1.pažymi, kad valstybių narių atlikti 2014–2020 m. laikotarpio sanglaudos politikos investicijų rezultatų vertinimai rodo, kad iš esmės sanglaudos politika davė teigiamų rezultatų jos remiamose srityse 2023 m. sausio 30 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programų vertinimo rezultatų apibendrinimo, pridedamas prie 2022 m. metinės suvestinės ataskaitos (SWD(2023)0022)., 2024 m. sausio 15 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas dėl 2014–2020 m. Europos struktūrinių ir investicijų fondų programų vertinimų rezultatų apibendrinimo, pridedamas prie 2023 m. metinės suvestinės ataskaitos (SWD(2024)0002).; pripažįsta, kad tokios investicijos padėjo siekti strategijos „Europa 2020“ pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo tikslo;

2.palankiai vertina sanglaudos politikos indėlį mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse, nes, be kita ko, buvo sustiprintas mokslinių tyrimų bendruomenės ir įmonių bendradarbiavimas ir prisidėta prie mokslinių tyrimų rezultatų pavertimo paklausiais produktais ar paslaugomis; pažymi, kad, remiantis Komisijos duomenimis, iki 2022 m. pabaigos daugiau nei 75 000 įmonių bendradarbiavo su mokslo tiriamosiomis įstaigomis ir apie 37 000 įmonių, pasinaudojusios Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) 2024 m. sausio 15 d. Komisijos ataskaitą „Europos struktūriniai ir investicijų fondai. 2014–2020m. metinių programos įgyvendinimo ataskaitų suvestinė ataskaita (2022 m.)“ (COM(2024)0006). parama, pateikė rinkai naujų produktų; taip pat pažymi, kad iki tos pačios dienos daugiau kaip 72 000 tyrėjų dirbo geresnėmis sąlygomis Europos Komisija, „Pagrindiniai 2014–2020 m. regioninės politikos laimėjimai“, žiūrėta 2024 m. vasario 20 d.; pabrėžia, kad sanglaudos politika taip pat padėjo sumažinti skaitmeninę atskirtį tarp regionų, remiant informacinių ir ryšių technologijų infrastruktūros plėtrą mažiau išsivysčiusiuose regionuose; palankiai vertina tai, kad dėl to iki 2022 m. pabaigos 7,8 mln. namų ūkių buvo suteikta geresnė plačiajuosčio ryšio prieiga Ten pat.;

3.atkreipia dėmesį į tai, kad sanglaudos politikos parama taip pat davė apčiuopiamos naudos tūkstančiams MVĮ; pabrėžia, kad šioje ERPF paramos srityje buvo pasiekti vieni geriausių rezultatų; pabrėžia, kad iki 2022 m. pabaigos ERPF suteikė paramą daugiau kaip 2,2 mln. įmonių ir taip sukurta apie 370 000 darbo vietų Ten pat.; pažymi, kad Čekijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose ir Austrijoje atliktuose vertinimuose yra nurodomi tokių MVĮ pavyzdžiai, kurios tapo konkurencingesnės ir novatoriškesnės, padidino savo našumą ir užsitikrino geresnes galimybes patekti į tarptautines rinkas SWD(2023)0022.;

4.pabrėžia, kad sanglauda taip pat atliko esminį vaidmenį pereinant prie mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos; pažymi, kad energijos vartojimo pastatuose mažinimas yra pagrindinė šio perėjimo dalis ir kad sanglaudos politikos parama šioje srityje jau davė rezultatų; palankiai vertina tai, kad valstybių narių vertinimai rodo, jog energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemonės buvo veiksmingos visoje ES Ten pat.; pažymi, kad iki 2022 m. pabaigos ERPF padėjo pagerinti energijos vartojimo efektyvumą 550 000 namų ūkių; pabrėžia, jog esama įrodymų, kad pagal sanglaudos politiką buvo remiamos investicijos į kelis anglių pramonės regionus, taip prisidedant prie priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo; pažymi, kad Asturijoje (Ispanija) daugiausia pastangų buvo dedama jaunimo ir moterų užimtumo kaimo vietovėse srityje, siekiant skatinti verslumą ir socialinę įtrauktį; taip pat pažymi, kad Jugoiztocheno regione (Bulgarija) sanglaudos fondai daugiausia dėmesio skyrė energijos vartojimo efektyvumui, MVĮ modernizavimui ir įgūdžių ugdymo skatinimui Regioninės plėtros komiteto užsakytas tyrimas „Sanglaudos politika ES anglių pramonės regionuose“, Europos Parlamentas, Europos Sąjungos vidaus politikos generalinis direktoratas, Struktūrinės ir sanglaudos politikos teminis skyrius, 2023 m. vasario 14 d.; pripažįsta, kad dėl priemonių, kuriomis skatinama atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamyba, iki 2022 m. pabaigos atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos pajėgumai ES padidėjo 6 000 MW, o tikslas – iki 2023 m. pabaigos pasiekti 8 700 MW Europos Komisija, „Pagrindiniai 2014–2020 m. regioninės politikos laimėjimai“, žiūrėta 2024 m. vasario 20 d.; pažymi, kad šioje srityje pasiekta teigiamų rezultatų, pvz., Estijoje ir Prancūzijos regionuose SWD(2023)0022.;

5.pabrėžia, kad veiksmų, vykdytų prisitaikymo prie klimato kaitos ir rizikos prevencijos srityse, vertinimai rodo, jog reikalingas tarpvalstybinis bendradarbiavimas, kad sanglaudos politikos finansuojamos priemonės būtų tikrai veiksmingos; pabrėžia, kad kai kurios šalys jau ėmėsi bendrų rizikos prevencijos ir civilinės saugos priemonių, ir pažymi, kad toks bendradarbiavimas užsimezgė tarp Italijos ir Prancūzijos, Čekijos ir Lenkijos bei Italijos ir Austrijos. SWD(2023)0022, p. 13. pabrėžia, kad, kalbant apie prisitaikymą prie klimato kaitos, dėl sanglaudos investicijų dabar 29 mln. žmonių patiria mažesnį potvynių poveikį Europos Komisijos Sanglaudos atvirųjų duomenų platformos tema „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir rizikos prevencija“ 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, žiūrėta 2024 m. vasario 20 d.;

6.pažymi, kad dėl sanglaudos paramos iš ERPF ir Sanglaudos fondo taip pat daugiau žmonių naudojasi geresniu vandens tiekimu (8,3 mln. žmonių iki 2022 m. pabaigos Europos Komisijos Sanglaudos atvirųjų duomenų platformos tema „Aplinkos apsauga ir efektyvus išteklių naudojimas“ 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, žiūrėta 2024 m. vasario 20 d.) ir geriau tvarko savo komunalines atliekas; pažymi, kad dauguma tikslinių vandens tiekimo gerinimo priemonių paramos gavėjų (70 proc.) gyvena Italijoje, Rumunijoje, Graikijoje, Portugalijoje, Bulgarijoje ir Čekijoje; taip pat pažymi, kad Prancūzijoje ir Belgijoje sanglaudos lėšomis finansuojami projektai padėjo skatinti žiedinę ekonomiką SWD(2023)0022, p. 14.;

7.pabrėžia, kad energetikos ir transporto tinklai gavo didelių investicijų iš ERPF ir Sanglaudos fondo; pažymi, kad, nors tokio pobūdžio infrastruktūros projekto poveikį galima tinkamai įvertinti tik ilguoju laikotarpiu, remiantis Lenkijoje ir Čekijoje atliktais vertinimais, kai kurios investicijos į kelių ir geležinkelių infrastruktūrą jau lėmė tai, kad sumažėjo eismo įvykių, sutrumpėjo kelionės laikas ir sumažėjo tarša Ten pat.; palankiai vertina tai, kad Slovakijoje modernizavus tramvajaus linijas pagerėjo jungtys, sumažėjo kelionės laikas, padidėjo sauga ir buvo prisidėta prie triukšmo bei vibracijos mažinimo SWD(2024)0002, p. 9.; be to, pažymi, kad gamtinių dujų projektų finansavimas tokiose valstybėse narėse kaip Lenkija ir Bulgarija padėjo siekti strateginio tikslo įvairinti jų energijos tiekimą SWD(2023)0022, p. 14.; palankiai vertina tai, kad ERPF lėšomis remiama Graikijos ir Bulgarijos dujotiekio jungtis Bulgarijoje pradėjo veikti 2022 m. spalio mėn. ir ji prisideda prie ES strateginių tikslų, siekti energijos tiekimo sistemos savarankiškumo ir šaltinių įvairinimo „Annual Activity Report 2022 – Directorate-General Regional and Urban Policy“ (2022 m. metinė veiklos ataskaita. Regioninė ir miestų politika), Europos Komisija, Regioninės ir miestų politikos generalinis direktoratas, 2023 m. birželio 20 d.;

8.pripažįsta, kad sanglaudos politika, visų pirma pasitelkiant Europos socialinį fondą ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvą, padėjo sėkmingai įgyvendinti užimtumo, socialinės įtraukties ir švietimo bei profesinio mokymo priemones; pabrėžia, kad iki 2022 m. pabaigos 6,8 mln. žmonių rado darbą padedant ESF ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis remiamų priemonėms, o 10,2 mln. žmonių įgijo kvalifikaciją COM(2024)0006, p. 14.;

9.pabrėžia, kad tokiose valstybėse narėse, kaip Italija, Vokietija, Lenkija ir Airija, atlikti vertinimai parodė, kad žmonės, ypač jaunimas, kurie pasinaudojo mokymo priemonėmis, atliko pameistrystę ar stažuotę, remiamus pagal sanglaudos politikos fondus, turėjo daugiau galimybių įsidarbinti SWD(2023)0022, p. 15.; pažymi, kad Lenkija ir Airija pasiekė gerų rezultatų įgyvendindamos projektus, skirtus ilgalaikiams bedarbiams; taip pat pažymi, jog Vengrijoje atlikus 2014–2020 m. Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimą „Az ifjúsági foglalkoztatási kezdeményezés – eredményeinek értékelése“ (Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas), „Equinox Consulting“, 2018 m. nustatyta, kad programa labai prisidėjo prie tikimybės dalyviams įsidarbinti trumpuoju laikotarpiu, tačiau šis poveikis laikui bėgant mažėjo; pabrėžia, kad atlikus kitą vertinimą Vengrijoje „Assessment of labour market integration support schemes - Framework contract for the performance of assessments of development programmes co-financed by the Funds under the EU’s Cohesion Policy, in 9 parts – Part III: Assessment of impact on labour market and social outcomes (Integracijos į darbo rinką paramos schemų vertinimas. 9-nių dalių preliminarioji sutartis dėl bendrai pagal ES sanglaudos fondus finansuojamų vystymosi programų veiklos rezultatų analizės. III dalis: poveikio darbo rinkai ir socialiniams rezultatams vertinimas), instituto „Kopint-Tárki“ Vengrijos inovacijų ir technologijų ministerijai paruošta ataskaita, 2021 m. sausio 15 d. padaryta išvada, jog ESF finansuojamos integracijos į darbo rinką paramos programos turėjo teigiamą ir didelį poveikį siekiant įsidarbinti; pažymi, kad Švedijoje atlikus Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimą „Evaluation of the YEI“ (Jaunimo užimtumo iniciatyvos vertinimas), Wolf-Watz, O. ir Öhlin, J., 2018 m. gruodžio mėn.; nustatytas bendras teigiamas poveikis dalyvių, ypač kilusių iš užsienio, užimtumui; pabrėžia, kad tiek mokiniams, tiek mokytojams skirtos mokymo priemonės turėjo teigiamą poveikį mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių, pvz., Vokietijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje SWD(2023)0022, p. 16.;

10.pažymi, kad naudojantis ESF parama buvo padedama verslininkams steigti naujas įmones ir organizuojami mokymai, skirti geresniam įmonių prisitaikymui prie rinkos pokyčių; pabrėžia, kad verslumui stiprinti skirta ESF programa „Übergreifende Programmevaluierung der Förderung durch den Europäischen Sozialfonds (ESF) im Freistaat Thüringen in der Förderperiode 2014 bis 2020 – Abschlussbericht“ (Bendras Europos socialinio fondo (ESF) finansavimo programos vertinimas Tiuringijoje 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu. Galutinė ataskaita), Socialinės ir ekonominės struktūrinės analizės institutas (vok. Institut für Sozialökonomische Strukturanalysen, SÖSTRA), 2020 m. Tiuringijoje (Vokietija), be kitų projektų, buvo remiamas Tiuringijos startuolių ir verslumo centras; pripažįsta, kad iki 2021 m. pabaigos centras padėjo apie 2 900 žmonių pradėti naują verslą regione; pažymi, kad į Liuksemburgą atvykstantys pabėgėliai ir migrantai galėjo pasinaudoti specialia verslumo programa, kurią remia ESF „2020 m. metinė ataskaita“, ne pelno organizacija „Touchpoints ASBL“, 2021 m. birželio 1 d.;

11.pabrėžia, kad pagal sanglaudos politiką teikiant finansinę paramą sveikatos priežiūros sektoriaus projektams, daugiausia per ESF ir ERPF investicijas, iki 2022 m. pabaigos 58,3 mln. žmonių visoje ES turėjo galimybę naudotis geresnėmis sveikatos priežiūros paslaugomis Europos Komisijos Sanglaudos atvirųjų duomenų platformos tema „Socialinė įtrauktis“ 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, žiūrėta 2024 m. vasario 20 d.; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje įgyvendinant sanglaudos lėšomis finansuojamus projektus pavyko sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir savižudybių skaičių SWD(2023)0022, p. 17.;

12.palankiai vertina sanglaudos politikos indėlį stiprinant teritorinį bendradarbiavimą; pažymi, kad remiantis šiuo konkrečiu ERPF tikslu buvo sudarytos sąlygos finansuoti tarpvalstybinius ir tarpregioninius projektus, pvz., mokslinių tyrimų, plėtros ir inovacijų bei aplinkos srityse; pabrėžia, kad, kaip pranešė Komisija, be šios konkrečios sanglaudos paramos, dauguma šių bendradarbiavimo projektų nebūtų įgyvendinti; pabrėžia, kad iki 2022 m. pabaigos daugiau kaip 40 000 įmonių dalyvavo tarpvalstybiniuose arba tarpregioniniuose mokslinių tyrimų projektuose ir apie 178 000 žmonių pasinaudojo tarpvalstybinio judumo iniciatyvų teikiamomis galimybėmis Europos Komisijos Sanglaudos atvirųjų duomenų platformos tema „Fondai: ERPF“ 2014–2020 m. finansavimo laikotarpiu, žiūrėta 2024 m. vasario 20 d.; atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis naujausiais Komisijos atliktais vertinimais, esama sėkmingo bendradarbiavimo teminiais klausimais pavyzdžių, pvz., informacinių ir ryšių technologijų projektai, susiję su pažangiaisiais miestais Graikijoje ir Kipre SWD(2024)0002, p. 15.; be to, pažymi, kad įgyvendinant Švedijos, Suomijos ir Norvegijos programą „Botnia-Atlantica“ buvo pagilintos žinios apie jūrų ir pakrančių teritorijų apsaugą SWD(2024)0002, p. 15.; pabrėžia, kad atlikus 2014–2020 m. INTERREG Vidurio Europos regiono programos poveikio vertinimą „Impact Evaluation Report for the Impact Evaluation of the Interreg CENTRAL EUROPE Programme – Phase 1“ (Poveikio vertinimo ataskaita dėl INTERREG Vidurio Europos regiono programos. 1 etapas) „Civitta International“ ir Vienos tarptautinių ekonomikos tyrimų institutas, 2022 m. vasario mėn., kuris apima Austriją, Kroatiją, Čekiją, Vokietiją, Vengriją, Italiją, Lenkiją, Slovakiją ir Slovėniją, paaiškėjo, kad iki 2021 m. pabaigos programa davė teigiamų rezultatų inovacijų, mažo anglies dioksido pėdsako ekonomikos, aplinkos, kultūros ir transporto srityse; palankiai vertina tai, kad INTERREG Rumunijos ir Serbijos programa taip pat padėjo stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą visose atitinkamose srityse SWD(2023)0022, p. 20. ir kad įgyvendinat Kroatijos ir Serbijos programą buvo remiama atsinaujinančiųjų išteklių elektros energijos gamyba ir didinamas energijos vartojimo efektyvumas SWD(2024)0002, p. 15.; atkreipia dėmesį į teigiamus INTERREG Švedijos, Danijos ir Norvegijos programos rezultatus žaliosios ekonomikos srityje SWD(2023)0022, p. 20.;

13.palankiai vertina sanglaudos politikos atsaką į pastaruoju metu ištikusias krizes; pažymi, kad buvo priimta daugiau kaip 300 CRII ir CRII+ programų pakeitimų, todėl beveik 28 mlrd. EUR „Kovos su koronavirusu rezultatų suvestinė: ES sanglaudos politikos atsakas į krizę“ Europos Komisija, 2023 m. spalio 18 d. lėšos buvo perskirstytos siekiant šalinti COVID-19 krizės padarinius; pabrėžia, kad 13 mlrd. EUR buvo nukreipta verslo paramai labiausiai nuo COVID-19 krizės nukentėjusioms įmonėms teikti Ten pat.; pažymi, kad iki šiol šioje srityje atlikti tik keli vertinimai; vis dėlto pažymi, kad, remiantis turimais vertinimais, Nyderlanduose, Maltoje ir Prancūzijoje (Didysis rytų regionas) finansuotos priemonės įvertintos kaip atitinkančios žmonių ir įmonių poreikius SWD(2024)0002, p. 16.; taip pat pažymi, kad esama duomenų, jog ERPF parama verslui Vengrijoje, kuri buvo galima dėl šios lankstumo priemonės, turėjo teigiamą poveikį tikslinėms įmonėms SWD(2023)0022, p. 18.; pažymi, kad Komisijos preliminarus pagal CRII ir CRII+ suteiktos ESF ir Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo paramos vertinimas „Preliminary evaluation of the support provided by ESF and FEAD under the Coronavirus Response Investment Initiatives (CRII and CRII+)“ (Preliminarus ESF ir EPLSAF paramos vertinimas pagal Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvas (CRII ir CRII+)), 2023 m. liepos 14 d. Komisijos tarnybų darbinis dokumentas (SWD(2023)0249). buvo iš esmės teigiamas; pabrėžia, kad CRII ir CRII+ tikslai buvo pasiekti daugumoje valstybių narių, nes jos pasinaudojo šiomis finansavimo lankstumo priemonėmis, kad galėtų veiksmingai perskirstyti likusius išteklius ir finansuoti trumpalaikius darbo susitarimus, socialinės įtraukties priemones ir savo sveikatos priežiūros sistemas, atsižvelgdamos į nacionalines aplinkybes; pabrėžia, kad CRII ir CRII+ sudarė sąlygas vyriausybėms šiuo sunkiu laikotarpiu išlaikyti savo sutarčių skyrimo ir išlaidų lygį; pažymi, kad REACT-EU parama buvo sutelkta į ekonomikos gaivinimo priemones, grindžiamas į ateitį orientuotais prioritetais, pavyzdžiui, žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis; atkreipia dėmesį į tokios paramos pavyzdį – projektą „Žalieji pokyčiai Zelandijoje“, kurio parama įgyvendinant žaliosios pertvarkos planus padėjo 20 Danijos MVĮ sumažinti energijos ir medžiagų suvartojimą;

14.primygtinai teigia, kad sanglaudos politika dėl didelio dėmesio regionams, vietos poreikiais grindžiamo požiūrio, strateginio planavimo ir veiksmingo įgyvendinimo modelio turėtų išlikti pagrindine ES investicine priemone, skirta mažinti skirtumams, užtikrinti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą ir skatinti tvarų regionų ir vietos augimą, ir kad ji turėtų ir toliau svariai prisidėti remiant socialiai teisingą perėjimą, atsigavimą po simetrinių ir asimetrinių sukrėtimų ir kovą su klimato kaita;

15.apgailestauja dėl to, kad, palyginti su ankstesniu programavimo laikotarpiu, sumažėjo sanglaudai skirta 2021–2027 m. DFP dalis; Primena, kad dėl COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą atsirado naujų skirtumų tarp regionų; mano, kad būtina realiai padidinti bendrą sanglaudos politikos biudžetą ir šiai politikai pagal DFP skirtą dalį, kad ji būtų atitinkama 2021–2027 m. programavimo laikotarpiui;

16.mano, kad sanglaudos investicijoms ir toliau turėtų būti taikomas pasidalijamasis valdymas programavimo ir įgyvendinimo tikslais, kad būtų galima patenkinti valstybių narių, regionų ir miesto, kaimo bei atokių vietovių poreikius; pripažįsta, kad bendras programavimas, bendras finansavimas, bendra atsakomybė ir bendra nuosavybė yra veiksmingiausi būdai sėkmingai įgyvendinti ilgalaikę ES investicijų politiką ir ES finansuojamus projektus;

17.pabrėžia, kad sukūrus biudžeto paramos priemones, pagrįstas tiesioginiu valdymu ir paprastesniu įgyvendinimo modeliu, galėtų būti sudarytos sąlygos vėl nacionalizuoti sanglaudos politiką ir kiltų pavojus vienam iš pagrindinių jos principų – daugiapakopiam valdymui; todėl nepritaria bet kokiam pakartotiniam sanglaudos politikos nacionalizavimui;

18.pabrėžia, kad visi ES regionai ir toliau turėtų turėti teisę gauti finansavimą pagal sanglaudos politiką; pabrėžia, kad tai vienintelis būdas spręsti regioninius uždavinius, kad visoje ES būtų pasiektas labiau subalansuotas vystymosi modelis ir unikalios regioninės plėtros problemos būtų sprendžiamos vietoje;

19.pabrėžia, kad būsimoje sanglaudos politikoje turi būti toliau skiriamas dėmesys regionams, kurie susiduria su rimtomis ir nuolatinėmis gamtinėmis ir demografinėmis kliūtimis, pvz., retai gyvenamoms vietovėms, saloms, kalnuotoms vietovėms ir pasienio regionams, visapusiškai laikantis SESV 174 straipsnio; atsižvelgdamas į tai, pažymi, kad ES sukūrė miestų ir kaimo darbotvarkę ir kad taip pat laukiama salų darbotvarkės paskelbimo;

20.ragina Tarybą atblokuoti ir pradėti darbą, susijusį su Europos tarpvalstybinio mechanizmo dokumentų rinkiniu;

21.pabrėžia SESV 349 straipsnio taikymo svarbą visose ES politikos srityse, kad būtų pasiekti jame nustatyti tikslai; primena, kad sanglaudos politika atlieka gyvybiškai svarbų vaidmenį atokiausiuose regionuose; pabrėžia, kad svarbu parengti šiems regionams pritaikytas programas ir priemones, nes dauguma atokiausių regionų vis dar yra tarp mažiau išsivysčiusių regionų, arba turėtų būti tokiais laikomi; ragina Komisiją užtikrinti aukštą bendro finansavimo normą, visų pirma atokiausiems regionams, šiuo tikslu priskiriant visus šiuos regionus prie mažiau išsivysčiusių regionų;

22.pabrėžia, kad neproporcinga našta, pvz., būdingi struktūriniai sunkumai, su kuriais susiduria visi pasienio regionai, turėtų būti kompensuojama pagal atskirą regioninės pagalbos sistemą, specialiai skirtą pasienio regionams; reikalauja, kad kiekvieno naujo programavimo laikotarpio, pradedant 2028–2034 m. laikotarpiu, pradžioje tik pasienio regionų vystymuisi būtų skiriama 0,26 proc. ES sanglaudos politikos biudžeto („pasienio regionų milijardas“);

23.mano, kad reikšmingos žalos nedarymo principas turi užkirsti kelią aplinkai kenksmingoms priemonėms, kad būtų pasiektas tikslas ne vėliau kaip iki 2050 m. Europoje užtikrinti nulinį grynojo anglies pėdsaką; ragina Komisiją būsimoje sanglaudos politikoje po 2027 m. nustatyti griežtus kriterijus, kuriais būtų siekiama pagerinti reikšmingos žalos nedarymo principo taikymą; taip pat ragina skirti mažiausiai tiek pat lėšų su klimatu susijusioms išlaidoms pagal naująją sistemą, kad būtų pasiekti Paryžiaus susitarime nustatyti klimato tikslai, ir laikantis JT darnaus vystymosi tikslų bei Europos žaliojo kurso;

24.pabrėžia, kad pagrindinį ES sanglaudos politikos tikslas yra mažinti skirtumus tarp valstybių narių ir ypač tarp valstybių narių regionų ir jų viduje; pabrėžia, kad sanglaudos politikos biudžetas pirmiausia turėtų būti naudojamas sanglaudos politikos tikslams, o ne naujoms su sanglauda nesusijusioms politikos priemonėms ir programoms nei pagal DFP, nei už jos ribų, įskaitant neprivalomus sandorius;

25.pripažįsta, kad būtinos su krizėmis susijusios lankstumo priemonės; siūlo sukurti specialią kryptį, kad vietos ir regionų valdžios institucijos galėtų spręsti klausimus, susijusius su naujais prioritetais; vis dėlto pabrėžia, kad sanglaudos finansavimo paskirtis neturėtų būti keičiama dėl naujų Komisijos teisėkūros iniciatyvų, bet, vietoj to, pokytį turėtų inicijuoti vadovaujančioji institucija laikantis „iš apačios į viršų“ proceso ir po privalomų konsultacijų su regionų ir vietos valdžios institucijomis bei tinkamai dalyvaujant pilietinei visuomenei, kaip numatyta Bendrųjų nuostatų reglamente ir Europos partnerystės elgesio kodekse; pabrėžia, kad tai nesusilpnins daugiametės politikos krypties, bet padės kuo geriau prisitaikyti prie sparčiai besikeičiančio šiuolaikinio pasaulio;

26.apgailestauja, kad vėlavimai derybose dėl DFP lėmė didelius vėlavimus 2021–2027 m. programavimo laikotarpiu, o tai turėjo įtakos paramos gavėjams ir ypač valdančiosioms institucijoms, kurias užgulė didžiulė našta, susijusi tiek su baigiamuoju finansavimo laikotarpiu, tiek su dabartinio finansavimo laikotarpio pradžia; todėl ragina Komisiją įvertinti teisinę galimybę Bendrųjų nuostatų reglamente programavimo laikotarpiui po 2027 m. sukurti dvi atskiras dalis, t. y. su turiniu susijusią dalį (politinę) ir su DFP susijusią dalį (finansinių išteklių); mano, kad dėl su turiniu susijusios dalies turėtų būti deramasi ir ji turėtų būti užbaigta anksčiau negu su DFP susijusi dalis, kad valdymo institucijos galėtų laiku pradėti rengtis siekiant užtikrinti tikros partnerystės principą ir veiksmingą sanglaudos politikos priemonių naudojimą;

27.įspėja, kad esant daug sanglaudos fondų, kuriais siekiama sanglaudos tikslų ir kurių prioritetai kartais sutampa, gali kilti trukdžių veiksmingai įgyvendinti sanglaudos politiką; ragina aiškiai atskirti sanglaudos politiką nuo kitų priemonių, bei užtikrinti jų derėjimą ir papildomumą, kad būtų išvengta ES priemonių dubliavimosi ir konkurencijos; primygtinai pabrėžia, kad reikia didinti tokį papildomumą suteikiant daugiau galimybių finansuoti bendrus projektus;

28.atkreipia dėmesį į tai, kad viena iš priežasčių, dėl kurių vėluojama panaudoti pagal sanglaudos politiką skiriamas lėšas, yra vietos, regionų ir nacionalinėms valdžios institucijoms kylantys sunkumai įdarbinant kvalifikuotą darbo jėgą šių lėšų panaudojimo, valdymo ir audito srityje; ragina valstybes nares ir jų regionus imtis kvalifikuotų darbuotojų mokymo ir įdarbinimo priemonių, kad ateityje būtų optimizuotas ES fondų lėšų panaudojimas, valdymas ir auditas, siekiant užtikrinti kuo didesnį šių lėšų veiksmingumą ir efektyvumą;

29.pažymi, kad, kaip matyti iš sanglaudos politikos fondų veiklos rezultatų analizių, įskaitant Europos Audito Rūmų, yra galimybių didinti sanglaudos politikos intervencinių veiksmų veiksmingumą siekiant įgyvendinti visa apimančius ES prioritetus ir teritorinius uždavinius, pvz., skatinti konkurencingumą ar žaliąją ekonomiką; todėl mano, kad kovojant su nepasitenkinimo geografija, labai svarbu imtis platesnio masto atsako, apimančio daugiau ES politikos sričių ir veiksmingą lėšų paskirstymą;

30.mano, kad pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl būsimos sanglaudos politikos turėtų būti paskelbtas tik po to, kai bus atsižvelgta į plataus masto konsultacijų ir įvairių visoje ES vietoje vykstančių renginių ir formatų, suburiančių visus valdymo lygmenis ir visus kitus suinteresuotuosius subjektus, rezultatus;

31.pabrėžia, kad reikia atlikti išsamią ESI fondų poveikio valstybėse narėse ir kiekviename paramą gaunančiame regione bei savivaldybėje vertinimą, atsižvelgiant ne tik į skirtų lėšų panaudojimo lygį, bet ir į investicijų transformacinį pobūdį ir jų poveikį regiono ekonomikai ir užimtumui;

32.pažymi, kad 2021–2027 m. reglamentavimo sistemoje jau numatytos priemonės, kuriomis siekiama supaprastinti sanglaudos politikos įgyvendinimą ir valdymą; atkreipia dėmesį į tai, kad, nors padaryta reali pažanga, vis dar reikia įdėti daug pastangų, kad galutiniams paramos gavėjams būtų supaprastintos procedūros, o vadovaujančioms institucijoms suteiktas teisinis tikrumas; pabrėžia, kad reikėtų vengti lėšų kontrolės priemonių ir audito dubliavimosi; pabrėžia, kad daugiau supaprastinimų turėtų sudaryti sąlygas spartesniam įgyvendinimui ir lėšų įsisavinimui;

33.todėl pabrėžia, kad supaprastinimas turėtų būti vienas pagrindinių būsimosios sanglaudos politikos varomųjų jėgų; mano, kad būtina supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras, geriau suderinti sanglaudos politiką su valstybės pagalbos taisyklėmis, dažniau taikyti supaprastintą išlaidų apmokėjimą, įgyvendinti vieno bendro audito principą ir nustatyti vienos bendros prieigos centrus galimiems naudos gavėjams; mano, kad taikant klaidų lygio ekstrapoliacijos taisykles vadovaujančioms institucijoms užkraunama neproporcinga našta, ir prašo Komisijos apsvarstyti galimybę peržiūrėti šias taisykles; ragina valstybes nares vengti pernelyg didelio reguliavimo, kad paramos gavėjams būtų užtikrintas teisinis tikrumas;

34.mano, kad ES finansavimo priemonių struktūra turėtų būti dar labiau supaprastinta, apimant Sanglaudos fondą, ERPF, ESF+ ir Teisingos pertvarkos fondą ir galimai įtraukiant EŽŪFKP, nes jam turėtų būti taikomas Bendrųjų nuostatų reglamentas; pripažįsta, kad toks supaprastinimas leistų dar lengviau vykdyti politikos programavimą ir įgyvendinimą, padidintų jos matomumą ir veiksmingumą bei pagerintų paramos gavėjų galimybes gauti finansavimą; pabrėžia, kad svarbu supaprastinti atskirus konkretiems fondams taikomus reglamentus, kad būtų sumažintas įgyvendinimo vėlavimų ir programavimo sudėtingumo didėjimas; pažymi, kad imantis bet kokio fondų veiklos supaprastinimo, turėtų būti išlaikyta jų teminė kryptis ir finansavimo srautai atitinkamose politikos srityse;

35.pripažįsta, kad 2014–2020 m. laikotarpiui nustatytas veiklos rezultatų planas buvo bandymas pagerinti politikos orientavimą į rezultatus; atsižvelgdamas į tai, ragina iš esmės modernizuoti įgyvendinimo modelį, t. y. pereiti nuo veiklos ir mokėjimo ciklo prie veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo, kuris remtųsi konkrečiais orientyrais, taip pat būtų susietas su vietos ir regionų augimą skatinančiomis reformomis, kuriomis pabrėžiami sanglaudos politikos pagrindai; pabrėžia, kad veiklos rezultatais grindžiamas požiūris nebus veiksmingas, nebent regionų ir vietos lygmeniu būtų suteikta galimybė pareikšti nuomonę nustatant tikslus, pagal kuriuos bus vertinama politikos sėkmė;

36.pabrėžia, kad toks pokytis link veiklos rezultatais grindžiamo įgyvendinimo neturėtų pakenkti skaidrumui, atskaitomybei ir Sąjungos finansinių interesų apsaugai; pažymi, kad vis dėlto audito ir kontrolės priemonių sistemos turėtų būti prie veiklos rezultatais grindžiamos sistemos;

37.ragina valstybėse narėse plačiau naudoti skaitmenines technologijas ir sprendimus siekiant supaprastinti įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų teikimą, taip prisidedant prie veiksmingesnio administravimo ir fizinių dokumentų skaičiaus mažinimo;

38.pažymi, kad viešosios lėšos, gaunamos iš mokesčių mokėtojų, neturi būti naudojamos netinkamai; prašo Komisijos, valstybių narių ir regionų valdžios institucijų naudoti ir stiprinti esamus su sanglaudos politikos finansavimu susijusių pažeidimų, sukčiavimo ir korupcijos nustatymo ir kovos su jais mechanizmus;

39.ragina Komisiją užtikrinti, kad visos valstybės narės turėtų veiksmingą informavimo apie pažeidimus mechanizmą, kaip nustatyta Deleguotajame reglamente (ES) 2015/1970 2015 m. liepos 8 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/1970, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 papildomas specialiomis nuostatomis dėl pažeidimų, susijusių su Europos regioninės plėtros fondu, Europos socialiniu fondu, Sanglaudos fondu ir Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondu, ataskaitų teikimo (OL L 293, 2015 11 10, p. 1).; rekomenduoja Pažeidimų valdymo sistemoje (IMS) pažeidimo atvejį laikyti baigtu tik tada, kai trūkstamos sumos susigrąžinamos ir nacionaliniu lygmeniu, o ne po to, kai nepagrįstai išmokėtos sumos grąžinamos Komisijai; rekomenduoja valstybėms narėms, naudojantis tokiomis duomenų gavybos priemonėmis kaip priemonė „Arachne“, užtikrinti, kad oficialių pranešimų apie pažeidimus ir sukčiavimą IMS sistemoje duomenys būtų sutikrinti su patvirtintų projektų duomenimis;

40.ragina Komisiją gerinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) ir Europos prokuratūros kompetencijos sričių koordinavimą tiriant pažeidimus ir sukčiavimo atvejus, susijusius su sanglaudos politikai skirtomis lėšomis;

41.ragina likusias valstybes nares prisijungti prie Europos prokuratūros veiklos, siekiant sustiprinti kovą su korupcija ir netinkamu ES lėšų naudojimu;

42.tvirtai remia teisinės valstybės sąlygų įgyvendinimą visose valstybėse narėse; todėl tikisi, kad Komisija visapusiškai atsižvelgs į teisinės valstybės aspektus tvirtindama partnerystės susitarimus ir sanglaudos politikos programas, kad užtikrintų, jog jie visapusiškai atitinka reikiamas sąlygas dėl veiksmingo Pagrindinių teisių chartijos taikymo ir įgyvendinimo, kaip nurodyta Bendrųjų nuostatų reglamento III priede; be to tikisi, kad Komisija nepatvirtins jokių partnerystės susitarimų ar programų tol, kol atlikus išsamią šių konkrečių aspektų analizę nebus nustatytas aukštas patikinimo dėl rizikos nebuvimo lygis;

43.pakartoja, kad svarbu taikyti apsaugos priemones, kurios padėtų išvengti neteisingų sankcijų paramos gavėjams, esantiems šalyse, kuriose gali būti pradėtas taikyti teisinės valstybės mechanizmas; prašo Komisijos apsvarstyti būdus, kaip ji galėtų skirti lėšas galutiniams naudos gavėjams;

44.pabrėžia, kad sanglaudos politika turi būti geriau pritaikyta prie žaliosios, skaitmeninės ir pramonės pertvarkos keliamų iššūkių ir su jais susijusių socialinių pasekmių, kad ateityje išliktų aktuali ir būtų pasiekti Sutartyse nustatyti tikslai; mano, kad siekiant šio tikslo svarbu pasimokyti ne tik iš 2014–2020 m. finansavimo laikotarpio, bet ir iš tokių priemonių kaip EGADP, kad būtų galima spręsti socialines ir ekonomines problemas, susijusias su pastarojo meto krizėmis, ir teikti tinkamą paramą su nepalankiomis sąlygomis susiduriančioms vietovėms ir bendruomenėms;

45.ragina Komisiją sanglaudos politikos po 2027 m. reglamentuose ir toliau pabrėžti, kad svarbu, be kita ko, spręsti su klimato kaitos švelninimu ir prisitaikymu prie jos susijusias problemas, kovoti su biologinės įvairovės nykimu ir skatinti aplinkos apsaugą, įskaitant geresnį vandens išteklių valdymą ir atliekų tvarkymą, efektyvų išteklių ir energijos vartojimą, atsparumą nelaimėms ir rizikos prevenciją bei valdymą; atsižvelgdamas į tai mano, kad klimato aspekto integravimo ir atsparumo klimato kaitai didinimo mechanizmai turėtų būti neatskiriama programavimo ir įgyvendinimo, ypač projektų atrankos, dalis; be to, primena Komisijai, kad tinkama parama, ypač vietos ir regionų valdžios institucijoms, siekiant spręsti socialines ir ekonomines problemas, susijusias su pastarojo meto krizėmis, ir padėti su nepalankiomis sąlygomis susiduriančioms vietovėms ir bendruomenėms, turėtų būti svarbus fondų paramos įgyvendinimo aspektas;

46.pabrėžia tvaresnių judumo sprendimų, tokių kaip transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) politika, svarbą visoje ES teritorijoje; laikosi nuomonės, kad ES finansavimas pirmenybine tvarka turėtų būti skiriamas pažangiems ir tvariems judumo sprendimams;

47.ragina Komisiją ir valstybes nares stengtis užtikrinti, kad visi ES regionai turėtų prieigą prie sparčiojo plačiajuosčio ryšio, kad jiems būtų sudarytos vienodos sąlygos skaitmeninei pertvarkai įgyvendinti;

48.pabrėžia, kad reikia skatinti privačiojo ir viešojo sektoriaus dalyvavimą investuojant į tvarų vystymąsi; atsižvelgdamas į tai, pabrėžia vaidmens, kurį MVĮ gali atlikti inovacijų srityje, svarbą; ragina valstybes nares ir Komisiją pasiūlyti priemonių, kuriomis būtų siekiama skatinti MVĮ įsisavinti rinkai parengtas inovacijas;

49.ragina sudaryti geresnes galimybes vietos ir regionų valdžios institucijoms ir taip pat pasienio bei mažiau išsivysčiusiems regionams gauti finansavimą, kad būtų galima investuoti į vietos ir regionų energetikos pertvarką, įskaitant energijos vartojimo efektyvumą, decentralizuotą energijos paskirstymą ir didelį dėmesį atsinaujinančiajai energijai bei tvariai žiedinei ekonomikai;

50.yra įsitikinęs, kad, atsižvelgiant į struktūrinius pokyčius, susijusius su dvejopomis – žaliosiomis ir skaitmeninėmis – pertvarkomis ir jų nevienodu ekonominiu ir socialiniu poveikiu ES regionams, kitu sanglaudos politikos programavimo laikotarpiu turėtų būti vadovaujamasi teisingos pertvarkos principu, pagal kurį nė viena teritorija ir niekas nebūtų paliktas nuošalyje;

51.pripažįsta, kad svarbu ypatingą dėmesį skirti pramonės pertvarkos paveiktiems regionams; šiuo atžvilgiu palankiai vertina Komisijos pastangas spręsti šį klausimą pasitelkiant Teisingos pertvarkos fondą, kuris yra pirmasis Teisingos pertvarkos mechanizmo ramstis; ragina Komisiją pasimokyti iš šio fondo įgyvendinimo patirties ir toliau tikslinti jo tikslus;

52.ragina toliau teikti finansavimą teisingos pertvarkos įgyvendinimui, šį finansavimą visapusiškai įtraukiant į Bendrųjų nuostatų reglamentą ir jam skiriant pakankamai finansinių išteklių programavimo laikotarpiui po 2027 m., ir taikyti pasidalijamojo valdymo bei partnerystės principus; mano, kad taip išplečiant Teisingos pertvarkos fondo veiklą turėtų būti orientuojamasi į atitinkamą NUTS (bendras teritorinis statistinių vienetų klasifikatorius) lygmenį, atsižvelgiama į regioninius ypatumus, išplečiama Teisingos pertvarkos fondo taikymo sritis už dabartinių ribų, ir jis turėtų būti parengiamas numatant galimybes greitai reaguoti į naujai kylančius iššūkius įvairiuose sektoriuose ir pramonės šakose; ragina įgyvendinant šios naujos kartos finansavimą atskirti klimato kaitos švelninimą nuo prisitaikymo prie jos; pabrėžia, kad dalis finansavimo turėtų būti skirta socialiai teisingai pertvarkai ir Sąjungos anglies pėdsako mažinimui;

53.ragina išlaikyti specialų politikos tikslą kovoti su socialine nelygybe, nes regioninė konvergencija sulėtėjo ir atsirado naujų nelygybę skatinančių veiksnių;

54.pabrėžia, kad sanglaudos investicijos į kokybiškas viešąsias paslaugas atlieka itin svarbų vaidmenį didinant socialinį atsparumą ir kovojant su ekonomikos, sveikatos ir socialinėmis krizėmis;

55.pabrėžia, kad sanglaudos politikos parama apima daugiau kaip 3 mln. žmonių, kuriems gresia socialinė atskirtis, integraciją ir įtrauktį, įskaitant paramą 600 000 žmonių iš marginalizuotų grupių, pvz., mažiau išsivysčiusiuose ES regionuose gyvenančių romų; apgailestauja dėl kai kurių valstybių narių vietos valdžios institucijų nenoro veiksmingai naudoti sanglaudos politikos fondų, kad šiems žmonėms būtų užtikrinta galimybė naudotis kokybiškomis paslaugomis, pvz., prieiga prie vandens ir deramomis gyvenimo sąlygomis; primygtinai ragina valstybes nares spręsti šiuos aktualiausius klausimus, kurių sprendimas labai padės sumažinti regioninius skirtumus;

56.atkreipia dėmesį į sudėtingą regionų, kurie turi sieną su Rusija ir Baltarusija, padėtį po to, kai prasidėjus Rusijos agresijos karui prieš Ukrainą buvo sustabdytas bendradarbiavimas; ragina Komisiją glaudžiai bendradarbiauti su paveiktomis valstybėmis narėmis siekiant rasti tvarius sprendimus, kad būtų sprendžiamos socialinės ir ekonominės problemos šiuose regionuose;

57.akcentuoja daugialypį kaimo plėtros pobūdį, kuris apima ne tik žemės ūkį per se; pažymi, kad tik 11,5 proc. kaimo vietovėse gyvenančių žmonių dirba žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose;

58.primena, kad EŽŪFKP šiuo metu yra susietas su sanglaudos politikos sistema ir kad jis turėtų būti glaudžiau susietas su Bendrųjų nuostatų reglamentu – to reikia siekiant visapusiškai vystyti kaimo regionus; pabrėžia, kad reikia toliau paprastinti fondų veiklą, įskaitant EŽŪFKP, regioninės plėtos srityje, nes tai galėtų užtikrinti sinergiją ir tvirtesnes kaimo ir miesto partnerystes siekiant investicijų į kaimo vietoves ne tik žemės ūkio srityje; primygtinai teigia, kad EŽŪFKP fondas turėtų būti valdomas regioniniu lygmeniu arba ryžtingai dalyvaujant regionams ir vietos subjektams, daugiau dėmesio nei anksčiau skiriant struktūrinėms politikos priemonėms retai apgyvendintose vietovėse;

59.primygtinai tvirtina, kad siekiant įvertinti ES teisėkūros iniciatyvų poveikį kaimo vietovėms reikia įgyvendinti tinkamumo kaimo vietovėms užtikrinimo mechanizmą;

60.atkreipia dėmesį į tai, kad bet kokia būsima Sąjungos plėtra turės įtakos sanglaudos lygiui Sąjungoje; pažymi, kad tai gali turėti įtakos dabartinei įvairių regionų klasifikacijai, nes dėl statistinio poveikio vidutinis BVP vienam gyventojui gerokai sumažėtų;

61.todėl prašo Europos Komisijos prieš siūlant naują reglamentą dėl sanglaudos politikos po 2027 m. atlikti išsamų vertinimą siekiant užtikrinti, kad sanglaudos politika pajėgs remti visus regionus ir kad bus tinkamai atsižvelgiama į bet kokius neigiamus padarinius regionams, atsiradusius dėl statistinio poveikio tinkamumo finansuoti pagal sanglaudos politiką srityje; be to, ragina Komisiją į savo vertinimą įtraukti papildomų tarpvalstybinio bendradarbiavimo poreikių, kurie gali atsirasti dėl plėtros, įvertinimą; ragina Komisiją ir Parlamentą konsultuotis ir struktūriškai dirbti šiais klausimais prieš paskelbiant naują pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto; ragina ne vėliau kaip iki 2030 m. parengti sanglaudos politiką, kurioje būtų atsižvelgiama į plėtrą;

62.pabrėžia, kad esamame sanglaudos politikos biudžete daugiausia dėmesio skiriama konvergencijos tikslams; pabrėžia, kad Ukrainos atveju esamas sanglaudos politikos biudžetas negali ir neturi patenkinti numatomo finansinio poreikio skirto atstatymui; pabrėžia, kad bet kokie atstatymo tikslai turėtų būti pasiekti taikant atskirus finansavimo mechanizmus, nepatenkančius į DFP taikymo sritį, pasitelkiant tiesioginius valstybių narių, privačiojo sektoriaus ir išorės išteklių biudžeto įnašus;

63.ragina Komisiją svarstyti galimybę nustatyti, kad viešosios valstybių narių ir regioninių bei vietos valdžios institucijų išlaidos sanglaudos politikai iš ESI fondų nebūtų laikomos nacionalinėmis ar lygiavertėmis struktūrinėmis išlaidomis, apibrėžtomis pagal naujo ekonomikos valdymo taisykles, ypač jeigu jas naudojant nenukenčia Paryžiaus susitarimo tikslų siekis;

64.pabrėžia, kad būtina gerinti ryšį tarp sanglaudos politikos ir Europos ekonomikos valdymo, vengiant baudimu pagrįsto požiūrio; pabrėžia, kad Europos semestras turėtų atitikti sanglaudos politikos tikslus, kaip nustatyta SESV 174 ir 175 straipsniuose ir pagal Europos socialinių teisių ramstį; ragina regionus dalyvauti įgyvendinant konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (KŠSR) ir laikytis tvirtesnio teritorinio požiūrio; ragina persvarstyti makroekonominių sąlygų sampratą ir apsvarstyti galimybę pakeisti šią sampratą naujo pobūdžio sąlygomis, siekiant labiau atsižvelgti į mūsų laukiančius naujus iššūkius;

65.primena 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje nustatytą principą „nepakenkti sanglaudai“, t. y. jokie veiksmai neturėtų trukdyti konvergencijos procesui ar turėti įtakos regioninių skirtumų didėjimui; ragina labiau griežčiau taikyti šį principą kaip kompleksinį principą visose ES politikos srityse, kad šiose srityse būtų remiami socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos tikslai, kaip nurodyta SESV 3 ir 174 straipsniuose. primygtinai teigia, kad sanglaudos skatinimas taip pat turėtų būti vertinamas kaip būdas stiprinti valstybių narių ir jų regionų solidarumą ir abipusę paramą,

66.ragina Komisiją stiprinti ir plėtoti šį principą įgyvendinant Europos semestrą ir įtraukti vietos ir regionų valdžios institucijas į visus procedūrų, susijusių su Europos semestru ir konkrečioms šalims skirtomis rekomendacijomis, etapus;

67.yra tvirtai įsitikinęs daugiapakopio valdymo ir partnerystės srityse taikomų horizontaliųjų principų, kurie turėtų išlikti pagrindiniais sanglaudos politikos po 2027 m. principais, svarba;

68.ragina Komisiją, valstybes nares, regionus ir vietos valdžios institucijas griežtai ir veiksmingai taikyti daugiapakopio valdymo principą;

69.pabrėžia, kad, imantis visų ES sanglaudos politikos programavimo, įgyvendinimo ir stebėsenos veiksmų, svarbu vadovautis partnerystės principu ir užtikrinti tvirtą regioninių ir vietos valdžios institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų bendradarbiavimą; ragina, kad partnerystės principas išliktų privalomas, ir prašo jį įtraukti į Europos semestrą; ragina Komisiją ir Europos Audito Rūmus skrupulingai vykdyti tolesnius veiksmus, atlikti patikrinimus ir teikti taisomąsias rekomendacijas;

70.palankiai vertina Komisijos sprendimą pratęsti ESI fondų partnerystės elgesio kodekso (Deleguotojo reglamento Nr. 240/2014) galiojimą; mano, kad šios gairės labai prisideda prie geresnio vietos ir regionų valdžios institucijų, taip pat kitų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimo, tačiau ateityje jos turėtų būti peržiūrėtos, kad būtų toliau didinamas jų veiksmingumas ir užtikrinamas dar visapusiškesnis partnerių dalyvavimas skatinant vietos poreikiais grindžiamus veiksmus;

71.primena, kad į 2021–2027 m. sanglaudos politikos programą lyčių lygybė ir lyčių aspektas yra įtraukti ir skatinami visais sanglaudos programų rengimo, įgyvendinimo, stebėsenos ir vertinimo proceso etapais; be to, pabrėžia ypatingą moterų vaidmenį, ypač atokiose ir kaimo vietovėse, nes jos atlieka svarbų vaidmenį pilietinės visuomenės ir tvaraus ekonomikos augimo srityse; tačiau kartu pažymi, kad joms dažnai iškyla sunkumų patekti į darbo rinką, naudotis viešosiomis paslaugomis, sveikatos priežiūra, vaiko priežiūra ir gauti vienodą darbo užmokestį;

72.taip pat pabrėžia ypatingą jaunimo aspekto integravimo į sanglaudos politiką svarbą;

73.ragina Komisiją ir valstybes nares dėti daugiau pastangų siekiant geriau užtikrinti vaiko teisių įgyvendinimą pasinaudojant ESF+, kad būtų skatinamos prie šio tikslo prisidedančios veiksmingos intervencijos;

74.ragina toliau stiprinti komunikaciją apie programas ir ES finansuojamus projektus ir jų matomumą visose valstybėse narėse, apibrėžiant jų tikslus, tikslines auditorijas, komunikacijos kanalus, socialinę žiniasklaidą, planuojamą biudžetą ir atitinkamus stebėsenos ir vertinimo rodiklius;

75.ragina investicijas į prisitaikymą prie klimato kaitos, nelaimių prevenciją ir pasirengimą užtikrinti nustatant specialų politikos tikslą, paramos telkimą pagal temas arba konkrečią reikiamą sąlygą, kad būtų užtikrintos tvarios investicijos į vietos ir regionų infrastruktūrą bei rizikos valdymą mažiau išsivysčiusiose miesto ir kaimo vietovėse, įskaitant pasienio regionus, salas ir atokiausius regionus; mano, kad tikslinis finansavimas turėtų būti sutelktas į rizikos mažinimą ir pasirengimą įvairioms nelaimėms (susijusioms su klimatu, geologinėmis, sveikatos, žmogaus sukeltomis); mano, kad tai turėtų būti įgyvendinama didelį dėmesį skiriant klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie jo, siekiant padėti vietos ir regionų valdžios institucijoms geriau valdyti riziką ir pasirengti reaguoti į vietos mastu pasireiškiantį klimato kaitos poveikį, apimantį reiškinių skalę nuo lėtai prasidedančių iki ekstremalių meteorologinius reiškinių, įskaitant, pakrančių eroziją, dykumėjimą, jūros lygio kilimą, miškų gaisrus, potvynius, nuošliaužas, karščio bangas ir kitas gaivalines nelaimes;

76.mano, kad sanglaudos finansavimas turėtų būti subalansuotai naudingas tiek miesto, tiek kaimo vietovėms; ragina į sanglaudos politiką įtraukti stipresnį miestų ir kaimo vietovių aspektą pasitelkiant specialias investicijas, skirtas tiek miestų, tiek kaimo vietovėms, taip pat skatinant tvirtesnes projektų ir tvarių investicijų miesto ir kaimo vietovėse sąsajas, siekiant spręsti darančias demografines problemas, plėtros kliūtis ir miesto ir kaimo atotrūkį, kurie daro poveikį ES regionams;

77.ragina padidinti nacionalinių ERPF asignavimų miestų plėtrai dalį; ragina valstybes nares užtikrinti, kad nedidelės savivaldybės taip pat galėtų nacionaliniu lygmeniu naudotis ERPF lėšomis, skirtų tvarios ir integruotos miestų plėtros projektams finansuoti; taip pat ragina skirti finansavimą kaimo vietovėms ir regionams, kurie susiduria su rimtomis ir nuolatinėmis gamtinėmis ir demografinėmis kliūtimis; ragina šį finansavimą bendrai programuoti kartu su vietos ir regionų valdžios institucijomis ir teikiant pirmenybę vietos bendruomenėms ir regionams;

78.ragina sukurti tikrą struktūrinę kaimo vietovių politiką, kuri remtųsi tinkamais teminiais tikslais, atitinkančiais konkrečius sunkumus tose vietovėse, pvz., kaimo vietovių ištuštėjimą, visuomenės senėjimą, depopuliaciją, kaimo vietovių apleidimą, bendruomenių mažėjimą apskritai ir nepakankamą sveikatos priežiūrą bei švietimo galimybes;

79.ragina plėtoti bendrų projektų ir bendradarbiavimo susitarimų sinergiją visais valdymo lygmenimis, siekiant išnaudoti bendrus pajėgumus ir masto ekonomiją ES investuojant į infrastruktūrą, inovacijas, klimato kaitos švelninimą ir (arba) prisitaikymą prie jos, taip pat ir žaliąją bei skaitmeninę pertvarką; mano, kad šis procesas turėtų paskatinti didesnę atsakomybę už projektus ir tvarių investicijų konsolidavimą, o ne susiskaidymą ir sąveikos trūkumą;

80.akcentuoja teritorinio bendradarbiavimo pridėtinę vertę apskritai ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo pridėtinę vertę konkrečiai; ragina padidinti Europos teritorinio bendradarbiavimo programų biudžetą, nes jos sukuria unikalią tarpregioninio, tarpvalstybinio ir tarptautinio bendradarbiavimo sistemą ir padeda spręsti bendrus uždavinius, puoselėja partnerystes ir skatina ekonominę plėtrą, socialinę sanglaudą ir aplinkos tvarumą; siūlo „pasienio regionų milijardą“ tiesiogiai patikėti Europos teritorinio bendradarbiavimo grupei, kuriai turi būti pavestas nepriklausomas jo valdymas ir paskirstymas tarp projektų;

81.mano, kad Teritorinė darbotvarkė iki 2030 m. yra tikra ir tinkama priemonė, kuria užtikrinama ES sanglauda valdant kiekvieną jos regioną ir atsižvelgiant į regionų ypatumus; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pakeisti Teritorinės darbotvarkės iki 2030 m. vaidmenį, neapsiribojant teritorinio valdymo vadovu; ragina valstybes nares parengti savo teritorines darbotvarkes, atitinkančias Teritorinę darbotvarkę iki 2030 m., kaip pagrindą teritorinėms strategijoms programuoti, atsižvelgiant į kiekvieno regiono ypatumus ir kaip paskatą, taip pat skatinti sprendimų priėmimo procesą bei teritorinės ir miestų politikos kūrimą;

82.pripažįsta, kad integruotos teritorinio vystymosi priemonės atlieka labai svarbų vaidmenį užtikrinant kokybišką įgyvendinimą ir išteklių įsisavinimą; ragina skirti dalį sanglaudos politikos lėšų teritoriniam požiūriui kaimo vietovėse arba miesto ir kaimo teritoriniam požiūriui plėtoti pasitelkiant integruotas teritorines investicijas, bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą ar kitą ne žemės ūkio kaimo plėtros mechanizmą, siekiant papildyti veiksmus, remiamus pagal LEADER metodą pagal bendra žemės ūkio politiką, nes tai taip pat bus esminis būdas spręsti nepasitenkinimo geografijos klausimą;

83.laikosi nuomonės, kad panaikintų sanglaudos įsipareigojimų naudojimas sanglaudos politikos rezervo maržoms padėtų, be kita ko, absorbuoti būsimus infliacijos šuolius ar tiekimo grandinės sukrėtimus; mano, kad, atsižvelgiant į būtinybę, šis naudojimas turėtų veikti nuolat po daugiamečių ir metinių įsipareigojimų panaikinimo ciklų;

84.mano, kad kompromisas tarp būtinybės laikytis krypties vadovaujantis vietos poreikiais grindžiamu požiūriu ir paramos Sąjungos teminiams prioritetams galėtų būti sprendžiamas užtikrinant didesnį lankstumą ir suteikiant galimybę pasirinkti iš teminių tikslų ir uždavinių, prieinamų regionams pagal jų išsivystymo lygį ir poreikius, tuo pat metu atsižvelgiant į paramos tematiką nacionalinių lygmenių; pabrėžia, kad toks laikantis tokio modelio mažinamas programavimo proceso sudėtingumas ir atsižvelgiama į regioninius ypatumus; pabrėžia, kad sanglaudos politika turėtų ir toliau stebėti vietos poreikius, kad į juos būtų veiksmingai atsižvelgiama mažinant regioninius skirtumus visoje ES;

85.pabrėžia, kad paramos telkimas pagal temas tebėra kertinis akmuo siekiant pereiti prie konkurencingesnės, pažangesnės, socialiai atsakingesnės ir atsparesnės Sąjungos, taip pat anglies dioksido neišskiriančios ekonomikos; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ja teikiant turėtų būti prisitaikoma prie tikrųjų regionų ir miestų poreikių ir prie praktinio jų veikimo būdo – nuo programavimo ir perprogramavimo iki įgyvendinimo ir užbaigimo; yra įsitikinęs, kad pagrindinis principas turėtų būti specialiai pritaikytas ir į konkrečius vietos poreikius orientuotas investicijų metodas;

86.prašo Komisijos nustatant paramos lygį kiekviename regione atsižvelgti į kitus jų ypatumus, pvz., augimo potencialą turinčias regiono vietoves, konkrečių patiriamų sunkumų intensyvumą, vykstančių pertvarkų, pvz., žaliosios, skaitmeninės ir pramonės pertvarkos, poveikio lygį, ar socialinės pažangos lygį, kad būtų galima geriau apibrėžti kiekvieno regiono kelią link konvergencijos; pabrėžia, kad vadovaujantis BVP, kaip vieninteliu vystymosi rodikliu, neatsižvelgiama į visus šiuos aspektus, ir ragina papildomai atsižvelgti į kitus rodikliais, pvz., ES socialinės pažangos indeksu ir pažeidžiamumo dėl klimato kaitos indeksu; akcentuoja, kad svarbu remti su plėtros kliūtimis susiduriančius regionus, kaip pabrėžta 8-ojoje sanglaudos ataskaitoje;

87.ragina spręsti regionų vidaus skirtumų problemą skiriant daugiau dėmesio teritorijų įvairovei; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę pradinius asignavimus ir bendro finansavimo normas vertinti remiantis NUTS 3, siekiant nukreipti lėšas ten, kur jų labiausiai reikia, ir užkirsti kelią skurdo paveiktų ir nepakankamai išsivysčiusių zonų atsiradimui pabrėžia, kad siekiant tokio pokyčio, reikėtų atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį didesnių miestų teritorijų, pavyzdžiui metropolinių zonų, ES finansavimui;

88.mano, kad skiriant lėšas vietos projektams miesto ir kaimo vietovėse daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama bendriems projektams, kurie atitinka bendrus interesus, kartu skatinant MVĮ dalyvavimą; ragina derinti mažesnes regionines finansines priemones su didesnėmis regioninėmis iniciatyvomis, siekiant padidinti jų veiksmingumą ir politikos poveikį; ragina Komisiją teikti gaires ir planavimo paramą, visų pirma integruotiems teritoriniams ir mažiems projektams, kad būtų išvengta įsipareigojimų panaikinimo ir paskirties keitimo; pabrėžia principo „iš apačios į viršų“ stiprinimo svarbą teritoriniam vystymuisi, nes tai yra socialinių inovacijų ir gebėjimų stiprinimo priemonė,

89.pabrėžia gero valdymo visais lygmenimis svarbą valdant sanglaudos politiką; pabrėžia, kad kokybiškos valdymo struktūros gali lemti optimalų investavimo prioritetų derinį, kad būtų pasiektas būtinas daugiapakopis vertikalusis ir horizontalusis koordinavimas siekiant parengti ir įgyvendinti integruotas vystymosi strategijas;

90.ragina stiprinti miestų ir kaimo valdžios institucijų atstovavimą stebėsenos komitetuose, kurie galėtų bendrai įvertinti fondų valdymo veiksmingumą; pakartoja, kad šie atstovai, be kita ko, turėtų dalytis atsakomybe už programavimą ir perprogramavimą, kad būtų laikomasi daugiapakopio valdymo principo;

91.ragina Komisiją imtis būtinų priemonių, kad būtų pašalinti valdymo institucijų nustatyti sanglaudos politikos fondų valdymo trūkumai, kartu supaprastinant galimybe naudotis technine pagalba, siekiant pagerinti kompetentingų subjektų administracinius ir valdymo gebėjimus;

92.ragina toliau įtraukti Komisijos iniciatyvas, pvz., ES merų paktą dėl klimato ir energetikos, į naujos kartos sanglaudos politikos taisyklių rengimo ir įgyvendinimo procesą; mano, kad miestų tinklai atlieka nepakeičiamą vaidmenį mažinant atotrūkį tarp politikos formavimo ir įgyvendinimo vietoje; pripažįsta, kad politikos ir įgyvendinimo parama, skirta merams ir vietos valdžios institucijoms, duoda daug geresnių rezultatų įgyvendinant politiką;

93.pabrėžia, kad valstybių narių valdžios institucijų kompetencijos sritys skiriasi, kai tai susiję su vietos ir regionų valdžios institucijomis; ragina laikytis tvirtesnio vietos poreikiais grindžiamo požiūrio siekiant sanglaudos politikos valdymą priartinti prie regionų ir vietos lygmens; pabrėžia, kad parengiamasis darbas, pakankami administraciniai pajėgumai, ir institucinė parama yra būtini siekiant užtikrinti politikos veiksmingumą, sumažinti pažeidimų ir sukčiavimo atvejų skaičių ir išvengti papildomos administracinės naštos vadovaujančioms institucijoms, rangovams ir galutiniams naudos gavėjams;

94.yra įsitikinęs, kad didesnės vietos ir regionų atsakomybės jausmo skatinimas ilguoju laikotarpiu, taip pat ES projektų ilgaamžiškumas ir didesnis bendro finansavimo svertas gali būti pasiekti padidinus regionų ir savivaldybių fiskalinį pajėgumą; pripažįsta, kad tokiu būdu būtų gerinami regionų ir savivaldybių skolinimosi pajėgumai, susiję su ES biudžeto teikiamomis finansinėmis priemonėmis; pabrėžia, kad regionų ir vietos biudžetai turėtų būti pajėgūs teikti kompensacijas bendrai finansuojamus ES projektus paveikus infliacijos sukrėtimui ar galimai krizei;

95.ragina labiau įtraukti Europos investicinio banko (EIB) grupę į sanglaudos politikos investicijas, ypač mažiau išsivysčiusiuose regionuose, teikiant paramą tvariems miestams, tvariai energetikai, žiedinei ekonomikai, žaliosioms darbo vietoms ir vietos bei regionų inovacijų projektams, be kita ko, intensyviau naudojant finansines priemones ir remiant privačiojo sektoriaus investicijas; ragina išplėsti paramą vietos ir regioniniams projektams ir finansines priemones, kuriomis papildomos ir sutelkiamos ES dotacijos; pripažįsta, kad daugelyje valstybių narių EIB finansavimas, pvz., struktūrinių programų paskolos, labai prisideda prie nacionalinių bendro finansavimo įsipareigojimų pagal sanglaudos politiką, o tai savo ruožtu palengvina ir spartina programų įgyvendinimą;

96.pabrėžia, kad techniniai, finansiniai ir administraciniai gebėjimai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad valdymo organai ir vietos bei regionų valdžios institucijos įgytų techninių žinių, ypač apie klimato kaitą, kurias jos galėtų panaudoti miestų ir kaimo vietovių planavimui ir valdymui; yra įsitikinęs, kad tai padės geriau parengti ir vertinti projektų pasiūlymus, veiksmingiau paskirstyti išteklius ir tinkamai vykdyti biudžetą be didelės rizikos, kad įsipareigojimai bus panaikinti;

97.ragina esamų techninės pagalbos ir konsultavimo programų veiklą specialiai nukreipti į mažesnes savivaldybes ir tarpvalstybines, atokias bei kaimo vietoves, taip pat į atokiausius regionus ir salų teritorijas, kad joms būtų suteikta pagalba kovojant su naujais iššūkiais, pvz., žaliąja pertvarka ir klimato kaita; pabrėžia, jog, šiuo atžvilgiu, svarbu, kad techninės pagalbos priemonės, būtų parengtos bendradarbiaujant EIB ir Komisijai, be kita ko, energijos vartojimo efektyvumo srityje; ragina teikti tikslinę paramą 100 proc. ES finansavimo forma techninių, finansinių ir administracinių gebėjimų stiprinimui, projektų rengimui ir paruošimui, projektų bazės nustatymui ir kūrimui, taip pat strateginio planavimo pajėgumams, įskaitant planavimo priemones; mano, kad reikėtų toliau plėtoti URBIS platformą, kaip vieną bendrą informacinį centrą savivaldybėms;

98.primygtinai ragina kritiškai peržiūrėti Komisijos ad hoc iniciatyvas ir nuodugniai tikrinti naujas iniciatyvas, jų kokybės ir kiekybės atžvilgiu; ragina šį procesą valdyti kartu ir bendradarbiaujant, užtikrinant vietos lygmens atstovavimą, įskaitant miestus ir kaimo vietoves, taip pat regionus ir pilietinės visuomenės organizacijas; įspėja, kad didėjantis Komisijos ad hoc iniciatyvų, kurios finansuojamos pagal sanglaudos politikos fondus, tačiau neduoda naudos vietos ir regionų lygmeniu, skaičius, gali pakenkti iš anksto suplanuotų bendrų sanglaudos asignavimų veiksmingumui; primygtinai reikalauja, kad kartu su bet kokia nauja Komisijos iniciatyva būtų teikiama atitinkama papildoma parama biudžetui;

99.paveda Pirmininkei perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Europos regionų komitetui ir valstybių narių nacionaliniams bei regioniniams parlamentams.