1.reiškia susirūpinimą dėl ekonominės padėties, nuolatinio netikrumo, silpno augimo, konkurencingumo ir našumo ES; susirūpinęs atkreipia dėmesį į nuolatinį energijos kainų ir infliacijos poveikį namų ūkių perkamajai galiai, dėl kurio daugeliui europiečių kyla didesnė skurdo, įskaitant energijos nepriteklių, rizika, ir ES įmonių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), gebėjimui veikti; ragina valstybes nares imtis tolesnių veiksmų siekiant įveikti šiuos sunkumus ir įgyvendinti tikslines priemones, kuriomis būtų užtikrinta sąžininga konkurencija bendrojoje rinkoje ir sprendžiama nuolatinio infliacinio spaudimo problema;

2.pažymi, kad daugelis valstybių narių patiria struktūrinių problemų, kurios trukdo jų augimui; pabrėžia, kad norint užtikrinti tvarų ekonomikos atsigavimą ir nuolatinį augimą labai svarbu spręsti struktūrines problemas ir kad reformų, kuriomis siekiama spręsti struktūrinio pažeidžiamumo problemas, įgyvendinimas yra labai svarbus ne tik siekiant pagerinti gebėjimą atremti esamus iššūkius ir juos įveikti, bet ir darniai bei teisingai įgyvendinti dvigubą pertvarką; pabrėžia, kad reformos tebėra labai svarbios siekiant stiprinti ES ekonominę bazę, skatinti verslo kūrimą ir verslumą ir stiprinti ES konkurencingumą, našumą ir bendrą augimo potencialą;

3.pabrėžia, kad viešųjų ir privačiųjų investicijų trūkumas kai kuriose valstybėse narėse neleidžia atsiskleisti socialiai subalansuoto ir tvaraus augimo potencialui; mano, kad nuspėjamos taisyklės, vienodos sąlygos ir mažesnės reikalavimų laikymosi išlaidos yra pagrindiniai investicijų pritraukimo veiksniai; pabrėžia, kad šios investicijos yra labai svarbios ES gebėjimui įveikti esamus iššūkius, įskaitant teisingą žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, ir kad jos padidins ES atsparumą ir ilgalaikį konkurencingumą būsimų uždavinių metu; mano, kad šios investicijos turėtų būti vykdomos kartu su ekonomikos augimą ir atsparumą didinančiomis reformomis; ragina atkreipti dėmesį į investicijas į atsinaujinančiuosius energijos išteklius ir energijos vartojimo efektyvumą, kurių reikia siekiant, be kita ko, padaryti ES nepriklausomą nuo importuojamo iškastinio kuro ir apriboti infliaciją, kurią lemia energijos kainos; atkreipia dėmesį į stabdomąją fiskalinės politikos kryptį, kurios tikimasi 2023 ir 2024 m.; pabrėžia, kad bet koks susitraukimas neturėtų būti vykdomas investicijų, kurios turėtų būti didinamos visoje Sąjungoje, sąskaita;

4.pabrėžia, kad tolesnis bendrosios rinkos stiprinimas ir kliūčių investicijoms šalinimas, be kita ko, vykdant reformas, kuriomis racionalizuojamas ir skaitmeninamas planavimas, leidimų išdavimas ir kitos administracinės procedūros, padėtų skatinti privačias investicijas; pakartoja, kad pramonės politika, taip pat tvirtos ir integruotos ES kapitalo rinkos ir inovacijos taip pat gali prisidėti remiant investicijas, apsaugant ES konkurencingumą pasaulyje ir mažinant riziką, susijusią su pernelyg didele priklausomybe nuo riboto skaičiaus ES nepriklausančių šalių, susijusių su pagrindinėmis technologijomis, žaliavomis ir pramonės ištekliais;

5.ragina valstybes nares atlikti išlaidų peržiūras kaip reguliarią (daugiamečio) biudžeto proceso dalį, nes tai padėtų pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę; pritaria Komisijos 2024 m. metinėje tvaraus augimo apžvalgoje pateiktai rekomendacijai, kad valstybės narės turėtų kuo greičiau atsisakyti su krize susijusių paramos energetikai priemonių ir laipsniškai panaikinti subsidijas iškastiniam kurui; pabrėžia, kad ir valdžios sektoriaus pajamos, ir valdžios sektoriaus išlaidos yra būtinos viešųjų finansų tvarumui užtikrinti; ragina valstybes nares imtis veiksmų mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir jų slėpimo bei pinigų plovimo problemoms spręsti; šiuo atžvilgiu palankiai vertina susitarimą dėl kovos su pinigų plovimu dokumentų rinkinio;

6.pritaria Komisijos vertinimui, kad rizika, susijusi su dideliais skolos ir kainų skirtumais, tebėra aktuali, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose skolai tvarkyti reikia didelio skolos termino pratęsimo arba kuriose privačiajame sektoriuje labai padidėja palūkanų mokėjimai;

7.ragina euro zonos valstybes nares išnagrinėti visas priemones, kad būtų užbaigta Europos stabilumo mechanizmo sutarties peržiūra, kad būtų galima nustatyti Bendro pertvarkymo fondo bendrą finansinio stabilumo stiprinimo priemonę, kuri dar labiau padidintų euro zonos atsparumą;

8.primena, kad Europos semestras yra nusistovėjusi biudžeto, ekonominės, socialinės ir užimtumo politikos koordinavimo visoje Sąjungoje sistema pagal Sutartis, įskaitant Europos socialinių teisių ramstį, taip užtikrinant jo makroekonominį stabilumą, tvarią valstybių narių ekonominės veiklos rezultatų konvergenciją ir ES socialinę sanglaudą; ragina valstybes nares užtikrinti didesnę nacionalinę atsakomybę Europos semestre, pvz., per savo vietos ir regionų valdžios institucijas; pažymi, kad 2023 m. žaliojo kurso pramonės planas yra ES augimo strategija;

9.pritaria nuomonei, kad 2024 m. konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose daugiausia dėmesio turi būti skiriama konkretiems kriterijams; pabrėžia, kad jos taip pat turi padėti skatinti patikimą ir integracinį ekonomikos augimą, didinti konkurencingumą ir makroekonominį stabilumą, skatinti žaliąją ir skaitmeninę pertvarką ir užtikrinti socialinį ir kartų teisingumą; atsižvelgia į nacionalinių BVP augimo, infliacijos, nedarbo, valdžios sektoriaus balanso, bendrosios valstybės skolos ir einamosios sąskaitos balanso prognozių skirtumus ir pažymi, kad jos rodo, jog reikia lanksčių metodų, pagrįstų konkrečia kiekvienos valstybės narės tikrove; atsižvelgdamas į tai, ragina Komisiją labiau susieti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas su atitinkamomis šalių ataskaitomis; ragina veiksmingai stebėti konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų ir atitinkamų reformų įgyvendinimą, taip pat pažangą mažinant nustatytus investicijų trūkumus; pabrėžia, kad konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose turi būti atsižvelgiama į socialinį pažeidžiamumą ir nedarbą; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis socialinių rodiklių suvestine, mažėja socialinių rekomendacijų skaičius;

10.palankiai vertina lankstumą koreguojant EGADP, pvz., „REPowerEU“ kontekste, remiantis patirtimi, įgyta ją įgyvendinant; pabrėžia, kad nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo planuose nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės turėtų atitikti konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas ir kad valstybės narės savo nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose turėtų atsižvelgti bent į didelę konkrečioms šalims skirtų rekomendacijų dalį; pabrėžia EGADP sėkmę; primena, kad finansuojamų projektų sėkmė ir veiksmingumas bus vertinami pagal jų poveikį ekonomikai ir užimtumui, ir ragina greitai, skaidriai ir veiksmingai įgyvendinti šiuos projektus; atsižvelgdamas į tai pabrėžia, kad EGADP reglamento laikymasis ir tinkamas įgyvendinimas yra labai svarbūs EGADP patikimumui;

11.pabrėžia EGADP vaidmenį stengiantis įveikti pasaulinius iššūkius, kurių kyla dėl žaliosios pertvarkos ir ekonomikos skaitmeninės transformacijos; pabrėžia, kad ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose numatytomis reformomis ir investicijomis prisidedama prie EGADP reglamento klimato srities tikslų ir laikomasi reikšmingos žalos nedarymo principo; ragina valstybes nares pasinaudoti EGADP ir pertvarkyti savo ekonomiką bei padidintų jos konkurencingumą; primena, kad svarbu patikrinti, ar lėšos pasiekia realiąją ekonomiką ir MVĮ, ir pabrėžia ES finansavimą gaunančių įstaigų atskaitomybės ir skaidrumo svarbą;

12.pabrėžia privačiųjų ir viešųjų investicijų svarbą ekonomikos atsigavimo ir dvejopos pertvarkos valdymo kontekste; primena, kad Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone nepakeičiamas specifinis nacionalinių viešųjų investicijų vaidmuo; pakartoja, kad reikia užtikrinti viešųjų investicijų ir nacionalinių strategijų kokybę, skaidrumą ir atskaitomybę, kad jos būtų suderintos su dvejopos pertvarkos tikslais; pabrėžia, kad šios nacionalinės dvejopos pertvarkos strategijos turėtų papildyti EGADP ir kitas Europos investicijų priemones;

13.pritaria ES sanglaudos politikos programų suderinimui su investicijų poreikiais, nustatytais EGADP ir konkrečioms šalims skirtose rekomendacijose; primena, kad sanglaudos politika siekiama platesnio tikslų rinkinio nei EGADP ir gali papildyti priemones, dėl kurių susitarta pagal EGADP; ragina įtraukti suinteresuotuosius subjektus, įskaitant socialinius partnerius, pilietinės visuomenės organizacijas ir verslo sektorių, rengiant ir įgyvendinant nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kaip ir sanglaudos politikos programų atveju;

14.pabrėžia, kad atitinkamų valdžios institucijų, įskaitant nacionalines vyriausybes ir regionų bei vietos valdžios institucijas, veiksmų koordinavimas yra labai svarbus siekiant valdyti EGADP ir įveikti administracines kliūtis ir biurokratiją;

15.atkreipia dėmesį į 2024 m. vasario 10 d. teisėkūros institucijų pasiektą preliminarų politinį susitarimą dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos, kuriuo siekiama užtikrinti veiksmingą ekonominės politikos koordinavimą ir tvarią valstybių narių ekonominės ir socialinės veiklos rezultatų konvergenciją;

16.palankiai vertina patirtį, įgytą pasirenkant EGADP valdymo koncepciją; pažymi, kad ekonomikos valdymo sistemos reforma nesuteikia ES finansinių paskatų mechanizmų, kuriais būtų remiamos ir skatinamos nacionalinės politikos reformos ir investicijos; pabrėžia, kad norint pasiekti pagrindinius ekonomikos valdymo sistemos reformos tikslus ir įgyvendinti dabartinius ir būsimus Sąjungos prioritetus labai svarbu užtikrinti būtiną viešųjų investicijų lygį; yra susirūpinęs dėl to, kad kai kurios valstybės narės pačios neturės finansinių pajėgumų teisingai žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai finansuoti;

17.pabrėžia Europos Parlamento vaidmenį ES ekonomikos valdymo sistemoje ir pasisako už aktyvesnį Europos Parlamento dalyvavimą Europos semestre, kartu visapusiškai atsižvelgiant į Sutartimis nustatytą kompetenciją; atkreipia dėmesį į Komisijos ir valstybių narių dialogą dėl jų individualių fiskalinių struktūrinių planų; pabrėžia, kad visoms valstybėms narėms turi būti taikomos vienodos sąlygos; pabrėžia, kad didinant Komisijos veiksmų laisvę rengiant vidutinio laikotarpio fiskalinius struktūrinius planus kartu turi būti labiau laikomasi taisyklių, kurias tikrina Europos fiskalinė valdyba, taip pat didesnė atskaitomybė ir didesnis informacijos srautas Europos Parlamentui; pripažįsta, kad ekonominis dialogas, kaip Europos semestro dalis, yra naudingas ataskaitų teikimo pagrindas; mano, kad siekiant užtikrinti tinkamą atskaitomybę reikėtų, kad Europos Parlamentas turėtų priemonių, leidžiančių jam taikyti pasekmes, grindžiamas jo atliktu Europos semestro veiksmingumo vertinimu pagal Sutartis;

18.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.