlikti savo užduotis, kaip nustatyta XII antraštinės dalies 2 skyriuje;c)atlikti užduotis, svarbias XIII antraštinėje dalyje numatytam bendradarbiavimui.Nepažeisdamos Direktyvos (ES) 2016/943 ir po 265 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos, valstybių narių muitinės arba ES muitinė paprašius pateikia neasmeninius muitinės duomenis, kurie nėra neskelbtini komerciniai duomenys. Ekonominės veiklos vykdytojai turi galimybę deklaracijose prašyti, kad tokie duomenų elementai, kaip įmonių pavadinimai, adresai, prekių vertė, medžiagos numeris ir prekių aprašymas, bet jais neapsiribojant, būtų laikomi neskelbtina komercine informacija. Jeigu pateikiamas toks prašymas, valstybių narių muitinės arba ES muitinė nevykdo prašymo išleisti muitinės duomenis ir šių duomenų nepateikia. [149 pakeit.]4.Komisija gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant šių tikslų:a)atlikti savo užduotis, susijusias su rizikos valdymu, kaip nustatyta IV antraštinės dalies 3 skyriuje;b)atlikti savo užduotis, susijusias su prekių tarifiniu klasifikavimu, jų kilme bei verte ir muitinės priežiūra pagal I ir IX antraštines dalis;c)atlikti savo užduotis, susijusias su ribojamosiomis priemonėmis ir krizių valdymu pagal XI antraštinę dalį;d)atlikti savo užduotis, susijusias su ES muitine pagal XII antraštinę dalį;e)atlikti užduotis, būtinas bendradarbiavimui vykdyti XIII antraštinėje dalyje nustatytomis sąlygomis;f)atlikti muitų sąjungos veiksmingumo vertinimą pagal XV antraštinės dalies 1 skyrių;g)stebėti muitų teisės aktų ar kitų muitinės taikomų teisės aktų įgyvendinimą ir užtikrinti vienodą jų taikymą, įskaitant asmenų atsakomybės už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje, sumokėjimą nustatymą;h)rengti statistinius duomenis ir atlikti kitą Sąjungos teisės aktuose numatytą analizę, kuriai reikalingi ES muitinės duomenų platformos duomenys;ha) prisidėti prie kitų atitinkamų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo. [150 pakeit.]Komisija tvarko duomenis tik tiek, kiek reikalinga ir naudinga šioje dalyje nurodytiems tikslams pasiekti. [151 pakeit.]5.Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas vykdyti su muitine susijusiai jos veiklai pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 1 straipsnį ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 515/97, laikantis tuose reglamentuose nustatytų su duomenų apsauga susijusių sąlygų.6.Europos prokuratūra, pateikusi prašymą, gali gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų ir juos apdoroti, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas vykdyti jos užduotims pagal Tarybos reglamento (ES) 2017/19392017 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (ES) 2017/1939, kuriuo įgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokuratūros įsteigimo srityje (OL L 283, 2017 10 31, p. 1). 4 straipsnį, jei Europos prokuratūros atliekamas tyrimas yra susijęs su muitine ir laikomasi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [152 pakeit.]7.Valstybių narių mokesčių administratoriai gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas asmenų atsakomybei už muitų, rinkliavų ir mokesčių, kuriuos gali reikėti mokėti Sąjungoje už atitinkamas prekes, sumokėjimą nustatyti, ir laikydamiesi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [153 pakeit.]8.Kompetentingos institucijos, apibrėžtos Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) 2017/6252017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas) (OL L 95, 2017 4 7, p. 1). 3 straipsnio 3 punkte, gali gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas maisto, pašarų ir augalų pateikimas rinkai arba jų sauga, vykdymui užtikrinti ir bendradarbiavimui su muitine vykdyti siekiant kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančių produktų įvežimo į Sąjungą riziką, ir laikydamosi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [154 pakeit.]9.Rinkos priežiūros institucijos, valstybių narių paskirtos pagal Reglamento (ES) 2019/1020 10 straipsnį, gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus duomenis, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas Sąjungos teisės aktų, kuriais reglamentuojamas produktų pateikimas rinkai arba jų sauga, vykdymui užtikrinti ir bendradarbiavimui su muitine vykdyti siekiant kuo labiau sumažinti reikalavimų neatitinkančių prekių įvežimo į Sąjungą riziką, ir laikydamosi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [155 pakeit.]10.Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (Europolas), pateikusi prašymą, gali gauti prieigą prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, tik tokiu mastu, koks yra būtinas vykdyti jos užduotims pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/794 4 straipsnį, jei tos užduotys yra susijusios su muitinės klausimais ir laikomasi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų. [156 pakeit.]11.Kitos nacionalinės valdžios institucijos ir Sąjungos įstaigos, įskaitant Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūrą (FRONTEX), gali apdoroti ES muitinės duomenų platformoje saugomus ar kitaip per ją prieinamus ne asmens duomenis, laikydamosi pagal šio straipsnio 14 dalį priimtame įgyvendinimo akte nustatytų sąlygų: [157 pakeit.]a)atlikti savo užduotims, kurios yra svarbios muitinės formalumų atlikimui;b)atlikti užduotims, kurios joms pavestos Sąjungos teisės aktais;c)atlikti savo užduotims, kurios yra svarbios Sąjungos lygmens rizikos valdymo veiklos, nurodytos 52 straipsnyje, rezultatams.12.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos Komisija, OLAF, Europos prokuratūra ir ES muitinė, kai ji bus įsteigta, gali tik 4, 5 ir 6 dalyse nurodytais tikslais apdoroti duomenis, įskaitant asmens duomenis, esančius dabartinėse elektroninėse sistemose, kurias Komisija sukūrė pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 informacijos mainams vykdyti. [158 pakeit.]13.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos 2–4 dalys siekiant paaiškinti ir papildyti jose nustatytus tikslus atsižvelgiant į besikeičiančius muitų teisės aktų ar kitų teisės aktų įgyvendinimo poreikius.13a. Asmens duomenų tvarkymo ES CSW-CERTEX tikslais Komisija laikoma bendra duomenų valdytoja, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsnio 1 dalyje, o muitinė ir valstybių narių kompetentingos institucijos partnerės, atsakingos už Ia priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus – duomenų bendravaldytojomis, kaip tai suprantama Reglamento (ES) 2016/679 26 straipsnio 1 dalyje. [159 pakeit.]14. Komisija įgyvendinimo aktais nustato 6–11 dalyse nurodytų institucijų prieigos prie ES muitinės duomenų platformoje saugomų ar kitaip per ją prieinamų duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, ir jų atliekamo tų duomenų apdorojimo taisykles ir sąlygas. Nustatydama tas taisykles ir sąlygas, Komisija kiekvienos institucijos arba institucijų kategorijos atveju:a) įvertina apsaugos priemones, atitinkamos institucijos taikomas užtikrinti tam, kad duomenys būtų apdorojami pagal paskirtį;b) užtikrina apdorojimo proporcingumą ir būtinumą pagal jo paskirtį;c) nustato konkrečias duomenų, prie kurių prieigą gali gauti arba kuriuos gali apdoroti atitinkama institucija, kategorijas;d) atsižvelgia į atitinkamos institucijos poreikį paskirti konkretų kontaktinį punktą, asmenį ar asmenis arba taikyti papildomas apsaugos priemones;e) įvertina poreikį riboti paskesnį dalijimąsi duomenimis;f) nustato prieigos prie duomenų, įskaitant asmens duomenis ir neskelbtinus komercinius duomenis, prašymų teikimo sąlygas bei tvarką ir tai, kurie bendri duomenų valdytojai suteiks prieigą prie ES muitinės duomenų platformos. [160 pakeit.]Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [161 pakeit.]

32 straipsnisAsmens duomenys ES muitinės duomenų platformoje1.ES muitinės duomenų platformoje tik tokiu mastu, koks yra būtinas siekiant 31 straipsnyje nustatytų tikslų, gali būti tvarkomi šių kategorijų duomenų subjektų asmens duomenys:a)duomenų subjektų, kurie yra registruoti arba prašo juos įregistruoti kaip ekonominės veiklos vykdytojus pagal 19 straipsnį;b)duomenų subjektų, kurie yra ekonominės veiklos vykdytojai, retkarčiais vykdo vykdantys veiklą, kuriai taikomi muitų teisės aktai arba kiti muitinės taikomi teisės aktai; [162 pakeit.]c)duomenų subjektų, kurie yra ekonominės veiklos vykdytojai ir kurių asmens duomenų yra 40 straipsnyje nurodytuose pagrindžiamuosiuose dokumentuose arba papildomų įrodymų, būtinų muitų teisės aktais arba kitais muitinės taikomais teisės aktais nustatytoms pareigoms įvykdyti, dokumentuose; [163 pakeit.]d)duomenų subjektų, kurie yra ekonominės veiklos vykdytojai ir kurių asmens duomenų yra tarp duomenų, renkamų rizikai valdyti pagal 50 straipsnio 3 dalies a punktą; [164 pakeit.]e)muitinės, kitų nei muitinė valdžios institucijų arba kitų atitinkamų institucijų ar įgaliotųjų įstaigų įgaliotųjų darbuotojų, kurių asmens duomenys yra būtini tinkamai prieigos prie informacijos ES muitinės duomenų platformoje kontrolei ir priežiūrai užtikrinti;f)Komisijos, ES muitinės arba kitų Sąjungos įstaigų darbuotojų arba vietoj šių institucijų veikiančių įgaliotojų trečiųjų asmenų, turinčių prieigą prie ES muitinės duomenų platformos.2.ES muitinės duomenų platformoje pagal 31 straipsnį gali būti tvarkomi šių kategorijų asmens duomenys:a)asmens duomenys, naudojami ES muitinės duomenų modelyje, nurodytame 36 straipsnyje;b)asmens duomenys, kurių yra tarp duomenų, renkamų rizikai valdyti pagal 50 straipsnio 3 dalies a punktą;c)asmens duomenys, reikalingi 1 dalies e ir f punktuose nurodytų darbuotojų, įgaliotų tvarkyti duomenis ES muitinės duomenų platformoje, tapatybei tinkamai nustatyti.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamos arba papildomos šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos duomenų subjektų kategorijos ir asmens duomenų kategorijos siekiant atsižvelgti į informacinių technologijų raidą ir informacinės visuomenės pažangą.

33 straipsnisAsmens duomenų saugojimo ES muitinės duomenų platformoje laikotarpis1.Asmens duomenys ES muitinės duomenų platformoje naudojant specialią paslaugą gali būti saugomi ne ilgiau kaip 10 metų nuo tos dienos, kai tie duomenys buvo užregistruoti taikant tą paslaugą. Tų duomenų saugojimo laikotarpis gali būti sustabdytas 48 straipsnyje nustatytais atvejais ir OLAF, Europos prokuratūrai arba valstybių narių institucijoms pradėjus tyrimą, Komisijai pradėjus pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir pradėjus administracinį ir teismo procesą, susijusius su asmens duomenimis.2.Pasibaigus 1 dalyje nustatytam laikotarpiui, asmens duomenys ištrinami arba nuasmeninami, atsižvelgiant į aplinkybes.3. Komisija įgyvendinimo aktais nustato asmens duomenų nuasmeninimo pasibaigus saugojimo laikotarpiui taisykles. [165 pakeit.]

34 straipsnisFunkcijos ir atsakomybė už ES muitinės duomenų platformoje tvarkomus asmens duomenis1.Valstybių narių muitinės, Komisija ir ES muitinė yra laikomos bendromis duomenų valdytojomis, kai jos ES muitinės duomenų platformoje tvarko asmens duomenis atlikdamos rizikos valdymą ir vykdydamos bendradarbiavimą, kaip nurodyta 31 straipsnio 2 dalies b ir c punktuose, 31 straipsnio 3 dalies a ir c punktuose ir 31 straipsnio 4 dalies a ir e punktuose.2.Kiekviena atskira muitinė laikoma duomenų valdytoja, kai ji tvarko asmens duomenis 31 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytais tikslais.3.Komisija laikoma vienintele duomenų valdytoja, kai ji tvarko asmens duomenis 31 straipsnio 4 dalies c, d, ir f–g punktuose nurodytais tikslais.4.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos Komisija, OLAF, Europos prokuratūra ir ES muitinė laikomos vienintelėmis duomenų valdytojomis, kai jos tvarko duomenis, kaip nurodyta 31 straipsnio 12 dalyje.5.1 dalyje nurodytos bendros duomenų valdytojos:a)bendradarbiauja, kad laiku išnagrinėtų duomenų subjekto (-ų) pateiktą (-us) prašymą (-us) ir kad duomenų subjektams būtų lengviau naudotis savo teisėmis;b)padeda viena kitai spręsti klausimus, susijusius su bendrai tvarkant duomenis padarytų duomenų saugumo pažeidimų nustatymu ir nagrinėjimu;c)keičiasi atitinkama informacija, kurią būtina pateikti duomenų subjektams pagal Reglamento (ES) 2016/679 III skyriaus 2 skirsnį, Reglamento (ES) 2018/1725 III skyriaus 2 skirsnį ir, jei taikoma, Direktyvos (ES) 2016/680 III skyrių;d)pagal Reglamento (ES) 2016/679 32 straipsnį, Reglamento (ES) 2018/1725 33 straipsnį ir, jei taikoma, Direktyvos (ES) 2016/680 25 straipsnį užtikrina bendrai tvarkomų asmens duomenų saugumą, vientisumą, prieinamumą bei konfidencialumą.6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato bendrų duomenų valdytojų funkcijas ir santykius duomenų subjektų atžvilgiu, vadovaudamasi Reglamento (ES) 2016/679 26 straipsniu ir Reglamento (ES) 2018/1725 28 straipsniu. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

35 straipsnisDuomenų subjekto teisių apribojimas1.Jei duomenų subjekto naudojimasis teise susipažinti su duomenimis ir teise apriboti duomenų tvarkymą, nurodytomis Reglamento (ES) 2016/679 15 ir 18 straipsniuose ir Reglamento (ES) 2018/1725 17 ir 20 straipsniuose, arba pranešimas apie duomenų saugumo pažeidimą, nurodytas Reglamento (ES) 2016/679 34 straipsnio 1 dalyje ir Reglamento (ES) 2018/1725 35 straipsnio 1 dalyje, pakenktų su fiziniu asmeniu susijusiam muitinės srityje vykdomam tyrimui, muitinio tikrinimo rezultatams arba konkrečios nustatytos muitinės rizikos, susijusios su fiziniu asmeniu, valdymui, muitinės, ES muitinė ir Komisija, remdamosi Reglamento (ES) 2016/679 23 straipsnio 1 dalies c, e, f ir h punktais, o Komisija ir ES muitinė, remdamosi Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 1 dalies a, c, e ir g punktais, gali iš dalies ar visiškai apriboti tas teises, jeigu apribojimas yra būtinas ir proporcingas.2.Muitinės, Komisija ir ES muitinė įvertina 1 dalyje nurodytų apribojimų būtinumą ir proporcingumą kiekvienu konkrečiu atveju, prieš juos taikydamos, atsižvelgdamos į galimą riziką duomenų subjekto teisėms ir laisvėms.3.ES muitinė arba Komisija, kaip duomenų valdytoja arba bendra duomenų valdytoja tvarkydama iš kitų organizacijų gautus savo užduotims vykdyti reikalingus asmens duomenis, konsultuojasi su tomis organizacijomis dėl galimų priežasčių taikyti 1 dalyje nurodytus apribojimus ir jų būtinumo ir proporcingumo, prieš juos taikydama.4.Muitinės, Komisija arba ES muitinė, iš dalies ar visiškai apribodamos 1 dalyje nurodytas teises, atlieka šiuos veiksmus:a)atsakydamos į prašymą, informuoja atitinkamą duomenų subjektą apie taikomą apribojimą ir pagrindines jo priežastis ir apie galimybę pateikti skundą nacionalinei duomenų apsaugos institucijai arba Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui arba teismine tvarka kreiptis į nacionalinį teismą arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismą irb)užfiksuoja apribojimo priežastis, įskaitant apribojimo būtinumo ir proporcingumo vertinimą, ir priežastis, kodėl, suteikus prieigą, būtų pakenkta rizikos valdymui ir muitiniam tikrinimui.Remiantis Reglamento (ES) 2018/1725 25 straipsnio 8 dalimi, pirmos pastraipos a punkte nurodytos informacijos pateikimas gal būti atidėtas, ji gali būti nepateikiama arba gali būti atsisakyta ją pateikti, jei dėl tos informacijos pateikimo būtų pakenkta apribojimo tikslams.5.Muitinės, Komisija arba ES muitinė į duomenų apsaugos pranešimus, kuriuos skelbia savo svetainėje ir intranete, įtraukia skirsnį, kuriame duomenų subjektams teikiama bendroji informacija apie galimus duomenų subjektų teisių apribojimus.6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato apsaugos priemones, kuriomis užkertamas kelias piktnaudžiavimui ir neteisėtai prieigai prie asmens duomenų, kuriems taikomi arba galėtų būti taikomi apribojimai, arba tokių duomenų perdavimui. Tokios apsaugos priemonės apima funkcijų, atsakomybės ir procedūrinių veiksmų nustatymą, deramą apribojimų stebėseną ir periodinę jų taikymo peržiūrą, atliekamą bent kas 6 mėnesius. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

36 straipsnisES muitinės duomenų modelisKomisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant, kurie duomenys yra būtini 31 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems tikslams įgyvendinti. Tie duomenų reikalavimai sudaro ES muitinės duomenų modelį.

37 straipsnisTechninės bendradarbiavimo priemonės1.Komisija, ES muitinė ir muitinės naudoja ES muitinės duomenų platformą, vykdydamos mainus su 31 straipsnio 6–11 9 dalyse ir 11 dalyje nurodytomis institucijomis ir Sąjungos įstaigomis pagal šį reglamentą. Komisija, ES muitinė ir muitinės, keisdamosi informacija su Europolu, naudoja Europolo saugaus keitimosi informacija tinklo programą (SIENA). [166 pakeit.]2.Sąjungos ne muitinės formalumų ir Sąjungos ne muitinės sistemų, išvardytų Reglamento (ES) 2022/2399 priede, atveju ES muitinės duomenų platforma užtikrina sąveikumą per ES muitinės vieno langelio aplinką, nustatytą tuo reglamentu.3.Jei kitos nei muitinė valdžios institucijos arba Sąjungos įstaigos ar valdžios institucijos iš trečiųjų šalių naudojasi elektroninėmis priemonėmis, kurios sukurtos Sąjungos teisės aktais, naudojamos įgyvendinti juose nustatytiems tikslams arba nurodytos juose, bendradarbiavimas gali būti vykdomas užtikrinus tų elektroninių priemonių sąveikumą su ES muitinės duomenų platforma. [167 pakeit.]4.Jei kitos nei muitinė valdžios institucijos, įskaitant institucijas iš trečiųjų šalių, nesinaudoja elektroninėmis sistemomis, kurios sukurtos Sąjungos teisės aktais, naudojamos įgyvendinti juose nustatytiems tikslams arba nurodytos juose, jos gali naudotis ES muitinės duomenų platformos konkrečiomis paslaugomis ir sistemomis pagal 31 straipsnį. [168 pakeit.]5.Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina 3 ir 4 dalyse nurodyto sąveikumo ir prisijungimo techninių sąlygų taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

38 straipsnisPapildomos informacijos mainai tarp muitinės ir ekonominės veiklos vykdytojų1.Muitinė ir ekonominės veiklos vykdytojai gali keistis bet kuria informacija, kuria keistis pagal muitų teisės aktus konkrečiai nereikalaujama, visų pirma abipusio bendradarbiavimo rizikos nustatymo ir neutralizavimo srityje tikslais. Tokie informacijos mainai gali būti vykdomi pagal rašytinį susitarimą ir apimti muitinės naudojimąsi prieiga prie ekonominės veiklos vykdytojo elektroninių sistemų.2.Jeigu abi šalys nesusitaria kitaip arba jei pagal galiojančias nuostatas nenumatyta kitaip, visa informacija, kurią, bendradarbiaudamos pagal 1 dalį, viena šalis teikia kitai šaliai, yra konfidenciali.

39 straipsnisMuitinės teikiama informacija1.Bet kuris asmuo gali prašyti, kad muitinė pateiktų informaciją apie muitų teisės aktų taikymą. Muitinė gali nepatenkinti tokio prašymo, jeigu jis nėra susijęs su tikrai numatoma vykdyti veikla tarptautinės prekybos prekėmis srityje.2.Muitinė palaiko nuolatinį dialogą su ekonominės veiklos vykdytojais ir kitomis tarptautinėje prekyboje prekėmis dalyvaujančiomis valdžios institucijomis. Ji skatina skaidrumą, užtikrindama muitų teisės aktų, bendro pobūdžio administracinių nurodymų ir prašymų formų prieinamumą, kai tai įmanoma, netaikant mokesčio, taip pat ir internetu.2a. Visapusiška ir patogi naudoti skaitmeninė sąsaja taip pat suteikia prieigą prie visos informacijos, susijusios su autonominėmis priemonėmis, įskaitant tarifus, kvotas, sankcijas ir embargus, siekiant, kad įmonės geriau laikytųsi šių priemonių. Tokiu būdu taip pat skatinamas didesnis įvairių autonominių priemonių nuoseklumas. [169 pakeit.]

40 straipsnisInformacija ir pagrindžiamieji dokumentai1.Pateikdami prekėms įformintai arba norimai įforminti specialiajai muitinės procedūrai atlikti būtinus duomenis ir informaciją arba užtikrindami jų prieinamumą, asmenys turi pateikti tiems duomenims ir informacijai gauti naudotų popieriuje surašytų dokumentų originalų, jei jie egzistuoja, skaitmenines kopijas arba užtikrinti jų prieinamumą.2.Iki 266 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinės deklaracijos pateikimo metu deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje pagrindžiamuosius dokumentus, būtinus taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką.3.Laikoma, kad pagrindžiamieji dokumentai, susiję su Reglamento (ES) 2022/2399 priede išvardytais taikytinais Sąjungos ne muitinės formalumais, buvo pateikti, užtikrintas jų prieinamumas arba deklarantas juos turi, jeigu muitinė, naudodamasi Europos Sąjungos muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistema, reikiamus duomenis gali gauti iš atitinkamų Sąjungos ne muitinės sistemų pagal to reglamento 10 straipsnio 1 dalies a ir c punktus.4.Pagrindžiamuosius dokumentus asmenys taip pat pateikia, kai jų reikia muitinės rizikos valdymui ir muitiniam tikrinimui atlikti.5.Nedarant poveikio kitų muitinės taikomų teisės aktų taikymui, muitinė ekonominės veiklos vykdytojams gali leisti surašyti pagrindžiamuosius dokumentus, nurodytus 3 dalyje.6.Jei dėl konkrečių dokumentų nenurodyta kitaip, suinteresuotasis asmuo, naudodamas muitinei prieinamas ir priimtinas priemones, saugo dokumentus ir informaciją, kad būtų įmanoma atlikti jų muitinį tikrinimą, ne trumpiau kaip trejus metus. Šis laikotarpis skaičiuojamas:a)nuo metų, kuriais prekės buvo išleistos, pabaigos;b)prekių išleidimo į laisvą apyvartą atveju, kai dėl prekių galutinio vartojimo joms taikoma nulinė arba sumažinta importo muito norma, – nuo metų, kuriais tos prekės nustojo būti muitinės priežiūros objektu, pabaigos;c)kitos muitinės procedūros įforminimo prekėms atveju arba prekių laikinojo saugojimo atveju – nuo metų, kuriais atitinkama muitinės procedūra buvo pripažinta įvykdyta arba baigėsi laikinasis saugojimas, pabaigos.7.Nedarant poveikio 182 straipsnio 4 daliai, jeigu atlikus su skola muitinei susijusį muitinį tikrinimą paaiškėja, kad turi būti ištaisytas tam tikras įrašas apskaitoje, ir apie tai pranešama suinteresuotajam asmeniui, dokumentai ir informacija turi būti saugomi trejus metus po šio straipsnio 6 dalyje nurodyto termino pabaigos.8.Jeigu pateikiamas skundas arba pradedamas administracinis ar teismo procesas, dokumentai ir informacija saugomi 1 dalyje nustatytą laikotarpį arba iki skundo nagrinėjimo procedūros arba administracinio ar teismo proceso pabaigos, priklausomai nuo to, kuri iš šių datų yra vėliausia.

IIIa antraštinė dalisES MUITINĖS VIENO LANGELIO APLINKA

40a straipsnisES MUITINĖS VIENO LANGELIO APLINKA1. Sukuriama ES muitinės vieno langelio aplinka. Ji turėtų apimti 29 straipsnyje nurodytą ES muitinės duomenų platformą ir Ia priede nurodytas Sąjungos ne muitinės sistemas.2. Komisija iki Ia priede nustatytų datų sujungia ES muitinės duomenų platformą su Sąjungos ne muitinės sistemomis ir sudaro sąlygas keistis informacija apie jame išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus.3. Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas Ia priedas, kiek tai susiję su Sąjungos ne muitinės formalumais, jų atitinkamomis Sąjungos ne muitinės sistemomis, nustatytomis Sąjungos ne muitų teisės aktuose, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąsajų data.

40b straipsnisVyriausybių tarpusavio skaitmeninis bendradarbiavimas Sąjungos ne muitinės formalumų srityje1. ES CSW-CERTEX apie kiekvieną iš Ia priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų sudaro sąlygas ES muitinės duomenų centrui ir atitinkamoms Sąjungos ne muitinės sistemoms keistis informacija šiais tikslais:a) padaryti atitinkamus duomenis prieinamus muitinei, kad ji automatiškai patikrintų tuos formalumus pagal šį reglamentą;b) padaryti atitinkamus duomenis prieinamus kompetentingoms institucijoms partnerėms, kad jos Sąjungos ne muitinės sistemose vykdytų leidžiamų prekių kiekio valdymo užduotis, atsižvelgdamos į muitinei deklaruotas ir jos išleistas prekes;c) sudaryti sąlygas integruoti muitinei ir kompetentingų institucijų partnerių procedūras ir jas remti, kad formalumai, kurių reikia norint prekėms įforminti pagal muitinės procedūrą arba jas reeksportuoti, ir bendradarbiauti, kiek tai susiję su tikrinimo koordinavimu pagal šio reglamento 43 straipsnio 3 dalį, būtų atliekami visiškai automatizuotu būdu;d) sudaryti sąlygas, kad muitinė ir atitinkamos kompetentingos institucijos partnerės galėtų automatiškai vienos kitoms perduoti visus kitus duomenis, kurių reikalaujama pagal Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi Sąjungos ne muitinės formalumai, nedarant poveikio nacionaliniam tų duomenų naudojimui.2. Kiekvieno iš Ia priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atžvilgiu ES CSW-CERTEX užtikrinamos šios funkcijos:a) suderinama muitų ir ne muitų formalumų srities terminologija, kai tai yra įmanoma, ir nustatoma muitinės procedūra arba reeksportas, kuriems įforminti gali būti naudojamas patvirtinamasis dokumentas, remiantis tame patvirtinamajame dokumente nurodytu kompetentingos institucijos partnerės administraciniu sprendimu; taip patb) prireikus transformuojamas atitinkamiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti reikalaujamų duomenų formatas (nekeičiant jų turinio), kad tie duomenys būtų suderinami su muitinės deklaracija arba reeksporto deklaracija, ir atvirkščiai.3. Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant duomenų elementus, kuriais pagal šio straipsnio 1 dalį turi būti keičiamasi per ES CSW-CERTEX.

40c straipsnisĮmonių tarpusavio skaitmeninis bendradarbiavimas Sąjungos ne muitinės formalumų srityje1. Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustato, kurie iš Ia priede išvardytų Sąjungos ne muitinės formalumų atitinka šiuos kriterijus:a) duomenys, kurie turi būti pateikti muitinei, ir duomenys, kurie turi būti įtraukti į ne muitinės patvirtinamuosius dokumentus, kurių reikalaujama Ia priede išvardytiems Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti, iš dalies sutampa;b) Sąjungoje konkrečiam formalumui išduotų ne muitinės patvirtinamųjų dokumentų skaičius nėra nereikšmingas;c) Ia priede nurodytoje atitinkamoje Sąjungos ne muitinės sistemoje ekonominės veiklos vykdytojus galima identifikuoti pagal jų EORI kodą;d) pagal taikytinus Sąjungos teisės aktus, kurie nėra muitų teisės aktai, pagal 11 straipsnį galima įvykdyti konkretų formalumą per ES muitinės duomenų centrą.2. Jei nustatoma, kad Sąjungos ne muitinės formalumas atitinka 1 dalies kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojai ES muitinės duomenų platformoje gali pateikti integruotą duomenų rinkinį, kuriame pateikiama visa svarbi informacija, reikalinga taikytiniems muitinės formalumams ir Sąjungos ne muitinės formalumams atlikti.3. 2 dalyje nurodytas integruotas duomenų rinkinys laikomas duomenų, kurių kompetentingos institucijos partnerės reikalauja atlikti Ia priede išvardytus Sąjungos ne muitinės formalumus, pateikimu.

40d straipsnisKompetentingų institucijų partnerių naudojimasis EORIKompetentingoms institucijoms partnerėms suteikiama prieiga prie EORI numerio, kad jos, vykdydamos savo pareigas, galėtų patvirtinti atitinkamus duomenis apie ekonominės veiklos vykdytojus.

40e straipsnisES muitinės vieno langelio aplinkos nacionaliniai koordinatoriai Kiekviena valstybė narė paskiria ES muitinės vieno langelio aplinkos nacionalinį koordinatorių. Siekdamas padėti įgyvendinti šį reglamentą, nacionalinis koordinatorius atlieka šias užduotis:a) veikia kaip nacionalinis Komisijos kontaktinis punktas visais klausimais, susijusiais su ES muitinės vieno langelio aplinkos įgyvendinimu; taip patb) skatina ir remia nacionaliniu lygmeniu muitinės ir nacionalinių kompetentingų institucijų partnerių bendradarbiavimą.

40f straipsnisStebėsena ir ataskaitų teikimas1. Komisija reguliariai stebi, kaip veikia ES muitinės vieno langelio aplinka, atsižvelgdama į, inter alia, stebėsenos tikslais svarbią valstybių narių pateiktą informaciją.2. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kiekvienais metais Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai šio reglamento įgyvendinimo ataskaitą. Ataskaita apima Sąjungos ne muitinės formalumų, įtrauktų į Sąjungos teisės aktus ir Komisijos pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, apžvalgą.3. Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d., o vėliau – kas trejus metus 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie atitinkamai pagal 1 ir 2 dalis vykdomą stebėseną ir vertinimą, įskaitant poveikį ekonominės veiklos vykdytojams, visų pirma mažosioms ir vidutinėms įmonėms.[170 pakeit.]

IV antraštinė dalisMUITINĖS PRIEŽIŪRA, MUITINIS TIKRINIMAS IR RIZIKOS VALDYMAS1 skyriusMuitinės priežiūra

41 straipsnisMuitinės priežiūra1.Į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos ar iš jos išvežamos prekės yra muitinės prižiūrimos ir gali būti atliekamas jų muitinis tikrinimas.2.Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės taip toliau prižiūrimos tol, kol nustatomas jų muitinis statusas, kad būtų galima nustatyti jų muitinį statusą. [171 pakeit.]3.Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos.4.Į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos Sąjungos prekės yra muitinės prižiūrimos tol, kol patvirtinamas jų muitinis statusas, išskyrus atvejus, kai joms įforminama galutinio vartojimo procedūra.5.Sąjungos prekės, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra, yra muitinės prižiūrimos šiais atvejais:a)jei prekės yra tinkamos vartoti pakartotinai, jos prižiūrimos ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prekės buvo pirmą kartą pavartotos pagal paskirtį, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;b)prekės prižiūrimos iki tol, kol suvartojamos pagal paskirtį, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;c)prekės prižiūrimos iki tol, kol išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;d)prekės prižiūrimos iki tol, kol suvartojamos ne pagal tą paskirtį, pagal kurią jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma, ir sumokamas prekėms taikytinas importo muitas.6.Sąjungos prekės, kurios išleistos eksportuoti arba kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, yra muitinės prižiūrimos iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, perdavimo valstybės nuosavybėn, sunaikinimo arba iki joms įformintos muitinės deklaracijos arba atitinkamų duomenų apie eksportą pripažinimo negaliojančiais.7.Sąjungos prekės, kurioms įforminta vidinio tranzito procedūra, yra muitinės prižiūrimos iki jų atvežimo į paskirties vietą Sąjungos muitų teritorijoje.8.Muitinės prižiūrimų prekių turėtojas gali, muitinei leidus, bet kuriuo metu tas prekes patikrinti arba paimti jų pavyzdžius, visų pirma jeigu to reikia jų tarifiniam klasifikavimui, muitinei vertei arba muitiniam statusui nustatyti.

42 straipsnisKompetentingos muitinės įstaigos1.Jeigu kituose muitinės taikomuose teisės aktuose nenustatyta kitaip, valstybės narės nustato savo muitinės įstaigų išdėstymą ir kompetenciją.2.Valstybės narės užtikrina, kad tų įstaigų oficialus darbo laikas, atsižvelgus į prekių gabenimo bei pačių prekių pobūdį ir į muitinės procedūras, kurios toms prekėms turi būti įformintos, būtų pagrįstas ir tinkamas, nekliudantis tarptautinio prekių gabenimo srautui ir jo netrikdantis.3.Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso muitinės procedūros įforminimo prekėms priežiūra, yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje įsisteigęs importuotojas arba eksportuotojas, priežiūra.Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso importuotojų ar eksportuotojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, ir importuotojais laikomų asmenų atliekamo muitinės procedūros įforminimo prekėms priežiūra, yra muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso priežiūra vietos, kurioje buvo pateikta arba būtų buvusi pateikta muitinės deklaracija pagal 63 straipsnio 4 dalį, jei nebūtų informacijos teikimo metodo pakeitimo, nustatyto 63 straipsnio 2 dalyje.4.Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso patikimo ir patikrinto verslininko arba importuotoju laikomo asmens įsisteigimo vietos priežiūra:a)prižiūri, kad prekėms būtų įforminta atitinkama muitinės procedūra;b)atlieka muitinį tikrinimą, susijusį su pateiktos informacijos tikrinimu, ir prireikus paprašo papildomų pagrindžiamųjų dokumentų;c)pagrįstais atvejais prašo muitinės įstaigos, kurios kompetencijai priklauso prekių išsiuntimo arba galutinės paskirties vietos priežiūra, atlikti muitinį tikrinimą;d)jeigu yra rizika, dėl kurios reikia imtis veiksmų iškart, kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, arba prieš išvežant jas iš Sąjungos muitų teritorijos, prašo muitinės įstaigos, kurios kompetencijai priklauso prekių įvežimo arba išvežimo vietos priežiūra, atlikti muitinį tikrinimą;e)atlieka muitinės formalumus, susijusius su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, išieškojimu.5.Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso prekių išsiuntimo arba galutinės paskirties vietos priežiūra arba, remiantis 4 dalies d punktu, vietos, kurioje prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją arba iš jos išvežamos, priežiūra, nepažeisdama savo teisės tikrinti į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas ar iš jos išvežamas prekes, atlieka muitinį tikrinimą, kurį atlikti prašo muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso importuotojo įsisteigimo vietos priežiūra, ir pateikia šio tikrinimo rezultatus tai muitinės įstaigai.6.Kompetentingos muitinės įstaigos turi turėti prieigą prie tinkamam teisės aktų taikymui užtikrinti būtinos informacijos.7.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalyje nenurodytų kompetentingų muitinės įstaigų, įskaitant įvežimo muitinės įstaigas ir išvežimo muitinės įstaigas, nustatymo procedūrines taisykles ir 5 dalyje nurodyto muitinės įstaigų tarpusavio bendradarbiavimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyriusMuitinis tikrinimas

43 straipsnisMuitinis tikrinimas1.Nedarant poveikio šios antraštinės dalies 3 skyriaus nuostatų taikymui, muitinė gali atlikti bet kokį muitinį tikrinimą, kuris, jos manymu, yra būtinas, įskaitant atsitiktinės atrankos būdu atliekamą tikrinimą.2.Atliekant muitinį tikrinimą visų pirma gali būti tikrinamos prekės, imami jų pavyzdžiai, tikrinamas bet kurio asmens pateiktų duomenų autentiškumas, vientisumas, tikslumas ir išsamumas, taip pat tai, ar egzistuoja dokumentai ir ar jie autentiški, tikslūs ir galiojantys, tikrinami ekonominės veiklos vykdytojų apskaitos ir prekybos registrai ir duomenų šaltiniai, apžiūrimos transporto priemonės, tikrinamas bagažas ir kitos prekės, kurias gabena arba su savimi turi asmenys, atliekami tarnybiniai tyrimai ir kiti panašūs veiksmai. Kai reikia, muitinis tikrinimas apima elektroninių duomenų apdorojimą, įskaitant ES muitinės duomenų platformai pateiktų duomenų šaltinį.3.Jeigu, be muitinio tikrinimo, turi būti atliekamas ir kitas tų pačių prekių tikrinimas, kurį atlieka kitos valdžios institucijos, muitinė, glaudžiai bendradarbiaudama su tomis valdžios institucijomis, deda pastangas, kad visais įmanomais atvejais šis tikrinimas būtų atliekamas tuo pačiu laiku ir toje pačioje vietoje kaip muitinis tikrinimas (taikant vieno langelio principą), muitinei atliekant koordinatoriaus vaidmenį.

44 straipsnisPateiktų duomenų tikrinimas1.Muitinė, tikrindama asmenų jai pateiktų duomenų tikslumą, gali:a)patikrinti duomenis ir pagrindžiamuosius dokumentus, taip pat įvertinti duomenų šaltinius, kuriuos turi ekonominės veiklos vykdytojai arba kuriuos jų interesais saugo paslaugų teikėjai;b)reikalauti pateikti kitus dokumentus arba duomenis, įskaitant duomenis, kuriuos turi ekonominės veiklos vykdytojai arba kuriuos jų interesais saugo paslaugų teikėjai;c)reikalauti prieigos prie asmens elektroninių registrų;d)tikrinti prekes;e)imti prekių pavyzdžius analizei arba detaliam patikrinimui.2.Muitinė, norėdama patikrinti prekes, paimti jų pavyzdžių arba patikrinti jas vežančias transporto priemones, gali bet kuriuo metu pareikalauti iškrauti ir išpakuoti prekes.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto informacijos tikrinimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

45 straipsnisPrekių tikrinimas ir pavyzdžių ėmimas1.Importuotojas, eksportuotojas ar vežėjas arba, jo atsakomybe, kitas asmuo nuveža prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo vietas, taip pat atlieka visas prekių tvarkymo operacijas, reikalingas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui. Patirtas išlaidas apmoka importuotojas arba eksportuotojas.2.Importuotojas, eksportuotojas arba vežėjas turi teisę dalyvauti ar būti atstovaujamas tikrinant prekes ir imant jų pavyzdžius. Muitinė, pagrįstai manydama, kad tai būtina, gali reikalauti, kad importuotojas, eksportuotojas ar vežėjas arba jo atstovas dalyvautų tikrinant prekes ar imant jų pavyzdžius arba suteiktų muitinei pagalbą, būtiną tokiam tikrinimui arba pavyzdžių ėmimui palengvinti.3.Jeigu pavyzdžiai imami laikantis galiojančių nuostatų, muitinė neprivalo mokėti jokios kompensacijos už jų paėmimą, tačiau apmoka pavyzdžių analizės arba tikrinimo išlaidas.4.Jeigu tikrinama tik dalis prekių arba imami tik dalies prekių pavyzdžiai, dalinio prekių tikrinimo arba pavyzdžių analizės ar tikrinimo rezultatai taikomi visoms toje pačioje siuntoje esančioms prekėms.Tačiau importuotojas arba eksportuotojas, manydamas, kad dalinio prekių tikrinimo arba paimtų pavyzdžių analizės arba tikrinimo rezultatų negalima taikyti likusiai atitinkamų prekių daliai, gali reikalauti, kad prekės būtų toliau tikrinamos arba imami papildomi pavyzdžiai. Toks reikalavimas patenkinamas, jeigu prekės nebuvo išleistos arba jeigu importuotojas arba eksportuotojas įrodo, kad išleistos prekės niekaip nepakeistos.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto prekių tikrinimo ir pavyzdžių ėmimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

46 straipsnisTikrinimo rezultatai1.Importuotojo, eksportuotojo ar vežėjo pateiktų duomenų tikrinimo rezultatais remiamasi taikant nuostatas, reglamentuojančias prekėms įformintos muitinės procedūros atlikimo tvarką.2.Jeigu pateikti duomenys nebuvo patikrinti, 1 dalis taikoma remiantis importuotojo arba eksportuotojo pateiktais duomenimis.3.Muitinės atlikto tikrinimo rezultatai visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią įrodomąją galią.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto tikrinimo rezultatų vertinimo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

47 straipsnisIdentifikavimo priemonės1.Muitinė arba, atitinkamais atvejais, muitinės leidimą gavę ekonominės veiklos vykdytojai imasi priemonių, reikalingų prekėms identifikuoti, jeigu tokio identifikavimo reikia siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi nuostatų, reglamentuojančių atitinkamos muitinės procedūros, kurią norima įforminti toms prekėms, atlikimo tvarką.Tos identifikavimo priemonės visoje Sąjungos muitų teritorijoje turi tokią pačią teisinę galią.2.Teisę nuimti arba sunaikinti ant prekių, jų pakuočių arba transporto priemonių uždėtus identifikavimo ženklus turi tik muitinė arba muitinės leidimą gavę kiti asmenys, išskyrus atvejus, kai juos nuimti arba sunaikinti būtina susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba dėl force majeure, norint išsaugoti prekes arba transporto priemones.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato, kurios priemonės laikytinos šiame straipsnyje nurodytomis identifikavimo priemonėmis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

48 straipsnisPo prekių išleidimo atliekamas tikrinimas1.Siekdama muitinio tikrinimo tikslų, muitinė gali po prekių išleidimo:a)tikrinti pateiktų duomenų tikslumą ir išsamumą, ar egzistuoja ir ar yra autentiški, tikslūs ir galiojantys pagrindžiamieji dokumentai;b)tikrinti ekonominės veiklos vykdytojo apskaitos ir kitus registrus, susijusius su operacijomis, atliktomis su atitinkamomis prekėmis, arba su ankstesnėmis ar paskesnėmis prekybos šiomis prekėmis operacijomis;c)tikrinti tokias prekes ir imti jų pavyzdžius, jeigu dar įmanoma tai padaryti;d)įvertinti veiklos vykdytojo sistemą, kad patikrintų, ar jis vykdo pareigą pateikti duomenis arba užtikrinti jų prieinamumą ES muitinės duomenų platformoje.2.Toks tikrinimas gali būti atliekamas importuotojo, eksportuotojo arba prekių turėtojo, taip pat bet kurio kito asmens, tiesiogiai arba netiesiogiai per verslą susijusio su minėtomis operacijomis arba dėl verslo turinčio tuos dokumentus ir duomenis, patalpose.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato priemones, taikomas 1 dalyje nurodytam tikrinimui, įskaitant tikrinimą tais atvejais, kai operacijos atliekamos daugiau nei vienoje valstybėje narėje, ir susijusias su audito ir kitų tinkamų metodikų taikymu atliekant tokį tikrinimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 262 straipsnio 4 dalį.

49 straipsnisSąjungos vidaus reisai oro ir jūrų transportu1.Sąjungos vidaus reisais oro ir jūrų transportu vykstančių asmenų rankinio ir registruoto bagažo muitinis tikrinimas arba įforminimas atliekamas tik tais atvejais, kai toks tikrinimas ar įforminimas numatytas muitų teisės aktuose.2.1 dalis taikoma nedarant poveikio:a)su saugumu ir sauga susijusiems tikrinimams;b)su kitais muitinės taikomais teisės aktais susijusiam tikrinimui.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato uostus ir oro uostus, kuriuose atliekamas muitinis tikrinimas ir formalumai taikomi:a)asmenų rankiniam ir registruotam bagažui, kai tie asmenys:i)skrenda orlaiviu, atskridusiu iš ne Sąjungos oro uosto ir po nusileidimo Sąjungos oro uoste toliau skrendančiu į kitą Sąjungos oro uostą;ii)skrenda orlaiviu, kuris prieš toliau skrisdamas į ne Sąjungos oro uostą nusileidžia Sąjungos oro uoste;iii)tuo pačiu laivu vyksta maršrutu, kurį sudaro kelios susijungiančios tiesioginio plaukimo iš vieno jūrų uosto į kitą atkarpos, o išvykimo jūrų uostas, tarpinio sustojimo jūrų uostas arba paskirties jūrų uostas yra ne Sąjungos jūrų uostas;iv)vyksta pramoginiu laivu ir turistiniu arba verslo orlaiviu;b)rankiniam ir registruotam bagažui, kuris:i)į Sąjungos oro uostą atskraidinamas orlaiviu, atskrendančiu iš ne Sąjungos oro uosto, ir tame Sąjungos oro uoste perkraunamas į kitą orlaivį, skrendantį Sąjungos vidaus reisu;ii)Sąjungos oro uoste pakraunamas į Sąjungos vidaus reisu skrendantį orlaivį, kad kitame Sąjungos oro uoste būtų perkrautas į orlaivį, kurio paskirties oro uostas yra ne Sąjungos oro uostas.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyriusMuitinės rizikos valdymas

50 straipsnisBendrieji principai1.Muitinė, remdamasi rizikos valdymu ir visų pirma automatizuota rizikos analize, nusprendžia, ar prekėms, ekonominės veiklos vykdytojams ir tiekimo grandinėms taikytinas muitinis tikrinimas arba kitos rizikos mažinimo priemonės, ir jei taip, kur ir kada bus atliktas tas tikrinimas ir bus taikomos kitos rizikos mažinimo priemonės.2.Komisija, ES muitinė ir muitinės, vadovaudamosi šio skyriaus nuostatomis, taiko muitinės rizikos valdymą siekdamos diferencijuoti visos rizikos, susijusios su prekėmis, ekonominės veiklos vykdytojais ir tiekimo grandinėmis, lygmenis.3.Muitinės rizikos valdymas apima bent šią, kai tinkama, cikliškai vykdomą veiklą:a)atitinkamų duomenų, prieinamų ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamų iš kitų šaltinių, įskaitant atitinkamus duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė kompetentingų valdžios institucijų, rinkimą, apdorojimą, mainus ir analizę; [172 pakeit.]b)rizikos nustatymą, analizę, įvertinimą ar prognozavimą, be kita ko, taikant statistinius ir predikcinius metodus ir remiantis atsitiktinės atrankos būdu atliekamais tikrinimais;c)reikiamų rizikos valdymo priemonių rengimą, įskaitant bendrų prioritetinių tikrinimo sričių, bendrų rizikos kriterijų bei standartų ir priežiūros strategijų nustatymą;d)veiksmų parinkimą ir taikymą, įskaitant tinkamų rizikos mažinimo priemonių ir muitinio tikrinimo parinkimą;e)grįžtamosios informacijos apie rizikos valdymo įgyvendinimą ir tikrinimo veiklą rinkimą;f)rizikos valdymo ir tikrinimo veiklos stebėseną ir peržiūrą siekiant juos gerinti.4.Rizikos mažinimo priemonės, be kita ko, gali būti šie veiksmai:a)nurodyti vežėjui arba eksportuotojui nepakrauti ar nevežti prekių;b)pareikalauti pateikti papildomos informacijos ar imtis veiksmų;c)nustatyti situacijas, kai veiksmų imtis tikslinga kitai muitinei;d)rekomenduoti tinkamiausią vietą ir priemones tikrinimui atlikti;e)nustatyti prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos maršrutą ir terminą.4a. Priimdama sprendimus, susijusius su 2 dalyje nurodytu muitinės rizikos valdymu, muitinė atsižvelgia į tai, kad importuotojas, eksportuotojas arba importuotoju laikomas asmuo nesilaiko kitų muitinės taikomų teisės aktų, kurie yra nacionalinės teisės dalis ir apie kuriuos kompetentingos institucijos pranešė muitinei. Į tą neatitiktį atsižvelgiama nustatant atitinkamo importuotojo, eksportuotojo arba importuotoju laikomo asmens rizikos profilį. [173 pakeit.]

51 straipsnisFunkcijos ir atsakomybė1.Komisija gali nustatyti nustato bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus bei, kai būtina, standartus, taikomus bet kurios rūšies rizikai, įskaitant su finansiniais interesais susijusią riziką, tačiau ja neapsiribojant. [174 pakeit.]2.Nedarant poveikio šio straipsnio 6 dalies f punkto ir 43 straipsnio taikymui, Komisija gali nustatyti konkrečias kitų muitinės taikomų teisės aktų sritis, kuriose muitinės rizikos valdymas ir muitinis tikrinimas būtų atliekami prioritetine tvarka.3.Komisija gali:a)ES muitinei pateikti rizikos valdymo projektų ir priežiūros strategijų politikos gaires;b)prašyti ES muitinės atlikti rizikos valdymo veiklos vykdymo periodinį arba ad hoc vertinimą;c)prašyti ES muitinės parengti priežiūros strategiją bet kurios rūšies rizikai valdyti arba atlikti grėsmių vertinimą.4.Siekdama 1–3 dalyse nurodytų tikslų, Komisija gali rinkti, apdoroti ir analizuoti duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių, įskaitant duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė valdžios institucijų.5.ES muitinė vykdo Sąjungos lygmens rizikos valdymo veiklą, vadovaudamasi 3 dalies a punkte nurodytomis muitinės politikos gairėmis ir 2 dalyje nurodytais prioritetais. Ji:a)renka, apdoroja ir analizuoja duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių, įskaitant duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė valdžios institucijų;b)padeda Komisijai nustatyti bendras prioritetines tikrinimo sritis ir bendrus rizikos kriterijus ir standartus, remdamasi rizikos valdymo veiklos žiniomis ir technine patirtimi;c)gavusi prašymą pagal 3 dalį, rengia priežiūros strategijas, kai tinkama – kartu su kitomis nei muitinė valdžios institucijomis, ir atlieka grėsmių vertinimą;d)siekdama šioje antraštinėje dalyje nustatytų tikslų, pagal 53 straipsnį keičiasi atitinkamais duomenimis su muitinėmis ir kitomis valdžios institucijomis, kai įmanoma – per ES muitinės duomenų platformą;e)rengia ir įgyvendina bendrą rizikos analizę, siekdama muitinėms pateikti rizikos signalus, rizikos analizės rezultatus ir, kai tikslinga, tikrinimo rekomendacijas ir nurodyti kitas rizikos mažinimo priemones, be kita ko, skirtas Komisijos nustatytoms bendroms prioritetinėms tikrinimo sritims ir bendriems rizikos kriterijams ir standartams taikyti ir krizinėms situacijoms valdyti;f)nustačiusi arba įtarusi sukčiavimo atvejus, informuoja OLAF ir pateikia jai visą su tais atvejais susijusią būtiną informaciją. Europolas taip pat informuojamas neviršijant Europolo įgaliojimų. [175 pakeit.]5a. ES muitinė gali paprašyti Europolo prisidėti prie 5 dalies e punkte nurodytos rizikos analizės, kad būtų nustatytos bendros prioritetinės kontrolės sritys ir bendri rizikos kriterijai bei standartai, neviršijant Europolo įgaliojimų. [176 pakeit.]6.Muitinė, naudodama duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių:a)renka, apdoroja ir analizuoja duomenis, prieinamus ES muitinės duomenų platformoje ir gaunamus iš kitų šaltinių, įskaitant duomenis, gaunamus iš kitų nei muitinė valdžios institucijų;b)vykdo nacionalinę rizikos valdymo veiklą, įskaitant rizikos analizę, bendradarbiavimą ir informacijos apie rizikos valdymą mainus su atitinkamomis nacionalinėmis valdžios institucijomis ir rizikos mažinimo priemonių taikymą;c)įdiegia nacionalinius procesus, būtinus bendriems rizikos kriterijams ir standartams ir bendroms prioritetinėms tikrinimo sritims taikyti;d)naudoja ES muitinės pateiktus rizikos signalus, rizikos analizės rezultatus ir tikrinimo rekomendacijas;e)kitų valstybių narių muitinėms teikia tikrinimo rekomendacijas ir nurodo kitas tinkamas rizikos mažinimo priemones;f)priima sprendimus dėl tikrinimo;g)atlieka tikrinimą pagal šios antraštinės dalies 2 skyrių ir taikytinus bendrus rizikos kriterijus ir standartus;h)tuo atveju, kai nevykdo tikrinimo rekomendacijos, pateikia ES muitinei pagrindimą.7.ES muitinė kas ketvirtį ir, jei reikia arba jei to prašo Komisija, ad hoc informuoja Komisiją apie rizikos valdymo veiklą ir jos rezultatus. Ji pateikia Komisijai visą reikiamą susijusią informaciją.8.Iki 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos šiame straipsnyje nurodytas ES muitinės atliekamas rizikos valdymo užduotis gali atlikti Komisija.8a. Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatoma, kuri informacija turi apimti pagrindimą, kodėl 6 dalies h punkte nurodyta kontrolė nevykdoma. [177 pakeit.]

52 straipsnisBendri rizikos kriterijai ir standartai1.Bendri rizikos kriterijai ir standartai apima visus šiuos elementus:a)rizikos aprašymą;b)rizikos veiksnius arba rodiklius, naudotinus atrenkant prekes arba ekonominės veiklos vykdytojus muitiniam tikrinimui;c)muitinio tikrinimo, kurį turi atlikti muitinė, pobūdį;d)rizikos analizės ir rizikos mažinimo priemonių taikymą tiekimo grandinėje, įskaitant prašymus pateikti informacijos ir nurodymą nepakrauti ar nevežti prekių;e)c punkte nurodyto muitinio tikrinimo trukmę.2.Nustatant bendrus rizikos kriterijus ir standartus, atsižvelgiama į visus šiuos elementus:a)proporcingumą rizikai;b)taikytinų tikrinimo veiksmų skubumą;c)pagrįstai tikėtiną poveikį prekybos srautams ir atskirų valstybių narių tikrinimo ištekliams.

53 straipsnisRizikos valdymui ir muitiniam tikrinimui svarbi informacija1.Visa informacija apie riziką, rizikos signalai, rizikos analizės rezultatai, tikrinimo rekomendacijos, sprendimai dėl tikrinimo ir tikrinimo rezultatai fiksuojami veiklos procese, su kuriuo yra susiję, ir ES muitinės duomenų platformoje, nepriklausomai nuo to, ar jie yra grindžiami nacionaline arba bendra rizikos analize, ar atsitiktine atranka. Muitinės informacija apie riziką dalijasi tarpusavyje, su ES muitine, ir su Komisija ir su Europolu, neviršijant Europolo įgaliojimų. [178 pakeit.]2.Muitinės, ES muitinė ir Komisija turi teisę apdoroti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus elementus pagal savo funkcijas ir atsakomybę, nurodytas 51 ir 54 straipsniuose.3.ES muitinė, kai įmanoma, naudojasi ES muitinės duomenų platforma duomenims, dokumentams arba informacijai, kuriuos ES muitinė, Komisija arba muitinės nustatė kaip svarbius rizikos valdymui, rinkti iš kitų šaltinių arba sąveikai su tais šaltiniais vykdyti.4.Iki 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos šiame straipsnyje nurodytas ES muitinės užduotis atlieka Komisija.

54 straipsnisMuitinės rizikos valdymo įvertinimas1.Komisija, bendradarbiaudama su ES muitine ir muitinėmis, ne rečiau kaip kas dvejus kartą per metus įvertina rizikos valdymo įgyvendinimą, kad būtų nuolat didinamas jo operacinis ir strateginis efektyvumas ir veiksmingumas; ir kiekviena vertinimą paskelbia. Komisija taip pat gali atlikti vertinimą tada, kai, jos manymu, tai yra būtina, ir atlikti jį nuolat. [179 pakeit.]2.Šiuo tikslu ES muitinė renka ir analizuoja atitinkamą informaciją ir atlieka visą būtiną veiklą. ES muitinė gali vienos ar daugiau valstybių narių paprašyti periodiškai teikti susijusias ataskaitas arba pateikti tokią ataskaitą ad hoc.3.Siekdama šio tikslo ir vykdydama savo funkcijas ir pareigas pagal šią antraštinę dalį, Komisija gali apdoroti visą atitinkamą informaciją, prieinamą per ES muitinės duomenų platformą, ir paprašyti daugiau informacijos iš ES muitinės ir nacionalinių valdžios institucijų.4.Nustatydama bendrus rizikos kriterijus ir standartus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis, Komisija, kai aktualu, atsižvelgia į vertinimą, atliktą pagal šį straipsnį.

55 straipsnisĮgyvendinimo įgaliojimų suteikimas1.Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina suderinto muitinio tikrinimo ir rizikos valdymo taikymo užtikrinimo priemones, įskaitant informacijos mainus ir šioje antraštinėje dalyje nurodytų bendrų rizikos kriterijų ir standartų ir bendrų prioritetinių tikrinimo sričių nustatymą. Tomis priemonės nustatomi bent šie elementai:a)su rizikos valdymu ir tikrinimu susijusi informacija, kuri turi būti fiksuojama ES muitinės duomenų platformoje ir apima informaciją apie riziką, rizikos analizės rezultatus, tikrinimo rekomendacijas, sprendimus dėl tikrinimo ir tikrinimo rezultatus, ir teisės turėti prieigą prie tokios informacijos ir ją apdoroti;b)procedūrinės priemonės, susijusios su esamų muitinės informacinių sistemų naudojimu ir prieiga prie jų pereinamuoju laikotarpiu ir su ES muitinės duomenų platformos sąveikumo su kitomis sistemomis valdymu;c)procedūrinės priemonės, susijusios su duomenų teikimo reikalavimų taikymu atliekant tikrinimą po prekių išleidimo ir atsitiktinės atrankos būdu atliekamą tikrinimą;d)ES muitinės, kitų konkrečių Sąjungos institucijų, įstaigų bei organų ir nacionalinių kompetentingų institucijų tarpusavio bendradarbiavimo, įskaitant informacijos mainus, tvarka;e)vykdant konkretų rizikos valdymo procesą, kuris gali būti susijęs su daugiau nei viena valstybe nare, atsakingos muitinės nustatymas;f)su daugiau nei viena valstybe nare susijusio tikrinimo, įskaitant po prekių išleidimo atliekamą tikrinimą, procedūriniai aspektai ir rezultatų, gautų paėmus prekių pavyzdžius ir atlikus kitus tikrinimo veiksmus, prieinamumas suinteresuotoms muitinėms;g)muitinių dalijimosi informacija apie riziką tarpusavyje, su ES muitine ir su Komisija tvarka;h)51 straipsnio 1 bei 2 dalyse ir 52 straipsnyje nurodytos bendros prioritetinės tikrinimo sritys ir bendri rizikos kriterijai ir standartai, įskaitant skubaus jų taikymo, kai būtina, sąlygas.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.2.Jeigu su tokiomis priemonėmis, įskaitant skubaus jų taikymo siekiant veiksmingai reaguoti į krizę arba incidentus, galinčius kelti riziką saugai arba saugumui, sąlygas, susijusiais atvejais to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, deramai pagrįstų būtinybe skubiai atnaujinti bendrą rizikos valdymą ir priderinti informacijos mainus, bendrus rizikos kriterijus ir standartus ir bendras prioritetines tikrinimo sritis prie rizikos pokyčių, Komisija, laikydamasi 262 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros, priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

V antraštinė dalisMUITINĖS PROCEDŪROS ĮFORMINIMAS PREKĖMS1 skyriusPrekių muitinis statusas

56 straipsnisPrielaida, kad prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą1.Laikoma, kad visos Sąjungos muitų teritorijoje esančios prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad jos nėra Sąjungos prekės.2.Konkrečiais atvejais, kai 1 dalyje išdėstyta prielaida netaikoma, Sąjungos prekių muitinį statusą reikia įrodyti.3.Konkrečiais atvejais prekės, gautos tik Sąjungos muitų teritorijoje, neturi Sąjungos prekių muitinio statuso, jeigu jos gautos iš laikinai saugomų prekių arba iš prekių, kurioms įforminta išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra, laikinojo įvežimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)konkrečius atvejus, kai netaikoma 1 dalyje išdėstyta prielaida;b)palengvinto Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo patvirtinimo sąlygas;c)konkrečius atvejus, kai 3 dalyje nurodytos prekės neturi Sąjungos prekių muitinio statuso.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato Sąjungos prekių muitinio statuso įrodymo pateikimo ir tikrinimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

57 straipsnisSąjungos prekių muitinio statuso praradimasSąjungos prekės tampa ne Sąjungos prekėmis šiais atvejais:a)kai jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, jeigu netaikomos vidinio tranzito taisyklės;b)kai joms įforminama išorinio tranzito procedūra, saugojimo procedūra arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, jeigu muitų teisės aktai tai leidžia;c)kai joms įforminama galutinio vartojimo procedūra ir jos vėliau arba perduodamos valstybės nuosavybėn, arba sunaikinamos ir po jų sunaikinimo lieka atliekų;d)kai išleidus prekes jų išleidimo į laisvą apyvartą deklaracija pripažįstama negaliojančia.

58 straipsnisLaikinai iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamos Sąjungos prekės1.112 straipsnio 2 dalies b, c, d ir e punktuose nurodytais atvejais prekės nepraranda jų turimo Sąjungos prekių muitinio statuso tik tuomet, kai tas statusas nustatomas muitų teisės aktuose nustatytu būdu ir laikantis juose nustatytų sąlygų.2.Konkrečiais atvejais Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą ir laikinai išvežamos iš tos teritorijos neįforminus joms muitinės procedūros ir nesikeičiant jų muitiniam statusui.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kai nesikeičia šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prekių muitinis statusas.

2 skyriusĮforminimas ir išleidimas

59 straipsnisMuitinės procedūros įforminimas prekėms1.Importuotojai, eksportuotojai ir procedūros vykdytojai, norintys prekėms įforminti muitinės procedūrą, pateikia atitinkamai procedūrai įforminti būtinus duomenis arba užtikrina jų prieinamumą, kai tik juos turi ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą.2.Importuotojais laikomi asmenys informaciją apie nuotolinę prekybą prekėmis, kurios turi būti importuotos į Sąjungos muitų teritoriją, pateikia arba jos prieinamumą užtikrina ne vėliau kaip kitą dieną po tos dienos, kai buvo gautas mokėjimas, ir bet kuriuo atveju prieš prekių išleidimą.3.Nukrypstant nuo 1 dalies, deramai pagrįstomis aplinkybėmis, susijusiomis su pagrindžiamaisiais dokumentais arba galutinės prekių vertės nustatymu, muitinė gali leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams dalį duomenų, išskyrus išankstinę informaciją apie krovinį, pateikti po prekių išleidimo. Importuotojas arba eksportuotojas nepateiktą informaciją turi pateikti per konkretų terminą.4.Prekėms muitinės procedūra įforminama jas išleidžiant. Jeigu nenustatyta kitaip, išleidimo data yra ta data, kuri turi būti naudojama taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuri įforminama prekėms, atlikimo tvarką, ir atliekant visus kitus importo ar eksporto formalumus.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant duomenis bei informaciją, nurodytus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir konkrečius duomenis, kuriuos galima pateikti po prekių išleidimo, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje, bei tokių duomenų pateikimo terminą.

60 straipsnisPrekių išleidimas1.Muitinė, kurios kompetencijai priklauso muitinės procedūros įforminimas prekėms pagal 42 straipsnio 3 dalį, sprendžia dėl prekių išleidimo, atsižvelgdama į rizikos analizės, atliktos pagal importuotojo arba eksportuotojo pateiktus duomenis, rezultatus ir, kai taikoma, į tikrinimo rezultatus.2.Prekės išleidžiamos, jei įvykdytos šios sąlygos:a)importuotojas, atsakingas asmuo arba eksportuotojas atsako už prekes; [180 pakeit.]b)muitinei buvo pateikta visa jos reikalaujama informacija ir būtiniausia informacija, reikalinga atitinkamai procedūrai įforminti, arba užtikrintas tokios informacijos prieinamumas;c)įvykdytos atitinkamos procedūros įforminimo prekėms sąlygos pagal 88, 118, 132 ir 135 straipsnius;d)prekės nebuvo atrinktos patikrinti.3.Muitinė neišleidžia prekių nė vienu iš šių atvejų:a)jei neįvykdytos atitinkamos procedūros įforminimo prekėms sąlygos, įskaitant toms prekėms taikomus Sąjungos ne muitinės formalumus, apibrėžtus Reglamento (ES) 2022/2399 2 straipsnio 11 punkte;b)jeigu turi įrodymų, kad prekės neatitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai tuose teisės aktuose reikalaujama iš anksto pasikonsultuoti su kitomis valdžios institucijomis; [181 pakeit.]ba) jeigu pagal kitus teisės aktus reikalaujama konsultuotis su kitomis valdžios institucijomis; [182 pakeit.]c)jeigu turi įrodymų, kad pateikti duomenys yra netikslūs.4.Muitinė sustabdo prekių išleidimą bet kuriuo iš šių atvejų:a)jei turi pagrindo manyti, kad prekės neatitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimų arba kelia didelę grėsmę žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ir gyvybei, aplinkai arba kitiems viešiesiems interesams, įskaitant finansinius interesus, arbab)jei to paprašė kitos valdžios institucijos pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus.5.Kai prekių išleidimas sustabdomas pagal 4 dalį, muitinė pasikonsultuoja su kitomis valdžios institucijomis, jei to reikalaujama kituose susijusiuose muitinės taikomuose teisės aktuose, ir:a)neišleidžia prekių, jei to paprašo kitos valdžios institucijos pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus, arbab)išleidžia prekes, jei nėra pagrindo manyti, kad nebuvo įvykdyti kituose muitinės taikomuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai ir formalumai, susiję su prekių išleidimu, ir:i)kitos valdžios institucijos pritaria išleidimui arbaii) kitos valdžios institucijos nepateikia atsakymo per kituose susijusiuose muitinės taikomuose teisės aktuose nustatytą terminą, arba [183 pakeit.]iii)kitos valdžios institucijos informuoja muitinę, kad reikia daugiau laiko įvertinti, ar prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus, su sąlyga, kad jos neprašo pratęsti sustabdymo, o importuotojas, atsakingas asmuo arba eksportuotojas muitinei užtikrina galimybę visiškai atsekti tas prekes 15 dienų nuo kitų valdžios institucijų pateikto pranešimo prekes arba iki tol, kol kitos valdžios institucijos atliks savo tikrinimą ir jo rezultatus pateiks importuotojui, atsakingam asmeniui arba eksportuotojui, priklausomai nuo to, kuri data ankstesnė. Muitinė galimybę atsekti prekes suteikia kitoms valdžios institucijoms. [184 pakeit.]6.Nedarant poveikio kitiems susijusiems Nepažeidžiant atitinkamų kitų muitinės taikomiems taikomų teisės aktams aktų, laikoma, kad muitinė išleido prekes, jei neatrinko jų tikrinti per pagrįstą laikotarpį po to, kai jeigu jos nepasirinko jų jokiam tikrinimui kuo greičiau, bet ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo: [185 pakeit.]a)importuotojais laikomų asmenų prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją arbab)importuotojų prekės buvo atvežtos į galutinę paskirties vietą, arbac)eksportuotojas išsiuntė išankstinę išvežimo informaciją.7.Muitinė, sustabdžiusi prekių išleidimą pagal 4 dalį arba jų neišleidusi pagal 3 dalį arba 5 dalies a punktą, savo sprendimą ir, kai taikoma, kitą informaciją, kurios reikalaujama pagal Sąjungos teisę, užfiksuoja ES muitinės duomenų platformoje. Ši informacija turi būti prieinama kitoms muitinėms.8.Muitinei neišleidus prekių pagal 3 arba 5 dalį:a)jeigu kitos valdžios institucijos neprieštarauja, tada prekėms gali būti įforminta kita muitinės procedūra nurodant, kad taikant ankstesnę muitinės procedūrą tos prekės buvo neišleistos;b)jeigu kitos valdžios institucijos prieštarauja, kad prekėms būtų įforminta viena ar daugiau muitinės procedūrų, muitinė tą informaciją užfiksuoja ES muitinės duomenų platformoje ir imasi atitinkamų veiksmų.9. Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 6 dalyje nurodytus pagrįstus laikotarpius. [186 pakeit.]

61 straipsnisPrekių išleidimas, vietoje muitinės atliekamas patikimo ir patikrinto verslininko1.Nukrypstant nuo 60 straipsnio 1 dalies, muitinė gali leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams išleisti prekes vietoj muitinės, tas prekes gavus importuotojo, savininko arba gavėjo verslo vietoje arba išsiuntus iš eksportuotojo, savininko arba siuntėjo verslo vietos, jeigu muitinei pateikiami atitinkamai procedūrai būtini duomenys ir tikralaikė informacija apie prekių atvežimą arba išsiuntimą arba užtikrinamas tų duomenų ir informacijos prieinamumas.2.Nedarant poveikio 43 straipsnio taikymui, muitinė gali leisti patikimiems ir patikrintiems verslininkams atlikti tam tikrą muitinės prižiūrimų prekių tikrinimą. Tais atvejais, kai prekėms taikomi kiti muitinės taikomi teisės aktai, muitinė, prieš suteikdama tokį leidimą, konsultuojasi su kitomis valdžios institucijomis ir gali su jomis suderinti tikrinimo planą.3.Kai 2 dalyje nurodytas patikimas ir patikrintas verslininkas turi pagrindo manyti, kad prekės neatitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimų, jis nedelsdamas informuoja muitinę ir, kai taikoma, kitas valdžios institucijas. Tokiu atveju dėl prekių išleidimo sprendžia muitinė.4.Muitinė gali bet kada pareikalauti, kad patikimas ir patikrintas verslininkas pateiktų prekes patikrinti muitinės įstaigoje arba toje vietoje, kur prekes ketinta išleisti.5.Jeigu muitinė nustatė, kad kilo nauja didelė finansinė rizika arba susidarė kita konkreti situacija, susijusi su leidimu prekes išleisti vietoj muitinės, ji gali konkrečiam laikotarpiui suspenduoti įgaliojimus išleisti prekes vietoj muitinės ir informuoja apie tai patikimą ir patikrintą verslininką. Tokiais atvejais dėl prekių išleidimo sprendžia muitinė.

62 straipsnisMuitinės procedūros įforminimo prekėms informacijos keitimas ir pripažinimas negaliojančia1.Importuotojas ir eksportuotojas pataiso vieną ar daugiau prekėms įforminant muitinės procedūrą jau pateiktų duomenų elementų, jei sužino, kad pasikeitė atitinkama informacija jų registruose, arba kai jiems tai padaryti nurodo muitinė arba juos informuoja apie duomenų tikslumo, išsamumo ar kokybės problemą, išskyrus atvejus, kai muitinė pranešė ketinanti patikrinti prekes, nustatė, kad pateikti duomenys yra neteisingi, arba prekės jau pateiktos muitinei.2.Importuotojas ir eksportuotojas pripažįsta prekėms įforminant muitinės procedūrą pateiktus duomenis negaliojančiais, kai tik sužino, kad prekės nebus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją arba nebus iš jos išvežtos. Muitinė pripažįsta prekėms įforminant muitinės procedūrą pateiktus duomenis negaliojančiais, jeigu praėjus 200 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas, prekės nebuvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją arba nebuvo iš jos išvežtos.3.Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyto informacijos taisymo ir pripažinimo negaliojančia procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyriusPereinamojo laikotarpio nuostatos

63 straipsnisPrekių muitinės deklaracija1.Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos visos prekės, kurioms norima įforminti muitinės procedūrą, nurodomos muitinės deklaracijoje, pateiktoje atitinkamai procedūrai įforminti.2.Nuo 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos importuotojai, eksportuotojai ir tranzito procedūros vykdytojai, norėdami prekėms įforminti muitinės procedūrą, gali pateikti muitinės deklaraciją arba gali susijusią atitinkamai procedūrai įforminti būtiną informaciją pateikti ar jos prieinamumą užtikrinti, naudodamiesi ES muitinės duomenų platforma. Nuo 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos importuotojai, eksportuotojai ir tranzito procedūros vykdytojai, norėdami prekėms įforminti muitinės procedūrą, atitinkamai procedūrai įforminti būtiną informaciją pateikia ar jos prieinamumą užtikrina, naudodamiesi ES muitinės duomenų platforma.3.Konkrečiais atvejais muitinės deklaracija gali būti pateikta naudojantis neelektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.4.Muitinės deklaracija pateikiama vienai iš šių muitinės įstaigų, atsižvelgiant į aplinkybes:a)muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos Sąjungos muitų teritorijoje, į kurią prekės atvežamos pirmiausia, priežiūra, arbab)muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso jūrų ar oro transportu atvežamų prekių iškrovimo vietos priežiūra;c)paskirties muitinės įstaigai pagal tranzito procedūrą, jeigu prekės į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos įforminus tranzito procedūrą;d)muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje yra prekės, kurioms norima įforminti tranzito procedūrą, priežiūra;e)muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo (muitinės formalumų supaprastinimas), turinčio leidimą taikyti centralizuotą muitinį įforminimą, įsisteigimo vietos priežiūra;f)muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje yra prekės, kurias ketinama išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos, priežiūra.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kai pagal šio straipsnio 2 dalį muitinės deklaracija gali būti pateikta naudojantis neelektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis.6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato:a)muitinės deklaracijos pateikimo 3 dalyje nurodytais atvejais tvarką;b)4 dalyje nenurodytų kompetentingų muitinės įstaigų, įskaitant įvežimo muitinės įstaigas ir išvežimo muitinės įstaigas, nustatymo taisykles.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

64 straipsnisStandartinė muitinės deklaracija1.Standartinėse muitinės deklaracijose pateikiami visi duomenys, būtini taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką.2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 straipsnyje nurodytos standartinės muitinės deklaracijos pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

65 straipsnisSupaprastinta deklaracija1.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė gali sutikti, kad asmuo prekėms taikytinai muitinės procedūrai įforminti naudotų supaprastintą deklaraciją, galėdamas joje nepateikti tam tikrų duomenų arba neturėdamas tam tikrų 40 straipsnyje nurodytų pagrindžiamųjų dokumentų.2.Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos muitinė gali leisti reguliariai naudoti supaprastintą deklaraciją.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 2 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato supaprastintos deklaracijos pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

66 straipsnisPapildoma deklaracija1.Supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 65 straipsnį arba įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus pagal 73 straipsnį atveju deklarantas kompetentingai muitinės įstaigai per konkretų laikotarpį pateikia papildomą deklaraciją, kurioje nurodo duomenis, reikalingus atitinkamai muitinės procedūrai įforminti.Supaprastintos deklaracijos pateikimo pagal 65 straipsnį atveju deklarantas per konkretų laikotarpį turi turėti ir laikyti muitinės žinioje būtinus tą deklaraciją pagrindžiančius dokumentus.Papildoma deklaracija gali būti apibendrinta, periodinė arba suvestinė.2.Nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją atleidžiama šiais atvejais:a)kai prekėms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra;b)kitais konkrečiais atvejais.3.Muitinė gali nereikalauti, kad papildoma deklaracija būtų pateikiama esant tokioms sąlygoms:a)supaprastinta deklaracija pateikta deklaruojant prekes, kurių vertė ir kiekis mažesni už statistinę ribą;b)supaprastintoje deklaracijoje jau yra pateikta visa informacija, būtina atitinkamai muitinės procedūrai įforminti;c)supaprastinta deklaracija pateikta ne įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu.4.65 straipsnyje nurodyta supaprastinta deklaracija arba 73 straipsnyje nurodytas įtraukimas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus ir papildoma deklaracija laikomi vienu nedalomu dokumentu, kuris įsigalioja atitinkamai tą dieną, kai pagal 69 straipsnį priimama supaprastinta deklaracija, ir tą dieną, kai prekės įtraukiamos į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus.5.Taikant 169 straipsnį, vieta, kurioje turi būti pateikta papildoma deklaracija, laikoma muitinės deklaracijos pateikimo vieta.6.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)konkretų 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą laikotarpį, per kurį turi būti pateikta papildoma deklaracija;b)konkretų 1 dalies antroje pastraipoje nurodytą laikotarpį, per kurį deklarantas turi turėti ir laikyti muitinės žinioje pagrindžiamuosius dokumentus;c)konkrečius atvejus, kai pagal 2 dalies b punktą atleidžiama nuo pareigos pateikti papildomą deklaraciją.7.Komisija įgyvendinimo aktais nustato papildomos deklaracijos pateikimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

67 straipsnisMuitinės deklaracijos pateikimas1.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos, nedarant poveikio 66 straipsnio 1 daliai, muitinės deklaraciją gali pateikti bet kuris asmuo, kuris gali pateikti visą informaciją, reikalingą taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruotos prekės, atlikimo tvarką. Šis asmuo taip pat turi galėti pateikti atitinkamas prekes muitinei arba užtikrinti, kad tos prekės jai būtų pateiktos.Tačiau, jeigu dėl muitinės deklaracijos priėmimo konkrečiam asmeniui atsiranda tam tikrų pareigų, tą deklaraciją turi pateikti pats asmuo arba jo atstovas.2.Nukrypstant nuo 1 dalies pirmos pastraipos, prekių, kurios į Sąjungos muitų teritoriją importuojamos taikant Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatytą specialią schemą, skirtą nuotolinei prekybai prekėmis, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaraciją pateikia importuotoju laikomas asmuo arba ji pateikiama jo interesais.3.Deklarantas turi būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje.4.Nukrypstant nuo 3 dalies, nereikalaujama, kad Sąjungos muitų teritorijoje būtų įsisteigę šie deklarantai:a)asmenys, pateikiantys tranzito ar laikinojo įvežimo muitinės deklaraciją;b)asmenys, retkarčiais pateikiantys muitinės deklaraciją, taip pat ir galutinio vartojimo arba laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti, jeigu muitinė laiko, kad tai yra pagrįsta;c)asmenys, įsisteigę šalyje, kurios teritorija ribojasi su Sąjungos muitų teritorija, ir pateikiantys prekes, nurodytas muitinės deklaracijoje, greta tos šalies veikiančiai Sąjungos pasienio muitinės įstaigai, su sąlyga, kad šalis, kurioje asmenys įsisteigę, abipusiškumo pagrindais taiko palankias sąlygas asmenims, įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;d)importuotojais laikomi asmenys, dalyvaujantys nuotolinėje prekyboje į Sąjungos muitų teritoriją importuojamomis prekėmis, vykdomoje taikant Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnyje nustatytą specialią schemą, su sąlyga, kad jie paskiria netiesioginį atstovą.5.Muitinės deklaracijų autentiškumas turi būti patvirtintas.

68 straipsnisMuitinės deklaracijos pateikimas prieš pateikiant prekes1.Muitinės deklaracija gali būti pateikta prieš numatomą prekių pateikimą muitinei. Jeigu prekės nepateikiamos per 30 dienų nuo muitinės deklaracijos pateikimo dienos, muitinės deklaracija laikoma nepateikta.2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto muitinės deklaracijos pateikimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

69 straipsnisMuitinės deklaracijos priėmimas1.Muitinė iš karto priima muitinės deklaracijas, kurios atitinka šiame skyriuje ir 40 straipsnyje nustatytas sąlygas, jeigu jose nurodytos prekės pateiktos muitinei.2.Jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracijos priėmimo muitinėje data yra ta data, kuri turi būti naudojama taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką, ir atliekant visus kitus importo ar eksporto formalumus.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės deklaracijos priėmimo procedūrines taisykles, įskaitant tų taisyklių taikymą 72 straipsnyje nurodytais atvejais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

70 straipsnisMuitinės deklaracijos taisymas1.Deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos.2.Taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai:a)muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes, arbab)muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi, arbac)muitinė išleido prekes.3.Per trejus metus nuo muitinės deklaracijos priėmimo dienos deklarantui pateikus prašymą, gali būti leista pataisyti muitinės deklaraciją ir po prekių išleidimo, kad deklarantas galėtų įvykdyti savo pareigas, susijusias su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu prekėms.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės deklaracijos taisymo po prekių išleidimo pagal 3 dalį tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

71 straipsnisMuitinės deklaracijos pripažinimas negaliojančia1.Deklaranto prašymu jau priimtą muitinės deklaraciją muitinė pripažįsta negaliojančia, jeigu jai pakanka įrodymų, bet kuriuo iš šių atvejų:a)prekės turi būti nedelsiant pateiktos muitinės procedūrai įforminti;b)susiklosčius ypatingoms aplinkybėms nebetikslinga prekėms įforminti muitinės procedūrą, kuriai įforminti jos buvo deklaruotos.Tačiau jeigu muitinė yra pranešusi deklarantui apie savo ketinimą patikrinti prekes, prašymas pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia nepriimamas, kol šis tikrinimas neatliktas.2.Nukrypstant nuo 1 dalies, konkrečiais atvejais muitinė gali pripažinti muitinės deklaraciją negaliojančia, negavusi deklaranto išankstinio prašymo.3.Jeigu nenustatyta kitaip, muitinės deklaracija negali būti pripažinta negaliojančia išleidus prekes.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kai muitinė pripažįsta muitinės deklaraciją negaliojančia, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, ir išleidus prekes, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalyje.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančia po prekių išleidimo pagal 3 dalį tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

72 straipsnisCentralizuotas muitinis įforminimas1.Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją muitinės įstaigai, kurios kompetencijai priklauso tokio asmens įsisteigimo vietos priežiūra, kai deklaruojamos prekės pateikiamos muitinei kitoje muitinės įstaigoje.Reikalavimas turėti pirmoje pastraipoje nurodytą leidimą gali būti netaikomas, jei muitinės deklaracija ir prekės pateikiamos muitinės įstaigoms, pavaldžioms vienai muitinei.2.Asmuo, prašantis suteikti 1 dalyje nurodytą leidimą, turi būti įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas), nurodytas 23 straipsnio 1 dalies a punkte.3.Muitinės įstaiga, kuriai pateikta muitinės deklaracija:a)prižiūri, kad prekėms būtų įforminta atitinkama muitinės procedūra;b)atlieka muitinį tikrinimą, susijusį su muitinės deklaracijos tikrinimu;c)pagrįstais atvejais prašo muitinės įstaigos, kuriai pateiktos prekės, atlikti muitinį tikrinimą, susijusį su muitinės deklaracijos tikrinimu, ird)atlieka muitinės formalumus, susijusius su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, išieškojimu.4.Muitinės įstaiga, kuriai pateikta muitinės deklaracija, ir muitinės įstaiga, kuriai pateiktos prekės, keičiasi informacija, būtina muitinės deklaracijos tikrinimui ir prekių išleidimui.5.Muitinės įstaiga, kuriai pateiktos prekės, nepažeisdama savo teisės tikrinti į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas ar iš jos išvežamas prekes, atlieka 3 dalies c punkte nurodytą muitinį tikrinimą ir pateikia šio tikrinimo rezultatus muitinės įstaigai, kuriai pateikta muitinės deklaracija.6.Muitinės įstaiga, kuriai pateikta muitinės deklaracija, išleidžia prekes, atsižvelgdama į:a)savo atlikto muitinės deklaracijos tikrinimo rezultatus;b)muitinės įstaigos, kuriai pateiktos prekės, atlikto muitinės deklaracijos tikrinimo ir įvežtų į Sąjungos muitų teritoriją ar iš jos išvežamų prekių tikrinimo rezultatus.7.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.8.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto centralizuoto muitinio įforminimo tvarką, įskaitant su tuo susijusių muitinės formalumų atlikimo ir tikrinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

73 straipsnisĮtraukimas į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus1.Iki 265 straipsnio 4 dalyje nustatytos datos muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui pateikti muitinės deklaraciją, įskaitant supaprastintą deklaraciją, įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, jeigu tuo metu, kai muitinės deklaracija pateikiama įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu, tos deklaracijos duomenys saugomi muitinės žinioje deklaranto elektroninėje sistemoje.2.Deklaracija laikoma priimta tuo momentu, kai prekės įtraukiamos į apskaitos registrus.3.Muitinė, gavusi prašymą, gali atleisti nuo pareigos pateikti prekes. Tokiu atveju laikoma, kad prekės yra išleistos jų įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus momentu.Nuo tos pareigos gali būti atleidžiama, jei įvykdytos visos šios sąlygos:a)deklarantas yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas (muitinės formalumų supaprastinimas), nurodytas 23 straipsnio 1 dalies a punkte;b)tai leistina dėl atitinkamų prekių pobūdžio ir srauto, kurie muitinei žinomi;c)prižiūrinčioji muitinės įstaiga turi prieigą prie visos informacijos, kurios, jos nuomone, jai reikia, kad prireikus galėtų pasinaudoti teise patikrinti prekes;d)įtraukimo į apskaitos registrus metu prekėms nebetaikomi kiti muitinės taikomi teisės aktai, išskyrus atvejus, kai leidime nurodyta kitaip.Vis dėlto prižiūrinčioji muitinės įstaiga gali pareikalauti, kad susidarius tam tikroms situacijoms prekės būtų jai pateiktos.4.Leidime nurodomos sąlygos, kurioms esant galimas prekių išleidimas.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus procedūrines taisykles, įskaitant su tuo susijusių muitinės formalumų atlikimo ir tikrinimo tvarką, ir 3 dalyje nurodyto atleidimo nuo pareigos pateikti prekes tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

74 straipsnisGaliojimo nutraukimasLeidimai teikti supaprastintas deklaracijas, atlikti centralizuotą muitinį įforminimą ir deklaracijas teikti įtraukimo į deklaranto tvarkomus apskaitos registrus būdu baigia galioti 265 straipsnio 3 dalyje nustatytą dieną.

4 skyriusDisponavimas prekėmis

75 straipsnisDisponavimas prekėmisJeigu dėl kokių nors priežasčių prekės negali būti toliau laikinai saugomos, muitinė nedelsdama imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių pagal 76, 77 ir 78 straipsnius.

76 straipsnisPrekių sunaikinimas1.Turėdama pagrįstų priežasčių, muitinė gali reikalauti, kad jai pateiktos prekės būtų sunaikintos, ir apie tai atitinkamai informuoja importuotoją, eksportuotoją ir prekių turėtoją. Su sunaikinimu susijusias išlaidas apmoka importuotojas arba eksportuotojas.2.Jeigu prekės sunaikinamos sprendimo dėl intelektinės nuosavybės teisės adresato, apibrėžto Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 608/20132013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 (OL L 181, 2013 6 29, p. 15–34). 2 straipsnio 13 punkte, atsakomybe, prekes sunaikina muitinė arba jos sunaikinamos muitinei prižiūrint.3.Jei mano, kad tai būtina ir proporcinga, muitinė gali sulaikyti ir sunaikinti arba kitaip padaryti nenaudojamus produktus, kurie nebuvo pateikti muitinei ir kelia riziką galutinių vartotojų sveikatai ir saugai. Su tokia priemone susijusias išlaidas apmoka importuotojas arba eksportuotojas.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių sunaikinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

77 straipsnisPriemonės, kurių turi imtis muitinė1.Muitinė imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą, pardavimą, dovanojimą humanitarinei pagalbai teikti ar sunaikinimą, šiais atvejais:a)jei nebuvo įvykdyta bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, arba prekės buvo nuslėptos nuo muitinės priežiūros;b)jei prekės negali būti išleistos dėl kurios nors iš šių priežasčių:i)dėl nuo veiklos vykdytojo priklausančių priežasčių per muitinės nustatytą laiką nebuvo įmanoma pradėti arba tęsti prekių tikrinimo;ii)nebuvo pateikti dokumentai, kuriuos privaloma pateikti prieš įforminant prekėms pageidaujamą muitinės procedūrą arba prieš išleidžiant jas tai procedūrai atlikti;iii)per nustatytą laiką nebuvo sumokėtas atitinkamai importo arba eksporto muitas arba nepateikta garantija, nors tai turėjo būti padaryta;iv)prekės neatitinka 60 straipsnyje nustatytų išleidimo sąlygų;c)jei išleistos prekės nepaimamos per pagrįstai tam reikalingą laiką;d)jei po prekių išleidimo nustatoma, kad jų išleidimo reikalavimai nebuvo įvykdyti, arbae)jei prekės perduodamos valstybės nuosavybėn pagal 78 straipsnį.2.Kai ne Sąjungos prekės yra perduodamos valstybės nuosavybėn, sulaikomos arba konfiskuojamos, laikoma, kad joms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra. Jos įtraukiamos į muitinės sandėlio turėtojo tvarkomus apskaitos registrus, o jei prekes saugo muitinė, – į muitinės tvarkomus apskaitos registrus.Jeigu muitinė jau gavo duomenis apie prekes, kurias ketinama sunaikinti, perduoti valstybės nuosavybėn, sulaikyti arba konfiskuoti, apskaitos registruose pateikiama nuoroda į tuos duomenis.3.Su 1 dalyje nurodytomis priemonėmis susijusias išlaidas apmoka:a)1 dalies a punkte nurodytu atveju – vežėjas, importuotojas, tranzito procedūros vykdytojas arba asmuo, kuris nuslėpė prekes nuo muitinės priežiūros;b)1 dalies b, c ir d punktuose nurodytais atvejais – importuotojas, eksportuotojas arba tranzito procedūros vykdytojas;c)1 dalies e punkte nurodytu atveju – asmuo, perduodantis prekes valstybės nuosavybėn.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant prekių konfiskavimo sąlygas ir tvarką.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto muitinės atliekamo prekių pardavimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

78 straipsnisPrekių perdavimas valstybės nuosavybėn1.Gavęs išankstinį muitinės sutikimą, muitinės procedūros vykdytojas arba, atitinkamais atvejais, prekių turėtojas gali perduoti valstybės nuosavybėn ne Sąjungos prekes ir prekes, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra.2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių perdavimo valstybės nuosavybėn tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VI antraštinė dalisĮ SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ ĮVEŽTOS PREKĖS1 skyriusIšankstinė informaciją apie krovinį

79 straipsnisPrekių įvežimasPrekės gali būti įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją, tik jeigu vežėjas arba kiti asmenys kompetentingai muitinei pateikė 80 straipsnyje nurodytą išankstinę informaciją apie krovinį arba užtikrino jos prieinamumą.

80 straipsnisIšankstinė informaciją apie krovinį1.Prekes į Sąjungos muitų teritoriją įvežantys vežėjai numatytai pirmajai įvežimo muitinės įstaigai per nustatytą terminą pateikia su kiekviena siunta susijusią išankstinę informaciją apie krovinį arba užtikrina jos prieinamumą.2.Išankstinę informaciją apie krovinį sudaro bent ši informacija: už prekes atsakingas importuotojas, unikalus siuntos registracijos numeris, siuntėjas, gavėjas, prekių aprašymas, tarifinis klasifikavimas, vertė, galutinė prekių paskirties vieta, maršruto duomenys, prekes vežančios transporto priemonės rūšis ir identifikavimo duomenys, vežimo išlaidos. Išankstinė informaciją apie krovinį pateikiama prieš atvežant prekes į Sąjungos muitų teritoriją. Muitinės arba ES muitinė įvežimo tikslais gali prašyti pateikti daugiau informacijos. [187 pakeit.]3.Dalį išankstinės informacijos apie krovinį per vadovaujantis 1 dalimi nustatytą terminą gali pateikti importuotojas. Jeigu importuotojas jau pateikė dalį reikalaujamos išankstinės informacijos apie krovinį arba užtikrino jos prieinamumą, vežėjas savo turimą papildomą informaciją susieja su importuotojo informacija.4.Importuotojui pranešama, kai su jo anksčiau pateikta informacija vežėjas susieja savo informaciją apie siuntą.5.Konkrečiais atvejais, kai visos išankstinės informacijos apie krovinį, nurodytos 1 ir 2 dalyse, neįmanoma gauti iš vežėjo arba importuotojo, gali būti reikalaujama, kad ją pateiktų kiti asmenys, kurie turi tą informaciją ir atitinkamas teises ją pateikti.6.1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma:a)kai transporto priemonės vyksta tik per Sąjungos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo toje teritorijoje ir kai prekės vežamos tokiomis transporto priemonėmis;b)kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją po to, kai jos buvo laikinai išvežtos iš tos teritorijos jūra ar oru ir vežamos tiesioginiu maršrutu be sustojimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų, irc)kitais atvejais, kai tai yra deramai pagrįsta prekių ar transporto rūšimi arba tarptautinių susitarimų reikalavimais.7.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)1 dalyje nurodytą numatytą pirmąją įvežimo muitinės įstaigą;b)papildomus duomenis, kurie turi būti pateikiami kaip išankstinė informacija apie krovinį, nurodyta 2 dalyje;c)1 ir 3 dalyse nurodytus terminus;d)konkrečius atvejus ir kitus asmenis, iš kurių gali būti reikalaujama pateikti išankstinę informaciją apie krovinį, kaip nurodyta 5 dalyje;e)atvejus, kai pareiga pateikti išankstinę informaciją apie krovinį arba užtikrinti jos prieinamumą netaikoma, kai tai yra deramai pagrįsta prekių ar transporto rūšimi, kaip nurodyta 6 dalies c punkte;f)sąlygas, kuriomis informaciją pateikiantis arba jos prieinamumą užtikrinantis asmuo gali pasirinkti, kad jo identifikavimo duomenis matytų tik vienas ar daugiau kitų asmenų, taip pat teikiančių duomenis, nedarant poveikio galimybei naudoti visus duomenis muitinės priežiūrai vykdyti.8.Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas išankstinės informacijos apie krovinį teikimas ir gavimas pagal 1–5 dalis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.9.Iki 265 29 straipsnio 3 dalyje 5 dalies b punkte nurodytoje darbo programoje nustatytos datos išankstine informacija apie krovinį laikoma įvežimo bendroji deklaracija, pateikta laikantis Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatytų taisyklių ir duomenų reikalavimų, kurie taikomi valstybių narių ir Komisijos pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį sukurtoms elektroninėms sistemoms, laikoma išankstine informacija apie krovinius. [188 pakeit.]

81 straipsnisRizikos analizė pagal išankstinę informaciją apie krovinį1.Nedarant poveikio ES muitinės veiklai, nustatytai XII antraštinėje dalyje, pirmoji įvežimo muitinės įstaiga per konkretų laikotarpį užtikrina, kad remiantis išankstine informacija apie krovinį ir kita informacija, pateikta arba prieinama per ES muitinės duomenų platformą, būtų atlikta rizikos analizė, visų pirma saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais ir, kai įmanoma, kitais tikslais, ir remdamasi tos rizikos analizės rezultatais imasi būtinų priemonių.2.Pirmoji įvežimo muitinės įstaiga gali imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių, be kita ko:a)nurodyti vežėjui nepakrauti ar nevežti prekių;b)pareikalauti pateikti papildomos informacijos ar imtis veiksmų;c)nustatyti situacijas, kai veiksmų imtis tikslinga kitai muitinei;d)rekomenduoti tinkamiausią vietą ir priemones tikrinimui atlikti.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant laikotarpius, per kuriuos turi būti atlikta rizikos analizė ir imtasi būtinų priemonių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas rizikos mažinimo priemones.4.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos rizikos analizė atliekama remiantis įvežimo bendrąja deklaracija.

82 straipsnisIšankstinės informacijos apie krovinį keitimas ir pripažinimas negaliojančia1.Vežėjas informuoja atitinkamą muitinę apie išankstinėje informacijoje apie krovinį nurodyto maršruto, kuriuo vežamas krovinys, pasikeitimus.2.Importuotojas ir vežėjas pataiso vieną ar daugiau išankstinės informacijos apie krovinį duomenų elementų, jei sužino, kad pasikeitė atitinkama informacija jų registruose, arba kai tai padaryti paprašo arba nurodo muitinė dėl duomenų tikslumo, išsamumo ar kokybės problemos, išskyrus atvejus, kai muitinė pranešė vežėjui ketinanti patikrinti prekes, nustatė, kad išankstinė informacija apie krovinį yra neteisinga, arba prekės jau pateiktos muitinei.3.Vežėjas išankstinę informaciją apie krovinį, pateiktą dėl prekių, kurios neįvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, pripažįsta negaliojančia kuo greičiau. Muitinė išankstinę informaciją apie krovinį, pateiktą dėl tokių prekių, pripažįsta negaliojančia praėjus 200 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodyto išankstinės informacijos apie krovinį taisymo ir 3 dalyje nurodyto išankstinės informacijos apie krovinį pripažinimo negaliojančia tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

83 straipsnisPranešimas apie atvykimą1.Vežėjas apie transporto priemonės atvykimą ir ja vežamos siuntos atvežimą į Sąjungos muitų teritoriją praneša faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai.2.Konkrečiais atvejais, kai ne visus duomenis apie siuntas galima gauti iš vežėjo, gali būti reikalaujama, kad faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai apie siuntų atvežimą praneštų paskesnis vežėjas arba kiti asmenys, kurie turi tuos duomenis ir atitinkamas teises juos pateikti.3.Muitinei informacija apie transporto priemonės atvykimą ir siuntos atvežimą gali būti pateikiama arba jos prieinamumas gali būti užtikrinamas naudojantis kitomis priemonėmis, o ne ES muitinės duomenų platforma. Tokiais atvejais tomis kitomis priemonėmis pateikta arba prieinama informacija perduodama ES muitinės duomenų platformai.4.Kai transporto priemonės atvykimui ir ja vežamos siuntos atvežimui netaikomas 1 dalyje nurodytas pranešimas, Vežėjas praneša tik apie prekių, kurios į Sąjungos muitų teritoriją įvežamos jūrų ar oro transportu, atvežimą į tą uostą ar oro uostą jūra arba oru ir kurios lieka toje pačioje vežimo transporto priemonėje muitų teritorijoje uoste arba oro uoste, kuriame jos iškraunamos ar arba perkraunamos, atvežimą. [189 pakeit.]5.Nukrypstant nuo 4 dalies, vežėjas neturi pranešti apie į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, kurios iškraunamos ir vėl pakraunamos į tą pačią toliau jas vešiančią transporto priemonę tam, kad būtų įmanoma iškrauti ar pakrauti kitas prekes tame pačiame uoste ar oro uoste.6.Vežėjas negali Sąjungos muitų teritorijoje iškrauti prekių, dėl kurių muitinei nebuvo pateikta būtiniausia išankstinė informacija apie krovinį arba nebuvo užtikrintas tokios informacijos prieinamumas, išskyrus atvejus, kai muitinė paprašo vežėjo pateikti prekes pagal 85 straipsnį.7.Nukrypstant nuo 6 dalies, neišvengiamo pavojaus atveju, kai būtina nedelsiant iškrauti visas prekes arba jų dalį, muitinė gali leisti vežėjui iškrauti prekes.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 2 dalyje nurodytus konkrečius atvejus ir kitus asmenis, iš kurių gali būti reikalaujama pranešti faktinei pirmajai įvežimo muitinės įstaigai apie siuntų atvežimą.9.Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas šiame straipsnyje nurodytas pranešimas apie atvykimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.9a. Iki 29 straipsnio 5 dalies b punkte nurodytoje darbo programoje nustatytų datų elektroninėms sistemoms, kurias valstybės narės sukūrė bendradarbiaudamos su Komisija pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 16 straipsnio 1 dalį, pagal 85 straipsnio 1 dalį pateiktas pranešimas apie atvežimą ir pateikimas muitinei, laikantis Reglamente (ES) Nr. 952/2013 nustatytų taisyklių ir duomenų reikalavimų, laikomas pranešimu apie transporto priemonės ir joje esančių siuntų atvežimą. [190 pakeit.]

84 straipsnisPristatymas į tinkamą vietą1.Vežėjas, įvežantis prekes į Sąjungos muitų teritoriją, nedelsdamas jas pristato į muitinės nurodytą muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, vykdamas muitinės nurodytu maršrutu ir laikydamasis muitinės nurodymų, jeigu muitinė jų duoda.2.Jeigu dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure vežėjai negali įvykdyti 1 dalyje nustatytos pareigos, jie nedelsdami informuoja muitinę apie susidariusią padėtį ir tikslią prekių buvimo vietą.3.Muitinė nustato priemones, kurių reikia imtis siekiant suteikti galimybę vykdyti 1 dalyje nurodytų prekių arba, susiklosčius 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms, laivo ar orlaivio bei juose esančių prekių muitinės priežiūrą ir siekiant prireikus užtikrinti, kad šios prekės būtų vėliau pristatytos į muitinės įstaigą arba į kitą muitinės nustatytą arba jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną.4.Į laisvąją zoną pristatomos prekės į tą laisvąją zoną vežamos tiesiogiai jūrų arba oro transportu arba, jei vežama sausuma, nevežant jų per kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį, jeigu laisvoji zona ribojasi su valstybės narės ir trečiosios šalies sausumos siena.5.Muitinė gali atlikti dar neįvežtų į Sąjungos muitų teritoriją prekių muitinį tikrinimą pagal susitarimą, sudarytą su atitinkama trečiąja šalimi. Muitinė taiko toms prekėms ta pačią tvarką, kaip ir į Sąjungos muitų teritoriją įvežtoms prekėms.6.Nukrypstant nuo 1 ir 2 dalių, specialios taisyklės taikomos pasienio zonose arba vamzdynais ir laidais gabenamoms prekėms bei prekėms, kurių gabenimas ekonomiškai nereikšmingas, pvz., laiškams, atvirukams ir spaudiniams bei jų elektroniniams atitikmenims, laikomiems kitose laikmenose, arba keleivių vežamoms prekėms, jeigu tai neigiamai nepaveikia muitinės priežiūros ir muitinio tikrinimo galimybių.7.1 dalis netaikoma transporto priemonėms, vykstančioms tik per Sąjungos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo toje teritorijoje, bei tokiomis transporto priemonėmis vežamoms prekėms.8.83 ir 85 straipsniai netaikomi tais atvejais, kai Sąjungos prekės, kurias gabenant jų turimas muitinis statusas nesikeičia pagal 58 straipsnio 2 dalį, įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją po to, kai jos buvo laikinai išvežtos iš tos teritorijos jūra ar oru ir vežamos tiesioginiu maršrutu be sustojimo už Sąjungos muitų teritorijos ribų.

85 straipsnisPrekių pateikimas muitinei1.Jeigu muitinė to reikalauja arba to reikalaujama kitais muitinės taikomais teisės aktais, vežėjas į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes muitinei pateikia atveždamas jas į nurodytą muitinės įstaigą arba kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną.2.Nepažeisdama 80 straipsnio 5 dalies, muitinė reikalauja, kad vežėjas pateiktų prekes ir 80 straipsnyje nurodytą išankstinę informaciją apie krovinį, jei ta informacija nebuvo pateikta anksčiau. [191 pakeit.]3.Muitinei pateiktos prekės negali būti paimtos iš jų pateikimo vietos be muitinės leidimo.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalyje nurodytų kitų nei nurodyta muitinės įstaiga vietų nustatymo ir pripažinimo priimtinomis sąlygas.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto prekių pateikimo muitinei tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

86 straipsnisPrekių laikinasis saugojimas1.Ne Sąjungos prekės yra laikinai saugomos nuo to momento, kai vežėjas praneša apie jų atvežimą į Sąjungos muitų teritoriją, iki tol, kol joms įforminama muitinės procedūra arba muitinė sureguliuoja su tomis prekėmis susijusią situaciją pagal 6 dalį.2.Prekės, į muitų teritoriją atvežamos tranzitu, yra laikinai saugomos po to, kai jos pateikiamos paskirties muitinės įstaigai Sąjungos muitų teritorijoje pagal VIII antraštinės dalies 2 skyriuje nustatytas tranzito procedūros taisykles, iki tol, kol joms įforminama kita muitinės procedūra arba muitinė sureguliuoja su tomis prekėmis susijusią situaciją pagal 6 dalį.3.Laikinai saugomos prekės saugomos tik muitinės sandėliuose arba, kai tai pagrįsta, kitose muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.4.Laikinojo saugojimo sandėlio arba muitinės sandėlio turėtojas saugo laikinai saugomas prekes, tačiau jų nekeičia ir nepakeičia jų išvaizdos ar techninių charakteristikų.5.Laikinai saugomoms ne Sąjungos prekėms ne vėliau kaip per tris dienas 90 dienų po pranešimo apie jų atvežimą arba ne vėliau kaip per šešias dienas po pranešimo apie jų atvežimą, kai prekes gauna įgaliotasis gavėjas, kaip nurodyta 116 straipsnio 4 dalies b punkte, įforminama muitinės procedūra, išskyrus atvejus, kai muitinė pareikalauja pateikti prekes. Išimtiniais atvejais tas terminas gali būti pratęstas. [192 pakeit.]6.Jeigu dėl pagrįstų priežasčių prekės negali būti toliau laikinai saugomos, muitinė nedelsdama imasi visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių pagal šios antraštinės dalies 4 skyrių.7.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 3 dalyje nurodytų vietų nustatymo ar pripažinimo priimtinomis sąlygas ir atvejus, kai gali būti pratęstas šio straipsnio 5 dalyje nurodytas terminas.7a. Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos laikinojo saugojimo deklaracija pateikiama laikantis taisyklių ir duomenų reikalavimų pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 ir jame numatytus įgyvendinimo ir deleguotuosius aktus. [193 pakeit.]

87 straipsnisPereinamojo laikotarpio nuostatos dėl leidimų turėti laikinojo saugojimo sandėliusIki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė iš naujo įvertina leidimus turėti laikinojo saugojimo sandėlius ir patikrina, ar jų turėtojams gali būti suteiktas leidimas taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą. Jeigu tokio leidimo suteikti negalima, leidimai turėti laikinojo saugojimo sandėlius atšaukiami.

2 skyriusIšleidimas į laisvą apyvartą

88 straipsnisTaikymo sritis ir poveikis1.Norint, kad ne Sąjungos prekės būtų pateiktos Sąjungos rinkai ar galėtų būti naudojamos arba vartojamos Sąjungos muitų teritorijoje asmeninėms reikmėms, toms prekėms įforminama išleidimo į laisvą apyvartą procedūra.2.Išleidimas į laisvą apyvartą nelaikomas atitikties kitiems teisės aktams, kuriuos muitinė taiko toms prekėms, įrodymu.3.Išleidimo į laisvą apyvartą procedūros įforminimo prekėms sąlygos:a)muitinei buvo pateikti reikalaujami duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, pardavėjas, pirkėjas, gamintojas, produkto tiekėjas, jeigu nesutampa su gamintoju, ekonominės veiklos vykdytojas Sąjungoje, atsakingas pagal Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnį ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/XXXX2023 m. … … d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2023/… dėl bendros gaminių saugos, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1025/2012 bei panaikinamos Tarybos direktyva 87/357/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB (OL L…). 16 straipsnį, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas ir aprašymas, unikalus siuntos registracijos numeris ir jos buvimo vieta, kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų sąrašas;b)sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti importo muitas ir kiti privalomieji mokėjimai, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas, išskyrus atvejus, kai dėl prekių pateiktas prašymas pasinaudoti tarifine kvota arba importuotojas yra patikimas ir patikrintas verslininkas;c)prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją ird)prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant duomenis, kurie pateikiami muitinei arba kurių prieinamumas užtikrinamas muitinei, norint prekėms įforminti išleidimo į laisvą apyvartą procedūrą, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies a punkte.

89 straipsnisPrekybos politikos priemonių taikymas laikinajam įvežimui perdirbti ir laikinajam išvežimui perdirbti1.Jei perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išleidžiami į laisvą apyvartą, o importo muito suma apskaičiuojama pagal 168 straipsnio 3 dalį, taikomos tos prekybos politikos priemonės, kurios taikytinos išleidžiant į laisvą apyvartą prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.2.1 dalis netaikoma atliekoms ir laužui.3.Jei perdirbtieji produktai, gauti taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, išleidžiami į laisvą apyvartą, o importo muito suma apskaičiuojama pagal 167 straipsnio 1 dalį, toms prekėms taikytinos prekybos politikos priemonės taikomos tik tuo atveju, jei tos priemonės taikomos ir prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra.4.Prekybos politikos priemonės netaikomos perdirbtiesiems produktams, išleidžiamiems į laisvą apyvartą po laikinojo išvežimo perdirbti procedūros, jei:a)perdirbtieji produktai tebėra Sąjungos kilmės prekės pagal 148 straipsnį;b)laikinai išvežtos perdirbti prekės buvo remontuojamos, be kita ko, taikant 143 straipsnyje nurodytą standartinio prekių pakeitimo sistemą, arbac)prekės laikinai išvežamos perdirbti po kitų perdirbimo operacijų pagal 139 straipsnį.

3 skyriusAtleidimas nuo importo muito

90 straipsnisTaikymo sritis ir poveikis1.Ne Sąjungos prekės, pirma eksportuotos iš Sąjungos muitų teritorijos kaip Sąjungos prekės, o po to per trejus metus grąžintos atgal į šią teritoriją bei deklaruotos išleidimui į laisvą apyvartą įforminti, suinteresuotojo asmens prašymu atleidžiamos nuo importo muito.Pirma pastraipa taikoma ir tais atvejais, kai grąžintos prekės sudaro tik dalį anksčiau iš Sąjungos muitų teritorijos eksportuotų prekių.2.Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, 1 dalyje nurodytas trejų metų laikotarpis gali būti pratęstas.3.Jeigu grąžintos prekės, prieš jas eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl jų galutinio vartojimo pagal ypatingą paskirtį buvo išleistos į laisvą apyvartą be muito arba pritaikius sumažintą importo muito normą, 1 dalyje nustatytas atleidimas nuo muito joms taikomas tik tuo atveju, jeigu jos išleidžiamos į laisvą apyvartą tam pačiam galutiniam vartojimui.Jeigu atitinkamos prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą nebe tam pačiam galutiniam vartojimui, iš importo muito sumos, mokėtinos už šias prekes, atimama muito suma, surinkta už tas prekes pirmą kartą jas išleidžiant į laisvą apyvartą. Jeigu pastaroji suma yra didesnė už muito sumą, mokėtiną už išleidžiamas į laisvą apyvartą grąžintas prekes, perviršis negrąžinamas.4.Jeigu į laisvą apyvartą išleidžiamos prekės, kurios prarado turėtą Sąjungos prekių muitinį statusą pagal 57 straipsnį, taikomos šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys.5.Atleidimas nuo importo muito taikomas tik tuo atveju, jei prekės grąžinamos tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.6.Atleidimui nuo importo muito pagrįsti pateikiama informacija, įrodanti, kad įvykdytos tokio atleidimo sąlygos.7.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus, kai prekės laikomos grąžintomis tokio paties pavidalo, kokio buvo eksportuotos.8.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šio straipsnio 6 dalyje nurodyto informacijos pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

91 straipsnisPrekės, kurioms buvo pritaikytos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės1.Jeigu konkrečiais atvejais nenustatyta kitaip, 90 straipsnyje numatytas atleidimas nuo importo muito netaikomas prekėms, kurias eksportuojant iš Sąjungos muitų teritorijos buvo pritaikytos bendrosios žemės ūkio politikos priemonės.2.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus konkrečius atvejus.

92 straipsnisPrekės, kurioms anksčiau buvo įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra1.90 straipsnis taikomas ir perdirbtiesiems produktams, kurie pirma buvo reeksportuoti iš Sąjungos muitų teritorijos atlikus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą.2.Importuotojui pateikus prašymą ir būtiną informaciją, importo muito suma, mokėtina už prekes, kurioms taikoma 1 dalis, apskaičiuojama vadovaujantis 168 straipsnio 3 dalimi. Jų išleidimo į laisvą apyvartą data laikoma reeksporto data.3.90 straipsnyje numatytas atleidimas nuo importo muito netaikomas perdirbtiesiems produktams, eksportuotiems pagal 109 straipsnio 2 dalies c punktą, išskyrus atvejus, kai užtikrinama, jog jokios prekės nebus pateiktos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti.

93 straipsnisJūrų žvejybos produktai ir kiti iš jūros išgauti produktai1.Nedarant poveikio 148 straipsnio 1 daliai, išleidžiant į laisvą apyvartą nuo importo muito atleidžiami:a)jūrų žvejybos produktai ir kiti produktai, kuriuos trečiosios šalies teritorinėje jūroje sužvejojo arba iš tos jūros išgavo laivai, registruoti tik valstybėje narėje ir plaukiojantys su tos valstybės vėliava;b)produktai, gauti iš a punkte nurodytų produktų pramoniniuose laivuose, atitinkančiuose tame punkte nustatytas sąlygas.2.1 dalyje nurodytam atleidimui nuo importo muito pagrįsti pateikiami įrodymai, kad įvykdytos toje dalyje nustatytos sąlygos.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodyto įrodymų pateikimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

VII antraštinė dalisPREKIŲ IŠVEŽIMAS IŠ SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJOS1 skyriusPrekių išvežimas ir eksporto procedūra

94 straipsnisPrekių išvežimas1.Prekės gali būti išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, tik jeigu eksportuotojas arba kiti asmenys kompetentingai muitinei pateikė 95 straipsnyje nurodytą išankstinę išvežimo informaciją arba užtikrino jos prieinamumą.2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato prieš prekių išvežimą ir išvežant prekes atliekamų formalumų taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

95 straipsnisIšankstinė išvežimo informacija1.Eksportuotojai, norintys išvežti prekes iš Sąjungos muitų teritorijos, per konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos pateikia būtiniausią išankstinę išvežimo informaciją.2.1 dalyje nustatyta pareiga netaikoma bet kuriuo iš šių atvejų:a)kai transporto priemonės vyksta tik per Sąjungos muitų teritorijai priklausančius teritorinius vandenis arba oro erdvę be sustojimo toje teritorijoje ir kai prekės vežamos tokiomis transporto priemonėmis;b)konkrečiais atvejais, deramai pagrįstais prekių ar transporto rūšimi arba tarptautinių susitarimų reikalavimais;c)kai prekės laikinai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos pagal 58 straipsnį.3.Pateikiant 1 dalyje nurodytą būtiniausią išankstinę išvežimo informaciją nurodoma, ar prekės yra:a)Sąjungos prekės, kurioms turi būti įforminta eksporto procedūra;b)Sąjungos prekės, kurioms turi būti įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra;c)Sąjungos prekės, kurios turi būti išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos po to, kai joms buvo įforminta galutinio vartojimo procedūra;d)Sąjungos prekės, kurios turi būti tiekiamos kaip PVM ar akcizais neapmokestinamos orlaivių ar laivų atsargos, nepaisant orlaivio ar laivo paskirties vietos, kai reikia tokio tiekimo įrodymo;e)Sąjungos prekės, kurioms turi būti įforminta vidinio tranzito procedūra, arbaf)Sąjungos prekės, kurios turi būti eksportuotos po to, kai buvo laikinai saugomos arba joms buvo įforminta muitinės procedūra.4.Vežėjas Sąjungos muitų teritorijoje gali pakrauti tik tas prekes, dėl kurių išvežimo muitinės įstaigai buvo pateikta būtiniausia išankstinė išvežimo informacija arba buvo užtikrintas tokios informacijos prieinamumas.5.Vežėjas prekes iš Sąjungos muitų teritorijos išveža tokios pat būklės, kokios jos buvo tuo metu, kai buvo pateikta išankstinė išvežimo informacija arba buvo užtikrintas tokios informacijos prieinamumas.6.Jeigu eksportuotojas nepateikė išankstinės išvežimo informacijos arba pateikta išankstinė išvežimo informacija neatitinka atitinkamų prekių, tą informaciją išvežimo muitinės įstaigai per konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos pateikia vežėjas.7.Būtini išankstinės išvežimo informacijos elementai nedelsiant pateikiami išvežimo muitinės įstaigai arba jai užtikrinamas jų prieinamumas.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas arba iš dalies keičiamas nustatant:a)būtiniausią išankstinę išvežimo informaciją, pateiktiną atsižvelgiant į procedūrą, kuri turi būti įforminta prekėms, ir į tai, ar prekės yra Sąjungos prekės, ar ne Sąjungos prekės;b)1 ir 6 dalyse nurodytą konkretų terminą iki prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos, per kurį turi būti pateikta išankstinė išvežimo informacija arba užtikrintas tokios informacijos prieinamumas, atsižvelgiant į transporto rūšį ir transporto priemonę;c)konkrečius atvejus, kai pareiga pateikti išankstinę išvežimo informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą netaikoma, kaip nurodyta 2 dalies b punkte;d)8 dalyje nurodytą informaciją, pateiktiną išvežant prekes.9.Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas išankstinės išvežimo informacijos teikimas bei gavimas ir išvežimo patvirtinimas pagal šį straipsnį. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.10.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos išankstine išvežimo informacija laikoma išvežimo bendroji deklaracija, eksporto deklaracija, reeksporto deklaracija ir pranešimas apie reeksportą.

96 straipsnisIšankstinės išvežimo informacijos taisymas ir pripažinimas negaliojančia1.Eksportuotojas arba vežėjas gali pataisyti vieną ar daugiau jau pateiktos arba jau prieinamos išankstinės išvežimo informacijos duomenų elementų.Taisyti neleidžiama po to, kai:a)muitinė pranešė, kad ketina patikrinti prekes;b)muitinė nustatė, kad vienas ar daugiau pateiktos informacijos duomenų elementų yra netikslūs ar neišsamūs;c)muitinė jau išleido prekes išvežti.2.Eksportuotojas arba vežėjas išankstinę išvežimo informaciją, pateiktą dėl prekių, kurios neišvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, pripažįsta negaliojančia kuo greičiau. Muitinė išankstinę išvežimo informaciją, pateiktą dėl tokių prekių, pripažįsta negaliojančia praėjus 150 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto išankstinės išvežimo informacijos taisymo ir 2 dalyje nurodyto išankstinės išvežimo informacijos pripažinimo negaliojančia tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

97 straipsnisRizikos analizė pagal išankstinę išvežimo informaciją1.Nedarant poveikio ES muitinės veiklai, nustatytai IV antraštinėje dalyje, eksporto muitinės įstaiga per konkretų laikotarpį užtikrina, kad remiantis išankstine išvežimo informacija ir kita informacija, pateikta arba prieinama per ES muitinės duomenų platformą, būtų atlikta rizikos analizė, visų pirma saugumo ir saugos užtikrinimo tikslais ir, kai įmanoma, kitais tikslais, ir remdamasi tos rizikos analizės rezultatais imasi būtinų priemonių.2.Muitinės įstaiga, kurios kompetencijai priklauso eksportuotojo įsisteigimo vietos priežiūra, gali imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių, be kita ko:a)nurodyti eksportuotojui arba vežėjui nepakrauti ar nevežti prekių;b)pareikalauti pateikti papildomos informacijos ar imtis veiksmų;c)nustatyti situacijas, kai veiksmų imtis tikslinga kitai valdžios institucijai;d)rekomenduoti tinkamiausią vietą ir priemones tikrinimui atlikti;e)nustatyti prekių išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos maršrutą ir terminą.3.Išvežimo muitinės įstaiga taip pat atlieka rizikos analizę, kai informaciją apie prekes pagal 95 straipsnio 6 dalį pateikia vežėjas.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant laikotarpius, per kuriuos turi būti atlikta rizikos analizė ir remiantis jos rezultatais imtasi būtinų priemonių, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas rizikos mažinimo priemones.

98 straipsnisPrekių pateikimas ir išvežimo patvirtinimas1.Jeigu išankstinė išvežimo informacija nebuvo pateikta per nustatytą terminą arba jeigu to reikalauja muitinė arba to reikalaujama kitais muitinės taikomais teisės aktais, vežėjas iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes pateikia išvežimo muitinės įstaigai.2.Vežėjas patvirtina muitinei, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

99 straipsnisEksporto procedūra1.Iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos ir ne Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.2.Eksporto procedūros įforminimo prekėms sąlygos:a)muitinei buvo pateikta būtiniausia informacija (arba užtikrintas jos prieinamumas), kurią sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas eksportuotojas, pardavėjas, pirkėjas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas, aprašymas ir buvimo vieta;b)sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti eksporto muitas ir kiti privalomieji mokėjimai, irc)prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.3.Išvežant prekes iš Sąjungos muitų teritorijos atitinkamais atvejais:a)grąžinamas importo muitas arba atsisakoma jį išieškoti;b)mokamos eksporto grąžinamosios išmokos;c)atliekami formalumai, privalomi pagal galiojančias nuostatas dėl kitų privalomųjų mokėjimų.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant duomenis, kurie pateikiami muitinei arba kurių prieinamumas užtikrinamas muitinei, norint prekėms įforminti eksporto procedūrą, kaip nurodyta 2 dalies a punkte.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato tvarką, kuria reglamentuojamas 3 dalies b punkte nurodytas PVM grąžinimas fiziniams asmenims, neįsisteigusiems Sąjungoje. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

100 straipsnisSąjungos prekių, kurios buvo laikinai eksportuotos, atleidimas nuo eksporto muitoNedarant poveikio 140 straipsnio taikymui, Sąjungos prekės, kurios laikinai eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos, atleidžiamos nuo eksporto muito, jei jos bus reimportuotos.

VIII antraštinė dalisSPECIALIOSIOS PROCEDŪROS1 skyriusBendrosios nuostatos

101 straipsnisTaikymo sritis1.Prekėms gali būti įformintos specialiosios procedūros, priskirtinos kuriai nors iš šių kategorijų:a)tranzito, kuriai priskiriamos išorinio ir vidinio tranzito procedūros;b)saugojimo, kuriai priskiriamos muitinio sandėliavimo ir laisvosios zonos procedūros;c)tikslinio naudojimo, kuriai priskiriamos laikinojo įvežimo ir galutinio vartojimo procedūros;d)perdirbimo, kuriai priskiriamos laikinojo įvežimo perdirbti ir laikinojo išvežimo perdirbti procedūros.2.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas ir iš dalies keičiamas nustatant duomenis, kurie pateikiami muitinei arba kurių prieinamumas jai užtikrinamas norint prekėms įforminti specialiąją procedūrą.

102 straipsnisLeidimas1.Importuotojai arba eksportuotojai, ketinantys įforminti prekėms specialiąją muitinės procedūrą, turi turėti muitinės leidimą:a)taikyti laikinojo įvežimo perdirbti ar laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, laikinojo įvežimo ar galutinio vartojimo procedūrą;b)naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui, išskyrus atvejus, kai sandėlio turėtojas yra pati muitinė.Leidime nurodomos sąlygos, kuriomis leidžiama naudotis tomis procedūromis arba turėti tuos sandėlius.2.Jei nenustatyta kitaip, 1 dalyje nurodytą leidimą muitinė suteikia tik tuo atveju, jei įvykdytos šios sąlygos:a)leidimo turėtojas yra įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai laikinojo įvežimo arba išimtiniais atvejais galutinio vartojimo ar laikinojo įvežimo perdirbti procedūroms nustatytas kitoks reikalavimas;b)leidimo turėtojas deramai užtikrina, kad operacijos bus tinkamai atliekamos. Patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu šią sąlygą, jei 25 straipsnyje nurodytame leidime atsižvelgta į jo veiklą, susijusią su atitinkama specialiąja procedūra;c)pateikta garantija, kuria užtikrinamas prekėms įforminus specialiąją procedūrą galinčios atsirasti skolos muitinei arba kitų privalomųjų mokėjimų sumokėjimas, jei muitinė mano, kad garantija yra būtina, kai leidimo turėtojas nėra patikimas ir patikrintas verslininkas;d)muitinė gali vykdyti muitinės priežiūrą nenaudodama administracinių priemonių, kurios yra neproporcingos siekiamai gauti ekonominei naudai;e)jei leidimas suteikiamas laikinojo įvežimo procedūrai taikyti, leidimo turėtojas naudoja prekes arba pasirūpina, kad jos būtų naudojamos;f)jei leidimas suteikiamas perdirbimo procedūrai taikyti, leidimo turėtojas atlieka prekių perdirbimo operacijas arba pasirūpina, kad jos būtų atliktos;g)leidimas taikyti perdirbimo procedūrą nedarys neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams (ekonominių sąlygų tikrinimas).3.Išskyrus atvejus, kai dėl perdirbimo ekonominio pobūdžio yra pagrįsta nesilaikyti šio reikalavimo, norėdama įvertinti, ar leidimas taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, leidimą suteikianti muitinė, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo, paprašo ES muitinės pateikti nuomonę, jei:a)importo muitas, taikomas išleidžiant į laisvą apyvartą perdirbtuosius produktus, apskaičiuojamas pagal 168 straipsnio 3 ir 4 dalis remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme;b)yra įrodymų, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos gamintojų interesams. Laikoma, kad tokių įrodymų yra, jei prekėms, kurioms turi būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, būtų taikoma žemės ūkio politikos priemonė, laikinasis arba galutinis antidempingo muitas, kompensacinis muitas, apsaugos priemonė arba papildomas muitas dėl nuolaidų taikymo sustabdymo, jei jos būtų išleistos į laisvą apyvartą.4.Jei yra įrodymų, kad gali būti padarytas neigiamas poveikis esminiams Sąjungos prekių, kurios laikomos jautriomis importui, gamintojų interesams, ir jei prekės nėra skirtos taisyti, muitinė, norėdama įvertinti, ar leidimas taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, prieš priimdama sprendimą dėl leidimo, paprašo ES muitinės pateikti nuomonę.5.Gavusi prašymą pagal 3 ir 4 dalis, ES muitinė gali pateikti vieną iš šių nuomonių:a)leidimo suteikimas nedaro neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams;b)leidimo suteikimas daro neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams;c)leidimo taikyti procedūrą deramai pagrįstam ir stebimam nuomonėje nustatytam prekių kiekiui suteikimas nedaro neigiamo poveikio esminiams Sąjungos gamintojų interesams.Leidimą suteikianti muitinė ir bet kuri kita panašius leidimus tvarkanti muitinė atsižvelgia į ES muitinės nuomonę. Leidimą suteikianti muitinė gali neatsižvelgti į ES muitinės nuomonę, jeigu ji nurodo savo atitinkamo sprendimo priežastis.6.Leidimą suteikianti muitinė leidimą pateikia arba jo prieinamumą užtikrina ES muitinės duomenų platformoje. Kai leidimuose taikyti specialiąsias procedūras yra neskelbtinos komercinės informacijos, prieiga prie juose pateiktų duomenų apribojama.7.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas iš dalies keičiamas nustatant:a)2 dalyje nurodytų sąlygų taikymo išimtis;b)3 dalyje nurodytus atvejus, kuriais dėl perdirbimo ekonominio pobūdžio yra pagrįsta, kad muitinė įvertintų, ar leidimo taikyti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą suteikimas gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, nepaprašiusi ES muitinės pateikti nuomonę;c)4 dalyje nurodytų jautriomis importui laikomų prekių sąrašą.8.Komisija įgyvendinimo aktais nustato:a)leidimo taikyti 1 dalyje nurodytas procedūras suteikimo procedūrines taisykles,b)procedūrines taisykles, kurių laikydamasi ES muitinė turi pateikti savo nuomonę, irc)5 dalyje nurodytą kiekį ir ribinės vertės laikymosi stebėsenos taisykles.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.9.Iki 265 straipsnio 1 dalyje nustatytos datos 2 dalies f punkte nurodytą ekonominių sąlygų tikrinimą Sąjungos mastu atlieka Komisija. Iki tos datos nuoroda į šiame skyriuje nurodytą ES muitinės nuomonę laikoma nuoroda į tikrinimą Sąjungos mastu, kaip nustatyta šio straipsnio 5 dalyje.

103 straipsnisAtgaline data taikomi leidimai1.Muitinė suteikia leidimą, taikomą atgaline data, kai įvykdytos visos šios sąlygos:a)yra pagrįstas ekonominis poreikis;b)prašymas nėra susijęs su bandymu apgauti;c)pareiškėjas remdamasis ataskaitomis ar apskaitos registrais įrodė, kad:i)visi procedūros reikalavimai yra įvykdyti;ii)atitinkamais atvejais prekes įmanoma identifikuoti atitinkamą laikotarpį;iii)tokios ataskaitos ar apskaitos registrai sudaro sąlygas kontroliuoti, kaip atliekama procedūra;d)gali būti atlikti visi formalumai, būtini su atitinkamomis prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, įskaitant atitinkamų ankstesnių apskaitos registrų pripažinimą negaliojančiais, jeigu to reikia;e)per trejus metus iki prašymo priėmimo dienos pareiškėjui nebuvo suteiktas joks leidimas, taikomas atgaline data;f)ES muitinės nuomonė nėra būtina norint įvertinti, ar leidimo suteikimas gali padaryti neigiamą poveikį esminiams Sąjungos gamintojų interesams, išskyrus atvejus, kai prašymas susijęs su leidimo atlikti tos pačios rūšies operacijas su tokiomis pačiomis prekėms atnaujinimu;g)prašymas nėra susijęs su sandėlių naudojimu prekių muitiniam sandėliavimui;h)jei prašymas susijęs su leidimo atlikti tos pačios rūšies operacijas su tokiomis pačiomis prekėmis atnaujinimu, prašymas pateikiamas per trejus metus nuo pirminio leidimo galiojimo pabaigos.2.Muitinė gali suteikti leidimą, taikomą atgaline data, ir tuo atveju, jei prekių, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra, jau nebėra prašymo suteikti tokį leidimą priėmimo metu.

104 straipsnisApskaitos registrai1.Leidimo turėtojas, importuotojas arba eksportuotojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu ar pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus muitinei priimtinos formos apskaitos registrus ir pateikia juos arba užtikrina jų prieinamumą ES muitinės duomenų platformoje.Apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir visų pirma identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas.2.Patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu 1 dalyje nustatytą pareigą.

105 straipsnisSpecialiosios procedūros pripažinimas įvykdyta1.Išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus ir nedarant poveikio su 135 straipsnyje nurodyta galutinio vartojimo procedūra susijusiai muitinės priežiūrai, specialioji procedūra pripažįstama įvykdyta, kai prekėms, kurioms buvo įforminta ta procedūra, arba perdirbtiesiems produktams įforminama kita muitinės procedūra, tos prekės ar produktai išvežami iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinami nepaliekant jokių atliekų, arba perduodami valstybės nuosavybėn pagal 78 straipsnį.2.Muitinė pripažįsta tranzito procedūrą įvykdyta, kai, palyginusi duomenis, kurie buvo pateikti išvykimo muitinės įstaigai arba kurių prieinamumas jai buvo užtikrintas, su duomenimis, kurie buvo pateikti paskirties muitinės įstaigai arba kurių prieinamumas jai buvo užtikrintas, gali nustatyti, kad procedūra užbaigta teisingai.3.Muitinė imasi visų priemonių, būtinų su prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti, jeigu joms įforminta procedūra nepripažįstama įvykdyta nustatyta tvarka.4.Jeigu nenustatyta kitaip, procedūra pripažįstama įvykdyta per tam tikrą terminą.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 4 dalyje nurodytą terminą.6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodytos specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

106 straipsnisTeisių ir pareigų perleidimas1.Muitinė gali leisti leidimo taikyti specialiąją procedūrą, išskyrus tranzitą, turėtojui visas savo teises ir pareigas, susijusias su prekėmis, kurioms buvo įforminta ta specialioji procedūra, arba jų dalį perleisti importuotojui arba eksportuotojui, kuris taip pat atitinka tai procedūrai nustatytas sąlygas.2.Savo teises ir pareigas perleidžiantis leidimo turėtojas informuoja muitinę apie perleidimą ir procedūros pripažinimą įvykdyta, išskyrus atvejus, kai muitinė leidimą yra suteikusi ir importuotojui arba eksportuotojui, kuriam tos teisės ir pareigos perleidžiamos.3.Kai teisių ir pareigų perleidimas susijęs su daugiau nei viena valstybe nare, jas perleisti leidžianti muitinė konsultuojasi su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato leidimo turėtojo teisių ir pareigų, susijusių su prekėmis, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus tranzitą, perleidimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

107 straipsnisPrekių gabenimas1.Konkrečiais atvejais importuotojai ir eksportuotojai prekes, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus prekes, kurioms įforminta tranzito procedūra, ir laisvojoje zonoje esančias prekes, gali gabenti į įvairias Sąjungos muitų teritorijos vietas.2.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant atvejus ir sąlygas, kuriais importuotojai ir eksportuotojai gali gabenti prekes, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra, išskyrus prekes, kurioms įforminta tranzito procedūra, ir laisvojoje zonoje esančias prekes, gabenimo, nurodyto 1 dalyje, procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

108 straipsnisĮprastinės prekių tvarkymo operacijos1.Su prekėmis, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo arba perdirbimo procedūra, arba su laisvojoje zonoje esančiomis prekėmis gali būti atliekamos įprastinės prekių tvarkymo operacijos, skirtos nepakitusiai prekių būklei išsaugoti, jų išvaizdai ar prekinei kokybei pagerinti arba joms paruošti paskirstyti ar perparduoti.2.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įprastines prekių tvarkymo operacijas.

109 straipsnisEkvivalentiškos prekės1.Ekvivalentiškos prekės yra Sąjungos prekės, kurios yra saugomos, naudojamos arba perdirbamos vietoj prekių, kurioms įforminta specialioji procedūra.Taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, ekvivalentiškos prekės yra ne Sąjungos prekės, kurios yra perdirbamos vietoj Sąjungos prekių, kurioms įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra.Jei nenustatyta kitaip, ekvivalentiškų prekių aštuonženklis Kombinuotosios nomenklatūros kodas, prekinė kokybė ir techninės charakteristikos turi būti tokie pat kaip ir prekių, kurios jomis pakeičiamos.2.Jeigu užtikrinama, kad procedūra būtų tinkamai atliekama, visų pirma muitinės priežiūros atžvilgiu, muitinė, gavusi prašymą, leidžia atlikti toliau nurodytus veiksmus:a)naudoti ekvivalentiškas prekes taikant muitinio sandėliavimo, laisvosios zonos, galutinio vartojimo ir perdirbimo procedūrą;b)konkrečiais atvejais naudoti ekvivalentiškas prekes taikant laikinojo įvežimo procedūrą;c)laikinojo įvežimo perdirbti procedūros taikymo atveju – eksportuoti perdirbtuosius produktus, gautus iš ekvivalentiškų prekių, anksčiau nei importuojamos jomis pakeičiamos prekės;d)laikinojo išvežimo perdirbti procedūros taikymo atveju – importuoti perdirbtuosius produktus, gautus iš ekvivalentiškų prekių, anksčiau nei eksportuojamos jomis pakeičiamos prekės.Patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu užtikrinimo, kad procedūra būtų tinkamai atliekama, sąlygą, jeigu 25 straipsnyje nurodytame leidime atsižvelgta į veiklą, susijusią su ekvivalentiškų prekių naudojimu atliekant atitinkamą procedūrą.3.Naudoti ekvivalentiškų prekių neleidžiama nė vienu iš šių atvejų:a)kai įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą atliekamos tik 108 straipsnyje apibrėžtos įprastinės prekių tvarkymo operacijos;b)jeigu Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių arba tokių šalių grupių lengvatiniame susitarime uždrausta taikyti sąlyginį apmokestinimą arba neapmokestinimą importo muitu kilmės statuso neturinčioms prekėms, įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą naudojamoms gaminant produktus, kurių kilmės įrodymas išduodamas arba surašomas vadovaujantis minėtais susitarimais;c)jeigu tai sudarytų sąlygas nepagrįstai pasinaudoti palankesnėmis apmokestinimo importo muitu sąlygomis arba jeigu tai numatyta Sąjungos teisės aktuose.4.2 dalies c punkte nurodytu atveju ir tada, kai perdirbtieji produktai būtų apmokestinami eksporto muitu, jeigu nebūtų eksportuojami įforminus laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, leidimo turėtojas pateikia garantiją, užtikrinančią pareigos sumokėti eksporto muitą įvykdymą, jeigu ne Sąjungos prekės nebūtų importuotos per 138 straipsnio 3 dalyje nurodytą laikotarpį.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)1 dalies trečioje pastraipoje nurodytas išimtis;b)ekvivalentiškų prekių naudojimo pagal 2 dalį sąlygas;c)konkrečius ekvivalentiškų prekių naudojimo taikant laikinojo įvežimo procedūrą atvejus, nurodytus 2 dalies b punkte;d)atvejus, kai pagal 3 dalies c punktą neleidžiama naudoti ekvivalentiškų prekių.6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato pagal 2 dalį leidžiamo ekvivalentiškų prekių naudojimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyriusTranzitas1 skirsnisBendrosios taisyklės

110 straipsnisTaikymo sritis1.Tranzito procedūra prekėms įforminama įvežant jas į muitų teritoriją, išskyrus atvejus, kai joms jau buvo įforminta 111 ir 112 straipsniuose nurodyta tranzito procedūra arba per 86 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą įforminama kita muitinės procedūra.2.Prekių turėtojas laikomas prekių importuotoju arba eksportuotoju ir privalo mokėti muitus, kitus mokesčius ir privalomuosius mokėjimus, išskyrus atvejus, kai muitinė turi duomenų apie kitą importuotoją arba eksportuotoją.3.Prekėms, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, ta procedūra ir toliau taikoma tol, kol joms įforminama kita muitinės procedūra.

111 straipsnisIšorinis tranzitas1.Įforminus išorinio tranzito procedūrą ne Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą joms netaikant:a)importo muito ar kitų privalomųjų mokėjimų, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas;b)prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.2.Konkrečiais atvejais Sąjungos prekėms įforminama išorinio tranzito procedūra.3.1 dalyje nurodytas gabenimas atliekamas vienu iš šių būdų:a)taikant išorinio Sąjungos tranzito procedūrą;b)pagal TIR konvenciją, jei toks gabenimas:i)pradėtas arba numatomas baigti ne Sąjungos muitų teritorijoje;ii)vykdomas vykstant iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą per trečiosios šalies teritoriją;c)pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, kai gabenama tranzitu;d)su 302-ąja forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytame Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarime dėl jų karinių pajėgų statuso, ir ES 302-ąja forma;e)pagal pašto sistemą, laikantis Pasaulinės pašto sąjungos aktų, kai prekės vežamos tuose aktuose numatytų teisių ir pareigų subjektų arba jų vardu.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant konkrečius atvejus, kuriais Sąjungos prekėms turi būti įforminama išorinio tranzito procedūra.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 3 dalies b–e punktų taikymo Sąjungos muitų teritorijoje atsižvelgiant į Sąjungos poreikius procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

112 straipsnisVidinis tranzitas1.Įforminus vidinio tranzito procedūrą ir laikantis 2 dalyje nustatytų sąlygų Sąjungos prekės gali būti gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą vykstant per trečiąją šalį, ir jų muitinis statusas nepasikeičia.2.1 dalyje nurodytas gabenimas atliekamas vienu iš šių būdų:a)taikant vidinio Sąjungos tranzito procedūrą, jeigu tokia galimybė numatyta tarptautinėje sutartyje;b)pagal TIR konvenciją;c)pagal ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, kai gabenama tranzitu;d)su 302-ąja forma, nustatyta 1951 m. birželio 19 d. Londone pasirašytame Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarime dėl jų karinių pajėgų statuso, ir ES 302-ąja forma;e)pagal pašto sistemą, laikantis Pasaulinės pašto sąjungos aktų, kai prekės vežamos tuose aktuose numatytų teisių ir pareigų subjektų arba jų vardu.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalies b–e punktų taikymo Sąjungos muitų teritorijoje atsižvelgiant į Sąjungos poreikius procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

113 straipsnisViena teritorija tranzito tikslaisJei prekės gabenamos iš vienos Sąjungos muitų teritorijos vietos į kitą pagal TIR konvenciją, ATA konvenciją arba Stambulo konvenciją, su 302-ąja forma, ES 302-ąja forma arba pagal pašto sistemą, Sąjungos muitų teritorija tokio vežimo tikslais laikoma viena teritorija.

114 straipsnisAsmenų teisės vykdyti TIR operacijas atėmimas1.Jei valstybės narės muitinė nusprendžia iš tam tikro asmens atimti teisę vykdyti TIR operacijas pagal TIR konvencijos 38 straipsnį, tas sprendimas taikomas visoje Sąjungos muitų teritorijoje, o to asmens pateiktų TIR knygelių nepriima jokia muitinės įstaiga.2.Valstybė narė praneša apie savo sprendimą, nurodytą 1 dalyje, ir jo taikymo datą kitoms valstybėms narėms, Komisijai ir ES muitinei.

115 straipsnisĮgaliotasis siuntėjas ir įgaliotasis gavėjas TIR operacijoms1.Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui (toliau – įgaliotasis gavėjas) gauti prekes, gabenamas pagal TIR konvenciją, leidime nurodytoje vietoje, užbaigiant procedūrą pagal TIR konvencijos 1 straipsnio d punktą.2.Muitinė, gavusi prašymą, gali leisti asmeniui (toliau – įgaliotasis siuntėjas) siųsti prekes, kurios turi būti gabenamos pagal TIR konvenciją, į leidime nurodytą vietą, pradedant procedūrą pagal TIR konvencijos 1 straipsnio c punktą.Taikant pirmą pastraipą, įgaliotajam siuntėjui leidžiama naudoti specialias plombas pagal 116 straipsnio 4 dalies c punktą.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 ir 2 dalyse nurodytų leidimų suteikimo sąlygas.

2 skirsnisSąjungos tranzitas

116 straipsnisSąjungos tranzito procedūros vykdytojo ir įforminus Sąjungos tranzito procedūrą gabenamų prekių vežėjo bei gavėjo pareigos1.Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų šių pareigų įvykdymą:a)už duomenų, kuriais remdamasi muitinė gali prižiūrėti prekes ir kuriuos sudaro bent šie duomenys: prekių, kurioms įforminta ta procedūra, identifikavimo duomenys, transporto priemonė, importuotojas arba eksportuotojas, muitinis statusas ir gabenimo operacijos, teikimą;b)už nepakeisto pavidalo prekių ir būtinų duomenų pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių;c)už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi;d)jeigu muitų teisės aktuose nenustatyta kitaip, už tai, kad būtų pateikta garantija, užtikrinanti galinčios atsirasti pareigos sumokėti importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, arba kitus privalomuosius mokėjimus, susijusius su prekėmis, įvykdymą.2.Procedūros vykdytojo pareiga įvykdoma ir tranzito procedūra baigiama, kai prekės, kurioms ši procedūra įforminta, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai pagal muitų teisės aktus.3.Prekių vežėjas arba gavėjas, kuris priima prekes žinodamas, kad jos gabenamos taikant Sąjungos tranzito procedūrą, taip pat atsako už nepakeisto pavidalo prekių pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių.4.Gavusi prašymą, muitinė gali leisti naudotis bet kuriuo iš šių supaprastinimų, taikomų įforminant prekėms Sąjungos tranzito procedūrą arba tą procedūrą pripažįstant įvykdyta:a)įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei;b)įgaliotojo gavėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama gauti prekes, gabenamas taikant Sąjungos tranzito procedūrą, leidime nurodytoje vietoje, procedūrą pripažįstant įvykdyta pagal 2 dalį;c)naudoti specialias plombas, kai prekių, kurioms įforminta Sąjungos tranzito procedūra, identifikavimui užtikrinti jas reikalaujama plombuoti;d)naudoti elektroninį transporto dokumentą Sąjungos tranzito procedūrai prekėms įforminti, jei jame pateikta būtina informacija ir jei jis prieinamas muitinei išvykimo ir paskirties vietose, kad būtų įmanoma vykdyti prekių muitinės priežiūrą ir pripažinti procedūrą įvykdyta.5.Muitinė bent kas trejus metus atlieka nuodugnią įgaliotųjų siuntėjų ir gavėjų veiklos stebėseną, kad įvertintų, ar jie atitinka leidimo suteikimo reikalavimus.6.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas patikslinant 1 dalies a ir b punktuose nustatytus duomenų reikalavimus ir 4 dalyje nurodytų leidimų suteikimo sąlygas.7.Komisija įgyvendinimo aktais nustato procedūrines taisykles, kuriomis reglamentuojama:a)Sąjungos tranzito procedūros įforminimo prekėms ir tos procedūros pripažinimo įvykdyta tvarka;b)naudojimosi 4 dalyje nurodytais supaprastinimais tvarka;Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

117 straipsnisPrekės, kurios įforminus išorinio Sąjungos tranzito procedūrą gabenamos per trečiosios šalies teritoriją1.Išorinio Sąjungos tranzito procedūra taikoma prekėms, gabenamoms per trečiąją šalį, jeigu įvykdoma viena iš šių sąlygų:a)tai numatyta pagal tarptautinį susitarimą;b)prekės per tą trečiąją šalį vežamos su vienu transporto dokumentu, surašytu Sąjungos muitų teritorijoje.2.1 dalies b punkte nurodytu atveju išorinio Sąjungos tranzito procedūros taikymas sustabdomas, kol prekės yra ne Sąjungos muitų teritorijoje.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato prekių, gabenamų per trečiosios šalies teritoriją taikant išorinio Sąjungos tranzito procedūrą, muitinės priežiūros procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyriusSaugojimas1 skirsnisBendrosios nuostatos

118 straipsnisTaikymo sritis1.Įforminus saugojimo procedūrą ne Sąjungos prekės gali būti saugomos Sąjungos muitų teritorijoje joms netaikant:a)importo muito;b)kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose;c)prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.2.Saugojimo procedūros įforminimo prekėms sąlygos:a)muitinei pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, gamintojas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas bei aprašymas ir kitų susijusių teisės aktų, kuriuos muitinė taiko toms prekėms, sąrašas, jei nenustatyta kitaip, irb)buvo įsitikinta, kad prekės atitinka kitų muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus. [194 pakeit.]3.Muitinio sandėliavimo arba laisvosios zonos procedūra taip pat gali būti įforminta Sąjungos prekėms vadovaujantis kitais muitinių taikomais teisės aktais arba norint, kad būtų priimtas sprendimas grąžinti importo muitą arba atsisakyti jį išieškoti. Sąjungos prekės gali būti įvežtos į muitinės sandėlį arba laisvąją zoną, juose saugomos, perkeliamos, naudojamos, perdirbamos arba suvartojamos. Tokiais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta saugojimo procedūra.4.Importuotojas ne Sąjungos prekėms, įvežtoms į muitinės sandėlį arba laisvąją zoną, įformina atitinkamą saugojimo procedūrą.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūros įforminimo Sąjungos prekėms, kaip nurodyta 2 dalyje, tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

119 straipsnisInformacija apie saugojimą1.Muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas pateikia privalo pateikti muitinei būtiniausius duomenis (arba užtikrina jų prieinamumą), kurių reikia, kad būtų galima taikyti nuostatas, kuriomis reglamentuojamas muitinės sandėlyje arba laisvojoje zonoje esančių prekių saugojimas, visų pirma 118 straipsnio 2 dalies a punkte nurodytus duomenis ir duomenis apie prekių, kurioms įforminta saugojimo procedūra, muitinį statusą ir tolesnį tų prekių gabenimą. Kai 29 straipsnyje nustatytos ES muitinės duomenų platformos funkcijos pradeda veikti visu pajėgumu, reikalaujama, kad veiklos vykdytojas pateiktų šiuos duomenis per ES muitinės duomenų platformą. [195 pakeit.]2.Jeigu importuotojas arba vežėjas jau pateikė visą 1 dalyje nurodytą informaciją ar jos dalį arba užtikrino jos prieinamumą, muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas savo turimą papildomą informaciją susieja su importuotojo arba vežėjo pateikta informacija.3.Sandėlio turėtojas arba veiklos vykdytojas negali priimti prekių, apie kurias muitinei nebuvo pateikta būtiniausia informacija arba nebuvo užtikrintas jos prieinamumas.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą būtiniausią informaciją.

120 straipsnisInformacijos apie saugojimą taisymas ir pripažinimas negaliojančia1.Muitinės sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas, pateikęs informaciją apie jo sandėlyje esančias prekes arba užtikrinęs jos prieinamumą, vėliau gali pataisyti vieną ar daugiau tos informacijos duomenų elementų, išskyrus atvejus, kai muitinė jam praneša, kad ketina patikrinti prekes arba kad nustatė, jog informacija apie prekes yra neteisinga.2.Importuotojas, vežėjas, sandėlio turėtojas arba laisvosios zonos veiklos vykdytojas informaciją apie prekes, kurios neįvežamos į Sąjungos muitų teritoriją, pripažįsta negaliojančia kuo greičiau. Muitinė informaciją apie tas prekes pripažįsta negaliojančia praėjus 30 dienų nuo tos dienos, kai informacija buvo pateikta arba buvo užtikrintas jos prieinamumas.

121 straipsnisSaugojimo procedūros trukmė1.Saugojimo procedūros taikymo prekėms laikas neribojamas.2.Susiklosčius ypatingoms aplinkybėms muitinė gali nustatyti terminą, iki kurio saugojimo procedūra turi būti pripažinta įvykdyta, visų pirma, kai ilgalaikio prekių saugojimo atveju dėl jų rūšies ir pobūdžio gali kilti pavojus žmonių, gyvūnų arba augalų sveikatai ar gyvybei arba aplinkai.

2 skirsnisMuitinis sandėliavimas

122 straipsnisSaugojimas muitinės sandėliuose1.Įforminus muitinio sandėliavimo procedūrą, ne Sąjungos prekės gali būti muitinei prižiūrint saugomos patalpose ar kitose vietose, kurias muitinė leido naudoti prekėms saugoti taikant tą procedūrą (toliau – muitinės sandėliai).2.Muitinės sandėliai gali būti tokie, kuriuos prekių muitiniam sandėliavimui gali naudoti bet kuris importuotojas (atvirieji muitinės sandėliai), arba tokie, kuriuos importuotų prekių saugojimui gali naudoti tik leidimo taikyti muitinio sandėliavimo procedūrą turėtojas (uždarieji muitinės sandėliai).

123 straipsnisLeidimas turėti muitinės sandėlius1.Muitinės sandėliui turėti reikalingas muitinės leidimas, išskyrus atvejus, kai muitinės sandėlio turėtojas yra pati muitinė. Leidime nustatomos sąlygos, kuriomis leidžiama turėti muitinės sandėlį.2.1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik asmenims, atitinkantiems šias sąlygas:a)įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;b)deramai užtikrinusiems, kad operacijos būtų tinkamai atliekamos;c)patikimas ir patikrintas verslininkas laikomas įvykdžiusiu šią sąlygą, jei 25 straipsnyje nurodytame leidime atsižvelgta į muitinės sandėlio turėjimą;d)pateikusiems garantiją dėl galinčios atsirasti skolos muitinei.3.1 dalyje nurodytas leidimas suteikiamas tik tais atvejais, kai muitinė gali vykdyti muitinės priežiūrą nenaudodama administracinių priemonių, kurios būtų neproporcingos siekiamai gauti ekonominei naudai.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

124 straipsnisPrekių perkėlimas muitinės sandėlyje1.Muitinė gali leisti muitinės sandėlio turėtojui perkelti prekes šiomis sąlygomis:a)jei galimybė perkelti prekes numatyta leidime turėti muitinės sandėlį;b)jei muitinės sandėlio turėtojas yra įgaliotasis ekonominės veiklos vykdytojas arba patikimas ir patikrintas verslininkas;c)jei informacija apie perkėlimo operacijas registruojama sandėlio turėtojo apskaitos registruose ir pateikiama su prekėmis susijusioms išvykimo ir atvykimo muitinėms arba joms užtikrinamas tos informacijos prieinamumas.2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto prekių perkėlimo muitinės sandėlyje tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

125 straipsnisPerdirbimas muitinės sandėlyjeJeigu yra ekonominis poreikis ir jeigu tai neturi neigiamos įtakos muitinės priežiūrai, muitinė gali leisti, kad prekėms, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, vėliau būtų įforminta laikinojo įvežimo perdirbti arba galutinio vartojimo procedūra, kad jas būtų galima perdirbti muitinės sandėlyje, laikantis nustatytų tų procedūrų taikymo sąlygų.

126 straipsnisMuitinės priežiūraLeidimo turėtojas atsako už tai, kad prekės, kurioms įforminta muitinio sandėliavimo procedūra, nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros.

3 skirsnisLaisvosios zonos

127 straipsnisLaisvųjų zonų statuso suteikimas1.Valstybės narės gali suteikti Sąjungos muitų teritorijos dalims laisvųjų zonų statusą.Valstybė narė nustato kiekvienos laisvosios zonos teritoriją ir prekių įvežimo bei išvežimo vietas.2.Valstybės narės Komisijai praneša informaciją apie veikiančias laisvąsias zonas.3.Laisvosios zonos turi būti aptvertos.Muitinė prižiūri laisvųjų zonų teritorijos išorines ribas bei prekių įvežimo ir išvežimo vietas.4.Gali būti atliekamas į laisvąsias zonas atvykstančių ir iš jų išvykstančių asmenų, įvežamų ir išvežamų prekių bei transporto priemonių muitinis tikrinimas.

128 straipsnisStatiniai ir veikla laisvosiose zonose1.Bet kokio statinio statybai laisvojoje zonoje būtina iš anksto gauti muitinės sutikimą.2.Laikantis muitų teisės aktų, laisvojoje zonoje leidžiama vykdyti bet kokią pramoninę, prekybos arba paslaugų teikimo veiklą. Apie tokios veiklos vykdymą iš anksto pranešama muitinei.3.Muitinė, atsižvelgdama į atitinkamų prekių pobūdį arba muitinės priežiūros reikalavimus, arba saugumo ir saugos reikalavimus, gali uždrausti arba apriboti 2 dalyje nurodytą veiklą.4.Asmenims, kurie deramai neužtikrina, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų nuostatų, muitinė gali uždrausti vykdyti veiklą laisvojoje zonoje.

129 straipsnisLaisvosiose zonose esančios ne Sąjungos prekės1.Laisvojoje zonoje esančios ne Sąjungos prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą arba joms gali būti įforminta laikinojo įvežimo perdirbti, laikinojo įvežimo arba galutinio vartojimo procedūra, laikantis šioms procedūroms nustatytų reikalavimų.Tokiais atvejais nelaikoma, kad prekėms įforminta laisvosios zonos procedūra.2.Nedarant poveikio nuostatoms, taikytinoms atsargų tiekimui arba maisto produktų saugojimui, jeigu taip nustatyta pagal atitinkamos procedūros atlikimo tvarką, 1 dalies nuostatos nekliudo naudoti arba vartoti prekių, kurių išleidimo į laisvą apyvartą arba laikinojo įvežimo atvejais netaikomas importo muitas, priemonės, nustatytos įgyvendinant bendrąją žemės ūkio arba prekybos politiką, arba priemonės, kuriomis draudžiama tas prekes naudoti Sąjungoje.Norint naudoti ar vartoti tokias prekes reikia pateikti muitinei atitinkamą informaciją arba užtikrinti jos prieinamumą.

130 straipsnisPrekių išvežimas iš laisvosios zonosPrekes iš laisvosios zonos galima išvežti tik joms įforminus kitą muitinės procedūrą.

131 straipsnisMuitinis statusas1.Suinteresuotojo asmens prašymu muitinė patvirtina, kad toliau nurodytos prekės turi Sąjungos prekių muitinį statusą:a)į laisvąją zoną įvežamos Sąjungos prekės;b)Sąjungos prekės, su kuriomis laisvojoje zonoje buvo atliktos perdirbimo operacijos;c)laisvojoje zonoje į laisvą apyvartą išleistos prekės.2.Kai prekės išvežamos iš laisvosios zonos į kitą Sąjungos muitų teritorijos dalį arba kai joms įforminama muitinės procedūra, jos laikomos ne Sąjungos prekėmis, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad jos turi Sąjungos prekių muitinį statusą.3.Tačiau taikant eksporto muitą ir eksporto licencijas ar eksporto kontrolės priemones, nustatytas įgyvendinant bendrąją žemės ūkio ar prekybos politiką, tokios prekės laikomos Sąjungos prekėmis, jei nėra nustatyta, kad jos neturi Sąjungos prekių muitinio statuso.

4 skyriusTikslinis naudojimas1 skirsnisLaikinasis įvežimas

132 straipsnisTaikymo sritis1.Įforminus laikinojo įvežimo procedūrą, ne Sąjungos prekės, kurias ketinama eksportuoti, gali būti naudojamos pagal tikslinę paskirtį Sąjungos muitų teritorijoje, visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito ir netaikant joms nė vienos iš šių priemonių:a)kitų privalomųjų mokėjimų, numatytų kitose atitinkamose galiojančių teisės aktų nuostatose;b)prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.2.Laikinojo įvežimo procedūra gali būti naudojama tik jeigu laikomasi šių sąlygų:a)prekių neketinama niekaip keisti, išskyrus normalų nusidėvėjimą dėl jų naudojimo;b)įmanoma užtikrinti, kad prekes, kurioms įforminta procedūra, bus įmanoma identifikuoti, išskyrus atvejus, kai dėl prekių pobūdžio arba numatomo naudojimo identifikavimo priemonių nenaudojimas nesudarytų sąlygų piktnaudžiauti šia procedūra arba kai 109 straipsnyje nurodytais atvejais galima patikrinti, ar laikomasi nustatytų ekvivalentiškų prekių naudojimo sąlygų;c)jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį buvo suteiktas leidimas ir prieš išleidžiant prekes muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas, aprašymas ir numatoma paskirtis;d)laikomasi muitų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų, kai prekės visai arba iš dalies atleidžiamos nuo muito;e)prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją;f)buvo įsitikinta, kad prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus. [196 pakeit.]3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)šio straipsnio 1 dalyje nurodytą tikslinę paskirtį;b)šio straipsnio 2 dalies d punkte nurodyto visiško atleidimo nuo importo muito reikalavimus.

133 straipsnisLaikinojo įvežimo procedūros taikymo prekėms terminas1.Muitinė nustato terminą, per kurį prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra, turi būti įforminta kita muitinės procedūra. Toks terminas turi būti pakankamas leidžiamo prekių naudojimo tikslui pasiekti.2.Ilgiausias terminas, per kurį, siekiant to paties tikslo ir atsakomybę prisiėmus tam pačiam leidimo turėtojui, prekėms gali būti taikoma laikinojo įvežimo procedūra, yra 24 mėnesiai ir jis negali būti viršytas net ir tuo atveju, kai ši procedūra pripažįstama įvykdyta prekėms įforminus kitą specialiąją procedūrą, o po to vėl įforminama laikinojo įvežimo procedūra.3.Jeigu susiklosčius ypatingoms aplinkybėms leidžiamo prekių naudojimo tikslo neįmanoma pasiekti per 1 ir 2 dalyse nurodytą terminą, muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą importuotojo prašymą, pagrįstai reikalingam laikui tą terminą pratęsti.4.Bendras laikotarpis, per kurį prekėms gali būti taikoma laikinojo įvežimo procedūra, negali viršyti dešimties metų, išskyrus atvejus, kai įvyksta nenumatytų įvykių.

134 straipsnisImporto muito suma laikinojo įvežimo atveju, kai iš dalies atleidžiama nuo importo muito1.Prekėms įforminus laikinojo įvežimo procedūrą, atliekamą iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito, mokama importo muito suma sudaro 3 proc. prekėms nustatytos importo muito sumos, kuri turėtų būti sumokėta, jeigu tos prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.Ši suma mokama už kiekvieną mėnesį arba mėnesio dalį, kai prekėms buvo taikoma laikinojo įvežimo procedūra iš dalies atleidžiant jas nuo importo muito.2.Importo muito suma negali būti didesnė už sumą, kurią būtų reikėję sumokėti, jeigu atitinkamos prekės būtų išleistos į laisvą apyvartą tą dieną, kai joms buvo įforminta laikinojo įvežimo procedūra.

2 skirsnisGalutinis vartojimas

135 straipsnisGalutinio vartojimo procedūra1.Įforminus galutinio vartojimo procedūrą, prekės gali būti išleistos į laisvą apyvartą neapmokestinant muitu arba taikant sumažintą muito normą, kaip nustatyta Sąjungos teisės aktuose, jeigu importuotojas nurodo, kad prekės bus naudojamos pagal tikslinę paskirtį.2.Galutinio vartojimo procedūros įforminimo prekėms sąlygos:a)jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį buvo suteiktas leidimas;b)muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, pardavėjas, pirkėjas, gamintojas, produkto tiekėjas, jeigu nesutampa su gamintoju, ekonominės veiklos vykdytojas Sąjungoje, atsakingas pagal Reglamento (ES) 2019/1020 4 straipsnį ir Reglamento (ES) 2023/XXXX[Leidinių biuro prašoma tekste įrašyti galutinę nuorodą – žr. 19 išnašą]. 16 straipsnį, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas ir aprašymas, unikalus siuntos registracijos numeris bei jos buvimo vieta ir kitų susijusių teisės aktų, kuriuos muitinė taiko toms prekėms, sąrašas;c)sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti importo muitas ir kiti privalomieji mokėjimai, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas, išskyrus atvejus, kai dėl prekių pateiktas prašymas pasinaudoti tarifine kvota;d)prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją;e)prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.3.Kai prekių gamybos etapas yra toks, kuriame gali būti pasiektas tik ekonomiškai naudingas numatytas galutinis vartojimas, muitinė leidime gali nustatyti sąlygas, kuriomis būtų laikoma, kad prekės suvartotos pagal paskirtį, nustatytą Sąjungos teisės aktuose, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma.4.Jei prekės yra tinkamos vartoti pakartotinai ir muitinė laiko, kad jų tolimesnė muitinės priežiūra yra reikalinga siekiant išvengti piktnaudžiavimo, ji tęsiama ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį, skaičiuojamą nuo tos dienos, kai prekės buvo pirmą kartą pavartotos pagal paskirtį, nustatytą Sąjungos teisės aktuose, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma.5.Taikant galutinio vartojimo procedūrą, muitinės priežiūra baigiama bet kuriuo iš šių atvejų:a)kai prekės suvartojamos pagal paskirtį, nustatytą Sąjungos teisės aktuose, dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma;b)kai prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos, sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;c)kai prekės suvartojamos ne pagal tą paskirtį, kuri nustatyta Sąjungos teisės aktuose ir dėl kurios jos neapmokestinamos muitu arba joms taikoma sumažinta muito norma, ir sumokamas prekėms taikytinas importo muitas.6.Jei privaloma nustatyti išeigą, galutinio vartojimo procedūrai taikomas 136 straipsnis.7.Atliekos ir laužas, susidarantys apdorojant arba perdirbant prekes pagal nustatytą jų galutinio vartojimo paskirtį, ir dėl natūralaus mažėjimo patirti nuostoliai laikomi prekėmis, kurioms įformintas galutinis vartojimas pagal nustatytą paskirtį.8.Laikoma, kad atliekoms ir laužui, susidariusiems sunaikinus prekes, kurioms įforminta galutinio vartojimo procedūra, įforminta muitinio sandėliavimo procedūra.

5 skyriusPerdirbimas1 skirsnisBendrosios nuostatos

136 straipsnisIšeigaIšskyrus atvejus, kai išeiga yra nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiuose Sąjungos teisės aktuose, muitinė nustato perdirbimo operacijos išeigą arba vidutinę išeigą, arba atitinkamais atvejais tokios išeigos nustatymo būdą.Išeiga arba vidutinė išeiga nustatoma įvertinus faktines aplinkybes, kuriomis atliekamos arba turi būti atliekamos perdirbimo operacijos. Ta išeiga prireikus gali būti tikslinama pagal 10 straipsnį.

2 skirsnisLaikinasis įvežimas perdirbti

137 straipsnisTaikymo sritis1.Nedarant poveikio 109 straipsniui, ne Sąjungos prekės, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, gali būti naudojamos Sąjungos muitų teritorijoje atliekant vieną arba daugiau perdirbimo operacijų ir tokioms prekėms netaikant:a)importo muito ar kitų privalomųjų mokėjimų, įskaitant antidempingo muitus, kompensacinius muitus arba taikant apsaugos priemones mokėtinas sumas;b)prekybos politikos priemonių, jeigu jomis nedraudžiama įvežti prekių į Sąjungos muitų teritoriją arba išvežti iš tos teritorijos.2.Laikinojo įvežimo perdirbti procedūros įforminimo prekėms sąlygos:a)jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį buvo suteiktas leidimas atlikti vieną iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų veiksmų;b)muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas importuotojas, pirkėjas, pardavėjas, gamintojas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas, aprašymas, buvimo vieta ir kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų sąrašas;c)prekės buvo atvežtos į Sąjungos muitų teritoriją.3.Importuotojai gali naudoti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą bet kuriam iš šių veiksmų atlikti:a)prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, remontuoti;b)prekėms, kurioms ketinama įforminti laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, sunaikinti;c)perdirbtiesiems produktams, kuriuose galima identifikuoti prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, gaminti nekliudant naudoti gamybos priedų;d)operacijoms su prekėmis, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, kuriomis siekiama užtikrinti jų atitiktį išleidimo į laisvą apyvartą techniniams reikalavimams, atlikti;e)prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, įprastinėms tvarkymo operacijoms atlikti pagal 108 straipsnį;f)perdirbtiesiems produktams gaminti naudojant prekes, ekvivalentiškas prekėms, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, pagal 109 straipsnį.

138 straipsnisProcedūros pripažinimo įvykdyta laikotarpis1.Muitinė nustato laikotarpį, per kurį laikinojo įvežimo perdirbti procedūra turi būti pripažinta įvykdyta pagal 105 straipsnį.Šis laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią ne Sąjungos prekėms įforminama procedūra, ir nustatomas įvertinus laiką, kurio reikia perdirbimo operacijoms atlikti ir procedūrai pripažinti įvykdyta.2.Muitinė gali, gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, pratęsti laikotarpį, nustatytą pagal 1 dalį, iki pagrįstai reikalingos trukmės.Leidime gali būti nurodyta, kad atitinkamą mėnesį, ketvirtį arba pusmetį prasidėjęs laikotarpis baigiasi atitinkamai kito mėnesio, ketvirčio arba pusmečio paskutinę dieną.3.Ankstesnio eksporto pagal 109 straipsnio 2 dalies c punktą atveju leidime nustatomas laikotarpis, per kurį ne Sąjungos prekės turi būti deklaruotos laikinojo įvežimo perdirbti procedūrai įforminti, įvertinus laiką, kurio reikia joms įsigyti ir atvežti į Sąjungos muitų teritoriją.Pirmoje pastraipoje nurodytas laikotarpis nustatomas mėnesiais ir negali viršyti šešių mėnesių. Jis skaičiuojamas nuo eksporto deklaracijos, pateiktos deklaruojant perdirbtuosius produktus, gautus iš atitinkamų ekvivalentiškų prekių, priėmimo dienos.4.Leidimo turėtojo prašymu 3 dalyje nurodytas šešių mėnesių laikotarpis gali būti pratęstas ir jam pasibaigus, su sąlyga, kad bendras laikotarpis neviršytų dvylikos mėnesių.

139 straipsnisLaikinasis eksportas tolesniam perdirbimuiMuitinė, gavusi prašymą, gali leisti kai kurias arba visas prekes, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, arba perdirbtuosius produktus laikinai eksportuoti tolesniam perdirbimui ne Sąjungos muitų teritorijoje laikantis laikinojo išvežimo perdirbti procedūrai nustatytų sąlygų.

3 skirsnisLaikinasis išvežimas perdirbti

140 straipsnisTaikymo sritis1.Įforminus laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, Sąjungos prekės gali būti laikinai eksportuojamos iš Sąjungos muitų teritorijos perdirbimo operacijoms atlikti. Iš šių prekių gauti perdirbtieji produktai gali būti išleisti į laisvą apyvartą visai arba iš dalies juos atleidžiant nuo importo muito gavus leidimo turėtojo ar bet kurio kito Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusio asmens prašymą, jei tas asmuo yra gavęs leidimo turėtojo sutikimą ir įvykdytos leidime nustatytos sąlygos.2.Laikinojo išvežimo perdirbti procedūros įforminimo prekėms sąlygos:a)jei reikalaujama, pagal 102 straipsnį ir šį straipsnį buvo suteiktas leidimas;b)muitinei buvo pateikti būtiniausi duomenys (arba užtikrintas jų prieinamumas), kuriuos sudaro bent šie duomenys: už prekes atsakingas eksportuotojas, pardavėjas, pirkėjas, prekių vertė, kilmė, tarifinis klasifikavimas ir aprašymas;c)sumokami arba garantuojama, kad bus sumokėti eksporto muitas ir kiti privalomieji mokėjimai,d)prekės atitinka kitų susijusių muitinės taikomų teisės aktų reikalavimus.3.Muitinė nesuteikia leidimo taikyti laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą nė vienoms iš šių Sąjungos prekių:a)prekėms, kurias eksportavus grąžinamas importo muitas arba atsisakoma jį išieškoti;b)prekėms, kurios prieš jų eksportą dėl jų galutinio vartojimo buvo išleistos į laisvą apyvartą jų neapmokestinus muitu arba pritaikius sumažintą muito normą, tačiau jų galutinio vartojimo tikslai nebuvo pasiekti, išskyrus atvejus, kai reikia atlikti šių prekių remonto operacijas;c)prekėms, kurias eksportavus mokamos eksporto grąžinamosios išmokos;d)prekėms, kurias eksportavus įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką gaunama kitokia finansinė nauda, išskyrus c punkte nurodytas eksporto grąžinamąsias išmokas.4.Muitinė nustato laikotarpį, per kurį perdirbtųjų produktų pavidalą įgijusios laikinai eksportuotos prekės turi būti reimportuotos į Sąjungos muitų teritoriją ir per kurį jos turi būti išleistos į laisvą apyvartą tam, kad būtų galima jas visai arba iš dalies atleisti nuo importo muito. Gavusi deramai pagrįstą leidimo turėtojo prašymą, muitinė gali tą laikotarpį pratęsti iki pagrįstai reikalingos trukmės.

141 straipsnisNemokamai remontuojamos arba kitomis prekėmis pakeičiamos prekės1.Jeigu pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad prekės buvo remontuojamos arba pakeistos kitomis prekėmis nemokamai vykdant sutartyje arba teisės akte nustatytą pareigą, susijusią su duota garantija, arba dėl gamybos ar panaudotos medžiagos defekto, arba dėl to, kad neatitiko specifikacijų, kurių pirkėjas prašė prekių gamintojo, jos visiškai atleidžiamos nuo importo muito.2.1 dalis netaikoma, jeigu į gamybos ar panaudotos medžiagos defektą buvo atsižvelgta pirmą kartą išleidžiant atitinkamas prekes į laisvą apyvartą.

142 straipsnisPagal tarptautinius susitarimus remontuojamos arba pakeistos prekės1.Perdirbtieji produktai, gauti iš prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo išvežimo perdirbti procedūra, visiškai atleidžiami nuo importo muito, jeigu pateikiami muitinei priimtini įrodymai, kad:a)tos prekės buvo remontuojamos arba pakeistos trečiojoje šalyje, su kuria Sąjunga yra sudariusi tarptautinį susitarimą, kuriame numatytas toks atleidimas, irb)vykdomos a punkte nurodytame susitarime nustatytos atleidimo nuo importo muito sąlygos.2.1 dalis netaikoma perdirbtiesiems produktams, gautiems iš 109 straipsnyje nurodytų ekvivalentiškų prekių, ir pakaitos produktams, nurodytiems 143 ir 144 straipsniuose.

143 straipsnisStandartinio prekių pakeitimo sistema1.Taikant standartinio prekių pakeitimo sistemą, importuoti produktai (pakaitos produktai) gali, laikantis 2–5 dalių, pakeisti perdirbtuosius produktus.2.Muitinė, gavusi prašymą, leidžia taikyti standartinio prekių pakeitimo sistemą, jeigu perdirbimo operaciją sudaro defektų turinčių Sąjungos prekių remontas ir jeigu toms prekėms netaikomos įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką nustatytos priemonės arba speciali tvarka, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus.3.Pakaitos produktų aštuonženklis Kombinuotosios nomenklatūros kodas, prekinė kokybė ir techninės charakteristikos turi būti tokie pat kaip ir defektų turinčių prekių, jeigu šios prekės būtų suremontuotos.4.Jeigu defektų turinčios prekės prieš jas eksportuojant buvo naudotos, pakaitos produktai taip pat turi būti naudoti.Tačiau muitinė netaiko pirmoje pastraipoje nustatyto reikalavimo, jeigu pakaitos produktai buvo pateikti nemokamai vykdant sutartyje arba teisės akte nustatytą pareigą, susijusią su duota garantija, arba dėl panaudotos medžiagos ar gamybos defekto.5.Nuostatos, taikytinos perdirbtiesiems produktams, taikomos ir pakaitos produktams.

144 straipsnisAnkstesnis pakaitos produktų importas1.Muitinė leidžia, kad, laikantis jos nustatytų sąlygų ir gavus suinteresuotojo asmens prašymą, pakaitos produktai būtų importuoti anksčiau nei eksportuojamos defektų turinčios prekės.Pakaitos produktų ankstesnio importo atveju pateikiama garantija, užtikrinanti, kad bus įvykdyta pareiga sumokėti importo muitą, kurį reikėtų sumokėti, jeigu defektų turinčios prekės nebūtų eksportuotos pagal 2 dalį.2.Defektų turinčios prekės eksportuojamos per 2 mėnesius nuo deklaracijos pakaitos produktų išleidimui į laisvą apyvartą įforminti priėmimo muitinėje dienos.3.Jeigu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, defektų turinčios prekės negali būti eksportuotos per 2 dalyje nurodytą laikotarpį, muitinė gali, leidimo turėtojui pateikus deramai pagrįstą prašymą, pratęsti tą laikotarpį iki pagrįstai reikalingos trukmės.

IX antraštinė dalisPREKIŲ TARIFINIS KLASIFIKAVIMAS, KILMĖ IR VERTĖ1 skyriusBendrasis muitų tarifas ir prekių tarifinis klasifikavimas

145 straipsnisBendrasis muitų tarifas ir muitinis stebėjimas1.Mokėtinas importo ir eksporto muitas nustatomas remiantis Bendruoju muitų tarifu.Kitos priemonės, taikytinos vadovaujantis konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, atitinkamais atvejais turi būti taikomos atsižvelgiant į tokių prekių tarifinį klasifikavimą.2.Bendrąjį muitų tarifą sudaro visi šie elementai:a)Kombinuotoji prekių nomenklatūra, nustatyta Reglamente (EEB) Nr. 2658/87;b)bet kuri kita nomenklatūra, visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti subpozicijų dalimis ir nustatyta konkrečias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, siekiant taikyti su prekyba prekėmis susijusias tarifinio reguliavimo priemones;c)konvencinis arba įprastinis autonominis muitas, taikomas į Kombinuotąją nomenklatūrą įtrauktoms prekėms;d)lengvatinių muitų tarifų priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Sąjunga sudarė su tam tikromis trečiosiomis šalimis arba trečiųjų šalių grupėmis;e)lengvatinių muitų tarifų priemonės, kurias Sąjunga vienašališkai nustatė tam tikroms trečiosioms šalims arba trečiųjų šalių grupėms;f)autonominės priemonės, kuriomis sumažinamas tam tikroms prekėms nustatytas muitas arba nuo jo atleidžiama;g)palankus muitų tarifų režimas, nustatytas tam tikroms prekėms dėl jų pobūdžio arba galutinio vartojimo taikant c–f arba h punktuose nurodytas priemones;h)kitos prekių tarifiniu klasifikavimu grindžiamos priemonės, nustatytos žemės ūkio, prekybos arba kitais Sąjungos teisės aktais, visų pirma laikinieji arba galutiniai antidempingo muitai, kompensaciniai muitai arba apsaugos priemonės.3.Jeigu atitinkamos prekės atitinka sąlygas, įtrauktas į 2 dalies d–g punktuose nustatytas priemones, tos priemonės gali būti taikomos vietoj tos dalies c punkte nurodytų priemonių. Tokios priemonės gali būti taikomos atgaline data, jeigu laikomasi atitinkama priemone arba šiuo reglamentu nustatytų terminų bei sąlygų ir:a)jei tai d ir e punktuose nustatytos priemonės, numatytas jų taikymas atgaline data;b)jei tai d punkte nustatytos priemonės, jas atgaline data taikyti leidžia ir trečioji šalis arba trečiųjų šalių grupė.4.Jeigu 2 dalies d–g punktuose nurodytos priemonės taikomos arba tos dalies h punkte nurodytos priemonės netaikomos tik tam tikram importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekiui ir nustatomos tarifinės arba kitos kvotos, minėtos priemonės taikomos arba netaikomos tol, kol pasiekiamas nustatytas importuojamų arba eksportuojamų prekių kiekis.Tarifinių ribų taikymo atveju toks taikymas nutraukiamas priėmus Sąjungos teisės aktą.5.Muitinė nesutinka, kad nuotolinei prekybai būtų taikomas supaprastintas tarifų režimas, jei, remdamasi atitinkamais objektyviais duomenimis, nustato, kad vykdant nuotolinę prekybą iš trečiųjų šalių importuojamos prekės skirtos kitiems asmenims nei nurodytieji PVM direktyvos 14 straipsnio 2 dalies a punkte.6.Komisija gali nustatyti, kad 31 straipsnio 4 dalyje nurodytais tikslais turi būti vykdomas prekių išleidimo į laisvą apyvartą, eksporto ir tam tikrų specialiųjų procedūrų įforminimo prekėms muitinis stebėjimas.7.Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina vienodo 4 dalyje nurodytų tarifinių bei kitų kvotų ir tarifinių bei kitų ribų administravimo ir 6 dalyje nurodyto muitinio stebėjimo vykdymo priemones. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

146 straipsnisPrekių tarifinis klasifikavimas1.Taikant Bendrąjį muitų tarifą prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros subpozicijos ar subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą.2.Taikant netarifinio reguliavimo priemones prekių tarifinis klasifikavimas reiškia Kombinuotosios nomenklatūros arba kurios nors kitos Sąjungos nuostatomis nustatytos nomenklatūros, kuri visa arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildo subpozicijų dalimis, subpozicijos arba subpozicijos dalies, kuriai priskiriamos atitinkamos prekės, nustatymą.3.Pagal 1 ir 2 dalis nustatyta subpozicija arba subpozicijos dalis naudojama taikant tą subpoziciją atitinkančias priemones.4.Komisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti priemones, kuriomis pagal 1 ir 2 dalis nustatomas prekių tarifinis klasifikavimas. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.Jeigu to reikia dėl deramai pagrįstų neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su būtinybe skubiai užtikrinti tinkamą ir vienodą Kombinuotosios nomenklatūros taikymą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

2 skyriusPrekių kilmė

147 straipsnisNelengvatinė kilmė148 ir 149 straipsniuose nustatytos nelengvatinės prekių kilmės nustatymo taisyklės naudojamos taikant:a)Bendrąjį muitų tarifą, išskyrus 145 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytas priemones,b)priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, išskyrus tarifinio reguliavimo priemones, irc)kitas su prekių kilme susijusias Sąjungos priemones.

148 straipsnisKilmės įgijimas1.Tik vienoje šalyje ar teritorijoje gautos prekės laikomos tos šalies ar teritorijos kilmės prekėmis.2.Laikoma, kad prekės, kurios gaminamos ne vienoje šalyje ar teritorijoje, yra kilusios iš tos šalies ar teritorijos, kurioje buvo atliktas jų paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles, pagal kurias prekės, kurių nelengvatinę kilmę reikia nustatyti taikant 147 straipsnyje nurodytas Sąjungos priemones, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis laikomos prekėmis, gautomis tik vienoje šalyje ar teritorijoje, arba prekėmis, kurių paskutinis esminis ekonomiškai pagrįstas perdirbimas arba apdorojimas tam tikslui pritaikytoje įmonėje, kurio metu buvo pagamintas naujas produktas arba kuris buvo svarbus jo gamybos etapas, buvo atliktas tam tikroje šalyje ar teritorijoje.

149 straipsnisNelengvatinės prekių kilmės įrodymas1.Jeigu importuotojas pagal muitų teisės aktus nurodė prekių kilmę, muitinė gali reikalauti pateikti prekių kilmės įrodymą.2.Jeigu prekių kilmės įrodymas pateikiamas pagal muitų teisės aktus arba pagal kitus konkrečias sritis reglamentuojančius Sąjungos teisės aktus, muitinė gali, kilus pagrįstų abejonių, reikalauti bet kokių papildomų įrodymų, kuriais patvirtinama, kad prekių kilmė nurodyta pagal atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose nustatytas taisykles.3.Jei to reikia dėl su prekyba susijusių aplinkybių, Sąjungoje gali būti išduotas kilmę įrodantis dokumentas, kuris išduodamas laikantis paskirties šalyje ar teritorijoje galiojančių kilmės taisyklių arba bet kurio kito metodo, pagal kurį nustatoma šalis, kurioje prekės buvo pagamintos arba kurioje buvo atliktas paskutinis esminis jų pakeitimas.4.Jeigu importuotojas pasirinko galimybę nuotolinei prekybai taikyti supaprastintą tarifų režimą, kaip nurodyta 156 straipsnio 2 dalyje, muitinė nereikalauja, kad importuotojas įrodytų prekių kilmę.5.Komisija įgyvendinimo aktais priima procedūrines taisykles, reglamentuojančias kilmės įrodymo pateikimo ir tikrinimo tvarką. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

150 straipsnisLengvatinė prekių kilmė1.Kad prekėms būtų galima taikyti 145 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytas priemones arba lengvatines netarifinio reguliavimo priemones, jos turi atitikti šio straipsnio 2–5 dalyse nurodytas lengvatinės kilmės taisykles.2.Prekių, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos susitarimuose, kuriuos Sąjunga sudarė su tam tikromis trečiosiomis šalimis arba tokių šalių grupėmis, lengvatinės kilmės taisyklės nustatomos tuose susitarimuose.3.Komisija pagal 261 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 5 dalyje nenurodytų prekių, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, kurias Sąjunga vienašališkai nustatė tam tikroms trečiosioms šalims arba tokių šalių grupėms, lengvatinės kilmės taisykles. Tos taisyklės grindžiamos prekių gavimo tik vienoje šalyje ar teritorijoje kriterijumi arba prekių pagaminimo atlikus pakankamą perdirbimą ar apdorojimą kriterijumi.4.Prekių, kurioms taikomos lengvatinės prekybos tarp Sąjungos muitų teritorijos ir Seutos ir Meliljos priemonės, nustatytos 1985 m. Stojimo akto 2 protokole, lengvatinės kilmės taisyklės patvirtinamos pagal minėto protokolo 9 straipsnį.5.Prekių, kurioms taikomos lengvatinės priemonės, nustatytos lengvatiniuose susitarimuose, taikomuose su Sąjunga asocijuotoms užjūrio šalims ir teritorijoms, lengvatinės kilmės taisyklės nustatomos pagal SESV 203 straipsnį.6.Komisija savo iniciatyva arba lengvatomis besinaudojančios šalies ar teritorijos prašymu gali leisti tai šaliai ar teritorijai laikinai nukrypti nuo 3 dalyje nurodytų lengvatinės kilmės taisyklių, taikomų tam tikroms prekėms.Laikinai nukrypti leidžianti nuostata grindžiama viena iš šių priežasčių:a)dėl vidaus ar išorės veiksnių lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija kurį laiką negali laikytis lengvatinės kilmės taisyklių;b)lengvatomis besinaudojančiai šaliai ar teritorijai reikia laiko, kad ji galėtų pasirengti laikytis tų taisyklių.7.Atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija pateikia Komisijai prašymą taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą. Prašyme nurodomos antroje pastraipoje paminėtos priežastys, kodėl reikia nukrypti leidžiančios nuostatos, ir pateikiami atitinkami pagrindžiamieji dokumentai.8.Laikinai nukrypti leidžianti nuostata taikoma ribotą laiką: kol veikia vidaus ar išorės veiksniai, dėl kurių ji buvo priimta, arba kiek trunka laikotarpis, kurio reikia, kad lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija būtų pasirengusi laikytis taisyklių.9.Jeigu leidžiama taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, atitinkama lengvatomis besinaudojanti šalis ar teritorija laikosi nustatytų reikalavimų dėl Komisijai pateiktinos informacijos, susijusios su tos nuostatos taikymu ir su prekių kiekių, kuriems leista ją taikyti, administravimu.10.Jeigu importuotojas pasirinko galimybę nuotolinei prekybai taikyti supaprastintą tarifų režimą, jis negali naudotis 145 straipsnio 2 dalies d ir e punktuose nurodytomis priemonėmis arba lengvatinėmis netarifinio reguliavimo priemonėmis.11.Komisija įgyvendinimo aktais patvirtina:a)prekių lengvatinės kilmės procedūrines taisykles, taikomas įgyvendinant 1 dalyje nurodytas priemones;b)priemonę, kuria lengvatomis besinaudojančiai šaliai ar teritorijai leidžiama taikyti 6 dalyje nurodytą laikinai nukrypti leidžiančią nuostatą.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

151 straipsnisKonkrečių prekių kilmės nustatymasKomisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatoma konkrečių prekių kilmė pagal toms prekėms taikomas kilmės taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiomis priemonėmis ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai užtikrinti tinkamą ir vienodą prekių kilmės taisyklių taikymą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

3 skyriusPrekių muitinė vertė

152 straipsnisTaikymo sritisTaikant Bendrąjį muitų tarifą ir netarifinio reguliavimo priemones, nustatytas konkrečias su prekyba prekėmis susijusias sritis reglamentuojančiomis Sąjungos nuostatomis, prekių muitinė vertė nustatoma laikantis 153 ir 157 straipsnių.

153 straipsnisSandorio vertės muitinio įvertinimo metodas1.Prekių muitinės vertės pagrindas visų pirma yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, patikslinama pagal 154 ir 155 straipsnius.2.Faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina – visa pirkėjo pardavėjui arba pardavėjo naudai pirkėjo trečiajai šaliai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga.3.Sandorio vertė taikoma, jeigu įvykdomos visos šios sąlygos:a)pirkėjui netaikomi disponavimo prekėmis arba jų naudojimo apribojimai, išskyrus šiuos:i)įstatymo arba Sąjungos valdžios institucijų nustatytus arba reikalaujamus nustatyti apribojimus;ii)geografinės teritorijos, kurioje prekės gali būti perparduotos, apribojimus;iii)prekių muitinei vertei didelės įtakos neturinčius apribojimus;b)prekių pardavimui arba jų kainai neturi įtakos jokios sąlygos arba aplinkybės, kurių poveikio vertinamoms prekėms neįmanoma įvertinti;c)jokia pajamų, gautų pirkėjui toliau perparduodant prekes, disponuojant jomis ar jas naudojant, dalis tiesiogiai ar netiesiogiai neatitenka pardavėjui, išskyrus atvejus, kai galima padaryti atitinkamus patikslinimus;d)pirkėjas ir pardavėjas nėra susiję arba jų ryšys neturėjo įtakos kainai.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės vertės nustatymo pagal 1 ir 2 dalis procedūrines taisykles, taip pat faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos tikslinimo ir 3 dalyje nurodytų sąlygų taikymo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

154 straipsnisSandorio vertės elementai1.Nustatant muitinę vertę pagal 153 straipsnį, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos už importuojamas prekes kainos pridedama:a)toliau nurodytos pinigų sumos, kurias sumoka pirkėjas ir kurios nėra įskaitytos į už prekes faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą:i)komisiniai ir apmokėjimas tarpininkams, išskyrus pirkimo komisinius,ii)išlaidos talpykloms, kurias muitinė laiko neatskiriama atitinkamų prekių dalimi, iriii)pakavimo išlaidos, susijusios ir su darbu, ir su medžiagomis,b)atitinkamai paskirstyta toliau išvardytų pirkėjo tiesiogiai arba netiesiogiai, nemokamai arba sumažintomis kainomis tiekiamų prekių ir teikiamų paslaugų, susijusių su importuojamų prekių gamyba ir pardavimu eksportui, vertė, jeigu ši vertė nebuvo įskaityta į faktiškai sumokėtą arba mokėtiną kainą:i)medžiagų, komponentų, dalių ir panašių daiktų, įeinančių į importuojamų prekių sudėtį,ii)įrankių, štampų, formų ir panašių daiktų, naudotų importuojamoms prekėms gaminti,iii)medžiagų, sunaudotų gaminant importuojamas prekes, iriv)inžinerinių, projektavimo, meninio apipavidalinimo, dizaino darbų, eskizų ir brėžinių parengimo, atliktų ne Sąjungoje ir būtinų importuojamų prekių gamybai, išlaidos,c)mokesčiai už patentus ir licencijas, susiję su vertinamomis prekėmis, kuriuos pirkėjas privalo tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti, vykdydamas vertinamų prekių pardavimo sąlygas, jeigu tokie mokesčiai už patentus ir licencijas nėra įskaityti į faktiškai sumokėtą ar mokėtiną kainą,d)tiesiogiai arba netiesiogiai pardavėjui tenkančios dalies pajamų, gautų toliau perparduodant importuotas prekes, jomis disponuojant arba jas naudojant, vertė ire)toliau nurodytos išlaidos, patirtos prekes gabenant iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos:i)importuojamų prekių vežimo bei draudimo išlaidos irii)su importuojamų prekių vežimu susijusios krovimo ir tvarkymo išlaidos.2.Papildomos pinigų sumos prie faktiškai sumokėtos ar mokėtinos kainos pridedamos vadovaujantis 1 dalimi ir remiantis tik objektyviais ir kiekybiškai įvertinamais duomenimis.3.Nustatant muitinę vertę, prie faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos nepridedamos jokios pinigų sumos, išskyrus numatytąsias šiame straipsnyje4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės vertės nustatymo pagal šį straipsnį procedūrines taisykles, taip pat faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos tikslinimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

155 straipsnisĮ muitinę vertę neįskaitytini elementai1.Nustatant muitinę vertę pagal 153 straipsnį, į ją neįskaitoma nė viena iš toliau nurodytų pinigų sumų:a)importuojamų prekių vežimo išlaidos, patirtos įvežus prekes į Sąjungos muitų teritoriją;b)statybos, montavimo, surinkimo, priežiūros ar techninės pagalbos išlaidos, patirtos importuojamas prekes, pavyzdžiui, pramoninę įrangą, mašinas ar įrenginius, įvežus į Sąjungos muitų teritoriją;c)palūkanos, sumokėtos pagal pirkėjo sudarytą finansavimo susitarimą, susijusį su importuojamų prekių pirkimu, neatsižvelgiant į tai, ar finansavimą skiria pardavėjas ar kitas asmuo, jeigu finansavimo susitarimas buvo sudarytas raštu ir pirkėjas pareikalavus gali įrodyti, kad įvykdytos šios sąlygos:i)tos prekės iš tikrųjų parduodamos už tokią kainą, kuri deklaruota kaip faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina;ii)nurodyta palūkanų norma neviršija įprastinio tokiems sandoriams dydžio šalyje, kurioje skirtas finansavimas, tuo metu, kai jis buvo skirtas;d)mokėjimai už teisę reprodukuoti (platinti) importuojamas prekes Sąjungoje; pirkimo komisiniai;e)importo muitai ar kiti privalomieji mokėjimai, mokėtini Sąjungoje, kai prekės importuojamos ar parduodamos;f)nepaisant 154 straipsnio 1 dalies c punkto, pirkėjo mokėjimai už teisę platinti ar perparduoti importuojamas prekes, jeigu tokie mokėjimai nėra prekių pardavimo eksportui į Sąjungą sąlyga.2.Komisija įgyvendinimo aktais nustato muitinės vertės nustatymo pagal šį straipsnį procedūrines taisykles, taip pat faktiškai sumokėtos arba mokėtinos kainos tikslinimo taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

156 straipsnisSupaprastinimai1.Gavusi prašymą, muitinė gali leisti, kad tada, kai muitinės deklaracijos priėmimo dieną sumų neįmanoma kiekybiškai įvertinti, remiantis konkrečiais kriterijais būtų nustatytos šios sumos:a)sumos, įskaitytinos į muitinę vertę pagal 153 straipsnio 2 dalį, irb)154 ir 155 straipsniuose nurodytos sumos.2.Jeigu importuotojas pasirinko galimybę nuotolinei prekybai taikyti supaprastintą tarifų režimą, 155 straipsnio 1 dalies a punktas netaikomas ir į muitinę vertę įskaitomos importuojamų prekių vežimo iki jų įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos išlaidos ir vežimo išlaidos, patirtos jas įvežus į tą teritoriją.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalyje nurodyto leidimo suteikimo sąlygas.

157 straipsnisAntriniai muitinio įvertinimo metodai1.Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 153 straipsnį, ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną iš 2 dalies a–d punktų, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti.Importuotojo, eksportuotojo arba, kai taikytina, deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis.2.Taikant 1 dalį, muitinė vertė – tai:a)tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė,b)panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė,c)vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis, arbad)apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma:i)išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė;ii)pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma;iii)154 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytų elementų išlaidos arba vertė.3.Jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, naudojantis tinkamomis priemonėmis, atitinkančiomis principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose:a)Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo;b)Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje;c)šiame skyriuje.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto muitinės vertės nustatymo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

158 straipsnisPrekių vertės nustatymas konkrečiais atvejaisKomisija gali įgyvendinimo aktais patvirtinti priemones, kuriomis nustatomas tinkamas muitinio įvertinimo metodas arba kriterijai, taikytini konkrečiais atvejais nustatant prekių muitinę vertę. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiomis priemonėmis ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai užtikrinti tinkamą ir vienodą prekių muitinės vertės nustatymo taisyklių taikymą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

X antraštinė dalisSKOLOS MUITINEI IR GARANTIJOS1 skyriusSkolos muitinei atsiradimas1 skirsnisImporto skola muitinei

159 straipsnisIšleidimas į laisvą apyvartą ir laikinasis įvežimas1.Importuotojo skola muitinei atsiranda tuo metu, kai prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą, joms įforminama galutinio vartojimo procedūra arba laikinojo įvežimo procedūra iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito.2.Skolininku laikomas importuotojas. Netiesioginio atstovavimo atveju skolininkais laikomi importuotojas ir asmuo, kurio interesais importuotojas veikia, ir jie abu solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą. Tas asmuo atsako už visų kitų taikytinų mokesčių sumokėjimą. [197 pakeit.]Jeigu dėl informacijos, kuri pateikta arba kurios prieinamumas užtikrintas 1 dalyje nurodytoms procedūroms įforminti, nebūtų surinkta visa importo muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė tą informaciją ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, jog tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.3.Kai nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuotos iš trečiųjų šalių ar teritorijų ir yra skirtos jas įsigyjančiam galutiniam asmeniui Sąjungos muitų teritorijoje, taikomas Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis, importuotoju laikomo asmens skola muitinei atsiranda gavus mokėjimą už nuotolinės prekybos prekes ir tas asmuo laikomas skolininku. Importuotoju laikomas asmuo atsako už visų kitų taikytinų mokesčių sumokėjimą. [198 pakeit.]

160 straipsnisSpecialiosios nuostatos dėl kilmės statuso neturinčių prekių1.Eksportuotojo skola muitinei atsiranda tuo metu, kai produktai išleidžiami eksportuoti, jeigu:a)lengvatiniame Sąjungos ir tam tikrų trečiųjų šalių ar tokių šalių grupių susitarime nustatyta, kad, taikant lengvatinį tarifų režimą Sąjungos kilmės produktams, už jiems pagaminti naudojamas kilmės statuso neturinčias prekes reikia mokėti importo muitus, irb)buvo išduotas arba surašytas tų produktų kilmės įrodymas.2.Eksportuotojas apskaičiuoja skolą atitinkančią importo muito sumą, kuri būtų mokėtina tuo atveju, jei kilmės statuso neturinčios prekės, kurios buvo naudojamos eksportuojamiems produktams gaminti, būtų išleistos į laisvą apyvartą tą pačią dieną.3.Netiesioginio atstovavimo atveju skolininkais laikomi eksportuotojas ir asmuo, kurio interesais eksportuotojas veikia, ir jie abu solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą.

161 straipsnisSkolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo1.Importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma:a)bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje;b)bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių galutiniu vartojimu Sąjungos muitų teritorijoje;c)kuri nors sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant ne Sąjungos prekėms muitinės procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu ar apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.2.Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:a)kai neįvykdoma arba nustojama vykdyti pareiga, kurios nevykdymas nulemia skolos muitinei atsiradimą;b)kai prekėms įforminama muitinės procedūra, jeigu po to nustatoma, kad iš tikrųjų nebuvo įvykdyta sąlyga, kurią privaloma įvykdyti įforminant prekėms tokią procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį neapmokestinimą muitu arba apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.3.1 dalies a ir b punktuose nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:a)asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas;b)asmuo, kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta;c)asmuo, kuris įsigijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.4.1 dalies c punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, turintis įvykdyti sąlygas, kurias privaloma įvykdyti įforminant prekėms muitinės procedūrą arba taikant su prekių galutiniu vartojimu susijusį prekių neapmokestinimą muitu arba apmokestinimą pritaikius sumažintą importo muito normą.Jeigu muitinei pateikiama informacija, kurią privaloma pateikti pagal muitų teisės aktus vykdant muitinės procedūros įforminimo prekėms reikalavimus, ir dėl jos gali būti nesurinkti visi importo muitai arba jų dalis, asmuo, kuris pateikė tą informaciją ir žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

162 straipsnisJau sumokėto importo muito sumos atėmimas1.Jeigu pagal 161 straipsnio 1 dalį atsiranda skola muitinei, susijusi su prekėmis, išleistomis į laisvą apyvartą taikant su jų galutiniu vartojimu susijusią sumažintą importo muito normą, iš skolą muitinei atitinkančios importo muito sumos atimama importo muito suma, sumokėta išleidžiant prekes į laisvą apyvartą.Pirma pastraipa taikoma ir tada, kai atsiradusi skola muitinei yra susijusi su laužu ir atliekomis, likusiais sunaikinus tokias prekes.2.Jeigu pagal 159 straipsnio 1 dalį arba 161 straipsnio 1 dalį atsiranda skola muitinei, susijusi su prekėmis, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra iš dalies jas atleidžiant nuo importo muito, pagal dalinio atleidimo tvarką sumokėta importo muito suma atimama iš skolą muitinei atitinkančios importo muito sumos.

2 skirsnisEksporto skola muitinei

163 straipsnisEksportas ir laikinasis išvežimas perdirbti1.Eksportuotojo skola muitinei atsiranda tuo metu, kai eksporto muitu apmokestinamos prekės išleidžiamos įforminus eksporto procedūrą arba laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą.2.Skolininku laikomas eksportuotojas. Netiesioginio atstovavimo atveju skolininkais laikomi eksportuotojas ir asmuo, kurio interesais eksportuotojas veikia, ir jie abu solidariai atsako už skolos muitinei sumokėjimą.3.Jeigu dėl informacijos, pateiktos įforminant prekėms eksporto procedūrą, nesurenkama visa eksporto muito suma arba jos dalis, asmuo, kuris pateikė tą informaciją ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad tokia informacija yra klaidinga, taip pat laikomas skolininku.

164 straipsnisSkolos muitinei atsiradimas dėl reikalavimų nesilaikymo1.Eksporto skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis eksporto muitu, atsiranda, jei neįvykdoma:a)bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su prekių išvežimu;b)kuri nors sąlyga, kurią privaloma įvykdyti, kad prekes būtų leista išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo eksporto muito.2.Skolos muitinei atsiradimo laiku laikomas vienas iš šių momentų:a)kai prekės faktiškai išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos nepateikus muitinei informacijos apie tokį eksportą;b)kai prekės pristatomos ne į tą paskirties vietą, į kurią jas buvo leista išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo eksporto muito;c)jeigu muitinė neturi galimybių nustatyti b punkte nurodyto laiko, – kai baigiasi terminas, per kurį turi būti pateikti įrodymai, kad buvo įvykdytos sąlygos, kurias privaloma įvykdyti tokiais prekių atleidimo nuo muito atvejais.3.1 dalies a punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas bet kuris iš šių asmenų:a)asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamą pareigą;b)asmuo, kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad atitinkama pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais;c)asmuo, kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių nebuvo įvykdyta ta pareiga, ir kuris žinojo arba yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad nebuvo pateikta reikiama informacija arba, kai taikytina, muitinės deklaracija, nors ji ir turėjo būti pateikta.4.1 dalies b punkte nurodytais atvejais skolininku laikomas asmuo, turintis įvykdyti sąlygas, kurias privaloma įvykdyti, kad prekes būtų leista išvežti iš Sąjungos muitų teritorijos visai arba iš dalies jas atleidžiant nuo eksporto muito.

3 skirsnisNuostatos, bendros importo ir eksporto skolai muitinei

165 straipsnisSkola muitinei draudimų ir apribojimų atveju1.Importo arba eksporto skola muitinei atsiranda net ir tuo atveju, kai ji susijusi su prekėmis, kurioms taikomi kiti teisės aktai, kuriuos muitinė taiko bet kokios rūšies importui arba eksportui.2.Tačiau skola muitinei neatsiranda šiais atvejais:a)neteisėtai įvežus į Sąjungos muitų teritoriją padirbtos valiutos;b)įvežus į Sąjungos muitų teritoriją narkotinių ar psichotropinių medžiagų, kurios nėra griežtai prižiūrimos kompetentingų valdžios institucijų siekiant jas naudoti medicinos ir mokslo tikslais.3.Tačiau taikant sankcijas už muitų teisės aktų pažeidimus, skola muitinei laikoma atsiradusia, jeigu pagal šį reglamentą arba valstybės narės teisės aktus nustatant sankcijas remiamasi importo ar eksporto muitu arba skolos muitinei atsiradimu.

166 straipsnisKeli skolininkaiJeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią vieną skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tos sumos sumokėjimą.

167 straipsnisBendrosios importo arba eksporto muito sumos apskaičiavimo taisyklės1.Importo arba eksporto muito suma nustatoma remiantis prekių tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme. Muito apskaičiavimo taisyklės yra taisyklės, taikomos atitinkamoms prekėms su jomis susijusios skolos muitinei atsiradimo metu.2.Jeigu tikslaus skolos muitinei atsiradimo laiko nustatyti neįmanoma, skola muitinei laikoma atsiradusia tada, kai muitinė pripažįsta, kad dėl situacijos, kurioje yra atitinkamos prekės, atsirado skola muitinei.Tačiau jeigu muitinės turima informacija leidžia nustatyti, kad skola muitinei jau buvo atsiradusi, kai muitinė padarė tokią išvadą, skola muitinei laikoma atsiradusia tuo metu, kai jau buvo įmanoma nustatyti, kad susidarė tokia situacija.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šiame straipsnyje nurodytas importo ar eksporto muito sumos, taikomos prekėms, su kuriomis susijusi skola muitinei atsirado taikant specialią procedūrą, apskaičiavimo taisykles.

168 straipsnisSpecialiosios importo muito sumos apskaičiavimo taisyklės1.Jeigu Sąjungos muitų teritorijoje patiriama prekių saugojimo arba įprastinių tvarkymo operacijų išlaidų, susijusių su prekėmis, kurioms buvo įforminta muitinės procedūra arba kurios yra laikinai saugomos, apskaičiuojant importo muito sumą į šias išlaidas arba vertės padidėjimą neatsižvelgiama, jeigu importuotojas ar eksportuotojas arba, kai taikytina, deklarantas pateikia priimtiną šių išlaidų įrodymą.Tačiau apskaičiuojant importo muito sumą atsižvelgiama į atliekant operacijas naudotų ne Sąjungos prekių muitinę vertę, kiekį, pobūdį ir kilmę.2.Jeigu Sąjungos muitų teritorijoje atlikus įprastines prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, tvarkymo operacijas pasikeičia tų prekių tarifinis klasifikavimas, importuotojo arba, kai taikytina, deklaranto prašymu taikomas pirminis prekių, kurioms įforminta procedūra, tarifinis klasifikavimas.3.Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su perdirbtaisiais produktais, gautais taikant laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, importo muito suma, atitinkanti tokią skolą, importuotojo prašymu apskaičiuojama remiantis prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme.4.Jeigu perdirbtieji produktai gaunami atlikus vėlesnes laikinojo įvežimo perdirbti procedūras, importuotojas gali prašyti skolą nustatyti tik remiantis prekių, kurioms įforminta pirmoji laikinojo įvežimo perdirbti procedūra, tarifiniu klasifikavimu, muitine verte, kiekiu, pobūdžiu ir kilme.5.Konkrečiais atvejais importo muito suma apskaičiuojama vadovaujantis šio straipsnio 2, 3 bei 4 dalimis ir negavus importuotojo ar eksportuotojo arba, kai taikytina, deklaranto prašymo, siekiant, kad nebūtų apeinamos 145 straipsnio 2 dalies h punkte nurodytos tarifinio reguliavimo priemonės.6.Jeigu atsiranda skola muitinei, susijusi su perdirbtaisiais produktais, gautais taikant laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, arba su pakaitos produktais, nurodytais 143 straipsnio 1 dalyje, importo muito suma apskaičiuojama remiantis ne Sąjungos muitų teritorijoje atliktos perdirbimo operacijos išlaidomis.7.Jeigu skola muitinei atsiranda pagal šio reglamento 161 arba 164 straipsnį ir reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, nelaikomas bandymu apgauti, prekėms taip pat taikomas:a)palankus muitų tarifų režimas pagal muitų teisės aktus arbab)visiškas ar dalinis neapmokestinimas importo arba eksporto muitu pagal 145 straipsnio 2 dalies d, e, f ir g punktus arba 90, 91, 92 ir 93 straipsnius arba 140, 141, 142, 143 ir 144 straipsnius, arbac)atleidimas nuo muito pagal Reglamentą (EB) Nr. 1186/2009.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant šiame straipsnyje nurodytas importo ar eksporto muito, taikytino prekėms, su kuriomis susijusi skola muitinei atsiranda taikant specialią procedūrą, sumos apskaičiavimo taisykles ir 5 dalyje nurodytus konkrečius atvejus.

169 straipsnisSkolos muitinei atsiradimo vieta1.Skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje yra įsisteigęs importuotojas arba eksportuotojas.Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, importuotojų ir eksportuotojų, kurie nėra patikimi ir patikrinti verslininkai, ir importuotojais laikomų asmenų skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje buvo pateikta arba būtų buvusi pateikta muitinės deklaracija pagal 63 straipsnio 4 dalį, jei nebūtų informacijos teikimo metodo pakeitimo, nustatyto 63 straipsnio 2 dalyje.Visais kitais atvejais skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje įvykdomi jos atsiradimą lemiantys veiksmai.Jeigu tos vietos nustatyti neįmanoma, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje muitinė pripažįsta, kad dėl situacijos, kurioje yra atitinkamos prekės, atsirado skola muitinei.2.Jeigu nebuvo pripažinta, kad prekėms įforminta muitinės procedūra buvo įvykdyta, arba jeigu laikinasis saugojimas nebuvo tinkamai užbaigtas, o vietos, kurioje atsirado skola muitinei pagal 1 dalies antrą arba trečią pastraipą neįmanoma nustatyti per konkretų terminą, skola muitinei atsiranda toje vietoje, kurioje prekėms buvo įforminta atitinkama procedūra arba kurioje jos buvo įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją taikant tą procedūrą, arba kurioje jos buvo laikinai saugomos.3.Jeigu pagal muitinės turimą informaciją įmanoma nustatyti, kad skola muitinei galėjo atsirasti keliose vietose, skola muitinei laikoma atsiradusia toje vietoje, kurioje ji atsirado pirmiausia.4.Jeigu muitinė nustato, kad skola muitinei pagal 161 ar 164 straipsnį atsirado kitoje valstybėje narėje ir kad importo ar eksporto muito suma, atitinkanti tą skolą, yra mažesnė nei 10 000 EUR, laikoma, kad skola muitinei atsirado jos atsiradimą nustačiusioje valstybėje narėje.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 2 dalyje nurodytus terminus.

2 skyriusGarantija, pateikiama dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos muitinei

170 straipsnisBendrosios nuostatos1.Jei nenurodyta kitaip, šis skyrius taikomas garantijoms, teikiamoms dėl atsiradusių skolų muitinei, kurių mokėjimas atidedamas (toliau – atsiradusi skola muitinei), ir garantijoms, kurių reikalaujama tuo atveju, kai gali atsirasti skola muitinei (toliau – galinti atsirasti skola muitinei).2.Jeigu muitinė reikalauja pateikti garantiją dėl galinčios atsirasti arba atsiradusios skolos, ta garantija turi užtikrinti importo ar eksporto muito sumos ir kitų privalomųjų mokėjimų, mokėtinų importuojant ar eksportuojant prekes, sumokėjimą, kai:a)garantija naudojama prekėms įforminant Sąjungos tranzito procedūrą arbab)garantija gali būti naudojama daugiau nei vienoje valstybėje narėje.Muitinės priimta arba leista pateikti garantija galioja visoje Sąjungos muitų teritorijoje, jeigu ji naudojama pagal savo paskirtį.3.Garantiją pateikia skolininkas arba asmuo, galintis tapti skolininku, arba, muitinei leidus, bet kuris kitas asmuo.4.Nedarant poveikio 178 straipsniui, muitinė reikalauja pateikti tik vieną garantiją, susijusią su konkrečiomis prekėmis.Pateikta garantija, susijusi su konkrečiomis prekėmis, taikoma importo ar eksporto muito sumai, atitinkančiai skolą muitinei, ir kitiems privalomiesiems mokėjimams, susijusiems su tomis prekėmis, nepriklausomai nuo to, ar informacija apie prekes, kuri buvo pateikta arba kurios prieinamumas užtikrintas, yra teisinga.Jeigu garantijos nebuvo atsisakyta, ji, neviršijant garantija užtikrinamos sumos, taip pat gali būti naudojama importo ir eksporto muito ir kitų privalomųjų mokėjimų sumoms, mokėtinoms atlikus tikrinimą po atitinkamų prekių išleidimo, išieškoti.5.3 dalyje nurodyto asmens prašymu muitinė, laikydamasi 176 straipsnio 1 ir 2 dalių, gali leisti pateikti bendrąją garantiją, užtikrinančią importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, susijusią su dviem arba daugiau operacijų arba muitinės procedūrų, sumokėjimą.6.Muitinė atlieka garantijos stebėseną.7.Garantijos pateikti nereikalaujama nė vienu iš šių atvejų:a)iš valstybės, regioninės ir vietos valdžios institucijų arba kitų institucijų, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kai jos vykdo savo veiklą kaip valdžios institucijos;b)vežant prekes Reinu, Reino vandens keliais, taip pat Dunojumi ir Dunojaus vandens keliais;c)transportuojant prekes stacionariais transportavimo įrenginiais;d)konkrečiais atvejais, kuriais prekėms įforminama laikinojo įvežimo procedūra;e)vežant prekes jūrų arba oro transportu tarp Sąjungos uostų arba Sąjungos oro uostų.8.Muitinė gali nereikalauti, kad būtų pateikta garantija, jeigu importo ar eksporto muito suma, kurios sumokėjimą ji užtikrintų, neviršija 1 000 EUR statistinės vertės ribos.9.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 7 dalies d punkte nurodytus konkrečius atvejus, kai nereikalaujama pateikti garantijos dėl prekių, kurioms įforminta laikinojo įvežimo procedūra.10.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodytos garantijos pateikimo ir stebėsenos procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

171 straipsnisPrivalomosios garantijos referencinis dydis1.Jeigu muitinė privalo reikalauti pateikti garantiją ir gali nustatyti tikslią importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų sumą tuo metu, kai reikalaujama pateikti garantiją, garantija turi užtikrinti tos tikslios sumos sumokėjimą.Jeigu tikslios sumos nustatyti negalima, garantijos dydis nustatomas atsižvelgiant į didžiausią muitinės nustatytą importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurie atsirado arba gali atsirasti, sumą.2.Nedarant poveikio 176 straipsniui, jeigu bendroji garantija pateikiama užtikrinant importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolas muitinei, ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių suma laikui bėgant kinta, sumokėjimą, nustatomas toks šios garantijos dydis, kad jo visuomet pakaktų importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolas muitinei, ar kitų privalomųjų mokėjimų sumokėjimui užtikrinti.

172 straipsnisPrevencinės garantijos referencinis dydisJeigu garantijos pateikti neprivaloma, tačiau muitinė nėra įsitikinusi, kad importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį, ji reikalauja pateikti garantiją sumos, kuri negali viršyti 171 straipsnyje nurodyto dydžio, sumokėjimui užtikrinti.

173 straipsnisGarantijos pateikimas1.Garantija gali būti pateikiama viena iš šių formų:a)kaip bet kuris muitinės pripažįstamu būdu atliekamas mokėjimas eurais arba valstybės narės, kurioje reikalaujama garantijos, valiuta;b)kaip garanto įsipareigojimas;c)kaip kitos formos garantija, suteikianti lygiavertį užtikrinimą, kad bus sumokėta importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai.2.Piniginio užstato arba piniginiam užstatui lygiaverčio kito mokėjimo būdo formos garantija pateikiama vadovaujantis valstybėje narėje, kurioje reikalaujama garantijos, galiojančiomis nuostatomis.Kai garantija pateikiama muitinės pripažįstamu mokėjimo būdu, muitinė už ją palūkanų nemoka.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalies c punkte nurodytą garantijos formą.

174 straipsnisGarantijos pasirinkimasAsmuo, iš kurio reikalaujama pateikti garantiją, gali pasirinkti vieną iš 173 straipsnio 1 dalyje nurodytų garantijos formų.Tačiau muitinė gali nepriimti pasirinktos formos garantijos, jeigu ji nesuderinama su atitinkamos muitinės procedūros tinkamo atlikimo reikalavimais.Muitinė gali reikalauti, kad konkretų laikotarpį pasirinkta garantijos forma nebūtų keičiama.

175 straipsnisGarantas1.173 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas garantas turi būti Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigęs trečiasis asmuo. Garantas turi būti pripažintas garantiją pateikti reikalaujančios muitinės, išskyrus atvejus, kai garantas yra kredito, finansų įstaiga ar draudimo bendrovė, kuriai pagal galiojančias Sąjungos nuostatas leista veikti Sąjungoje.2.Garantas raštu įsipareigoja sumokėti garantija užtikrinamą importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, ir kitus privalomuosius mokėjimus.3.Muitinė gali atsisakyti pripažinti garantą arba siūlomos garantijos rūšį, jeigu ji nėra įsitikinusi, kad toks garantas ar garantijos rūšis užtikrina, jog importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį.4.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles dėl teiktinos garantijos formų ir šiame straipsnyje nurodytam garantui taikytinas taisykles.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto garanto prisiimto įsipareigojimo atšaukimo ir panaikinimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

176 straipsnisBendroji garantija1.Muitinė 170 straipsnio 5 dalyje nurodytą leidimą gali suteikti tik asmenims, atitinkantiems šias sąlygas:a)įsisteigusiems Sąjungos muitų teritorijoje;b)atitinkantiems 24 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytus kriterijus;c)nuolat taikantiems atitinkamas muitinės procedūras arba turintiems laikinojo saugojimo sandėlius, arba atitinkantiems 24 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytus kriterijus.2.Muitinė gali leisti ekonominės veiklos vykdytojui, atitinkančiam 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus, ekonominės veiklos vykdytojams, atitinkantiems 25 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus, ir patikimiems irbei patikrintiems verslininkams pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją dėl galinčių atsirasti skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų arba naudotis atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją. [199 pakeit.]3.Muitinė gali leisti prašymą pateikusiam įgaliotajam ekonominės veiklos ekonominių operacijų vykdytojui, kuris atlieka (muitinės formalumų supaprastinimas) ir patikimam ir patikrintam verslininkui supaprastinimą, 25 straipsnio 3 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiam ekonominių operacijų vykdytojui ir patikos ir patikros prekiautojui leisti pateikus prašymą pateikti sumažinto dydžio bendrąją garantiją dėl atsiradusių esamų skolų muitinei ir kitų privalomųjų mokėjimų, kurių suma sumažinta, arba patikimumo užtikrinimo ir tikrinimo prekiautojui – atleisti nuo prievolės pateikti garantiją. [200 pakeit.]4.Naudojimasis 3 dalyje nurodyta sumažinto dydžio bendrąja garantija yra lygiavertis garantijos pateikimui.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 2 dalyje ir 3 dalyse nurodyto leidimo naudotis sumažinto dydžio bendrąja garantija arba atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją suteikimo sąlygas. [201 pakeit.]6.Komisija įgyvendinimo aktais nustato garantijos dydžio, įskaitant 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytą sumažintą dydį, nustatymo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [202 pakeit.]

177 straipsnisLaikinieji draudimai, susiję su naudojimusi bendrosiomis garantijomis1.Komisija gali laikinai uždrausti taikant specialiąsias procedūras arba laikinąjį saugojimą naudotis bet kuriuo iš šių dalykų:a)176 straipsnio 2 dalyje nurodyta sumažinto dydžio bendrąja garantija arba atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją;b)176 straipsnyje nurodyta bendrąja garantija, teikiama dėl prekių, kurios, kaip nustatyta, tapo plataus masto sukčiavimo objektu.2.Taikant 1 dalies a arba b punktą, gali būti leidžiama naudotis sumažinto dydžio bendrąja garantija, atleidimu nuo pareigos pateikti garantiją arba 176 straipsnyje nurodyta bendrąja garantija, kai atitinkamas asmuo įvykdo vieną iš šių sąlygų:a)tas asmuo gali įrodyti, kad per dvejus metus iki 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo nebuvo atsiradusi skola muitinei tam asmeniui vykdant operacijas su atitinkamomis prekėmis;b)jeigu per dvejus metus iki 1 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo dienos buvo atsiradę skolų muitinei, atitinkamas asmuo gali įrodyti, kad per nustatytą terminą visas tas skolas sumokėjo skolininkas (-ai) arba garantas.Asmuo, norintis gauti leidimą naudotis bendrąja garantija, kai ja naudotis laikinai uždrausta, taip pat privalo atitikti 24 straipsnio 1 dalies b ir c punktuose nustatytus kriterijus.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 1 dalyje nurodyto laikino draudimo naudotis bendrąja garantija taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiomis priemonėmis ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai sustiprinti Sąjungos ir valstybių narių finansinių interesų apsaugą, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

178 straipsnisPapildoma arba pakaitinė garantijaNustačiusi, kad pateikta garantija neužtikrina arba kad jos patikimumo arba dydžio nebepakanka užtikrinti, jog importo ar eksporto muito suma, atitinkanti skolą muitinei, ir kiti privalomieji mokėjimai bus sumokėti per nustatytą laikotarpį, muitinė reikalauja, kad bet kuris iš 170 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų savo nuožiūra pateiktų papildomą garantiją arba pakeistų anksčiau pateiktąją garantiją nauja.

179 straipsnisGarantijos atsisakymas1.Muitinė nedelsdama atsisako garantijos, kai sumokama skola muitinei ar įvykdoma pareiga, susijusi su kitais privalomaisiais mokėjimais, arba kai paaiškėja, kad tokia skola ar pareiga nebegali atsirasti.2.Kai sumokama dalis skolos muitinei ar iš dalies įvykdoma pareiga, susijusi su kitais privalomaisiais mokėjimais, arba kai paaiškėja, kad galinti atsirasti skola arba pareiga sudarytų tik dalį pinigų sumos, dėl kurios pateikta garantija, suinteresuotojo asmens prašymu atsisakoma atitinkamos garantijos dalies, išskyrus atvejus, kai tokią priemonę taikyti netikslinga dėl pinigų sumos nereikšmingumo.3.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant garantijos atsisakymo terminus.4.Komisija įgyvendinimo aktais nustato šiame straipsnyje nurodyto garantijos atsisakymo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

3 skyriusImporto arba eksporto muito sumos išieškojimas, mokėjimas, grąžinimas ir atsisakymas ją išieškoti1 skirsnisImporto arba eksporto muito sumos apskaičiavimas, pranešimas apie skolą muitinei ir įtraukimas į apskaitą

180 straipsnisImporto arba eksporto muito sumos apskaičiavimas1.Mokėtiną importo arba eksporto muito sumą apskaičiuoja importuotojas ir eksportuotojas. Nedarant poveikio tikrinimui po prekių išleidimo, išleidžiant prekes laikoma, kad muitinė sutinka su mokėtina importo arba eksporto muito suma, kurią apskaičiavo importuotojas ir eksportuotojas. Jeigu tas asmuo sumos neapskaičiuoja arba muitinė nesutinka su to asmens apskaičiuota suma, mokėtiną importo ar eksporto muito sumą, kai tik turi reikiamą informaciją, nustato muitinė, kurios kompetencijai priklauso vietos, kurioje pagal 169 straipsnį atsirado arba laikoma atsiradusia skola muitinei, priežiūra.2.Nukrypstant nuo 1 dalies ir nedarant poveikio tikrinimui po prekių išleidimo, iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė tuo atveju, kai pateikiama muitinės deklaracija, gali sutikti su joje nustatyta mokėtina importo ar eksporto muito suma. Jeigu muitinė su ta suma nesutinka, ji mokėtiną importo ar eksporto muito sumą nustato, kai tik turi reikiamą informaciją.3.Kai mokėtina importo ar eksporto suma nėra sveikas skaičius, ji gali būti suapvalinta.Jeigu pirmoje pastraipoje nurodyta suma išreikšta eurais, ją apvalinti galima tik iki artimiausio mažesnio ar didesnio sveiko skaičiaus.Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, įsisteigę importuotojai ir eksportuotojai gali mutatis mutandis taikyti antros pastraipos nuostatas arba nukrypti nuo tos pastraipos su sąlyga, kad taikytinų apvalinimo taisyklių finansinis poveikis nebus didesnis už antros pastraipos taisyklės taikymo poveikį.

181 straipsnisPranešimas apie skolą muitinei1.Išleidžiant prekes laikoma, kad muitinė pranešė importuotojui arba eksportuotojui apie skolą muitinei.2.Kai muitinė nustato mokėtiną importo ar eksporto muito sumą, ji skolininkui apie tą sumą praneša vietoje, kurioje pagal 169 straipsnį atsirado arba laikoma atsiradusia skola muitinei, nustatyta tvarka.Pirmoje pastraipoje nurodytas pranešimas nepateikiamas nė vienu iš šių atvejų:a)kai taikomas laikinasis antidempingo muitas, laikinasis kompensacinis muitas arba laikinoji apsaugos priemonė, kol galutinė importo ar eksporto muito suma dar neapskaičiuota;b)kai mokėtina importo ar eksporto muito suma yra didesnė nei ta, kuri buvo apskaičiuota pagal sprendimą, priimtą pagal 13 straipsnį;c)kai pirminis sprendimas nepranešti apie skolą muitinei arba pranešti apie mažesnę nei mokėtina importo ar eksporto muito sumą buvo priimtas laikantis bendrųjų nuostatų, kurios vėliau teismo sprendimu buvo pripažintos negaliojančiomis;d)kai pagal muitų teisės aktus muitinė neprivalo pranešti apie skolą muitinei.3.Jeigu muitinė privalo pranešti apie mokėtiną importo ar eksporto muito sumą pagal 2 dalį, ji skolininkui apie skolą muitinei praneša tada, kai gali nustatyti tą sumą ir dėl jos priimti sprendimą.Tačiau tuo atveju, kai pranešimu apie skolą muitinei būtų pakenkta nusikalstamos veikos tyrimui, muitinė gali atidėti tokio pranešimo pateikimą iki to laiko, kai juo nebebūtų pakenkta nusikaltimo tyrimui, net jei tyrimas vyksta kitoje valstybėje narėje. Jei to prašo valdžios institucija, kompetentinga vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, nustatymą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas, įskaitant Europos prokuratūrą, prašymą gavusi muitinė atideda pranešimo pateikimą. [203 pakeit.]4.Muitinė gali leisti patikimam ir patikrintam verslininkui apskaičiuoti skolą muitinei, atitinkančią visą importo ar eksporto muito, susijusio su visomis prekėmis, kurias šis veiklos vykdytojas vietoj muitinės išleido per ne ilgesnį kaip 31 kalendorinės dienos laikotarpį, sumą, ir apie ją pranešti muitinei, atskirai nurodant su kiekviena konkrečia prekių siunta susijusias sumas. Jeigu muitinė su apskaičiuota ir pranešta suma nesutinka, ji nustato mokėtiną importo arba eksporto muito sumą.5.Nukrypstant nuo 1 dalies, kai nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuotos iš trečiųjų šalių ir yra skirtos jas įsigyjančiam asmeniui Sąjungos muitų teritorijoje, taikomas Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 6 skyriaus 4 skirsnis, muitinė gali leisti importuotoju laikomam asmeniui apskaičiuoti skolą muitinei, atitinkančią visą importo muito, susijusio su visomis per vieną mėnesį išleistomis importuotoju laikomam asmeniui skirtomis prekėmis, sumą, ir apie ją pranešti iki kito mėnesio pabaigos, atskirai nurodant su kiekviena konkrečia prekių siunta susijusias sumas. Šiuo pranešimu gali būti pataisyta arba negaliojančia pripažinta informacija, kurią importuotojas pateikė pagal 59 straipsnio 2 dalį. Jeigu muitinė su apskaičiuota ir pranešta suma nesutinka, ji nustato mokėtiną importo arba eksporto muito sumą. Jeigu verslininkui pateikus pranešimą muitinė per pagrįstą laikotarpį nepareiškia nesutinkanti su pranešta informacija, laikoma, kad ji pranešė apie skolą muitinei.6.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė tuo atveju, jeigu buvo pateikta muitinės deklaracija ir skolos sumokėjimą užtikrinanti garantija, gali leisti apie skolą muitinei, atitinkančią visą importo arba eksporto muito, susijusio su visomis tam pačiam asmeniui skirtomis ir per nustatytą laikotarpį išleistomis prekėmis, sumą, pranešti to laikotarpio pabaigoje. Muitinės nustatyto laikotarpio trukmė negali viršyti 31 dienos.7.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant:a)2 dalies antros pastraipos d punkte nurodytus atvejus, kuriais muitinė neprivalo pranešti apie skolą muitinei;b)5 dalyje nurodytą pagrįstą laikotarpį, per kurį negavus pranešimo laikoma, kad nebuvo pareikštas nesutikimas;c)informaciją, kuri turi būti pateikta importuotoju laikomo asmens pagal 5 dalį teikiamame pranešime.

182 straipsnisSkolos muitinei senaties terminas1.Muitinė skolininkui apie skolą muitinei nebepraneša praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei.2.Jeigu skolos muitinei atsiradimo priežastis buvo veiksmas, dėl kurio tada, kai jis buvo įvykdytas, galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, 1 dalyje nustatytas trejų metų laikotarpis pagal nacionalinę teisę pratęsiamas mažiausiai iki penkerių, o daugiausia iki dešimties metų.3.1 ir 2 dalyse nurodytų laikotarpių trukmės skaičiavimas sustabdomas, jeigu:a)pateikiamas skundas pagal 16 straipsnį,b)toks sustabdymas taikomas nuo skundo pateikimo dienos iki tol, kol trunka skundo nagrinėjimo procesas, arbac)laikydamasi 6 straipsnio 6 dalies, muitinė praneša skolininkui apie priežastis, kuriomis remdamasi ji ketina pranešti apie skolą muitinei; toks sustabdymas taikomas nuo to pranešimo pateikimo dienos iki laikotarpio, per kurį skolininkui suteikiama galimybė pareikšti savo nuomonę, pabaigos.4.Jeigu pagal 193 straipsnio 7 dalį vėl atsiranda skolos muitinei sumokėjimo pareiga, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų laikotarpių trukmės skaičiavimas laikomas sustabdytu nuo tos dienos, kai vadovaujantis 198 straipsniu buvo pateiktas prašymas grąžinti muito sumą arba atsisakyti ją išieškoti, iki sprendimo dėl muito sumos grąžinimo ar atsisakymo ją išieškoti priėmimo dienos.

183 straipsnisMuito sumos įtraukimas į apskaitą1.180 straipsnyje nurodyta muitinė, vadovaudamasi nacionaliniais teisės aktais, įtraukia į savo tvarkomą apskaitą mokėtiną importo ar eksporto muito sumą, apie kurią pranešta pagal 181 straipsnį.Pirmoje pastraipoje nurodyta muitinės pareiga netaikoma 181 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje nurodytais atvejais.2.Muitinė neprivalo įtraukti į apskaitą importo ar eksporto muito sumų, kurios pagal 182 straipsnį atitinka skolą muitinei, apie kurią skolininkui nebegali būti pranešta.3.Valstybės narės nustato praktines importo ar eksporto muito sumų įtraukimo į apskaitą procedūras. Tos procedūros gali skirtis priklausomai nuo to, ar, įvertinusi skolos muitinei atsiradimo aplinkybes, muitinė yra tikra, kad tos pinigų sumos bus sumokėtos.

184 straipsnisMuito sumos įtraukimo į apskaitą laikas1.Mokėtiną importo arba eksporto muito sumą muitinė įtraukia į apskaitą per 14 dienų nuo prekių išleidimo, išskyrus atvejus, kai prekėms įforminama laikinojo įvežimo procedūra jas iš dalies atleidžiant nuo importo muito.2.Nukrypstant nuo 1 dalies, muitinė visą importo ar eksporto muito, susijusio su visomis prekėmis, skirtomis patikimam ir patikrintam verslininkui ir išleistomis per nustatytą laikotarpį, sumą pagal 181 straipsnio 4 dalį gali į apskaitą įtraukti vienu įrašu to laikotarpio pabaigoje.Toks įtraukimas į apskaitą atliekamas per 14 dienų nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos.3.Nukrypstant nuo 1 dalies, visa importo muito, susijusio su visomis prekėmis, skirtomis importuotoju laikomam asmeniui ir išleistomis per vieną mėnesį, suma pagal 181 straipsnio 5 dalį gali būti įtraukta į apskaitą iki kito mėnesio pabaigos vienu įrašu, kuriame atskirai nurodomos su kiekviena konkrečia prekių siunta susijusios sumos.4.Iki 265 straipsnio 3 dalyje nustatytos datos muitinė tuo atveju, jeigu buvo pateikta muitinės deklaracija ir skolos sumokėjimą užtikrinanti garantija, gali leisti apie skolą muitinei, atitinkančią visą importo arba eksporto muito, susijusio su visomis tam pačiam asmeniui skirtomis ir per nustatytą laikotarpį, kuris negali būti ilgesnis kaip 31 diena, išleistomis prekėmis, sumą, pranešti to laikotarpio pabaigoje.Toks įtraukimas į apskaitą atliekamas per 14 dienų nuo atitinkamo laikotarpio pabaigos.5.Jeigu prekės gali būti išleistos tik laikantis tam tikrų reikalavimų, reglamentuojančių mokėtinos importo ar eksporto muito sumos apskaičiavimo arba jos surinkimo tvarką, įtraukimas į apskaitą atliekamas per 14 dienų nuo mokėtinos importo ar eksporto muito sumos apskaičiavimo arba pareigos sumokėti tą muitą įregistravimo dienos.Tačiau kai skola muitinei yra susijusi su laikinojo antidempingo muito, laikinojo kompensacinio muito arba laikinosios apsaugos priemonės taikymu, mokėtina importo ar eksporto muito suma įtraukiama į apskaitą per du mėnesius nuo reglamento, kuriuo nustatomas galutinis muitas, paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos.6.Jeigu skola muitinei atsiranda susiklosčius 1 dalyje nenurodytoms aplinkybėms, mokėtina importo ar eksporto muito suma įtraukiama į apskaitą per 14 dienų nuo tos dienos, kai muitinė galėjo apskaičiuoti atitinkamą importo ar eksporto muito sumą ir priimti sprendimą.7.6 dalis taikoma išieškotinai importo ar eksporto muito sumai arba dar neišieškotai jos daliai, jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nebuvo įtraukta į apskaitą vadovaujantis 1–6 dalimis arba jeigu buvo apskaičiuota ir įtraukta į apskaitą už mokėtiną pinigų sumą mažesnė muito suma.8.1–6 dalyse nustatyti muito sumų įtraukimo į apskaitą terminai netaikomi susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms arba force majeure atvejais.9.Įtraukimas į apskaitą gali būti atidėtas 181 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje nurodytu atveju iki to laiko, kai pranešimu apie skolą muitinei nebebūtų pakenkta nusikalstamos veikos tyrimui, net jei tyrimas vyksta kitoje valstybėje narėje. [204 pakeit.]

185 straipsnisĮgyvendinimo įgaliojimų suteikimasKomisija, priimdama įgyvendinimo aktus, patvirtina priemones muitinių tarpusavio pagalbai užtikrinti, kai atsiranda skola muitinei.Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skirsnisImporto arba eksporto muito sumos mokėjimas

186 straipsnisBendrieji mokėjimo terminai ir mokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymas1.Skolininkas sumoka importo ar eksporto muito sumas, atitinkančias skolą muitinei, apie kurią jam buvo pranešta pagal 181 straipsnį, per muitinės nustatytą laikotarpį.Nedarant poveikio 17 straipsnio 2 daliai, tas laikotarpis neturi būti ilgesnis kaip 10 dienų nuo pranešimo skolininkui apie skolą muitinei dienos.Skolininko prašymu muitinė gali tą laikotarpį pratęsti, jeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma buvo apskaičiuota atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, nurodytą 48 straipsnyje. Nedarant poveikio 190 straipsnio 2 daliai, taip pratęsto laikotarpio trukmė neturi būti ilgesnė nei būtina tam, kad skolininkas galėtų imtis reikiamų priemonių savo pareigai įvykdyti.2.Nukrypstant nuo 1 dalies, importo muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, apie kurią pranešta pagal 181 straipsnio 5 dalį, skolininkas sumoka ne vėliau kaip iki termino, iki kurio turi būti pranešta apie skolą muitinei, pabaigos.3.Jeigu skolininkui suteikiama teisė pasinaudoti kuria nors iš 188–190 straipsniuose nustatytų mokėjimo lengvatų, jis turi įvykdyti mokėjimo pareigą per laikotarpį arba laikotarpius, nustatytus apibrėžiant šias lengvatas.4.Importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, sumokėjimo termino trukmės skaičiavimas sustabdomas bet kuriuo iš šių atvejų:a)kai pagal 198 straipsnį pateikiamas prašymas atsisakyti išieškoti muitą;b)kai prekės turi būti konfiskuotos, sunaikintos arba perduotos valstybės nuosavybėn;c)kai skola muitinei atsirado pagal 161 straipsnį ir kai yra daugiau kaip vienas skolininkas.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant importo arba eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, sumokėjimo termino trukmės skaičiavimo sustabdymo pagal 3 dalį taisykles ir to sustabdymo laikotarpį.

187 straipsnisMokėjimas1.Mokama vadovaujantis nacionalinės teisės aktais atliekant piniginį mokėjimą arba naudojant bet kurias kitas panašias galimybę įvykdyti mokėjimo pareigą suteikiančias priemones, įskaitant kredito likučio patikslinimą.2.Už skolininką gali mokėti ir trečiasis asmuo.3.Skolininkas visuomet turi teisę sumokėti visą importo ar eksporto muito sumą arba jos dalį nelaukdamas jam suteikto mokėjimo laikotarpio pabaigos.

188 straipsnisMokėjimo atidėjimasMuitinė leidžia prašymą ir garantiją pateikusiam suinteresuotajam asmeniui atidėti mokėtino muito mokėjimą naudojantis kuriuo nors iš šių būdų:a)atskirai pagal kiekvieną importo ar eksporto muito sumą, įtrauktą į apskaitą pagal 184 straipsnio 1 dalį arba 184 straipsnio 7 dalį;b)bendrai pagal visas importo ar eksporto muito sumas, įtrauktas į apskaitą pagal 184 straipsnio 1 dalį per muitinės nustatytą laikotarpį, kurio trukmė neviršija 31 dienos;c)bendrai pagal visas importo ar eksporto muito sumas, įtrauktas į apskaitą vienu įrašu pagal 184 straipsnio 2, 3 ir 4 dalis.Muitinė, leisdama atidėti mokėtino muito mokėjimą, kaip nurodyta 1 dalyje, nereikalauja pateikti garantijos, jei pareiškėjas yra patikimas ir patikrintas verslininkas, kuris pagal 176 straipsnio 3 dalį yra atleistas nuo pareigos pateikti garantiją. [205 pakeit.]

189 straipsnisMokėjimo atidėjimo laikotarpiai1.Laikotarpis, kuriam pagal 188 straipsnį atidedamas mokėjimas, yra 30 dienų.2.Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 188 straipsnio a punktą, laikotarpio trukmė pradedama skaičiuoti kitą dieną po to, kai skolininkui pranešama apie skolą muitinei.3.Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 188 straipsnio b punktą, laikotarpio trukmė pradedama skaičiuoti kitą dieną po to, kai baigiasi bendros muito sumos kaupimo laikotarpis. Šis laikotarpis sutrumpinamas tokiu dienų skaičiumi, kuris lygus pusei bendros muito sumos kaupimo laikotarpio dienų skaičiaus.4.Jeigu mokėjimas atidedamas pagal 188 straipsnio c punktą, laikotarpio trukmė pradedama skaičiuoti kitą dieną po to, kai pasibaigia nustatytas atitinkamų prekių išleidimo laikotarpis. Šis laikotarpis sutrumpinamas tokiu dienų skaičiumi, kuris lygus pusei atitinkamo laikotarpio dienų skaičiaus.5.Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai trunka nelyginį dienų skaičių, vadovaujantis tomis dalimis iš 30 dienų laikotarpio atimamas dienų skaičius yra lygus pusei artimiausio už nurodytąjį skaičių mažesnio lyginio skaičiaus.6.Jeigu 3 ir 4 dalyse nurodyti laikotarpiai nustatyti savaitėmis, valstybės narės gali nustatyti, kad importo ar eksporto muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta ne vėliau kaip ketvirtosios savaitės, einančios po atitinkamos savaitės, penktadienį.Jeigu minėti laikotarpiai nustatyti mėnesiais, valstybės narės gali nustatyti, kad importo ar eksporto muito suma, kurios mokėjimas buvo atidėtas, turi būti sumokėta iki mėnesio, einančio po atitinkamo mėnesio, šešioliktos dienos. Šie laikotarpiai negali būti pratęsti, net jei baigiasi švenčių dieną.

190 straipsnisKitos mokėjimo lengvatos1.Skolininkui pateikus garantiją muitinė gali suteikti jam teisę naudotis ne tik mokėjimo atidėjimu, bet ir kitomis mokėjimo lengvatomis.2.Jeigu vadovaujantis 1 dalimi suteikiama teisė naudotis lengvatomis, prie importo ar eksporto muito sumos pridedamos kredito palūkanos.Valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, kredito palūkanų norma turi būti lygi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtai palūkanų normai, kurią paskutinės mokėjimo dienos mėnesio pirmą dieną Europos Centrinis Bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai vienu procentiniu punktu.Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, kredito palūkanų norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią pirmą atitinkamo mėnesio dieną nacionalinis centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai vienu procentiniu punktu, o valstybėje narėje, kurioje nacionalinio centrinio banko taikyta palūkanų norma pasiremti neįmanoma, – ją geriausiai atitinkančiai palūkanų normai, kuri buvo taikoma atitinkamo mėnesio pirmą dieną tos valstybės narės pinigų rinkoje, padidintai vienu procentiniu punktu.3.Muitinė gali nereikalauti, kad būtų pateikiama garantija ar mokamos kredito palūkanos, kai remiantis dokumentais pagrįstu skolininko būklės įvertinimu pripažįstama, kad tai jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.4.Muitinė nereikalauja, kad būtų mokamos kredito palūkanos, jeigu su kiekvienu išieškojimo veiksmu susijusi pinigų suma yra mažesnė nei 10 EUR.

191 straipsnisMokėjimo įvykdymo užtikrinimasJeigu mokėtina importo ar eksporto muito suma nesumokama per nustatytą laikotarpį, muitinė tos sumos sumokėjimą užtikrina pasinaudodama visomis priemonėmis, kuriomis pasinaudoti ji gali pagal atitinkamos valstybės narės teisę.

192 straipsnisDelspinigiai1.Pasibaigus nustatytam importo ar eksporto muito sumos sumokėjimo laikotarpiui prie šios sumos pridedami delspinigiai, kurie skaičiuojami už laiką nuo minėto laikotarpio pabaigos iki muito sumokėjimo dienos.Valstybėje narėje, kurios valiuta yra euro, delspinigių norma turi būti lygi Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje paskelbtai palūkanų normai, kurią paskutinės mokėjimo dienos mėnesio pirmą dieną Europos Centrinis Bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais.Valstybėje narėje, kurios valiuta nėra euro, delspinigių norma turi būti lygi palūkanų normai, kurią pirmą atitinkamo mėnesio dieną nacionalinis centrinis bankas taikė savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, padidintai dviem procentiniais punktais, o valstybėje narėje, kurioje nacionalinio centrinio banko taikyta palūkanų norma pasiremti neįmanoma, – ją geriausiai atitinkančiai palūkanų normai, kuri buvo taikoma atitinkamo mėnesio pirmą dieną tos valstybės narės pinigų rinkoje, padidintai dviem procentiniais punktais.2.Kai skola muitinei atsiranda pagal 161 ar 164 straipsnį arba kai apie skolą muitinei pranešama atlikus tikrinimą po prekių išleidimo, delspinigiai už importo ar eksporto muito sumą skaičiuojami nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, iki pranešimo apie ją dienos.Delspinigių norma nustatoma pagal 1 dalį.3.Muitinė gali nereikalauti, kad būtų mokami delspinigiai, kai remiantis dokumentais pagrįstu skolininko būklės įvertinimu pripažįstama, kad delspinigių sumokėjimas jam sukeltų rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.4.Muitinė nereikalauja, kad būtų mokami delspinigiai, jeigu su kiekvienu išieškojimo veiksmu susijusi pinigų suma yra mažesnė nei 10 EUR.

3 skirsnisGrąžinimas ir atsisakymas išieškoti

193 straipsnisGrąžinimas ir atsisakymas išieškoti1.Laikantis šiame skirsnyje nustatytų sąlygų, muitinė importo arba eksporto muito sumas grąžina arba atsisako išieškoti dėl bet kurios iš šių priežasčių:a)esant importo ar eksporto muito sumų permokoms;b)prekėms turint defektų arba neatitinkant sutarties sąlygų;c)kompetentingoms valdžios institucijoms padarius klaidą;d)siekiant teisingumo;e)duomenis, kuriais remiantis buvo nustatyta skola muitinei už atitinkamas prekes, arba, kai taikytina, atitinkamą muitinės deklaraciją pripažinus negaliojančiais.2.Muitinė grąžina arba atsisako išieškoti 1 dalyje nurodytą importo arba eksporto muito sumą, kai ji nėra mažesnė nei 10 EUR, išskyrus atvejus, kai atitinkamas asmuo prašo, kad būtų grąžinta arba atsisakyta išieškoti mažesnė suma.3.Jeigu muitinė laiko, kad muitas turėtų būti grąžintas arba atsisakytas išieškoti pagal 196 ir 197 straipsnius, atitinkama valstybė narė perduoda bylą Komisijai, kad ši priimtų sprendimą, šiais atvejais:a)kai muitinė laiko, kad ypatingos aplinkybės susiklostė dėl to, kad Komisija neįvykdė savo pareigų;b)kai muitinė laiko, kad Komisija padarė klaidą, kaip apibrėžta 196 straipsnyje;c)kai atvejo aplinkybės yra susijusios su Sąjungos tyrimo, atlikto pagal Reglamentą (EB) Nr. 515/97 arba pagal bet kurį kitą Sąjungos teisės aktą ar susitarimą, kurį Sąjunga sudarė su šalimi arba šalių grupe ir kuriame numatyta tokių Sąjungos tyrimų atlikimo galimybė, išvadomis;d)kai pinigų suma, susijusi su viena ar daugiau importo ar eksporto operacijų, kurią atitinkamas asmuo gali būti įpareigotas sumokėti dėl klaidos ar ypatingų aplinkybių, yra lygi 500 000 EUR arba ją viršija.Nepaisant pirmos pastraipos, medžiaga neperduodama susidarius kuriai nors iš šių situacijų:a)jei Komisija jau yra priėmusi sprendimą dėl nagrinėtų faktų ir teisės normų požiūriu panašaus atvejo;b)jei Komisija jau nagrinėja faktų ir teisės normų požiūriu panašų atvejį.4.Laikydamasi kompetenciją priimti sprendimus nustatančių taisyklių, muitinė, per 198 straipsnio 1 dalyje nurodytus laikotarpius pati nustačiusi, kad importo arba eksporto muito suma grąžintina arba atsisakytina išieškoti pagal 194, 196 ir 197 straipsnius, tą sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti savo iniciatyva.5.Muito sumos negrąžinamos arba neatsisakoma jų išieškoti, jeigu situacija, dėl kurios buvo pranešta apie skolą muitinei, susidarė dėl skolininko įvykdytos apgaulės.6.Kai muito suma grąžinama, atitinkama muitinė nemoka palūkanų, išskyrus 1 dalies a ir c punktuose nurodytus atvejus.Vis dėlto tais atvejais atitinkama muitinė nemoka palūkanų, jei ji po to, kai nustatoma, kad importo ar eksporto muito suma turi būti grąžinta, nepagrįstai nedelsdama ją grąžina. Jeigu muitinė tos sumos negrąžina nepagrįstai nedelsdama ir skolininkas pradeda procedūrą dėl grąžinimo, palūkanos mokamos už laikotarpį nuo tų muitų sumokėjimo dienos iki jų grąžinimo dienos.Be to, palūkanos mokamos, jeigu sprendimas dėl muito grąžinimo neįgyvendinamas per tris mėnesius nuo jo priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai šio termino nesilaikyta dėl nuo muitinės nepriklausančių priežasčių.Tais atvejais palūkanos mokamos nuo tos dienos, kurią baigėsi trijų mėnesių laikotarpis, iki muito grąžinimo dienos. Palūkanų norma nustatoma pagal 190 straipsnį.7.Muitinei per klaidą priėmus sprendimą grąžinti muitą arba atsisakyti jį išieškoti, pirminė skola muitinei atsiranda iš naujo, jeigu nesuėjęs 182 straipsnyje nustatytas jos senaties terminas.Tokiais atvejais pagal 6 dalies antrą pastraipą sumokėtos palūkanos grąžinamos.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant taisykles, kurių ji turi laikytis priimdama 3 dalyje nurodytą sprendimą ir kuriomis visų pirma nustatoma:a)bylos priėmimo sąlygos;b)sprendimo priėmimo terminas ir to termino trukmės skaičiavimo sustabdymo tvarka;c)kokia tvarka prieš priimant sprendimą, kuris būtų nepalankus atitinkamam asmeniui, jam pranešama apie priežastis, kuriomis Komisija ketina grįsti savo sprendimą;d)pranešimo apie sprendimą tvarka;e)sprendimo nepriėmimo arba nepranešimo apie tokį sprendimą pasekmės.9.Komisija įgyvendinimo aktais nustato grąžinimo bei atsisakymo išieškoti ir 3 dalyje nurodyto sprendimo priėmimo procedūrines taisykles. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.Jei 262 straipsnio 1 dalyje nurodyto komiteto nuomonė turi būti pateikta taikant rašytinę procedūrą, taikoma 262 straipsnio 6 dalis.

194 straipsnisPermokėtos ar su perviršiu apskaičiuotos importo ar eksporto muito sumos1.Importo arba eksporto muito suma grąžinama arba atsisakoma ją išieškoti, kai pranešus apie pirminę skolą muitinei paaiškėja, kad ją atitinkanti muito suma viršija mokėtiną sumą, arba kai apie skolą muitinei skolininkui buvo pranešta nesilaikant 181 straipsnio 1 dalies c ir d punktų.2.Kai prašymas dėl grąžinimo arba atsisakymo išieškoti pateikiamas remiantis tuo, kad prekių išleidimo į laisvą apyvartą metu joms galėjo būti pritaikyta sumažinta arba nulinė importo muito norma pagal tarifinę kvotą, tarifinę ribą arba kitas lengvatinių muitų tarifų priemones, muitas grąžinamas arba atsisakoma jį išieškoti, jeigu kartu su prašymu buvo pateikti reikalingi dokumentai ir yra įvykdyta viena iš šių sąlygų:a)tarifinės kvotos atveju – jos apimtis nebuvo išnaudota;b)kitais atvejais – nebuvo sugrąžinta įprastinė muito norma.

195 straipsnisDefektų turinčios arba sutarties sąlygų neatitinkančios prekės1.Muitinė grąžina importo muito sumą arba atsisako ją išieškoti, jei įvykdytos šios sąlygos:a)pranešimas apie skolą muitinei yra susijęs su prekėmis, kurių importuotojas atsisakė dėl to, kad išleidimo metu jos turėjo defektų arba neatitiko sutarties, pagal kurią buvo importuotos, sąlygų;b)prekės nebuvo naudojamos, išskyrus pirminį jų naudojimo etapą, būtiną prekių defektams arba neatitikčiai sutarties sąlygoms nustatyti;c)prekės išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba suinteresuotojo asmens prašymu muitinė leidžia įforminti jų laikinojo įvežimo perdirbti procedūrą, įskaitant atvejus, kai to reikia prekėms sunaikinti, arba išorinio tranzito, muitinio sandėliavimo ar laisvosios zonos procedūrą.2.Muitinė negrąžina arba neatsisako išieškoti importo muito sumos nė vienu iš šių atvejų:a)jei prekėms prieš išleidžiant į laisvą apyvartą buvo įforminta specialioji procedūra, siekiant jas išbandyti, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad atliekant tokius bandymus praktiškai nebuvo įmanoma aptikti prekių defektų ar konstatuoti jų neatitikties sutarties sąlygoms fakto;b)jei nustatant sutarties sąlygas, o ypač kainą, buvo atsižvelgta į prekių defektus, turėtus prieš joms įforminant muitinės procedūrą, susijusią su skolos muitinei atsiradimu;c)jei pareiškėjas pardavė prekes po to, kai buvo nustatyta, kad jos turi defektų arba neatitinka sutarties sąlygų.3.Defektų turinčiomis prekėmis taip pat laikomos prekės, kurios buvo sugadintos iki jų išleidimo.

196 straipsnisMuitinės klaida1.193 straipsnio 1 dalies e punkte ir 194, 195 bei 197 straipsniuose nenurodytais atvejais muitinė importo ar eksporto muito sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti, jeigu dėl jos klaidos pranešta muito suma yra mažesnė už mokėtiną sumą ir jeigu įvykdytos šios sąlygos:a)skolininkas pagrįstai negalėjo pastebėti tos klaidos;b)skolininkas veikė sąžiningai.2.Tais atvejais, kai neįvykdomos 194 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos, muitinė muitą grąžina arba atsisako jį išieškoti, jeigu sumažinta arba nulinė importo muito norma nebuvo pritaikyta dėl muitinės klaidos, o duomenyse, kuriais remiantis prekės buvo išleistos, arba, kai taikytina, išleidimo į laisvą apyvartą muitinės deklaracijoje buvo pateikta visa informacija ir kartu su ja buvo pateikti visi dokumentai, reikalingi sumažintai arba nulinei muito normai pritaikyti.3.Jeigu lengvatinis režimas prekėms taikomas pagal administracinio bendradarbiavimo sistemą, kurioje dalyvauja trečiosios šalies valdžios institucija, šiai institucijai išdavus neteisingą sertifikatą, toks išdavimas laikomas klaida, kurios, kaip nurodyta 1 dalies a punkte, pagrįstai nebuvo galima pastebėti.Tačiau neteisingo sertifikato išdavimas nelaikomas klaida, jeigu sertifikatas buvo išduotas remiantis neteisingais eksportuotojo pateiktais faktais, išskyrus tuos atvejus, kai yra aišku, kad sertifikatą išdavusi valdžios institucija žinojo arba turėjo žinoti, kad prekės neatitiko lengvatinio režimo taikymo reikalavimų.Laikoma, kad skolininkas veikė sąžiningai, jeigu jis gali įrodyti, jog per visą laikotarpį, kai buvo vykdomos atitinkamos prekybos operacijos, jis deramai stengėsi užtikrinti visų lengvatinio režimo taikymo reikalavimų laikymąsi.Skolininkas negali remtis sąžiningo veikimo argumentu, jeigu Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje yra paskelbusi pranešimą, kuriame nurodyta, jog yra pagrindo abejoti tinkamu lengvatinių susitarimų taikymu atitinkamoje lengvatomis besinaudojančioje šalyje ar teritorijoje.

197 straipsnisTeisingumas1.193 straipsnio 1 dalies e punkte ir 194, 195 bei 196 straipsniuose nenurodytais atvejais muitinė importo ar eksporto muito sumą grąžina arba atsisako ją išieškoti siekdama teisingumo, jei skola muitinei yra atsiradusi susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kurias vertinant skolininko veiksmuose nepastebėta apgaulės arba akivaizdaus aplaidumo požymių.2.Tai, kad susiklostė 1 dalyje nurodytos ypatingos aplinkybės, nustatoma tuomet, kai įvertinus atvejo aplinkybes paaiškėja, kad situacija, į kurią pateko skolininkas, yra išskirtinė palyginti su kitų tuo pačiu verslu užsiimančių veiklos vykdytojų situacija ir kad tokioms aplinkybėms nesusiklosčius jis nebūtų nukentėjęs dėl importo arba eksporto muito sumos surinkimo.

198 straipsnisGrąžinimo arba atsisakymo išieškoti tvarka1.Prašymai grąžinti muitą ar atsisakyti jį išieškoti pagal 193 straipsnį pateikiami muitinei per šiuos laikotarpius:a)permokėtų arba su perviršiu apskaičiuotų importo ar eksporto muito sumų, kompetentingos valdžios institucijos klaidos atveju arba siekiant teisingumo – per trejus metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos;b)defektų turinčių arba sutarties sąlygų neatitinkančių prekių atveju – per vienus metus nuo pranešimo apie skolą muitinei dienos;c)jeigu duomenys arba, kai taikytina, muitinės deklaracija, kuriais remiantis prekės buvo išleistos, pripažįstami negaliojančiais, – per vienus metus nuo tų duomenų arba tos muitinės deklaracijos pripažinimo negaliojančiais dienos, išskyrus atvejus, kai pripažinimo negaliojančiais taisyklėse nurodyta kitaip.Pirmos pastraipos a ir b punktuose nurodyti laikotarpiai pratęsiami, jei pareiškėjas pateikia įrodymų, kad per nustatytą laikotarpį jis negalėjo pateikti prašymo dėl nenumatytų aplinkybių arba force majeure.2.Kai muitinė, įvertinusi nurodytas priežastis, negali grąžinti importo ar eksporto muito sumos arba atsisakyti ją išieškoti, ji turi įvertinti, ar tas prašymas nėra tenkintinas dėl kitų grąžinimo ar atsisakymo išieškoti priežasčių, nurodytų 193 straipsnyje.3.Jeigu pranešimas apie skolą muitinei apskundžiamas pagal 16 straipsnį, 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodyto atitinkamo laikotarpio trukmės skaičiavimas, grąžinimo bei atsisakymo išieškoti prašymų nagrinėjimas ir susijusių laikotarpių trukmės skaičiavimas sustabdomas nuo skundo pateikimo iki jo išnagrinėjimo dienos.4.Kai muitinė priima sprendimą grąžinti muitą arba atsisakyti jį išieškoti pagal 196 ir 197 straipsnius, atitinkama valstybė narė apie tai praneša Komisijai.5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato jos informavimo pagal 4 dalį procedūrines taisykles ir pateiktiną informaciją. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

4 skyriusSkolos muitinei išnykimas

199 straipsnisSkolos muitinei išnykimas1.Nedarant poveikio galiojančioms nuostatoms, susijusioms su importo ar eksporto muito sumos, atitinkančios skolą muitinei, neišieškojimu teismine tvarka pripažinus skolininką nemokiu, importo arba eksporto skola muitinei išnyksta kiekvienu iš šių atvejų:a)kai nebeįmanoma skolininkui pranešti apie skolą muitinei pagal 181 straipsnį;b)kai sumokama importo arba eksporto muito suma;c)kai, atsižvelgiant į 5 dalį, atsisakoma išieškoti importo ar eksporto muito sumą;d)kai duomenys, kuriais remiantis prekės buvo išleistos įforminus muitinės procedūrą, dėl kurios taikymo atsiranda pareiga sumokėti importo ar eksporto muitą, arba tų prekių muitinės deklaracija pripažįstami negaliojančiais;e)kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos;f)kai importo ar eksporto muitu apmokestinamos prekės muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn;g)kai prekių dingimo arba muitų teisės aktais nustatytų pareigų neįvykdymo priežastis yra visiškas minėtų prekių sunaikinimas arba negrąžinamas praradimas, nulemtas faktinio prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių, force majeure arba muitinės duotų nurodymų; taikant šį punktą, prekės laikomos negrąžinamai prarastomis tada, kai jų nebegali panaudoti joks asmuo;h)kai skola muitinei yra atsiradusi pagal 161 arba 164 straipsnį ir yra įvykdytos šios sąlygos:i)reikalavimų nesilaikymas, dėl kurio atsirado skola muitinei, neturėjo didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui ir jo nėra pagrindo laikyti bandymu apgauti;ii)vėliau atliekami visi formalumai, būtini su atitinkamomis prekėmis susijusiai situacijai sureguliuoti;i)kai muitinei leidus eksportuojamos prekės, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą dėl jų galutinio vartojimo neapmokestinus muitu ar pritaikius sumažintą importo muito normą;j)kai ji yra atsiradusi pagal 160 straipsnį ir negaliojančiais pripažįstami formalumai, atlikti siekiant taikyti tame straipsnyje nurodytą palankų tarifų režimą;k)kai, atsižvelgiant į 6 dalį, skola muitinei yra atsiradusi pagal 161 straipsnį ir muitinei pateikiami jai priimtini įrodymai, kad prekės nebuvo naudojamos arba suvartotos ir buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.2.Tačiau 1 dalies e punkte nurodytais atvejais sankcijų už muitų teisės aktų pažeidimus taikymo tikslais skola muitinei laikoma neišnykusia, jeigu pagal šį reglamentą ir valstybės narės teisės aktus importo arba eksporto muitas ar skola muitinei laikomi pagrindu sankcijoms taikyti.3.Jeigu pagal 1 dalies g punktą išnyksta skola muitinei, susijusi su prekėmis, kurios buvo išleistos į laisvą apyvartą dėl jų galutinio vartojimo neapmokestinus muitu arba pritaikius sumažintą importo muito normą, laužas arba atliekos, likę po tokių prekių sunaikinimo, laikomi ne Sąjungos prekėmis.4.Galiojančios nuostatos, susijusios su standartinėmis negrąžinamo prekių praradimo dėl jų pobūdžio normomis, taikomos tais atvejais, kai suinteresuotasis asmuo neįrodo, kad tikrieji nuostoliai viršija apskaičiuotuosius taikant standartines atitinkamų prekių praradimo normas.5.Jeigu importo ar eksporto muito sumą, atitinkančią skolą muitinei, privalo sumokėti keli asmenys ir tą muitą atsisakoma išieškoti, išnyksta tik to asmens ar asmenų skola muitinei, iš kurių muitą atsisakyta išieškoti.6.1 dalies k punkte nurodytu atveju neišnyksta bandžiusio apgauti asmens ar asmenų skola muitinei.7.Jeigu skola muitinei yra atsiradusi pagal 161 straipsnį, išnyksta to asmens skola muitinei, kurio veiksmuose nepastebėta jokių bandymo apgauti požymių ir kuris padėjo kovoti su sukčiavimu.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant pažeidimų, neturinčių didelės įtakos teisingam laikinojo saugojimo arba atitinkamos muitinės procedūros taikymui, kaip nurodyta 1 dalies h punkto i papunktyje, sąrašą.

200 straipsnisSankcijų taikymasSkolos muitinei išnykimas pagal 199 straipsnio 1 dalies h punktą valstybėms narėms neužkerta kelio taikyti sankcijas už muitų teisės aktų nesilaikymą.

XI antraštinė dalisRIBOJAMOSIOS PRIEMONĖS IR KRIZIŲ VALDYMO MECHANIZMAS1 skyriusRibojamosios priemonės

201 straipsnisES muitinės ir muitinių vaidmuo1.ES muitinė prisideda prie tinkamo ribojamųjų priemonių, priimtų pagal SESV 215 straipsnį, taikymo – stebi, kaip tos priemonės įgyvendinamos jos kompetencijai priklausančiose srityse, ir, Komisijai atlikus peržiūrą ir suteikus leidimą, teikia atitinkamas gaires muitinėms. [206 pakeit. Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas]2.Muitinės, atsižvelgdamos į ES muitinės pateiktas gaires, imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų laikomasi ribojamųjų priemonių.

202 straipsnisAtaskaitų teikimas1.ES muitinė reguliariai ir prireikus teikia Komisijai ataskaitas dėl to, kaip muitinės įgyvendina ribojamąsias priemones, ir praneša apie bet kokį jų pažeidimą.2.Muitinės informuoja ES muitinę, Komisiją ir valstybių narių nacionalines valdžios institucijas, kurių kompetencijai priklauso sankcijų įgyvendinimas, apie visus su ribojamosiomis priemonėmis susijusius įtarimus bei tų priemonių apėjimo atvejus ir apie jų taikomas poveikio švelninimo priemones.

2 skyriusKrizių valdymo mechanizmas

203 straipsnisProtokolų ir procedūrų rengimas1.ES muitinė parengia procedūras ir protokolus, kuriuos pagal 204 straipsnio 1 dalį galima taikyti šiais atvejais:a)kilus poveikį muitinės procesams darančiai krizei vienos ar daugiau valstybių narių pasienyje;b)kilus krizei kitame sektoriuje, dėl kurios muitinė turi imtis veiksmų bendradarbiaudama su atitinkamomis valdžios institucijomis,c)siekiant užtikrinti greitą, veiksmingą ir proporcingą atsaką reaguojant į atitinkamą situaciją.2.Protokolai ir procedūros visų pirma gali apimti:a)bendrų rizikos kriterijų, bendrų prioritetinių tikrinimo sričių ir rizikos profilių, tinkamų rizikos mažinimo priemonių ir muitinio tikrinimo taikymą;b)bendradarbiavimo sistemą, kuria sudaromos sąlygos vienai valstybei narei laikinai pasitelkti kitos valstybės narės muitinės pareigūnus ir naudotis jos muitinio tikrinimo įranga;ba) greitosios eismo juostos pasienio punktuose, kad būtų kuo mažiau vėlavimų ir atsarginių krovinių srautų; [207 pakeit.]bb) kilus krizei svarbių prekių prekybos apribojimų, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2024/2747 3 straipsnio 6 punkte, vengimą. [208 pakeit.]

204 straipsnisKrizių valdymo mechanizmo aktyvavimas1.Komisija savo iniciatyva arba vienos ar kelių valstybių narių arba ES muitinės prašymu gali, laikydamasi šio reglamento 262 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos nagrinėjimo procedūros ir atsižvelgdama į 203 straipsnyje nurodytus protokolus ir procedūras, priimti įgyvendinimo aktą ir tinkamas bei būtinas priemones ir tvarką, kurios turėtų būti taikomos, kuriuo nustatomos tinkamos bei būtinos priemonės ir tvarka, skirtos krizinei situacijai suvaldyti arba jos neigiamam poveikiui sušvelninti. [209 pakeit.]2. ES muitinė koordinuoja ir prižiūri, kaip muitinės taiko ir įgyvendina atitinkamas priemones ir tvarką, ir jų įgyvendinimo rezultatus praneša Komisijai. [210 pakeit.]3.ES muitinė suformuoja reagavimo į krizes padalinį, kuris nuolat veikia per visą krizės laikotarpį. Komisija gali padėti ES muitinei planavimo etapu ir steigiant tokį reagavimo į krizes padalinį. Reagavimo į krizes padalinys finansuojamas iš ES muitinei skirto biudžeto. [211 pakeit.]4.Muitinės įgyvendina ir taiko pagal šį straipsnį priimtas priemones ir tvarką ir apie jų įgyvendinimą bei taikymą praneša ES muitinei.4a. ES muitinė koordinuoja ir prižiūri, kaip muitinės įgyvendina atitinkamas priemones ir tvarką, ir to įgyvendinimo rezultatus praneša Komisijai, Europos Parlamentui ir Tarybai. [212 pakeit.]

XII antraštinė dalisEUROPOS SĄJUNGOS MUITINĖ1 skyriusPrincipai

205 straipsnisTeisinis statusas1.ES muitinė yra juridinio asmens statusą turinti Sąjungos įstaiga.2.Kiekvienoje valstybėje narėje ES muitinė naudojasi plačiausiu teisnumu, suteikiamu juridiniams asmenims pagal tos valstybės narės teisę. Visų pirma, ji gali įsigyti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto arba disponuoti juo ir būti šalimi teismo procese.3.ES muitinei atstovauja jos vykdomasis direktorius.

206 straipsnisBūstinėES muitinės būstinė yra [...].ES muitinės būstinės vieta pasirenkama taikant įprastą teisėkūros procedūrą, laikantis šių kriterijų:a) ji nedaro poveikio ES muitinės užduočių ir įgaliojimų vykdymui, jos valdymo struktūros organizavimui, pagrindinės organizacijos veikimui arba pagrindiniam jos veiklos finansavimui;b) joje užtikrinama, kad ES muitinė galėtų įdarbinti aukštos kvalifikacijos ir specialiųjų darbuotojų, kurie jai reikalingi šiame reglamente numatytoms užduotims atlikti ir įgaliojimams vykdyti;c) joje užtikrinama, kad įsigaliojus šiam reglamentui galima įrengti ES muitinės būstinės vietą;d) joje užtikrinama tinkama prieiga prie vietos, tinkamos ugdymo infrastruktūros prieinamumas darbuotojų vaikams, tinkama galimybė įsidarbinti, gauti socialinę apsaugą ir medicininę priežiūrą vaikams ir sutuoktiniams;e) pasirenkant tą vietą užtikrinamas proporcingas geografinis Sąjungos institucijų, įstaigų ir agentūrų pasiskirstymas Sąjungos mastu;f) joje sudaromos sąlygos pakankamoms mokymo galimybėms;g) joje sudaromos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti su Sąjungos institucijomis, įstaigomis ir agentūromis;h) joje sudarytos sąlygos užtikrinti tvarumą ir skaitmeninį saugumą bei junglumą fizinės ir IT infrastruktūros ir darbo sąlygų aspektais. [213 pakeit.]

207 straipsnisES muitinės misija ir tikslai1.ES muitinė padeda įgyvendinti 2 straipsnyje nustatytą muitinės misiją.ES muitinė valdo ir prižiūri muitų sąjungai įgyvendinti naudojamas informacinių technologijų sistemas, pvz., III antraštinėje dalyje nustatytą ES muitinės duomenų platformą. [214 pakeit.]2.Nedarant poveikio atitinkamoms Komisijos, OLAF ir valstybių narių pareigoms, ES muitinė siekia šių tikslų:a)prisidėti prie muitų sąjungos veiklos valdymo, koordinuoti bei prižiūrėti operatyvinį muitinių tarpusavio bendradarbiavimą ir telkti bei teikti technines ekspertines žinias, kad būtų padidintas veiksmingumas ir pasiekti rezultatai;b)kurti, naudoti ir prižiūrėti informacines technologijas šiame reglamente nustatytoms procedūroms įgyvendinti ir prisidėti prie optimalaus turimų duomenų naudojimo muitinės priežiūros, tikrinimo ir rizikos valdymo tikslais;c)padėti muitinėms užtikrinti vienodą muitų teisės aktų įgyvendinimą, visų pirma siekiant užtikrinti, kad muitinis tikrinimas ir rizikos valdymas būtų vykdomi suderintai;d)prisidėti prie kitų muitinės taikomų kitų Sąjungos teisės aktų vykdymo užtikrinimo.; [215 pakeit.]da) bendradarbiauti su kitomis Sąjungos institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis tose srityse, kuriose jų veikla susijusi su išorės sieną kertančių prekių valdymu; [216 pakeit.]db) nustatyti privalomą specialią muitų, taikomų nuotolinei prekybai prekėmis, kurios importuojamos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų šalių, surinkimo sistemą. Ta privaloma speciali schema yra suderinama su Direktyvos 2006/112/EB 369 l-369x straipsniuose nustatyta specialia schema. [217 pakeit.]

2 skyriusUžduotys

208 straipsnisPagrindinės užduotys1.ES muitinė vykdo rizikos valdymo užduotis pagal IV antraštinės dalies 3 skyrių.2.ES muitinė vykdo su ribojamosiomis priemonėmis ir krizių valdymo mechanizmu susijusias užduotis pagal XI antraštinę dalį.2a. ES muitinė teikia pagalbą Komisijai ir valstybėms narėms, kad jos galėtų veiksmingiau prižiūrėti ribojamųjų priemonių, kurias Taryba gali priimti pagal SESV 215 straipsnio 2 dalį dėl prekių srauto, įgyvendinimą, ir užtikrinti, kad tos priemonės nebūtų apeinamos. [218 pakeit.]3.ES muitinė vykdo pajėgumų stiprinimo veiklą, teikia muitinėms ir Komisijai operacinę paramą ir koordinuoja jų veiklą. Visų pirma ji: [219 pakeit.]a)atlieka sienos perėjimo punktų ir kitų tikrinimo vietų diagnostiką ir stebėseną, rengia bendrus standartus ir teikia geriausios praktikos rekomendacijas; [220 pakeit.]aa) rengia bendrus standartus ir teikia rekomendacijas dėl geriausios praktikos bei stebi jų įgyvendinimą, visų pirma Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo srityje; [221 pakeit.]b)atlieka muitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimą ir padeda Komisijai įvertinti muitų sąjungos veiklos rezultatus, įskaitant ir muitinių veiklos išlaidų, patirtų vykdant jų užduotis, vertinimą pagal XV antraštinės dalies 1 skyrių; [222 pakeit.]c)rengia minimalų bendrą Sąjungos muitinės pareigūnų mokymo turinį ir stebi, kaip muitinės juo naudojasi, įskaitant 25 straipsnio 3 dalies e punkte nurodyto mokymo turinį, kuris turi būti suderintas, taip pat didžiųjų duomenų analizės bei aptikimo ir kontrolės technologijų srityse; [223 pakeit.]d)prisideda prie universitetų ir kitų mokyklų, siūlančių mokymo ir švietimo programas muitinės srityje, pripažinimo visoje Sąjungoje sistemos kūrimo;e)koordinuoja ir remia valstybių narių vykdomą atitinkamose muitinės srityse specializuotų ES masto kompetencijos centrų, visų pirma mokymo ir muitinės laboratorijų, steigimą;f)palengvina ir koordinuoja mokslinių tyrimų ir inovacijų veiklą muitinės srityje ir apie savo veiklą reguliariai informuoja ES vidaus saugumo inovacijų centrą; [224 pakeit.]g)rengia ir platina muitinės procesų ir darbo metodų praktinio taikymo vadovus ir rengia bendrus šių sričių standartus, įskaitant bendras vykdymo užtikrinimo gaires; [225 pakeit.]ga) teikia muitinėms skirtas rekomendacijas dėl IV antraštinės dalies taikymo; [226 pakeit.]h)pagal 102 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis pateikia nuomonę dėl to, ar leidimo taikyti specialiąsias procedūras suteikimas neigiamai paveiktų Sąjungos gamintojų interesus;i)pagal 240 straipsnio 9 dalį bendradarbiauja su kitomis nei muitinė Sąjungos įstaigomis ir nacionalinėmis institucijomis;ia) teikia paramą Komisijai rengiant ir įgyvendinant veiklos strategiją, skirtą veiklai, susijusiai su tikrinimo įrangos paskirstymu, finansavimu ir pirkimu, įskaitant poreikių vertinimą, bendrą viešąjį pirkimą ir dalijimąsi įranga; [227 pakeit.]j)pagal XIII antraštinę dalį koordinuoja ir remia operatyvinį muitinių tarpusavio bendradarbiavimą ir muitinių bei kitų valdžios institucijų bendradarbiavimą nacionaliniu lygmeniu;k)organizuoja ir koordinuoja 241 straipsnyje nurodytus bendrus tikrinimus;l)teikia paramą ir ekspertines žinias Komisijai sprendžiant sudėtingus klasifikavimo, muitinio įvertinimo ir kilmės nustatymo atvejus, vykdant sprendimų stebėseną ir jų taikymą;la) rengia mažosioms ir labai mažoms įmonėms skirtas supaprastintas gaires ir vadovus ir padeda joms suprasti Sąjungos muitų teisės aktus ir formalumus. [228 pakeit.]Komisijos prašymu ES muitinė padeda jai valdyti santykius su trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis, kiek tai susiję su klausimais, įtrauktais į šio reglamento taikymo sritį. [229 pakeit.]4.ES muitinė vykdo duomenų valdymo ir tvarkymo veiklą, būtiną jos užduotims atlikti ir šio reglamento 30 straipsnyje nurodytoms nacionalinėms taikomosioms programoms kurti.

209 straipsnisKitos užduotys [230 pakeit.]Komisija gali pavesti ES muitinei šias su muitine susijusių finansavimo programų įgyvendinimo užduotis: [231 pakeit.](a) vykdyti veiklą, susijusią su muitų sąjungai įgyvendinti naudojamų informacinių technologijų sistemų, pvz., ES muitinės duomenų platformos, nustatytos III antraštinėje dalyje, kūrimu, veikimu ir priežiūra; [232 pakeit.](b) teikti paramą Komisijai rengiant ir įgyvendinant veiklos strategiją, skirtą veiklai, susijusiai su tikrinimo įrangos paskirstymu, finansavimu ir pirkimu, įskaitant poreikių vertinimą, bendrus viešuosius pirkimus ir dalijimąsi įranga. [233 pakeit.]

210 straipsnisPapildomos užduotysES muitinei gali būti pavestos papildomos užduotys laisvo judėjimo, trečiųjų šalių prekių importo ir eksporto srityje, jei tai numatyta atitinkamuose Sąjungos teisės aktuose. Kai tokios užduotys pavedamos ES muitinei, joms įgyvendinti turi būti užtikrinti tinkami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai.

3 skyriusES muitinės veiklos organizavimas

211 straipsnisAdministravimo ir valdymo struktūraES muitinės administracinę ir valdymo struktūrą sudaro:a)valdyba, kuri vykdo 215 straipsnyje nustatytas funkcijas;b)vykdomoji valdyba, kuri vykdo 217 straipsnyje nustatytas funkcijas;c)vykdomasis direktorius, kuris vykdo 219 straipsnyje nustatytas pareigas;d)vykdomojo direktoriaus pavaduotojas, kuris vykdo 221 straipsnyje nustatytas pareigas, jei valdyba nusprendžia sukurti tokią pareigybę;da) muitinės patariamoji taryba, kuri vykdo 221a straipsnyje nustatytas funkcijas. [234 pakeit.]

1 skirsnisValdyba

212 straipsnisValdybos sudėtis1.Valdybą sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės atstovą ir, du Komisijos atstovai ir vienas Europos Parlamento paskirtas ekspertas; jie visi turi balsavimo teisę. [235 pakeit.]2. Į valdybą taip pat įtraukiamas vienas Europos Parlamento paskirtas narys, neturintis balsavimo teisės. [236 pakeit.]3.Kiekvienas valdybos narys turi pakaitinį narį. Tikrajam nariui nedalyvaujant, jam atstovauja pakaitinis narys.4.Valdybos nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami remiantis jų žiniomis muitinės srityje ir atsižvelgiant į jų atitinkamus vadybos, administravimo ir biudžeto valdymo gebėjimus, taip pat į patirtį muitų sąjungos politikos įgyvendinimo srityje. Siekdamos užtikrinti valdybos darbo tęstinumą, visos joje atstovaujamos šalys deda pastangas, kad jų atstovai keistųsi kuo rečiau. Visos šalys siekia užtikrina, kad valdyboje būtų užtikrinta pasiekta tinkama lyčių pusiausvyra. [237 pakeit.]5.Nariai ir jų pakaitiniai nariai skiriami ketverių metų kadencijai. Ši kadencija gali būti pratęsta tam pačiam laikotarpiui. [238 pakeit.]5a. Jei valdybos narys arba jos pakaitinis narys ketina nutraukti savo kadenciją anksčiau laiko, tas narys arba pakaitinis narys apie savo ketinimą ir valdybos keitimą praneša valdybos pirmininkui ir pirmininko pavaduotojui. [239 pakeit.]5b. Kiekvienas narys ir pakaitinis narys, pradėdamas eiti pareigas, pasirašo rašytinį pareiškimą, kuriuo patvirtina, kad nėra su juo susijusio interesų konflikto. Pasikeitus aplinkybėms dėl bet kokio interesų konflikto arba bent kartą per metus kiekvienas narys ir pakaitinis narys savo pareiškimą atnaujina. Muitinė tuos pareiškimus ir naujai pasirašytus pareiškimus skelbia savo interneto svetainėje. [40 pakeit.]

213 straipsnisValdybos pirmininkas1.Valdyba iš Komisijos atstovų renka pirmininką, o pirmininko pavaduotoją – iš kitų savo narių, turinčių balsavimo teisę.2.Jei pirmininkas negali eiti savo pareigų, jį automatiškai pakeičia pirmininko pavaduotojas.3.Pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas renkami ketverių metų kadencijai. Jų kadencija gali būti pratęsta vieną kartą. Tačiau jei kadencijos metu jie netenka valdybos nario statuso, tą pačią dieną automatiškai baigiasi ir jų kadencija.

214 straipsnisValdybos posėdžiai1.Valdybos posėdžius šaukia pirmininkas.2.Vykdomasis direktorius dalyvauja svarstymuose, bet neturi teisės balsuoti.3.Valdyba į eilinius posėdžius renkasi bent du kartus per metus. Be to, ji posėdžiauja pirmininko iniciatyva, Komisijos arba ne mažiau kaip trečdalio savo narių prašymu.4.Valdyba gali pakviesti dalyvauti posėdžiuose stebėtojo teisėmis bet kurį asmenį, kurio nuomonė gali būti svarbi.5.Pagal darbo tvarkos taisykles valdybos nariams ir jų pakaitiniams nariams posėdžiuose gali padėti patarėjai arba ekspertai.6.Kai į darbotvarkę yra įtrauktas konfidencialumo ar interesų konflikto klausimas, valdyba šį klausimą svarsto ir sprendžia nedalyvaujant atitinkamam nariui nedalyvaujant. Tai nedaro poveikio valstybių narių, Europos Parlamento ir Komisijos teisei nuspręsti, kad joms atstovautų pakaitinis narys. Išsamios šios nuostatos taikymo taisyklės gali būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse. [241 pakeit.]7.ES muitinė teikia valdybai sekretoriato paslaugas.

215 straipsnisValdybos funkcijos1.Valdyba:a)teikia bendrąsias ES muitinės veiklos gaires;b)dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma patvirtina ES muitinės metinį biudžetą ir vykdo kitas su ES muitinės biudžetu susijusias funkcijas pagal 4 skyrių;c)įvertina ir patvirtina konsoliduotąją metinę ES muitinės veiklos ataskaitą, įskaitant jos užduočių vykdymo ir bendrų veiklos rezultatų siekiant muitinės politikos tikslų apžvalgą, ir kasmet ne vėliau kaip liepos 1 d. išsiunčia ataskaitą ir jos vertinimą Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams. Konsoliduotoji metinė veiklos ataskaita paskelbiama viešai;d)priima ES muitinei taikomas finansines taisykles pagal 222 straipsnį;e)atsižvelgdama į įgyvendintinų priemonių sąnaudų ir naudos santykį, patvirtina sukčiavimo rizikai proporcingą kovos su sukčiavimu strategiją;f)priima ir viešai skelbia savo narių interesų konfliktų prevencijos ir valdymo taisykles ir kasmet savo interneto svetainėje skelbia valdybos narių interesų deklaracijas; [242 pakeit.]g)remdamasi poreikių analize, priima ir reguliariai atnaujina komunikacijos ir sklaidos planus, nurodytus 232 straipsnyje;h)priima ir viešai skelbia savo darbo tvarkos taisykles; [243 pakeit.]i)vadovaudamasi 2 dalimi, ES muitinės darbuotojų atžvilgiu naudojasi įgaliojimais, kurie paskyrimų tarnybai suteikti Tarnybos nuostatuose, o tarnybai, įgaliotai sudaryti darbo sutartis, – Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygose1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas, EAPB) Nr. 259/68, nustatantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei Komisijos pareigūnams laikinai taikomas specialias priemones (OL L 56, 1968 3 4, p. 1). (toliau – paskyrimų tarnybos įgaliojimai);j)vadovaudamasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 110 straipsnio 2 dalimi, priima Pareigūnų tarnybos nuostatų ir Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisykles;k)prireikus nustato vidaus audito pajėgumus;l)priima ES muitinės saugumo taisykles, apibrėžtas 233 straipsnyje;m)skiria vykdomąjį direktorių ir vykdomojo direktoriaus pavaduotoją, jei tokia pareigybė sukuriama, ir prireikus pagal 217 straipsnį pratęsia jų kadenciją arba atleidžia juos iš pareigų;n)skiria apskaitos pareigūną, kuris gali būti Komisijos apskaitos pareigūnas, kuriam taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai bei Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir kuris eidamas savo pareigas yra visiškai nepriklausomas;o)atsižvelgdama į ES muitinės veiklos poreikius ir laikydamasi patikimo biudžeto valdymo principo, priima visus sprendimus dėl ES muitinės vidaus struktūrų sukūrimo ir prireikus dėl jų keitimo;p)suteikia leidimą sudaryti darbo susitarimus pagal 240 straipsnio 9 dalį;pa) parengia ir priima Muitinės patariamosios tarybos darbo tvarkos taisykles; [244 pakeit.]q)sudaro darbo grupes ir ekspertų grupes ir priima jų darbo tvarkos taisykles;r)patvirtina 223 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą, prieš pateikdama jį Komisijai, kad ši pareikštų savo nuomonę;s)atsižvelgusi į Komisijos nuomonę, dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma ir pagal 216 straipsnį patvirtina ES muitinės bendrąjį programavimo dokumentą;t)priima veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją;u)priima bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją;v)priima organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategiją.1a. Valdyba gali sudaryti darbo grupes ir ekspertų grupes, kurios padėtų jai vykdyti užduotis, įskaitant sprendimų rengimą ir jų įgyvendinimo stebėseną. [245 pakeit.]2.215 straipsnio 1 dalies b, c, e, f, j, m, n, o ir s punktuose nurodytas sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, jei už jį balsuoja Komisijos atstovai. Priimant 215 straipsnio 1 dalies s punkte nurodytą sprendimą, Komisijos atstovų pritarimo reikalaujama tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su ES muitinės metine ir daugiamete darbo programa.3.Prireikus dėl išskirtinių aplinkybių valdyba gali priimti sprendimą laikinai sustabdyti vykdomajam direktoriui deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus ir jo perdeleguotus įgaliojimus, ir jais naudotis pati arba juos deleguoti vienam iš savo narių arba kitam nei vykdomasis direktorius darbuotojui.

216 straipsnisValdybos balsavimo taisyklės1.Nedarant poveikio 215 straipsnio 1 dalies b, m ir s punktams, valdyba sprendimus priima absoliučia balsavimo teisę turinčių narių balsų dauguma.2. 215 straipsnio 1 dalies b, c, e, f, j, m, n, o ir s punktuose nurodytas sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, jei už jį balsuoja Komisijos atstovai. Priimant 215 straipsnio 1 dalies s punkte nurodytą sprendimą, Komisijos atstovų pritarimo reikalaujama tik dėl tų sprendimo elementų, kurie nesusiję su ES muitinės metine ir daugiamete darbo programa. [246 pakeit.]3.Kiekvienas narys, turintis balsavimo teisę, turi vieną balsą. Balsavimo teisę turinčiam nariui nedalyvaujant, jo balsavimo teisė perduodama pakaitiniam nariui.4.Pirmininkas dalyvauja balsavime.5.Vykdomasis direktorius nedalyvauja balsavime.6.Valdybos darbo tvarkos taisyklėse nustatoma išsamesnė balsavimo tvarka, visų pirma vieno nario veikimo kito nario vardu aplinkybės.

2 skirsnisVykdomoji valdyba

217 straipsnisVykdomoji valdyba1.Valdybai padeda vykdomoji valdyba.2.Vykdomoji valdyba:a)prižiūri parengiamąjį darbą, susijusį su valdybos priimamais sprendimais;b)drauge su valdyba užtikrina, kad būtų tinkamai atsižvelgiama į vidaus arba išorės audito ataskaitų bei vertinimų ir OLAF bei Europos prokuratūros atliktų tyrimų išvadas ir rekomendacijas, ir taiko tinkamas pranešimo Europos prokuratūrai apie įtariamas nusikalstamas veikas procedūras; [247 pakeit.]c)prižiūri, kaip įgyvendinami valdybos sprendimai, siekiant sustiprinti administracinio ir biudžeto valdymo priežiūrą.3.Prireikus skubiais atvejais vykdomoji valdyba gali valdybos vardu priimti tam tikrus laikinus sprendimus, visų pirma:a)administracinio valdymo klausimais, įskaitant sprendimus sustabdyti deleguotus paskyrimų tarnybos įgaliojimus, ir sprendimus biudžeto klausimais;b)kai pagal XI antraštinę dalį nustatoma krizinė situacija, dėl kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų arba koreguoti ES muitinės veiklą.4.Vykdomąją valdybą sudaro du Komisijos atstovai valdyboje ir trys kiti nariai, kuriuos iš savo balsavimo teisę turinčių narių skiria valdyba, ir skiriant jos narius siekiama užtikrinti lyčių pusiausvyrą. Valdybos pirmininkas taip pat yra vykdomosios valdybos pirmininkas. Vykdomasis direktorius dalyvauja vykdomosios valdybos posėdžiuose, bet neturi balsavimo teisės. Vykdomosios valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Sprendimai, susiję su 2 dalies b punktu, gali būti priimami tik tuo atveju, jei už juos balsuoja vienas iš Komisijos atstovų. [248 pakeit.]5.Vykdomosios valdybos narių kadencija yra ketveri metai ir ji gali būti pratęsta. Vykdomosios valdybos narių kadencija baigiasi, kai baigiasi jų narystė valdyboje.6.Vykdomoji valdyba surengia bent vieną eilinį posėdį kas tris mėnesius. Be to, vykdomoji valdyba posėdžiauja savo pirmininko iniciatyva arba savo narių prašymu.7.Valdyba nustato vykdomosios valdybos darbo tvarkos taisykles.

3 skirsnisVykdomasis direktorius

218 straipsnisPaskyrimas, atleidimas ir kadencijos pratęsimas1.Vykdomasis direktorius įdarbinamas kaip ES muitinės laikinasis darbuotojas pagal Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 2 straipsnio a punktą.Vykdomąjį direktorių valdyba skiria iš Komisijos pasiūlyto ne mažiau kaip trijų kandidatų sąrašo, sudaryto po atviros ir skaidrios atrankos procedūros, atsižvelgdama į jo nuopelnus ir dokumentais patvirtintus administracinius bei vadovavimo įgūdžius, taip pat į atitinkamą kompetenciją ir patirtį pagal šią procedūrą: [249 pakeit.]a) remiantis po kvietimo teikti kandidatūras ir skaidrios atrankos procedūros Komisijos parengtu ir paskelbtu galutiniu sąrašu, kuriuo užtikrinama lyčių pusiausvyra, kandidatai kviečiami prisistatyti atsakingame Europos Parlamento komitete ir Taryboje bei atsakyti į klausimus; [250 pakeit.]b) Europos Parlamentas ir Taryba tada pateikia savo nuomones ir nurodo pageidaujamą kandidatų pirmumo tvarką; [251 pakeit.]c) atsižvelgdama į tas nuomones valdyba skiria vykdomąjį direktorių. [252 pakeit.]Sudarant sutartį su vykdomuoju direktoriumi, ES muitinei atstovauja valdybos pirmininkas.2.Vykdomasis direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Likus pakankamai laiko iki to laikotarpio pabaigos, Komisija atlieka vertinimą, kuriame atsižvelgiama į vykdomojo direktoriaus veiklos rezultatų vertinimą ir būsimas ES muitinės užduotis ir iššūkius.3.Remdamasi Komisijos siūlymu, grindžiamu kuriame atsižvelgiama į šio straipsnio 2 dalyje nurodytu vertinimu nurodytą vertinimą, valdyba gali vykdomojo direktoriaus kadenciją vieną kartą pratęsti ne ilgesniam kaip penkerių metų laikotarpiui. Valdyba apie savo ketinimą pratęsti vykdomojo direktoriaus kadenciją praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. Prieš valdybai priimant sprendimą pratęsti kadenciją, vykdomojo direktoriaus gali būti paprašyta padaryti pareiškimą Europos Parlamento atsakingame komitete ir atsakyti į klausimus. [253 pakeit.]4.Vykdomasis direktorius, kurio kadencija buvo pratęsta, pasibaigus visam laikotarpiui negali dalyvauti kitoje atrankos į tą pačią pareigybę procedūroje.5.Vykdomasis direktorius iš pareigų gali būti atleistas tik valdybos sprendimu, priimtu remiantis Komisijos pasiūlymu. Europos Parlamentas ir Komisija informuojami apie priežastis. [254 pakeit.]6.Valdyba sprendimus dėl vykdomojo direktoriaus ir vykdomojo direktoriaus pavaduotojo skyrimo, kadencijos pratęsimo ar jo atleidimo iš pareigų priima dviejų trečdalių balsavimo teisę turinčių savo narių balsų dauguma.

219 straipsnisVykdomojo direktoriaus užduotys ir atsakomybės sritys1.Vykdomasis direktorius vadovauja ES muitinei. Vykdomasis direktorius už savo veiklą atskaitingas valdybai.2.Nedarant poveikio Komisijos ir valdybos įgaliojimams, vykdomasis direktorius užduotis vykdo nepriklausomai ir nesiekia gauti ir nesilaiko jokios vyriausybės arba kitos įstaigos nurodymų.3.Vykdomasis direktorius atsiskaito Europos Parlamentui ir Tarybai už savo pareigų vykdymą ir bendrus ES muitinės veiklos rezultatus, kai jo to paprašoma. Europos Parlamentas arba Taryba bet kada gali pakviesti vykdomąjį direktorių dalyvauti klausyme bet kuriuo su agentūros veikla susijusiu klausimu. [255 pakeit.]4.Vykdomasis direktorius yra ES muitinės teisinis atstovas.5.Vykdomasis direktorius atsako už ES muitinei šiuo reglamentu nustatytų užduočių įgyvendinimą. Visų pirma, vykdomasis direktorius:a)užtikrina tvarų ir efektyvų kasdienį ES muitinės administravimą; [256 pakeit.]b)įgyvendina valdybos priimtus sprendimus;c)parengia 223 straipsnyje nurodyto bendrojo programavimo dokumento projektą ir jį pateikia valdybai, prieš tai pasikonsultavęs su Komisija;d)įgyvendina 223 straipsnyje nurodytą bendrąjį programavimo dokumentą ir teikia jo įgyvendinimo ataskaitas valdybai ir vykdomajai valdybai;e)parengia konsoliduotąją metinę ES muitinės veiklos ataskaitą ir ją pateikia valdybai įvertinti ir tvirtinti;f)atsižvelgdamas į vidaus arba išorės audito ataskaitų bei įvertinimų išvadas, taip pat į OLAF ir Europos prokuratūros tyrimus, parengia veiksmų planą ir du kartus per metus teikia pažangos ataskaitas Komisijai, o valdybai ir vykdomajai valdybai jas teikia reguliariai; taip pat, jei aktualu, užtikrina pranešimą Europos prokuratūrai apie įtariamas nusikalstamas veikas; [257 pakeit.]g)nedarant poveikio Europos prokuratūros ir OLAF kompetencijai tyrimų srityje, užtikrina Sąjungos finansinių interesų apsaugą, taikydamas sukčiavimo, korupcijos ir kitos neteisėtos veiklos vidaus prevencijos priemones, atlikdamas veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma pažeidimų, susigrąžindamas nepagrįstai išmokėtas sumas ir prireikus skirdamas veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas administracines ir finansines sankcijas;h)parengia vidinę kovos su sukčiavimu strategiją, veiksmingumo didinimo ir sinergijos strategiją, bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis ir (arba) tarptautinėmis organizacijomis strategiją ir ES muitinės organizacinio valdymo ir vidaus kontrolės sistemų strategiją ir teikia jas tvirtinti valdybai;i)rengia ES muitinei taikomų finansinių taisyklių projektą ir, pasikonsultavęs su Komisija, teikia jas tvirtinti valdybai;j)parengia preliminarų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą pagal 224 straipsnį ir vykdo jos biudžetą;k)ES muitinės darbuotojų atžvilgiu naudojasi 215 straipsnio 1 dalies i punkte nurodytais paskyrimų tarnybos įgaliojimais tiek, kiek tie įgaliojimai jam buvo suteikti pagal 215 straipsnio 2 dalį;l)priima sprendimus dėl ES muitinės vidaus struktūrų, įskaitant, kai reikia, funkcijų, kurios gali apimti kasdienį ES muitinės administravimą, patikėjimą pavaduotojui ir prireikus šių sprendimų keitimą atsižvelgiant į ES muitinės veiklos ir patikimo biudžeto valdymo poreikius;m)derasi dėl susitarimo dėl ES muitinės būstinės ir, valdybai pritarus, jį pasirašo, taip pat prireikus derasi dėl panašių susitarimų su priimančiosiomis valstybėmis narėmis, kuriose įsikūrę vietos skyriai;n)rengia praktines Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/20012001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (OL L 145, 2001 5 31, p. 43). įgyvendinimo priemones ir teikia jas tvirtinti valdybai;o)skatina įvairovę ir siekia užtikrinti lyčių pusiausvyrą įdarbinant ES muitinės darbuotojus;p)siekia įdarbinti darbuotojus iš kuo platesnės geografinės teritorijos, tačiau atsižvelgia į tai, kad įdarbinimo kriterijai turi būti grindžiami tik nuopelnais.

220 straipsnisVykdomojo direktoriaus pavaduotojas1.Valdyba gali nuspręsti sukurti vykdomojo direktoriaus pavaduotojo, kuris padėtų vykdomajam direktoriui, pareigybę.2.Jei valdyba nusprendžia sukurti vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigybę, jam atitinkamai taikomos 217 straipsnio nuostatos.

221 straipsnisVykdomojo direktoriaus pavaduotojo užduotys ir atsakomybės sritysJei sukuriama vykdomojo direktoriaus pavaduotojo pareigybė, vykdomojo direktoriaus pavaduotojas padeda vykdomajam direktoriui valdyti ES muitinę ir vykdyti 218 straipsnyje nurodytas užduotis. Jei vykdomojo direktoriaus nėra arba jis negali eiti savo pareigų, arba jo pareigybė yra neužimta, vykdomojo direktoriaus pareigas vykdo jo pavaduotojas.

221a straipsnisMuitinės patariamoji taryba1. ES muitinė įsteigia Muitinės patariamąją tarybą. Ji padeda vykdomajai valdybai.2. Muitinės patariamajai tarybai pavedama teikti rekomendacijas:a) dėl techninių veiksmų ir sprendimų įgyvendinimo, įskaitant rizikos valdymą ir prioritetines kontrolės sritis;b) įgyvendinimo ir standartizavimo klausimais, įskaitant derinimo veiklą arba poreikį pritaikyti taisykles;c) dėl muitinės aspektų kituose muitinei taikomuose teisės aktuose;d) prireikus teikti konsultacijas, susijusias su bet kokia kita muitinės veikla.3. Muitinės patariamąją tarybą sudaro visų atitinkamų ES muitinės veikloje dalyvaujančių suinteresuotųjų subjektų atstovai ir asociacijos; jos sudėtį nustato valdyba.4. Valdyba skiria keturis Muitinės patariamosios tarybos narius (vienas iš tų narių yra jos pirmininkas) dalyvauti valdybos veikloje stebėtojo teisėmis. Jie kuo plačiau atstovauja įvairioms Muitinės patariamojoje taryboje atstovaujamoms nuomonėms. Pradinė kadencija trunka 48 mėnesius ir gali būti pratęsta.5. Prieš valdybai priimant sprendimus, reguliariai konsultuojamasi su Muitinės patariamąja taryba. Tai gali būti daroma ad hoc ekspertų darbo grupėse. Muitinės patariamosios tarybos nuomonė valdančiajai tarybai jokiu atveju nėra privaloma.6. Muitinės patariamoji taryba bent kas šešis mėnesius surengia vieną eilinį posėdį. Ji taip pat rengia posėdžius ES muitinei arba vykdomajai valdybai paprašius. [258 pakeit.]

4 skyriusES muitinės biudžeto sudarymas ir struktūra

222 straipsnisBendrosios nuostatosPasikonsultavusi su Komisija, valdyba priima ES muitinei taikomas finansines taisykles. Jos negali nukrypti nuo Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/7152018 m. gruodžio 18 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2019/715 dėl finansinio pagrindų reglamento, taikomo organams, įsteigtiems pagal SESV ir Euratomo sutartį ir nurodytiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 70 straipsnyje (OL L 122, 2019 5 10, p. 1)., išskyrus atvejus, kai taip nukrypti aiškiai reikia dėl ES muitinės veiklos ir yra gautas išankstinis Komisijos pritarimas.

223 straipsnisBendrasis programavimo dokumentas1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius, vadovaudamasis Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2019/715 nuostatomis ir atitinkamomis ES muitinės finansinių taisyklių, priimtų pagal šio reglamento 222 straipsnį, nuostatomis ir atsižvelgdamas į Komisijos nustatytas gaires, parengia bendrojo programavimo dokumento projektą, kuriame visų pirma nustatomas metinis ir daugiametis programavimas. Metinis ir daugiametis programavimas turi atitikti muitinės politiką ir bendrus muitų sąjungos prioritetus.2.Valdyba ne vėliau kaip metų, einančių prieš programavimo laikotarpį, sausio 31 d. perduoda bendrojo programavimo dokumento projektą Komisijai, Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos Audito Rūmams.3.Valdyba bendrąjį programavimo dokumentą patvirtina iki kiekvienų metų lapkričio 30 d. Ji perduoda bendrąjį programavimo dokumentą ir bet kurią vėlesnę atnaujintą to dokumento versiją Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai. Galutinai patvirtinus bendrąjį Sąjungos biudžetą, bendrasis programavimo dokumentas prireikus atitinkamai pakoreguojamas ir tampa galutiniu.4.Metinėje darbo programoje nustatomi išsamūs tikslai ir numatomi rezultatai, įskaitant veiklos rezultatų rodiklius. Į ją taip pat įtraukiamas finansuotinų veiksmų aprašas ir nurodomi kiekvienam veiksmui skiriami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. Metinė darbo programa turi derėti su 5 dalyje nurodyta daugiamete darbo programa. Joje aiškiai nurodomos užduotys, kurios buvo pridėtos, pakeistos arba išbrauktos, palyginti su praėjusiais finansiniais metais. Jei ES muitinei paskiriama nauja užduotis, patenkanti į šio reglamento taikymo sritį, valdyba iš dalies pakeičia priimtą metinę darbo programą. Bet kokie esminiai metinės darbo programos pakeitimai priimami laikantis tokios pačios procedūros, kaip priimant pirminę metinę darbo programą. Valdyba gali vykdomajam direktoriui perduoti įgaliojimus atlikti neesminius metinės darbo programos pakeitimus.5.Daugiametėje darbo programoje nustatomos bendro strateginio programavimo nuostatos, įskaitant tikslus, numatomus rezultatus ir veiklos rezultatų rodiklius. Joje taip pat nurodoma kiekvienos veiklos finansinių ir žmogiškųjų išteklių, kurių reikia nustatytiems tikslams pasiekti, sąmata. Strateginio programavimo nuostatos prireikus atnaujinamos ir jose parodoma, kaip ES muitinė prisideda siekiant Sąjungos politinių prioritetų.

224 straipsnisBiudžeto sudarymas1.Kiekvienais metais vykdomasis direktorius parengia preliminarų kitų finansinių metų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą, į kurį taip pat įtraukia etatų planą, ir išsiunčia jį valdybai. Preliminariame sąmatos projekte pateikiama informacija turi atitikti 223 straipsnio 1 dalyje nurodytame bendrojo programavimo dokumento projekte pateiktą informaciją.2.Remdamasi 1 dalyje nurodytu preliminariu sąmatos projektu, valdyba patvirtina kitų finansinių metų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą.3.Valdyba ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmatos projektą išsiunčia Komisijai ne vėliau kaip kiekvienų metų sausio 31 d.4.Komisija šį sąmatos projektą kartu su Europos Sąjungos bendrojo biudžeto projektu perduoda biudžeto valdymo institucijai.5.Remdamasi šiuo sąmatos projektu, Komisija į Sąjungos bendrojo biudžeto projektą, kurį pagal SESV 313 ir 314 straipsnius pateikia biudžeto valdymo institucijai, įtraukia sąmatas, kurios, jos nuomone, reikalingos etatų planui, ir įnašo, kuris bus mokamas iš bendrojo biudžeto, sumą.6.Biudžeto valdymo institucija patvirtina ES muitinei skiriamo įnašo iš Sąjungos bendrojo biudžeto asignavimus.7.Biudžeto valdymo institucija tvirtina ES muitinės etatų planą.8.Valdyba tvirtina ES muitinės biudžetą. Šis biudžetas tampa galutiniu po to, kai galutinai patvirtinamas Sąjungos bendrasis biudžetas. Prireikus ES muitinės biudžetas atitinkamai pakoreguojamas.

225 straipsnisBiudžeto struktūra1.Visų ES muitinės pajamų ir išlaidų sąmata rengiama kiekvienais finansiniais metais ir pateikiama ES muitinės biudžete. Finansiniai metai atitinka kalendorinius metus.2.Turi būti užtikrintas ES muitinės biudžeto pajamų ir išlaidų balansas.3.Nedarant poveikio kitiems ištekliams, ES muitinės pajamas sudaro:a)į Sąjungos bendrąjį biudžetą įtrauktas Sąjungos įnašas;b)bet kokie valstybių narių savanoriški finansiniai įnašai;c)galimas Sąjungos finansavimas, teikiamas sudarant susitarimus dėl įnašų ar skiriant dotacijas pagal 222 straipsnyje nurodytas ES muitinės finansines taisykles ir pagal atitinkamų Sąjungos politikos rėmimo priemonių nuostatas;d)mokesčiai už leidinius ar bet kokias kitas ES muitinės teikiamas paslaugas.4.ES muitinės išlaidas sudaro darbuotojų darbo užmokestis, administracinės ir infrastruktūros išlaidos ir veiklos išlaidos.5.Biudžetiniai įsipareigojimai dėl veiksmų, susijusių su didelės apimties projektais, trunkančiais ilgiau nei vienus finansinius metus, gali būti suskaidyti į kelias metines dalis.

226 straipsnisES muitinės biudžeto vykdymas1.ES muitinės biudžetą vykdo vykdomasis direktorius.2.Vykdomasis direktorius kiekvienais metais nusiunčia biudžeto valdymo institucijai visą jos vertinimo pareigoms vykdyti reikalingą informaciją.

227 straipsnisFinansinių ataskaitų pateikimas ir biudžeto įvykdymo patvirtinimas1.Kitais finansiniais metais (N + 1 metai) ES muitinės apskaitos pareigūnas išsiunčia Komisijos apskaitos pareigūnui ir Audito Rūmams finansinių metų (N metai) preliminariąsias ataskaitas ne vėliau kaip kitų finansinių metų kovo 1 d. (N + 1 metai).2.Ne vėliau kaip iki N + 1 metų kovo 31 d. ES muitinė Europos Parlamentui, Tarybai ir Audito Rūmams perduoda N metų biudžeto ir finansų valdymo ataskaitą.3.Ne vėliau kaip iki N + 1 metų kovo 31 d. Komisijos apskaitos pareigūnas išsiunčia Audito Rūmams ES muitinės preliminariąsias ataskaitas, konsoliduotas su Komisijos ataskaitomis.4.Gavęs Audito Rūmų pastabas dėl ES muitinės preliminariųjų ataskaitų pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/10462018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1). 246 straipsnį, ES muitinės apskaitos pareigūnas parengia galutines tų metų ES muitinės finansines ataskaitas. Vykdomasis direktorius jas išsiunčia vykdomajai valdybai, kad ji pareikštų nuomonę. Tą nuomonę priima valdyba.5.Ne vėliau kaip N + 1 metų liepos 1 d. ES muitinės apskaitos pareigūnas N metų galutines finansines ataskaitas kartu su valdybos priimta nuomone nusiunčia Europos Parlamentui, Tarybai, Komisijai ir Audito Rūmams.6.Galutinės N metų finansinės ataskaitos skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ne vėliau kaip N + 1 metų lapkričio 15 d.7.Ne vėliau kaip N + 1 metų rugsėjo 30 d. vykdomasis direktorius Audito Rūmams atsiunčia atsakymą į jų pastabas. Tą atsakymą vykdomasis direktorius taip pat siunčia valdybai.8.Europos Parlamento prašymu vykdomasis direktorius jam pateikia visą informaciją, kurios reikia siekiant sklandžiai taikyti N finansinių metų biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, pagal Reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 261 straipsnio 3 dalį.9.Ne vėliau kaip N + 2 metų gegužės 15 d. Europos Parlamentas, remdamasis Tarybos kvalifikuota balsų dauguma priimta rekomendacija, patvirtina vykdomajam direktoriui, kad N finansinių metų biudžetas įvykdytas.

228 straipsnisKova su sukčiavimu1.Siekiant kovoti su sukčiavimu, korupcija ir kita neteisėta veikla ES muitinėje, be apribojimų taikomos Reglamento (ES, Euratomas) Nr. 883/2013 nuostatos.2.Per šešis mėnesius nuo [XXX] ES muitinė prisijungia prie 1999 m. gegužės 25 d. Tarpinstitucinio susitarimo tarp Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Bendrijų Komisijos dėl OLAFOL L 136, 1999 5 31, p. 15. atliekamų vidaus tyrimų ir, naudodama to susitarimo priede pateiktą šabloną, priima atitinkamas jos darbuotojams taikomas nuostatas.3.Europos Audito Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų dotacijų gavėjų, rangovų ir subrangovų, iš ES muitinės gavusių Sąjungos lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje.4.Vadovaudamasi Reglamento (EB) Nr. 883/2013 ir Tarybos reglamento (Euratomas, EB) Nr. 2185/961996 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 dėl Komisijos atliekamų patikrinimų ir inspektavimų vietoje siekiant apsaugoti Europos Bendrijų finansinius interesus nuo sukčiavimo ir kitų pažeidimų (OL L 292, 1996 11 15, p. 2). nuostatomis ir procedūromis, OLAF gali atlikti tyrimus, įskaitant patikrinimus vietoje ir patikras, kad nustatytų sukčiavimo, korupcijos arba bet kokios kitos neteisėtos veiklos, kenkiančios Sąjungos finansiniams interesams, atvejus, susijusius su ES muitinės finansuojama dotacija arba sutartimi.5.Nedarant poveikio 1, 2, 3 ir 4 dalims, ES muitinės sutartyse, susitarimuose dėl dotacijų ir sprendimuose dėl dotacijų išdėstomos nuostatos, pagal kurias Europos Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiami įgaliojimai pagal savo kompetenciją atlikti tokį auditą ir tyrimus. Darbo susitarimai su trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis apima tų institucijų ir tarptautinių organizacijų pagalbą ir bendradarbiavimą, susijusį su Audito Rūmų ir OLAF atliekamu auditu ir tyrimais.6.Pagal Reglamentą (ES) 2017/1939 Europos prokuratūra gali tirti yra atsakinga už Sąjungos finansiniams interesams kenkiantį sukčiavimą ir kitą neteisėtą veiklą kenkiančio sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos, kaip numatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/13712017 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1371 dėl kovos su Sąjungos finansiniams interesams kenkiančiu sukčiavimu baudžiamosios teisės priemonėmis (OL L 198, 2017 7 28, p. 29)., tyrimą ir vykdyti baudžiamąjį persekiojimą. ES muitinė arba atitinkamos nacionalinės kompetentingos institucijos nepagrįstai nedelsdamos Europos prokuratūrai praneša apie bet kokį nusikalstamą elgesį, dėl kurio ji galėtų naudotis savo kompetencija pagal to reglamento 22 straipsnį ir 25 straipsnio 2 ir 3 dalis. [259 pakeit.]

5 skyriusNuostatos dėl darbuotojų

229 straipsnisBendrosios nuostatosES muitinės darbuotojams taikomi Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygos ir Sąjungos institucijų tarpusavio susitarimu priimtos tų Pareigūnų tarnybos nuostatų ir kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų įgyvendinimo taisyklės.

230 straipsnisDeleguotieji nacionaliniai ekspertai ir kiti darbuotojai1.ES muitinė gali pasitelkti deleguotuosius nacionalinius ekspertus arba kitus darbuotojus, kurie nėra ES muitinės darbuotojai.2.Valdyba priima sprendimą, kuriuo nustatomos nacionalinių ekspertų delegavimo į ES muitinę taisyklės.

231 straipsnisPrivilegijos ir imunitetaiES muitinei ir jos darbuotojams taikomas prie Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo pridėtas Protokolas Nr. 7 dėl Europos Sąjungos privilegijų ir imunitetų.

6 skyriusBendrosios ir baigiamosios nuostatos

232 straipsnisSkaidrumas ir komunikacija1.ES muitinės turimiems dokumentams taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001. Valdyba per šešis mėnesius nuo pirmojo savo posėdžio dienos priima išsamias Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymo taisykles.2.ES muitinės vykdomam asmens duomenų tvarkymui taikomas Reglamentas (ES) 2018/1725. Per šešis mėnesius nuo pirmojo posėdžio dienos valdyba nustato priemones, kuriomis ES muitinė taiko Reglamentą (ES) 2018/1725, įskaitant priemones dėl ES muitinės duomenų apsaugos pareigūno paskyrimo. Tos priemonės nustatomos pasikonsultavus su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu.3.ES muitinė gali savo iniciatyva užsiimti komunikacijos veikla savo kompetencijos srityje. Skiriant išteklius komunikacijos veiklai neturi būti trukdoma veiksmingai vykdyti ES muitinės užduotis. Komunikacijos veikla vykdoma laikantis atitinkamų valdybos priimtų komunikacijos ir sklaidos planų.

233 straipsnisĮslaptintos informacijos ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtos saugumo taisyklės1.ES muitinė priima savo pačios saugumo taisykles, kurios yra pagrįstos principais ir taisyklėmis, nustatytomis Komisijos saugumo taisyklėse, skirtose Europos Sąjungos įslaptintos informacijos (toliau – ESĮI) ir neskelbtinos neįslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, įskaitant, inter alia, keitimosi tokia informacija su trečiosiomis šalimis, ir tokios informacijos tvarkymo bei saugojimo nuostatas, kaip nustatyta Komisijos sprendimuose (ES, Euratomas) 2015/4432015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/443 dėl saugumo Komisijoje (OL L 72, 2015 3 17, p. 41). ir (ES, Euratomas) 2015/4442015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53).. Visiems administraciniams susitarimams dėl keitimosi įslaptinta informacija, sudarytiems su atitinkamomis trečiosios šalies institucijomis, arba, jeigu tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui toms institucijoms išimtine tvarka būtinas Komisijos išankstinis pritarimas.2.Gavusi Komisijos pritarimą, valdyba priima ES muitinės saugumo taisykles. Vertindama siūlomas saugumo taisykles Komisija užtikrina, kad jos būtų suderinamos su sprendimais (ES, Euratomas) 2015/443 ir (ES, Euratomas) 2015/444.3.Valdybos nariai, vykdomasis direktorius, ad hoc darbo grupėse dalyvaujantys išorės ekspertai ir ES muitinės darbuotojai turi laikytis konfidencialumo reikalavimų pagal SESV 339 straipsnį, net nustoję eiti savo pareigas.4.ES muitinė gali imtis būtinų priemonių, kad palengvintų keitimąsi jos užduotims vykdyti aktualia informacija su Komisija ir valstybėmis narėmis ir, kai tinkama, su susijusiomis Sąjungos institucijomis, organais, tarnybomis ir agentūromis. Visiems tuo tikslu sudarytiems administraciniams susitarimams dėl dalijimosi ESĮI arba, jei tokių susitarimų nėra, bet kokios ESĮI ad hoc suteikimui išimtine tvarka turi būti gautas Komisijos išankstinis pritarimas.

234 straipsnisKalbų vartojimo tvarka1.ES muitinei taikomos Tarybos reglamento Nr. 11958 m. balandžio 15 d. Tarybos reglamentas Nr. 1, nustatantis kalbas, kurios turi būti vartojamos Europos ekonominėje bendrijoje (OL 17, 1958 10 6, p. 385). nuostatos.2.Dėl ES muitinės kalbų vartojimo vidaus tvarkos sprendžia valdyba.3.ES muitinės veiklai reikalingas vertimo paslaugas teikia Europos Sąjungos įstaigų vertimo centras.

235 straipsnisVertinimas1.Komisija užtikrina, kad ne vėliau kaip ... [Leidinių biurui – įrašyti datą, kuri yra penkeri 4 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas penkerius 4 metus pagal Komisijos gaires būtų atliekamas ES muitinės veiklos rezultatų vertinimas, atsižvelgiant į jo tikslus, įgaliojimus, užduotis, valdymą ir vietą. [260 pakeit.]2.Visų pirma įvertinamas galimas poreikis keisti ES muitinės įgaliojimus ir tokio pakeitimo finansinis poveikis.3.Atliekant kas antrą 1 dalyje nurodytą vertinimą, įvertinami ES muitinės pasiekti rezultatai, atsižvelgiant į jos tikslus, įgaliojimus, užduotis ir valdymą, taip pat įvertinama, ar, atsižvelgiant į tuos tikslus, įgaliojimus, valdymą ir užduotis, vis dar pagrįsta tęsti ES muitinės veiklą. [261 pakeit.]4.Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai 2 dalyje nurodyto vertinimo išvadų ataskaitą. Vertinimo išvados skelbiamos viešai.

236 straipsnisES muitinės atsakomybė1.ES muitinės sutartinė atsakomybė reglamentuojama atitinkamai sutarčiai taikytina teise.2.Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisdikcijai priklauso priimti sprendimus pagal bet kurią ES muitinės sudarytos sutarties arbitražinę išlygą.3.Nesutartinės atsakomybės atveju ES muitinė pagal valstybių narių teisės aktams būdingus bendruosius principus atlygina bet kokią žalą, kurią jos padaliniai ar darbuotojai padaro vykdydami savo pareigas.4.Europos Sąjungos Teisingumo Teismas jurisdikcijai priklauso spręsti ginčus dėl šio straipsnio 3 dalyje nurodytos žalos atlyginimo.5.ES muitinės darbuotojų asmeninė atsakomybė ES muitinės atžvilgiu reglamentuojama jiems taikytinomis Pareigūnų tarnybos nuostatų ar Kitų tarnautojų įdarbinimo sąlygų nuostatomis.6.Sąjungos ir valstybių narių finansinė atsakomybė už ES muitinės skolas neturi viršyti jų jau sumokėto įnašo administracinėms išlaidoms padengti.

237 straipsnisSusitarimas dėl būstinės ir veiklos sąlygos1.Susitarime dėl būstinės, kurį, pritarus valdybai, ES muitinė ne vėliau kaip [Leidinių biurui – įrašyti datą, kuri yra dveji metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos] sudaro su priimančiąja valstybe nare, kurioje yra ES muitinės būstinė, nustatomos reikiamos nuostatos dėl ES muitinės įkūrimo priimančiojoje valstybėje narėje ir patalpų, kurias turi suteikti ta valstybė narė, taip pat specialiosios taisyklės, priimančiojoje valstybėje narėje taikomos ES muitinės vykdomajam direktoriui, valdybos nariams, darbuotojams ir jų šeimos nariams.2.ES muitinę priimanti valstybė narė užtikrina kuo geresnes sąlygas ES muitinei veikti, įskaitant daugiakalbį europinį mokymą darbuotojų vaikams ir reikiamą transporto infrastruktūrą.3.Išskirtinėmis aplinkybėmis vykdomasis direktorius gali nuspręsti įsteigti vietos skyrių kitoje valstybėje narėje skyrius kitose valstybėse narėse, kad ES muitinės užduotys galėtų būti vykdomos veiksmingiau, efektyviau ir nuosekliau. [262 pakeit.]Prieš nuspręsdamas įsteigti vietos skyrių vykdomasis direktorius gauna išankstinį Komisijos, valdybos ir susijusios valstybės narės pritarimą. Sprendimas grindžiamas tinkama sąnaudų ir naudos analize, kuria visų pirma parodoma tokio sprendimo pridėtinė vertė. Sprendime nustatoma veiklos, kurią vykdys vietos skyrius, sritis tokiu būdu, kad būtų išvengta nebūtinų išlaidų ir ES muitinės administracinių funkcijų dubliavimosi.

238 straipsnisES muitinės veiklos pradžia1.ES muitinės įstaiga muitinė įsteigiama 2026 m., o visu pajėgumu pradės pradeda veikti iki nuo 2028 m. sausio 1 d. [263 pakeit.]2.Komisija atsako už ES muitinės įsteigimą ir pradinę veiklą, kol ši įgys veiklos pajėgumų savo biudžetui vykdyti. Tuo tikslu:a)iki tol, kol savo pareigas pradės eiti pagal 218 straipsnį valdybos paskirtas vykdomasis direktorius, Komisija gali paskirti savo pareigūną laikinuoju vykdomuoju direktoriumi, einančiu vykdomajam direktoriui pavestas pareigas;b)nukrypstant nuo 215 straipsnio 1 dalies i punkto, kol bus priimtas sprendimas, nurodytas 215 straipsnio 2 dalyje, laikinasis vykdomasis direktorius naudojasi paskyrimų tarnybos įgaliojimais;c)Komisija gali pasiūlyti pagalbą ES muitinei, visų pirma deleguodama Komisijos pareigūnus ES muitinės veiklai vykdyti, vadovaujant laikinajam vykdomajam direktoriui arba vykdomajam direktoriui;d)laikinasis vykdomasis direktorius gali leisti atlikti visus mokėjimus, kurie yra padengti asignavimais ES muitinės biudžete, ir gali sudaryti sutartis, įskaitant darbo sutartis pagal priimtą ES muitinės etatų planą.

XIII antraštinė dalisMUITINIŲ BENDRADARBIAVIMAS

239 straipsnisMuitinių tarpusavio bendradarbiavimas1.Nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 515/97 nuostatoms, muitinės bendradarbiauja tarpusavyje, su Komisija ir su ES muitine pagal muitų teisės aktus ir kitus Sąjungos teisės aktus, kuriuose numatytas toks bendradarbiavimas, siekiant užtikrinti teisingą ir vienodą tų teisės aktų taikymą ir padėti įvykdyti 2 straipsnyje nustatytą jų misiją.2.Muitinė gali laikinai paskirti muitinės pareigūnus dirbti kitos valstybės narės muitinėje. Apie tai informuojama ES muitinė ir ji gali koordinuoti tokį paskyrimą.3.Be 241 straipsnyje numatytų tikrinimų, muitinė gali atlikti bendrus tikrinimus. Apie tokius bendrus tikrinimus muitinės informuoja ES muitinę.4.Komisija, OLAF ir ES muitinė gali keistis šioje antraštinėje dalyje nurodytam bendradarbiavimui svarbiais duomenimis, įskaitant informaciją apie riziką. ES muitinė užtikrina veiksmingą tokios informacijos naudojimą vykdant rizikos valdymo veiklą pagal šią antraštinę dalį ir XII antraštinę dalį.

239a straipsnisPranešimų apie prekes teikimo platforma1. ES muitinė sukuria pranešimų apie prekes teikimo platformą (toliau – platforma), kad valdžios institucijos, įmonės, vartotojai ir piliečiai galėtų pranešti apie prekes, kurios patenka į vidaus rinką ir neatitinka atitikties standartų ir (arba) susijusių Sąjungos teisės aktų.2. Platforma sukuriama kaip interneto platforma, yra lengvai prieinama, suprantama ir teikiama visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis.3. ES muitinė įvertina per platformą gautą informaciją ir, jei reikia, apie tai praneša vienos ar daugiau valstybių narių, kuriose pateikta prekė, apie kurią pranešta, muitinei (-ėms). ES muitinė vertina tik tas prekes, apie kurias pranešta ir kurios pateiktos rinkai vienoje ar daugiau valstybių narių.4. 3 dalyje nurodyta pranešimą gavusi muitinė bendradarbiauja su kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis, įskaitant, be kita ko, rinkos priežiūros institucijas, sanitarijos ir fitosanitarijos institucijas, teisėsaugos institucijas ir mokesčių institucijas, kai įgyvendinamos priemonės, kad iš vidaus rinkos būtų pašalinta prekė, apie kurią pranešta. Pranešimą gavusi muitinė apie šias priemones praneša ES muitinei per 30 kalendorinių dienų po to, kai buvo imtasi priemonės.5. ES muitinė užtikrina, kad visi svarbūs duomenys, susiję su prekėmis, apie kurias pranešta, būtų prieinami ES muitinės duomenų platformoje. ES muitinė gali prašyti muitinių tuo tikslu pateikti atitinkamus duomenis. [264 pakeit.]

240 straipsnisBendradarbiavimo su kitomis valdžios institucijomis sistema1.Muitinės bendradarbiauja su kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis, įskaitant, be kita ko, rinkos priežiūros institucijas, sanitarijos ir fitosanitarijos institucijas, teisėsaugos institucijas ir mokesčių institucijas, kitų muitinės taikomų teisės aktų, muitų ir mokesčių surinkimo ir kitose susijusiose bendradarbiavimo srityse. Prireikus muitinės taip pat bendradarbiauja su atitinkamomis įstaigomis, ekspertų grupėmis, agentūromis, tarnybomis ar tinklais, koordinuojančiais kitų valdžios institucijų veiklą Sąjungos lygmeniu. Prireikus muitinės bendradarbiauja ir su kitais atitinkamais ES lygmens subjektais, nurodytais 9 dalyje, o susijusios muitinės apie tai praneša ES muitinei.2.1 dalyje nurodytas bendradarbiavimas vyksta reguliariai ir struktūriškai. Juo visų pirma siekiama šių tikslų:a)prisidėti prie teisėkūros pokyčių muitinei svarbiose politikos srityse ir sekti jų raidą;b)keistis duomenimis, ypač tais, kurie yra svarbūs rizikos valdymui pagal IV antraštinės dalies 3 skyrių;c)pagal IV antraštinės dalies 3 skyrių parengti nuoseklias ir koordinuotas priežiūros strategijas muitinės ir kitų valdžios institucijų atsakomybės sričiai priklausančių prekių keliamai rizikai valdyti;d)praktinio įgyvendinimo, įskaitant bendrų tikrinimų vykdymą pagal 241 straipsnį.;da) keistis įgūdžiais ir geriausios praktikos pavyzdžiais rengiant bendrus mokymus, kaip nustatyti reikalavimų neatitinkančius gaminius, be kita ko, nuolat informuojant apie visus kitus Sąjungos teisės aktus, kuriais nustatomi atitikties reikalavimai, pavyzdžiui, susiję su gaminių sauga ir tvarumu. [265 pakeit.]3.Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir gavus jos išankstinį pritarimą, ES muitinė sudaro darbo susitarimus, kad būtų parengta ir atnaujinta 1 dalyje nurodyta bendradarbiavimo sistema, įtraukiant kitas atitinkamas šalis, nurodytas 9 dalyje, numatant jos praktinio įgyvendinimo gaires, tikslus ir pagrindines bendradarbiavimo sritis pagal šio straipsnio 2 dalį ir šio reglamento III antraštinę dalį.3a. Muitinės nedelsdamos įspėja kompetentingas Sąjungos ir nacionalines institucijas apie bet kokius įtariamus Sąjungos teisės aktų pažeidimus ir siunčia pranešimą ES muitinės duomenų platformai. [266 pakeit.]4.Jeigu muitinė bendradarbiauja su kita kitos valstybės narės institucija, ji apie tai praneša tos valstybės narės muitinei. Jei bendradarbiaujant dalyvauja daugiau nei dvi valstybės narės, susijusios muitinės apie tai praneša ES muitinei, kuri gali teikti operacinę paramą ir koordinavimo paramą pagal 208 straipsnį.5.Valstybės narės kasmet praneša ES muitinei apie bendradarbiavimo sistemos taikymą. ES muitinė atsižvelgia į šių ataskaitų išvadas, vykdydama 208 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytą stebėsenos veiklą ir 208 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytas veiklos rezultatų vertinimo užduotis.6.Iki 238 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos Komisija gali atlikti 3 dalyje nurodytas ES muitinės užduotis.7.Siekdama prisidėti prie 2 dalyje nurodytų tikslų ir 3 dalyje nurodytos bendradarbiavimo sistemos, ES muitinė gali bendradarbiauti su kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis, Komisija ir kitomis Sąjungos institucijomis, tarnybomis, agentūromis, tinklais ir įstaigomis.Tuo tikslu ES muitinė, gavusi valdybos leidimą ir Komisijos pritarimą, gali sudaryti darbo susitarimus su Sąjungos įstaigomis ar kitomis nacionalinio lygmens valdžios institucijomis. Tais administraciniais susitarimais nustatomos ne teisinės prievolės, o apibrėžiamas numatomo bendradarbiavimo pobūdis, mastas ir būdas.8.ES muitinė glaudžiai bendradarbiauja su OLAF ir Europos prokuratūra, kai vykdant bet kokią bendradarbiavimo veiklą sukčiaujama arba kyla įtarimų dėl sukčiavimo. [267 pakeit.]9.ES muitinė gali sukurti operatyvinio bendradarbiavimo su kitomis ES įstaigomis, įskaitant Europolą ir FRONTEX, sistemą pagal 2, 4 ir 5 dalis ir gali dalyvauti atliekant strategines analizes ir grėsmių vertinimus, politikos cikluose, inovacijų programose, mokymo veikloje, tinkluose ir kitoje veikloje, kuri yra svarbi jos užduotims įgyvendinti ir kurią organizuoja tos kitos įstaigos, ir prie tos veiklos prisidėti.

241 straipsnisBendri tikrinimai1.ES muitinė planuoja, organizuoja ir koordinuoja bendrus muitinių atliekamus tikrinimus, prireikus bendradarbiaudama su kitomis valdžios institucijomis, įstaigomis ir agentūromis, įskaitant Europolą, pagal 240 straipsnio 9 dalį. [268 pakeit.]2.Šiuo tikslu ES muitinė vadovaujasi muitinės politikos prioritetais ir užtikrina būtinus ryšius ir koordinavimą su OLAF ir Europos prokuratūros Europolo vykdoma kovos su sukčiavimu veikla bei nacionalinių muitinių atliekamais tyrimais, taip pat Europos prokuratūros ar kitų kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamais nusikalstamų veikų tyrimais. [269 pakeit.]3.Kad ES muitinė galėtų parengti ataskaitą ir atlikti vertinimą, muitinės ES muitinei teikia grįžtamąją informaciją apie veiklą ir tikrinimus, kuriuos jos atliko per bendrus tikrinimus.

242 straipsnisVeiksmai, kurių turi imtis muitinė1.Pagal kitus muitinės taikomus teisės aktus muitinė gali imtis bet kurių iš toliau išvardytų veiksmų:a)rinkti konkrečius duomenis apie visas siuntas, įskaitant automatizuotus Sąjungos ne muitinės formalumų patikrinimus, jei ši informacija saugoma Sąjungos centriniame registre;b)teikti statistinius bei analitinius duomenis ir tendencijas, ypač rizikos srityje;c)palengvinti ir koordinuoti kitų valdžios institucijų vykdomą tikrinimą;d)atlikti tam tikrų siuntų, atrinktų remiantis rizikos valdymu pagal IV antraštinę dalį ir atsižvelgiant į b punkte nurodytą analizę, tikrinimą;e)vykdyti konsultacijas su kitomis valdžios institucijomis prieš išleidžiant prekes pagal 60 straipsnį;f)imtis visų būtinų priemonių reikalavimų neatitinkančių prekių atžvilgiu, įskaitant tų prekių konfiskavimą, pardavimą ar sunaikinimą;g)įgyvendinti 240 straipsnyje nurodytą bendradarbiavimo sistemą;h)įspėti kitas valdžios institucijas apie jų darbui svarbią riziką, taip pat pranešti apie įtarimus dėl sukčiavimo ir nusikaltimų; [270 pakeit.]i)imtis tolesnių veiksmų, kai prekės gabenamos pažeidžiant kitus muitinės taikomus teisės aktus;j)imtis bet kokių kitų papildomų veiksmų.2.Valstybė narė, remdamasi tam tikrais kitais muitinės taikomais teisės aktais, gali paskirti pagal muitinės funkcijas specializuotą sienos perėjimo punktą. Apribojimai, atsirandantys dėl prievolės vykti per tokius pagal muitinės funkcijas specializuotus sienos perėjimo punktus, ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu neturi būti neproporcingi siekiamam tikslui, tinkamai atsižvelgiant į aplinkybes, kurios gali pateisinti tokią prievolę.3.Valstybė narė praneša ES muitinei apie 2 dalyje nurodytą paskyrimą, o ES muitinė šių pagal muitinės funkcijas specializuotų sienos perėjimo punktų sąrašą nuolat atnaujina ir skelbia.4.Siekdama palengvinti kitų muitinės taikomų teisės aktų nustatymą, taikymą ir vykdymo užtikrinimą, Komisija sudaro ir reguliariai atnaujina integruotą Sąjungos teisės aktų, kuriais, siekiant apsaugoti viešuosius interesus, nustatomi prekėms, kurioms taikomas muitinis tikrinimas, taikytini reikalavimai, sąrašą ir paskelbia jį savo interneto svetainėje.5.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant 1 dalies j punkte nurodytus bet kokius kitus papildomus veiksmus.

243 straipsnisTarptautinis muitinių bendradarbiavimasNedarant poveikio Komisijos įgaliojimams ir jai iš anksto pritarus, ES muitinė gali sudaryti sudaro darbo susitarimus su trečiųjų šalių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis. Šie susitarimai įgalina ES muitinę keistis informacija, įskaitant geriausią praktiką, su trečiųjų valstybių valdžios institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis ir vykdyti bendrą veiklą. Šiais susitarimais Sąjungai teisinės prievolės nenustatomos. [271 pakeit.]

244 straipsnisKeitimasis duomenimis su trečiosiomis šalimis1.Komisija, muitinės ir ES muitinė gali keistis duomenimis ir jais dalytis su trečiųjų šalių muitinėmis ir kitomis valdžios institucijomis muitinių bendradarbiavimo tikslais, jei toks keitimasis duomenimis numatytas Sąjungos tarptautiniame susitarime, muitų teisės aktuose, Sąjungos teisės aktuose bendros prekybos politikos arba bendros užsienio ir saugumo politikos srityje, taip pat kituose muitinės taikomuose Sąjungos teisės aktuose ir užtikrinama, kad asmens duomenų perdavimas atitiktų atitinkamai Reglamento (ES) 2018/1725 V skyriaus arba Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus nuostatas.Komisija informuojama apie muitinių ir ES muitinės keitimąsi duomenimis su trečiųjų šalių muitinėmis ir kitomis valdžios institucijomis.2.1 dalyje nurodytas keitimasis duomenimis visų pirma gali būti susijęs su šių kategorijų duomenimis:a)duomenų elementais, įtrauktais į muitinės priimtus sprendimus ar panašius trečiosiose šalyse priimtus sprendimus, susijusius su privalomąja informacija, įgaliotojo ekonominės veiklos vykdytojo statusu, muitiniu įvertinimu, prekių muitiniu statusu ar specialiosiomis procedūromis;b)duomenų elementais, įtrauktais į deklaracijas, pranešimus, prekių muitinio statuso įrodymus ir pagrindžiamuosius dokumentus, pateiktus valstybių narių muitinėms arba Komisijai, arba trečiųjų šalių institucijoms, atsakingoms už muitinės klausimus, arba į tų institucijų išduotus dokumentus;c)per valstybių narių muitinių ar Komisijos ir už muitinės veiklos sritį atsakingų trečiųjų šalių institucijų atliekamą rizikos analizę ir patikrinimus gautais duomenimis apie nustatytą riziką, nustatytus faktus ir gautus rezultatus.3.1 dalyje nurodytas keitimasis duomenimis vykdomas tinkamomis saugiomis ryšio priemonėmis, gavus prašymą arba savo iniciatyva, su sąlyga, kad saugomi konfidencialūs duomenys ir užtikrinama asmens duomenų apsauga pagal 31 ir 35 straipsnius ir šio straipsnio 1 dalį.4.1 dalyje nurodytas keitimasis duomenimis nedaro poveikio keitimuisi informacija pagal tarpusavio administracinės pagalbos nuostatas, įtrauktas į Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus, ir Reglamento (EB) Nr. 517/97 nuostatoms.5.Laikantis procedūrų ir sąlygų, nustatytų pagal 6 dalį priimtame deleguotajame akte, valstybei narei gali būti suteikti įgaliojimai pradėti derybas su trečiąja šalimi siekiant sudaryti dvišalį susitarimą dėl 1 dalyje nurodyto keitimosi duomenimis arba toliau taikyti galiojantį susitarimą. Toks dvišalis susitarimas nustos galioti įsigaliojus susitarimui, kuriuo numatomas Sąjungos ir atitinkamos trečiosios šalies keitimasis muitinės informacija.6.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotąjį aktą, kuriuo šis reglamentas papildomas nustatant sąlygas ir procedūras, pagal kurias valstybei narei gali būti suteikti įgaliojimai pradėti 5 dalyje nurodytas derybas. Jos apima atitinkamos valstybės narės pranešimą Komisijai ir visoms kitoms valstybėms narėms apie galimą dvišalio susitarimo turinį ir Komisijos atliekamą jo poveikio Sąjungos teisei ir būsimoms Sąjungos lygmens deryboms vertinimą, įskaitant tai, ar jo turinys apsiriboja Sąjungos ar tarptautinės teisės įsipareigojimų įgyvendinimu. Deleguotajame akte taip pat numatoma tų susitarimų įgyvendinimo stebėsena.7.Komisija per 90 Komisijai suteikiami įgyvendinimo įgaliojimai per 60 dienų nuo pranešimo gavimo priimti įgyvendinimo aktu nusprendžia aktą, kuriuo nusprendžiama, ar leisti valstybei narei sudaryti dvišalį susitarimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros. [272 pakeit.]Jeigu to reikia dėl neišvengiamų skubos priežasčių, susijusių su tokiu leidimu ir deramai pagrįstų būtinybe skubiai leisti prašomą keitimąsi informacija, Komisija 262 straipsnio 5 dalyje nurodyta tvarka priima nedelsiant taikytinus įgyvendinimo aktus.

XIV antraštinė dalisBENDROSIOS NUOSTATOS DĖL MUITŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ IR NEBAUDŽIAMŲJŲ SANKCIJŲ1 skyriusBendrosios nuostatos

245 straipsnisDalykasŠioje antraštinėje dalyje pateikiamas muitų teisės pažeidimų ir nebaudžiamųjų sankcijų už tuos pažeidimus sąrašas. Tai nekliudo valstybėms narėms imtis griežtesnių priemonių numatant administracines arba baudžiamąsias sankcijas pagal jų nacionalinę teisę. Tai taip pat nedaro poveikio kitiems Sąjungos teisės aktuose numatytiems pažeidimams.

246 straipsnisBendrieji reikalavimai1.Muitų teisės pažeidimais laikomi 252 straipsnyje nurodyti veiksmai arba neveikimas.2.Muitų teisės pažeidimu laikomas kurstymas atlikti 252 straipsnyje nurodytą veiksmą arba neveikti, pagalba arba bendrininkavimas tai darant.Muitų teisės pažeidimu laikomas bandymas atlikti 252 straipsnyje nurodytą veiksmą arba neveikti.3.Valstybės narės nustato, ar 252 straipsnyje nurodyti pažeidimai padaryti tyčia, dėl akivaizdaus aplaidumo ar akivaizdžios klaidos.4.Muitų teisės pažeidimu nelaikomos korektūros arba nedidelės klaidos, nebent muitinė gali nustatyti, kad jos buvo padarytos tyčia, dėl akivaizdaus aplaidumo ar akivaizdžios klaidos.5.Veiksmų arba neveikimo, dėl kurių 252 straipsnyje nurodytas muitų teisės pažeidimas buvo padarytas reaguojant į su atitinkamu asmeniu nesusijusias neįprastas ir nenumatytas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo galima išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi, atveju pažeidimą padariusiam asmeniui atsakomybė netaikoma.

247 straipsnisŠvelninančios ir atsakomybę lengvinančios aplinkybės1.Kai asmuo, atsakingas už veiksmus arba neveikimą, dėl kurių padarytas 252 straipsnyje nurodytas muitų teisės pažeidimas, pateikia įrodymų, kad veikė sąžiningai, į tai atsižvelgiama nustatant 254 straipsnyje nurodytą sankciją.2.Mažinant sankciją, taikytiną už muitų teisės pažeidimą, atsižvelgiama į šias aplinkybes:a)atitinkamoms prekėms netaikomi kiti muitinės taikomi teisės aktai;b)muitų teisės pažeidimas neturi įtakos mokėtinų muitų ir kitų mokesčių sumos nustatymui;c)už muitų teisės pažeidimą atsakingas asmuo veiksmingai bendradarbiauja su muitine;ca) pagrindinio sandorio sudėtingumą, panašių sandorių skaičių. [273 pakeit.]

248 straipsnisAtsakomybę sunkinančios aplinkybėsGriežtinant 254 straipsnyje nurodytą sankciją, taikytiną už muitų teisės pažeidimus, atsižvelgiama į šias aplinkybes:a)už muitų teisės pažeidimą atsakingam asmeniui anksčiau buvo taikytos sankcijos už muitų teisės pažeidimą arba jis nuolat ir pakartotinai pažeidinėjo muitų teisę;b)muitų teisės pažeidimas daro didelį poveikį kitiems muitinės taikomiems teisės aktams;c)muitų teisės pažeidimas turi didelį finansinį poveikį muitų ar kitų privalomųjų mokėjimų surinkimui;d)muitų teisės pažeidimas kelia grėsmę Sąjungos ir jos gyventojų saugumui bei saugai.

249 straipsnisSenatis1.Valstybės narės nustato senaties terminą, per kurį galima pradėti 252 straipsnyje nurodyto muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir kuris yra nuo 5 iki 10 metų nuo veiksmo padarymo arba neveikimo dienos.2.Valstybės narės užtikrina, kad tuo atveju, jei muitų teisės pažeidimai daromi nuolat ar yra kartotiniai, senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią muitų teisės pažeidimu laikomas veiksmas arba neveikimas baigiasi.3.Valstybės narės užtikrina, kad senaties terminas būtų nutrauktas, jeigu dėl to paties muitų teisės pažeidimo kompetentinga institucija, pranešusi apie tai atitinkamam asmeniui, imasi su tyrimu arba teismo procesu susijusio veiksmo. Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo veiksmo, kuriuo jis buvo nutrauktas, dienos.4.Valstybės narės užtikrina, kad pasibaigus aštuonerių metų laikotarpiui, skaičiuojamam nuo 1 arba 2 dalyje nurodytos dienos, nebebūtų galima pradėti arba tęsti 252 straipsnyje nurodyto muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūros.5.Valstybės narės užtikrina, kad sprendimo, kuriuo skiriama sankcija, vykdymo užtikrinimo senaties terminas būtų treji metai. Tas terminas pradedamas skaičiuoti nuo dienos, kurią tas sprendimas tampa galutiniu.6.Valstybės narės nustato atvejus, kuriais 1, 4 ir 5 dalyse nustatyti senaties terminai yra sustabdomi.

250 straipsnisJurisdikcijaValstybės narės turi jurisdikciją 252 straipsnyje nurodytų muitų teisės pažeidimų atžvilgiu pagal nacionalinę teisę, jei visas muitų teisės pažeidimas arba jo dalis padaryta tos valstybės narės teritorijoje.

251 straipsnisValstybių narių bendradarbiavimas1.Jei 252 straipsnyje nurodyti muitų teisės pažeidimai padaromi daugiau nei vienoje valstybėje narėje ir vienos valstybės narės kompetentinga institucija pirma pradeda to pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ta kompetentinga institucija turi bendradarbiauti su kitų valstybių narių kompetentingomis institucijomis, suinteresuotų to paties muitų teisės pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš tą patį asmenį dėl tų pačių faktų.2.Komisija stebi valstybių narių bendradarbiavimą pagal 1 dalį.

2 skyriusSąjungos muitų teisės pažeidimai ir nebaudžiamosios sankcijos

252 straipsnisSąjungos muitų teisės pažeidimai1.Muitų teisės pažeidimais laikomi šie veiksmai arba neveikimas:a)sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu, adresatas nevykdo pareigų, kylančių iš to sprendimo, ir pareigos nedelsiant pranešti muitinei apie visus po sprendimo priėmimo atsiradusius veiksnius, kurie gali turėti įtakos tolesniam to sprendimo taikymui arba jo turiniui, kaip numatyta I ir II antraštinėse dalyse;b)nevykdoma prievolė pateikti informaciją muitinei pagal šį reglamentą, taip pat nepateikiama muitinės deklaracija;c)muitinei pateikiama neišsami, netiksli, negaliojanti, neautentiška, melaginga arba suklastota informacija ar dokumentai;d)atsakingas asmuo nevykdo pareigos saugoti dokumentus ir informaciją, susijusius su muitinės formalumų atlikimu;e)prekės paimamos iš muitinės priežiūros;f)atsakingas asmuo nevykdo pareigų, susijusių su muitinės procedūromis;g)asmuo, privalantis sumokėti importo ar eksporto muitus, nesumoka šių muitų per terminą, nustatytą pagal X antraštinės dalies 3 skyrių;ga) nesilaikoma importuotojo ir importuotoju laikomo asmens pareigų pagal 20 ir 21 straipsnius. [274 pakeit.]2.Nedarant poveikio 1 daliai, valstybės narės gali nustatyti, kurie kiti veiksmai ir neveikimas laikytini muitų teisės pažeidimais.3.Valstybės narės per 180 dienų nuo tos dienos, kurią šis straipsnis pradedamas taikyti, praneša Komisijai apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su šio straipsnio 2 dalimi, o apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus praneša nedelsdamos.

253 straipsnisBendrieji sankcijoms taikomi reikalavimai1.Nedarant poveikio 254 straipsnyje nustatytoms sankcijoms, valstybės narės gali numatyti papildomas sankcijas už 252 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus ir visas priemones, būtinas tokių sankcijų įgyvendinimui užtikrinti. Tokios sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Komisija, valstybės narės ir ES muitinė reguliariai keičiasi geriausios praktikos pavyzdžiais ir taikytina audito bei sankcijų apskaičiavimo metodika, kad visoje Sąjungoje būtų pagerinta sankcijų konvergencija ir nuoseklumas. Komisija reguliariai vertina, ar sankcijos yra veiksmingos siekiant 2 straipsnyje numatytų muitinės tikslų ir ar būtina imtis veiksmų. [275 pakeit.]2.Valstybės narės per 180 dienų nuo tos dienos, kurią šis straipsnis pradedamas taikyti, praneša Komisijai apie galiojančias nacionalinės teisės aktų nuostatas, susijusias su šio straipsnio 1 dalimi, o apie visus vėlesnius tų nuostatų pakeitimus praneša nedelsdamos.

254 straipsnisMinimalios nebaudžiamosios sankcijosKai už 252 straipsnyje nurodytus muitų teisės pažeidimus taikomos sankcijos, jos turi būti bent vienos ar kelių toliau nurodytų formų, kartu užtikrinant, kad jos būtų kiekviena valstybė narė nustato sankcijas, kurios turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos ir nustatytos atsižvelgiant į 247 straipsnyje nurodytas švelninančias ir atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei 248 straipsnyje nurodytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes: [276 pakeit.]a)muitinės paskirta piniginė bauda, įskaitant atitinkamais atvejais vietoje baudžiamosios sankcijos taikomą susitarimą, apskaičiuojama remiantis toliau nurodytomis minimaliomis sumomis arba procentinėmis dalimis:i)jei muitų teisės pažeidimas turi poveikį muitams ir kitiems privalomiesiems mokėjimams, piniginė bauda apskaičiuojama remiantis nesumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų suma, kaip nurodyta toliau:1)jei muitų teisės pažeidimas padarytas tyčia, piniginę baudą sudaro suma, lygi 100–200 proc. nesumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos;2)kitais atvejais piniginę baudą sudaro 30–100 proc. nesumokėtų muitų ir kitų privalomųjų mokėjimų sumos;ii)jei piniginės baudos neįmanoma apskaičiuoti pagal i punktą, ji apskaičiuojama pagal prekių muitinę vertę taip:1)jei muitų teisės pažeidimas padarytas tyčia, piniginę baudą sudaro suma, lygi 100–200 proc. prekių muitinės vertės;2)kitais atvejais piniginę baudą sudaro 30–100 proc. prekių muitinės vertės;iii)jei muitų teisės pažeidimas nėra susijęs su konkrečiomis prekėmis, piniginė bauda yra nuo 150 iki 150 000 EUR;b)atitinkamam asmeniui skirtų muitinės sprendimų atšaukimas, galiojimo sustabdymas arba dalinis pakeitimas, kai pažeidimas turi įtakos tokiam sprendimui;c)prekių ir transporto priemonių konfiskavimas.Valstybės narės priima sprendimą dėl pajamų, gautų vykdant nebaudžiamąsias sankcijas, panaudojimo, išskyrus atvejus, kai jos laikomos nuosavais ištekliais pagal SESV 311 straipsnio trečią pastraipą. [277 pakeit.]Veiksmai arba sprendimai dėl sankcijų, taikytų už bet kokį muitų teisės pažeidimą, registruojami ES muitinės duomenų platformoje kartu su muitinio tikrinimo rezultatais.

XV antraštinė dalisBAIGIAMOSIOS NUOSTATOS1 skyriusMuitų sąjungos veiklos rezultatų vertinimas

255 straipsnisTaikymo sritis ir tikslai1.Komisija bent kartą per metus įvertina muitų sąjungos veiklos rezultatus. Tai apima valstybių narių ir, jei įmanoma, šalių kandidačių muitinių vykdomos muitinės veiklos vertinimą nacionaliniu ir sienos perėjimo punktų lygmenimis, taip pat nuolatinę nacionalinių muitinių išlaidų, patiriamų vykdant jų veiklą, lygio stebėseną. Toks vertinimas gali būti grindžiamas esamomis Komisijos ir valstybių narių šiam tikslui sukurtomis priemonėmis. [278 pakeit.]2.Šią užduotį Komisijai padeda atlikti ES muitinė. Siekdama padėti padeda Komisijai įvertinti muitų sąjungos veiklos rezultatus,. Šiuo tikslu ES muitinė nustato, kaip muitinės veikla ir operacijos padeda siekti muitų sąjungos strateginių tikslų ir prioritetų ir prisideda prie 2 straipsnyje nustatytos muitinės misijos. Visų pirma ES muitinė nustato pagrindines tendencijas, stipriąsias ir silpnąsias puses, spragas, bei galimą riziką, padeda Komisijai rinkti atitinkamus duomenis, susijusius su išlaidų, kurias patyrė nacionalinės muitinės, kad užtikrintų savo veiklą, lygiu, ir pateikia Komisijai rekomendacijas, ką reikėtų patobulinti. [279 pakeit.]

256 straipsnisSistemos nustatymas ir metinių ataskaitų teikimas1.Siekdama 255 straipsnyje nustatytų tikslų, ES muitinė, bendradarbiaudama su muitinėmis, rengia ataskaitas ir kitų rūšių dokumentus.2.Valstybės narės teikia ES muitinei duomenis, kuriuose pateikiama tiek nacionalinio, tiek sienos perėjimo punktų lygmens informacija. Remdamasi iš muitinių gautais duomenimis, ES muitinė parengia metinę ataskaitą, kurioje pateikiami kiekvienos muitinės praėjusių metų nacionalinio ir sienos perėjimo punktų lygmens faktai ir skaičiai.3.ES muitinė perduoda metinės ataskaitos projektą Komisijai tvirtinti.4.Komisija patikrina ataskaitą ir po to perduoda ją valstybėms narėms Europos Parlamentui ir Tarybai susipažinti. [280 pakeit.]5.Komisija įgyvendinimo aktais nustato 2 dalyje nurodytus duomenis, jų konfidencialumo lygį ir veiklos rezultatų vertinimo sistemos struktūrą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

2 skyriusStebėsena, vertinimas ir ataskaitų teikimas

257 straipsnisStebėsenaKomisija reguliariai stebi, kaip įgyvendinamas šis reglamentas, atsižvelgdama, be kita ko, į stebėsenos tikslams svarbią informaciją ir analizę, kurią muitinės ir ES muitinė pateikia arba kurios prieinamumą užtikrina ES muitinės duomenų platformoje.

258 straipsnisVertinimas ir ataskaitų teikimas1.Ne vėliau kaip ... [Leidinių biurui – įrašyti datą, kuri yra penkeri 3 metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos], o vėliau kas penkerius metus Komisija atlieka šio reglamento vertinimą atsižvelgdama į jo tikslus ir pateikia jo ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui. [281 pakeit.]Toje ataskaitoje pateikiama:a)valstybių narių pažangos, padarytos įgyvendinant šį reglamentą, apžvalga;b)šio reglamento veiksmingumo, efektyvumo, nuoseklumo, aktualumo ir Sąjungos pridėtinės vertės įvertinimas, visų pirma atsižvelgiant į 2 straipsnyje nurodytus tikslus;ba) išskaidytų išlaidų, kurias Sąjunga ir valstybės narės patyrė įgyvendindamos šį reglamentą, apžvalga, be kita ko, palyginant su išlaidomis, patirtomis šio reglamento įsigaliojimo dieną. [282 pakeit.]2.Gavusios Komisijos prašymą ir vadovaudamosi šios antraštinės dalies 1 skyriumi, valstybės narės pateikia informaciją apie šio reglamento įgyvendinimą, reikalingą 2 dalyje nurodytai ataskaitai parengti.

3 skyriusValiutos konvertavimas ir terminai

259 straipsnisValiutos konvertavimas1.Kompetentingos valdžios institucijos paskelbia ir (arba) internete nurodo valiutos keitimo kursą, taikytiną, kai ją reikia konvertuoti dėl kurios nors iš toliau nurodytų priežasčių:a)veiksniai, naudojami prekių muitinei vertei nustatyti, išreikšti ne valstybės narės, kurioje nustatoma muitinė vertė, valiuta;b)prekių tarifiniam klasifikavimui ir importo bei eksporto muito sumoms nustatyti, įskaitant Bendrojo muitų tarifo ribinių verčių nustatymą, reikalingi euro santykiai su nacionalinėmis valiutomis.2.Kai valiutą reikia konvertuoti dėl 1 dalyje nenurodytų priežasčių, euro ir nacionalinių valiutų santykiai, naudotini taikant muitų teisės aktus, nustatomi bent kartą per metus.3.Komisija įgyvendinimo aktais nustato valiutos konvertavimo taisykles, taikytinas 1 ir 2 dalyse nurodytais tikslais. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 262 straipsnio 4 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

260 straipsnisLaikotarpiai, datos ir terminai1.Jeigu nenurodyta kitaip, kai laikotarpis, data arba terminas yra nustatyti muitų teisės aktuose, šis laikotarpis nepratęsiamas ir nesutrumpinamas, ir data arba terminas neatidedami ir nepaankstinami.2.Taikomos Tarybos reglamente (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71 1971 m. birželio 3 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 1182/71, nustatantis terminams, datoms ir laikotarpiams taikytinas taisykles (OL L 124, 1971 6 8, p. 1). nustatytiems laikotarpiams, datoms ir terminams nustatytos taisyklės, išskyrus atvejus, kai muitų teisės aktuose nustatyta kitaip.

4 skyriusĮgaliojimų delegavimas ir komiteto procedūra

261 straipsnisĮgaliojimų delegavimas1.Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.2.Komisijai suteikiami 4, 6, 7, 10, 14, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 40a, 40b, 51, 56, 58, 59, 60, 63, 65, 66, 71, 72, 73, 77, 80, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 95, 97, 99, 101, 102, 105, 107, 108, 109, 111, 115, 116, 119, 123, 132, 148, 150, 156, 167, 168, 169, 170, 173, 175, 176, 179, 181, 186, 193, 199, 242, 244, 265 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus.3.Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 4, 6, 7, 10, 14, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 40a, 40b, 51, 56, 58, 59, 60, 63, 65, 66, 71, 72, 73, 77, 80, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 95, 97, 99, 101, 102, 105, 107, 108, 109, 111, 115, 116, 119, 123, 132, 148, 150, 156, 167, 168, 169, 170, 173, 175, 176, 179, 181, 186, 193, 199, 242, 244 ir 265 straipsniuose nurodytus įgaliojimus priimti deleguotuosius aktus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui. [283 pakeit.]4.Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.5.Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.6.Pagal 4, 6, 7, 10, 14, 19, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 40a, 40b, 51, 56, 58, 59, 60, 63, 65, 66, 71, 72, 73, 77, 80, 81, 83, 85, 86, 88, 90, 91, 95, 97, 99, 101, 102, 105, 107, 108, 109, 111, 115, 116, 119, 123, 132, 148, 150, 156, 167, 168, 169, 170, 173, 175, 176, 179, 181, 186, 193, 199, 242, 244 ir 265 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais. [284 pakeit.]

262 straipsnisKomiteto procedūra1.Komisijai padeda Muitinės kodekso komitetas. Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.2.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.3.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 4 straipsniu.4.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.5.Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 8 straipsnis kartu su jo 5 straipsniu.6.Jei komiteto nuomonė turi būti pateikta taikant rašytinę procedūrą ir daroma nuoroda į šią dalį, tokia procedūra laikoma baigta be rezultato tik tada, jei per nuomonei pateikti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas.

5 skyriusBaigiamosios nuostatos

263 straipsnisPanaikinimas1.Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 panaikinamas ir Reglamentas (ES) 2022/2399 panaikinami. [285 pakeit.]2.Nuorodos į Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 suprantamos kaip nuorodos į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateiktą atitikties lentelę.3.Nuo 265 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos nuorodos į muitinės deklaraciją laikomos nuorodomis į duomenų, reikalingų norint prekėms įforminti muitinės procedūrą naudojantis ES muitinės duomenų platformos galimybėmis, pateikimą.4.Nuo 265 straipsnio 4 dalyje nurodytos datos nuorodos į deklarantą atitinkamais atvejais laikomos nuorodomis į vežėją, importuotoją, eksportuotoją arba tranzito procedūros vykdytoją.

264 straipsnisĮsigaliojimasŠis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

265 straipsnisTaikymas1.205–237 straipsniai taikomi nuo 20282026 m. sausio 1 d. [286 pakeit.]2.Nuo 2028 2026 m. kovo 1 d. taikomos šios nuostatos: [287 pakeit.]a)145 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse ir 147 straipsnio a punkto ii papunktyje išdėstytos nuostatos dėl supaprastinto tarifų režimo;b)149 straipsnio 4 dalyje, 150 straipsnio 10 dalyje ir 156 straipsnio 2 dalyje išdėstytos nuostatos dėl nuotolinei prekybai taikomo supaprastinto tarifų režimo;c)20 straipsnio 3 dalies e punkte, 21 straipsnyje, 59 straipsnio 2 dalyje, 60 straipsnio 6 dalies a punkte, 67 straipsnio 2 dalyje, 67 straipsnio 4 dalies d punkte, 159 straipsnio 2 dalyje, 181 straipsnio 5 dalyje ir 184 straipsnio 3 dalyje išdėstytos nuostatos dėl importuotojais laikomų asmenų.3.29 straipsnyje nustatytos ES muitinės duomenų platformos funkcijos pradeda veikti visu pajėgumu ne vėliau kaip 20372032 m. gruodžio 31 d. [288 pakeit.]4.Ekonominės veiklos vykdytojai šiame reglamente nustatytas duomenų teikimo pareigas naudodamiesi ES muitinės duomenų platforma gali pradėti vykdyti nuo 2032 m. kovo 2029 m. sausio 1 d. [289 pakeit.]5.Pagal Reglamentą (ES) Nr. 952/2013 suteiktus leidimus muitinė iš naujo įvertina nuo 2035 m. sausio 1 d. iki 2037 m. gruodžio 31 d.6.Ne vėliau kaip 2027 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje pateikia 72 straipsnyje nurodyto centralizuoto muitinio įforminimo įvertinimą. Prireikus Komisija gali pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo siekiama užtikrinti teisingą valstybių narių teisių ir pareigų, susijusių su importo skolos muitinei apskaičiavimu ir atsakomybe už ją, paskirstymą. Ta ataskaita skelbiama viešai. [290 pakeit.]7.Ne vėliau kaip 2035 2031 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ir paskelbia ataskaitą, kurioje visų pirma įvertina: [291 pakeit.]a)įsisteigimo valstybės narės muitinės vykdomos patikimiems ir patikrintiems verslininkams taikomos muitinės priežiūros veiksmingumą ir nuostatų, kuriomis reglamentuojama skolos muitinei atsiradimo vieta, veiksmingumą;b)ekonominės veiklos vykdytojams, išskyrus patikimus ir patikrintus verslininkus, taikomos muitinės priežiūros veiksmingumą;c)galimą 8 dalyje numatytų pakeitimų poveikį.8.Komisijai pagal 261 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas, jei reikia, atsižvelgiant į 7 dalyje nurodytą ataskaitą, iš dalies keičiamas išbraukiant arba pakeičiant 42 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje ir 169 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje numatytas nukrypti leidžiančias nuostatas.Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

Priimta …

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkė Pirmininkas / Pirmininkė

Ia priedas

Sąjungos ne muitinės formalumas
Akronimas
Sąjungos ne muitinės sistema
Atitinkami Sąjungos teisės aktai
Taikymo pradžios data
Gyvūnams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas
BSĮD-A
TRACES
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625
2025 m. kovo 3 d.
Produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas
BSĮD-P
TRACES
Reglamentas (ES) 2017/625
2025 m. kovo 3 d.
Negyvūniniams pašarams ir maisto produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas
BSĮD-D
TRACES
Reglamentas (ES) 2017/625
2025 m. kovo 3 d.
Augalams ir augaliniams produktams skirtas bendrasis sveikatos įvežimo dokumentas
BSĮD-PP
TRACES
Reglamentas (ES) 2017/625
2025 m. kovo 3 d.
Patikrinimo sertifikatas
COI
TRACES
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 (OL L 150, 2018 6 14, p. 1).
2025 m. kovo 3 d.
Ozono sluoksnį ardančių medžiagų licencija
OAM (angl. ODS)
Licencijavimo sistema ODS 2
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (OL L 286, 2009 10 31, p. 1).
2025 m. kovo 3 d.
Fluorintos šiltnamio efektą sukeliančios dujos
F-GAS
Portalas F-GAS ir hidrofluorangliavandenilių licencijavimo sistema
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 517/2014 dėl fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 842/2006 (OL L 150, 2014 5 20, p. 195).
2025 m. kovo 3 d.
Kultūros vertybių importo licencija
ICG-L
TRACES
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/880 dėl kultūros vertybių įvežimo ir importo (OL L 151, 2019 6 7, p. 1).
2025 m. kovo 3 d.
Kultūros vertybių importuotojo patvirtinimas
ICG-S
TRACES
Reglamentas (ES) 2019/880
2025 m. kovo 3 d.
Bendrasis kultūros vertybių aprašymas
ICG-D
TRACES
Reglamentas (ES) 2019/880
2025 m. kovo 3 d.
Sąjungos ne muitinės formalumas
Akronimas
Sąjungos ne muitinės sistema
Atitinkami Sąjungos ne muitų teisės aktai
Taikymo pradžios data
Miškų teisės aktų vykdymo, miškų valdymo ir prekybos mediena importo leidimas
FLEGT
TRACES
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2173/2005
2025 m. kovo 3 d.
Dvejopo naudojimo prekių eksporto, tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos, tranzito ir persiuntimo kontrolės Sąjungos režimas
DuES
e. licencijavimo sistema
Reglamentas (ES) 2021/821
2025 m. kovo 3 d.
Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (CITES) sertifikatai
CITES
TRACES
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 338/97
2025 m. spalio 1 d.
Rinkos priežiūros informacinė ir ryšių sistema
ICSMS
ICSMS
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020
2025 m. gruodžio 16 d.

[292 pakeit.]

PRIEDAS.

Atitikties lentelė

Reglamentas (ES) Nr. 952/2013
Šis reglamentas
1 straipsnis
1 straipsnis
3 straipsnis
2 straipsnis
4 straipsnis
3 straipsnis
2 straipsnis
4 straipsnis
5 straipsnis
5 straipsnis
22 straipsnis
6 straipsnis
23 straipsnis
7 straipsnis
26 straipsnis
8 straipsnis
27 straipsnis
9 straipsnis
28 straipsnis
10 straipsnis
29 straipsnis
11 straipsnis
30 straipsnis
12 straipsnis
33 straipsnis
13 straipsnis
34 straipsnis
14 straipsnis
43 straipsnis
15 straipsnis
44 straipsnis
16 straipsnis
45 straipsnis
17 straipsnis
52 straipsnis
18 straipsnis
9 straipsnis
19 straipsnis
—
20 straipsnis
—
21 straipsnis
—
22 straipsnis
38 straipsnis
23 straipsnis
39 straipsnis
24 straipsnis
—
25 straipsnis
—
26 straipsnis
18 straipsnis
27 straipsnis
19 straipsnis
28 straipsnis
—
29 straipsnis
—
30 straipsnis
—
31 straipsnis
—
32 straipsnis
—
33 straipsnis
—
34 straipsnis
—
35 straipsnis
—
36 straipsnis
—
37 straipsnis
13 straipsnis
38 straipsnis
14 straipsnis
39 straipsnis
51 ir 163 straipsniai
40 straipsnis
134 straipsnio 1 dalies pirmas sakinys ir 158 straipsnis
41 straipsnio 1 dalis
134 straipsnio 1 dalies antra pastraipa
41 straipsnio 2 dalis
134 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa
41 straipsnio 3 dalis
158 straipsnio 3 dalis
41 straipsnio 6 dalis
134 straipsnio 2 dalis
41 straipsnio 7 dalis
159 straipsnio 1 ir 2 dalys
42 straipsnio 1 ir 2 dalys
46 straipsnio 1 dalis
43 straipsnio 1 ir 2 dalys
47 straipsnio 1 dalis
43 straipsnio 3 dalis
188 straipsnio 1 dalis
44 straipsnio 1 dalis
189 straipsnis
45 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
190 straipsnio 1 dalis
45 straipsnio 4 dalis
191 straipsnis
46 straipsnis
192 straipsnis
47 straipsnis
48 straipsnis
48 straipsnio 1 ir 2 dalys
49 straipsnis
49 straipsnis
46 straipsnio 4 dalies antra pastraipa
50 straipsnio 2 dalis
46 straipsnio 6 ir 7 dalys
52 straipsnis
153 straipsnis
51 straipsnis
154 straipsnis
52 straipsnis
—
53 straipsnis
—
54 straipsnis
—
55 straipsnis
153 straipsnis
56 straipsnis
154 straipsnis
57 straipsnis
155 straipsnis
58 straipsnis
—
59 straipsnis
194 straipsnis 1 dalies pirma pastraipa
60 straipsnio 2 dalis

61 straipsnis
129 straipsnis
62 straipsnio 1 ir 2 dalys
158 straipsnio 1 ir 2 dalys
63 straipsnio 1 ir 3 dalys
159 straipsnio 3 dalis
63 straipsnio 4 dalis
162 straipsnis
64 straipsnis
166 straipsnis
65 straipsnis
167 straipsnis
66 straipsnis
170 straipsnis
67 straipsnis
171 straipsnis
68 straipsnis
172 straipsnis
69 straipsnis
173 straipsnis
70 straipsnis
174 straipsnis
71 straipsnis
179 straipsnis
72 straipsnis
182 straipsnis
73 straipsnis
—
74 straipsnis
—
75 straipsnis
197 straipsnis
76 straipsnis
198 straipsnis
77 straipsnis
199 straipsnis
78 straipsnis
127 straipsnio 1 dalis
79 straipsnis
127 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa ir 4 dalies pirma pastraipa
80 straipsnio 1 dalis
127 straipsnio 2 dalis
80 straipsnio 6 dalis
128 straipsnis
81 straipsnio 1 dalis
129 straipsnis
82 straipsnis
133 straipsnis
83 straipsnis
135 straipsnis
84 straipsnis
139 straipsnis
85 straipsnis
147 straipsnio 1 ir 2 dalys
86 straipsnio 2 ir 3 dalys
—
87 straipsnis
201 straipsnio 1 dalis
88 straipsnio 1 dalis
201 straipsnio 2 dalis
88 straipsnio 3 dalis
202 straipsnis
89 straipsnis
203 straipsnis
90 straipsnis
204 straipsnis
91 straipsnis
205 straipsnis
92 straipsnis
208 straipsnis
93 straipsnis
—
94 straipsnis
263 straipsnio 1 ir 2 dalys, 270, 271 ir 274 straipsniai
95 straipsnio 1 ir 2 dalys
272 ir 275 straipsniai
96 straipsnis
264 straipsnis
97 straipsnis
—
98 straipsnis
269 straipsnio 1 dalis ir 274 straipsnis
99 straipsnio 1 dalis
277 straipsnis
100 straipsnis
210 straipsnis
101 straipsnis
211 straipsnis
102 straipsnis
211 straipsnio 2 dalis
103 straipsnis
214 straipsnis
104 straipsnis
215 straipsnis
105 straipsnis
218 straipsnis
106 straipsnis
219 straipsnis
107 straipsnis
220 straipsnis
108 straipsnis
223 straipsnis
109 straipsnis
—
110 straipsnis
226 straipsnis
111 straipsnis
227 straipsnis
112 straipsnis
228 straipsnis
113 straipsnis
229 straipsnis
114 straipsnis
230 straipsnis
115 straipsnis
233 straipsnis
116 straipsnis
234 straipsnis
117 straipsnis
237 ir 246 straipsniai
118 straipsnis
145 straipsnio 1 dalis
119 straipsnio 1 dalis
146 straipsnis
120 straipsnis
238 straipsnis
121 straipsnis
240 straipsnis
122 straipsnis
148 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
123 straipsnis
148 straipsnio 5 ir 6 dalys ir 240 straipsnio 3 dalis
124 straipsnis
241 straipsnis
125 straipsnis
242 straipsnis
126 straipsnis
243 straipsnis
127 straipsnis
244 straipsnis
128 straipsnis
247 straipsnis
129 straipsnis
248 straipsnis
130 straipsnis
249 straipsnis
131 straipsnis
250 straipsnis
132 straipsnis
251 straipsnis
133 straipsnis
252 straipsnis
134 straipsnis
254 straipsnis
135 straipsnis
255 straipsnis
136 straipsnis
256 straipsnis
137 straipsnis
257 straipsnis
138 straipsnis
258 straipsnis
139 straipsnis
259 straipsnis
140 straipsnis
260 straipsnis
141 straipsnis
260a straipsnis
142 straipsnis
261 straipsnis
143 straipsnis
262 straipsnis
144 straipsnis
56 straipsnis
145 straipsnis
57 straipsnis
146 straipsnis
59 straipsnis
147 straipsnis
60 straipsnis
148 straipsnis
61 straipsnis
149 straipsnis
64 straipsnis
150 straipsnis
67 straipsnis
151 straipsnis
69 straipsnis
152 straipsnis
70 straipsnis
153 straipsnis
71 straipsnis
154 straipsnis
72 straipsnis
155 straipsnis
73 straipsnis
156 straipsnis
74 straipsnis
157 straipsnis
—
158 straipsnis
77 straipsnis
159 straipsnis
78 straipsnis
160 straipsnis
79 straipsnis
161 straipsnis
80 straipsnis
162 straipsnis
81 straipsnis
163 straipsnis
82 straipsnis
164 straipsnis
83 straipsnis
165 straipsnis
84 straipsnis
166 straipsnis
85 straipsnis
167 straipsnis
86 straipsnis
168 straipsnis
87 straipsnis
169 straipsnis
89 straipsnis
170 straipsnis
90 straipsnis
171 straipsnis
91 straipsnis
172 straipsnis
92 straipsnis
173 straipsnis
93 straipsnis
174 straipsnis
94 straipsnis
175 straipsnis
95 straipsnis
176 straipsnis
96 straipsnis
177 straipsnis
97 straipsnis
178 straipsnis
98 straipsnis
179 straipsnis
101 straipsnis
180 straipsnis
102 straipsnis
181 straipsnis
103 straipsnis
182 straipsnis
104 straipsnis
183 straipsnis
105 straipsnis
184 straipsnis
107 straipsnis
185 straipsnis
108 straipsnis
186 straipsnis
109 straipsnis
187 straipsnis
110 straipsnis
188 straipsnis
111 straipsnis
189 straipsnis
112 straipsnis
190 straipsnis
113 straipsnis
191 straipsnis
114 straipsnis
192 straipsnis
116 straipsnis
193 straipsnis
117 straipsnis
194 straipsnis
118 straipsnis
195 straipsnis
119 straipsnis
196 straipsnis
120 straipsnis
197 straipsnis
121 straipsnis
198 straipsnis
124 straipsnis
199 straipsnis
125 straipsnis
200 straipsnis
—
201 straipsnis
—
202 straipsnis
—
203 straipsnis
—
204 straipsnis
—
205 straipsnis
—
206 straipsnis
—
207 straipsnis
—
208 straipsnis
—
209 straipsnis
—
210 straipsnis
—
211 straipsnis
—
212 straipsnis
—
213 straipsnis
—
214 straipsnis
—
215 straipsnis
—
216 straipsnis
—
217 straipsnis
—
218 straipsnis
—
219 straipsnis
—
220 straipsnis
—
221 straipsnis
—
222 straipsnis
—
223 straipsnis
—
224 straipsnis
—
225 straipsnis
—
226 straipsnis
—
227 straipsnis
—
228 straipsnis
—
229 straipsnis
—
230 straipsnis
—
231 straipsnis
—
232 straipsnis
—
233 straipsnis
—
234 straipsnis
—
235 straipsnis
—
236 straipsnis
—
237 straipsnis
—
238 straipsnis
—
239 straipsnis
—
240 straipsnis
—
241 straipsnis
—
242 straipsnis
—
243 straipsnis
—
244 straipsnis
—
245 straipsnis
—
246 straipsnis
—
247 straipsnis
—
248 straipsnis
—
249 straipsnis
—
250 straipsnis
—
251 straipsnis
—
252 straipsnis
—
253 straipsnis
—
254 straipsnis
—
255 straipsnis
—
256 straipsnis
—
257 straipsnis
—
258 straipsnis
53 straipsnis
259 straipsnis
56 straipsnis
260 straipsnis
284 straipsnis
261 straipsnis
285 straipsnis
262 straipsnis
286 straipsnis
263 straipsnis
287 straipsnis
264 straipsnis
288 straipsnis
265 straipsnis