(1)dirvožemis yra gyvybiškai svarbus, ribotas, neatsinaujinantis ir nepakeičiamas išteklius, kuris yra labai svarbus ekonomikai, aplinkai ir visuomenei;

(2)geros būklės dirvožemiai pasižymi tinkamomis cheminėmis, biologinėmis ir fizinėmis savybėmis, kurios užtikrina žmonėms ir aplinkai gyvybiškai svarbias ekosistemines paslaugas, tokias kaip pakankamas aprūpinimas saugiu ir vertingu maistu, biomasės ir švaraus vandens tiekimas, maisto medžiagų apykaita, anglies dioksido saugojimas ir prieglobstis biologinei įvairovei. Dirvožemis yra labai svarbus apsirūpinimo maistu saugumui užtikrinti. Tačiau vertinama, kad 60–70 % Sąjungos dirvožemio būklė yra prasta ir toliau blogėja; [1 pakeit.]

(3)dirvožemio degradacija Sąjungai kasmet kainuoja kelias dešimtis milijardų eurų. Gera dirvožemio būklė daro poveikį ekosisteminių paslaugų, kurios duoda didelę ekonominę grąžą, teikimui. Todėl tvarus dirvožemio valdymas ir atkūrimas Jo būklės gerinimas yra ekonomiškai pagrįsti pagrįstas ir gali gerokai padidinti žemės kainą ir vertę Sąjungoje. Be to, gali užtrukti iki 1000 metų, kad susidarytų tik 1 centimetras viršutinio dirvožemio, o degradacijos procesas ir visiškas dirvožemio praradimas gali įvykti greitai; [2 pakeit.]

(4)Europos žaliojo kurso komunikateKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos žaliasis kursas“ (COM(2019) 640 galutinis). išdėstytos plataus užmojo veiksmų gairės, kaip pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, efektyviai išteklius naudojančia ir konkurencinga ekonomika, siekiant apsaugoti, tausoti ir didinti Sąjungos gamtinį kapitalą ir apsaugoti piliečių sveikatą ir gerovę. Įgyvendindama Europos žaliąjį kursą, Komisija priėmė 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijąKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ (COM(2020) 380 galutinis)., strategiją „Nuo ūkio iki stalo“Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Sąžininga, sveika ir aplinkai palanki maisto sistema pagal strategiją „Nuo ūkio iki stalo“ (COM(2020) 381 galutinis)., Nulinės taršos veiksmų planąKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Kuriame sveiką planetą visiems. ES veiksmų planas „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“, COM(2021) 400 final., ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijąKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 galutinis). ir ES 2030 m. dirvožemio strategijąKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „ES 2030 m. dirvožemio strategija. Naudojimasis geros būklės dirvožemio teikiama nauda žmonėms, maistui, gamtai ir klimatui“ (COM(2021) 699 galutinis).;

(5)Sąjunga taip pat yra įsipareigojusi įgyvendinti Darnaus vystymosi darbotvarkę iki 2030 m. ir jos darnaus vystymosi tikslus (DVT)https://sdgs.un.org/goals.. Geros būklės dirvožemis tiesiogiai padeda siekti kelių DVT, visų pirma 2-ojo DVT (bado panaikinimas), 3-ojo DVT (gera sveikata ir gerovė), 6-ojo DVT (švarus vanduo ir sanitarija), 11-ojo DVT (darnūs miestai ir bendruomenės), 12-ojo DVT (atsakingas vartojimas ir gamyba), 13-ojo DVT (klimato srities veiksmai) ir 15-ojo DVT (gyvybė sausumoje). Pagal 15.3 DVT siekiama kovoti su dykumėjimu, atkurti nualintą žemę ir dirvožemį, įskaitant dykumėjimo, sausros ir potvynių pažeistus plotus, ir siekti, kad iki 2030 m. pasaulyje bendras blogėjančio dirvožemio plotas nebedidėtų;

(6)Sąjunga ir jos valstybės narės, kaip Tarybos sprendimu 93/626/EEB1993 m. spalio 25 d. Tarybos sprendimas 93/626/EEB dėl Biologinės įvairovės konvencijos sudarymo (OL L 309, 1993 12 13, p. 1). patvirtintos Biologinės įvairovės konvencijos šalys, 15-ojoje Šalių konferencijoje susitarė dėl Kunmingo ir Monrealio pasaulinės biologinės įvairovės strategijos2022 m. gruodžio 19 d. Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje priimtas sprendimas, 15/4. Kunmingo ir Monrealio pasaulio biologinės įvairovės strategija., kuri apima keletą 2030 m. į veiksmus orientuotų pasaulinių tikslų, svarbių dirvožemio būklei. Gamtos indėlis į žmonių gyvenimą, įskaitant dirvožemio būklę, turėtų būti atkurtas, išlaikytas ir padidintas;

(7)Sąjunga ir jos valstybės narės, kaip Tarybos sprendimu 98/216/EB1998 m. kovo 9 d. Tarybos sprendimas dėl Jungtinių Tautų Organizacijos konvencijos dėl kovos su dykumėjimu šalyse, kurios patiria dideles sausras ir (ar) dykumėjimą, ypač esančiose Afrikoje, sudarymo Europos Bendrijos vardu (OL L 83, 1998 3 19, p. 1). patvirtintos JT konvencijos dėl kovos su dykumėjimu (UNCCD) šalys, įsipareigojo kovoti su dykumėjimu ir švelninti sausrų padarinius nukentėjusiose šalyse. Trylika valstybių nariųBulgarija, Graikija, Ispanija, Italija, Kipras, Kroatija, Latvija, Malta, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Vengrija. pagal UNCDD paskelbė, kad yra paveiktos dykumėjimo;

(8)Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (UNFCCC) kontekste žemė ir dirvožemis vienu metu laikomi anglies dioksido šaltiniu ir absorbentu. Sąjunga ir valstybės narės, kaip jos šalys, įsipareigojo skatinti anglies dioksido absorbentų ir kaupiklių tvarų valdymą, išsaugojimą ir stiprinimą;

(9)2030 m. ES biologinės įvairovės strategijoje teigiama, kad itin svarbu sustiprinti pastangas siekiant apsaugoti dirvožemio derlingumą, sumažinti jo eroziją ir padidinti jo organinės medžiagos kiekį taikant tvaraus dirvožemio valdymo praktiką. Taip pat tvirtinama, kad reikia nemažai nuveikti, kad būtų nustatytos užteršto dirvožemio teritorijos, atkurtas nualintas dirvožemis, apibrėžtos geros dirvožemio ekologinės būklės sąlygos ir atkūrimo tikslai, taip pat pagerinta dirvožemio kokybės stebėsena;

(10)2030 m. ES dirvožemio strategijoje išdėstyta ilgalaikė vizija, kad iki 2050 m. visos ES dirvožemio ekosistemos turi būti geros būklės ir todėl atsparesnės. Kaip vienas iš pagrindinių sprendimų, geros būklės dirvožemis padeda siekti ES tikslų užtikrinti poveikio klimatui neutralumą ir tapti atsparia klimato kaitai, plėtoti ekologišką ir žiedinę (bio)ekonomiką, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą, apsaugoti žmonių sveikatą, sustabdyti dykumėjimą ir pakeisti žemės degradacijos tendencijas;

(11)finansavimas yra labai svarbus, kad būtų galima pereiti prie geros būklės dirvožemio. Daugiametėje finansinėje programoje numatytos kelios dirvožemio apsaugos, tvaraus valdymo ir atkūrimo finansavimo galimybės. Europos dirvožemio būklės gerinimo misija yra viena iš penkių programos „Europos horizontas“ ES misijų ir specialiai skirta dirvožemio būklės gerinimui. Dirvožemio misija yra pagrindinė šios direktyvos įgyvendinimo priemonė. Ja siekiama vadovauti perėjimui prie geros dirvožemio būklės finansuojant plataus užmojo mokslinių tyrimų ir inovacijų programą, sukuriant 100 gyvųjų laboratorijų ir kelrodžių tinklą kaimo ir miesto vietovėse, spartinant suderintos dirvožemio stebėsenos sistemos kūrimą ir didinant informuotumą apie dirvožemio svarbą. Kitos Sąjungos programos, kuriomis siekiama prisidėti prie geros dirvožemio būklės, yra bendra žemės ūkio politika, sanglaudos politikos fondai, Aplinkos ir klimato politikos programa, programos „Europos horizontas“ darbo programa, techninės paramos priemonė, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė ir programa „InvestEU“. Kadangi tikslas užtikrinti, kad visi Sąjungoje esantys dirvožemiai būtų sveiki, reikia sutelkti daugiau išteklių, kad būtų remiamas tvarus dirvožemio valdymas ir regeneracinės praktikos taikymas, be kita ko, teikiant Europos investicijų banko paramą taikant rizikos mažinimo mechanizmus. Komisija turėtų įvertinti bendrus finansinius poreikius ir spragas ir prireikus laikotarpiui po 2027 m. skirti papildomų finansinių išteklių pagal daugiametę finansinę programą ir patvirtinti priemones, kuriomis būtų užtikrintas politikos suderinamumas su šios direktyvos tikslais; [3 pakeit.]

(12)2030 m. dirvožemio strategijoje paskelbta, kad Komisija pateiks pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl dirvožemio būklės, kad iki 2050 m. būtų galima pasiekti Dirvožemio strategijos tikslus ir užtikrinti gerą dirvožemio būklę visoje ES. 2021 m. balandžio 28 d. rezoliucijoje dėl dirvožemio apsaugos2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dirvožemio apsaugos (2021/2548(RSP)). Europos Parlamentas pabrėžė, kad svarbu apsaugoti dirvožemį ir skatinti dirvožemio būklės gerinimą Sąjungoje, atsižvelgiant į tai, kad degradacija tęsiasi, nors kai kuriose valstybėse narėse imtasi veiksmų, kurie nebuvo didelio masto ar suderinti. Europos Parlamentas paragino Komisiją sukurti Sąjungos masto bendrą teisinę sistemą, kurioje būtų visapusiškai laikomasi subsidiarumo principo, kad būtų apsaugotas ir tvariai naudojamas dirvožemis ir šalinamos visos didelės jam kylančios grėsmės;. Svarbu tai, kad Parlamentas pabrėžė riziką, kylančią dėl vienodų sąlygų valstybėms narėms ir jų skirtingų dirvožemio apsaugos režimų nebuvimo vidaus rinkos veikimui ir didelį potencialą skatinti sąžiningą konkurenciją privačiajame sektoriuje, kurti novatoriškus sprendimus bei praktinę patirtį ir stiprinti technologijų eksportą už Sąjungos ribų; [Am. 4]

(13)2020 m. spalio 23 d. išvadoseTarybos išvados „Biologinė įvairovė. Būtinybė skubiai imtis veiksmų“, dok. 12210/20. Taryba pritarė aktyvesnėms Komisijos pastangoms geriau apsaugoti dirvožemį ir dirvožemio biologinę įvairovę, nes tai gyvybiškai svarbus neatsinaujinantis išteklius;

(14)Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/11192021 m. birželio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1119, kuriuo nustatoma poveikio klimatui neutralumo pasiekimo sistema ir iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 401/2009 ir (ES) 2018/1999 (Europos klimato teisės aktas) (OL L 243, 2021 7 9, p. 1). nustatytas privalomas tikslas – iki 2050 m. Sąjungoje pasiekti poveikio klimatui neutralumą, o vėliau – neigiamą išmetamą ŠESD kiekį, taip pat teikti pirmenybę sparčiam ir nuspėjamam išmetamo ŠESD kiekio mažinimui ir kartu didinti ŠESD šalinimą natūraliais absorbentais. Tvarus dirvožemio valdymas didina anglies dioksido sekvestraciją ir daugeliu atvejų duoda papildomos naudos ekosistemoms ir biologinei įvairovei. Komisijos komunikate dėl tvarių anglies ciklųKomisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai „Tvarūs anglies ciklai“ (COM(2021) 800 galutinis). pabrėžiama, kad reikia aiškiai ir skaidriai nustatyti veiklą, kurią vykdant vienareikšmiškai šalinamas anglies dioksidas iš atmosferos, pavyzdžiui, sukurti ES anglies dioksido absorbavimo iš natūralių ekosistemų, įskaitant dirvožemį, sertifikavimo sistemą. Be to, persvarstytame Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės reglamente ne tik dirvožemio anglies dioksidas laikomas prioritetu siekiant tikslų kelyje į neutralaus poveikio klimatui Europą, bet ir valstybės narės raginamos parengti dirvožemio anglies sankaupų stebėsenos sistemą, naudojant, inter alia, žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) duomenų rinkinį;

(15)Komisijos komunikate dėl prisitaikymo prie klimato kaitosEuropos Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“ (COM(2021) 82 galutinis). pabrėžiama, kad naudojant gamtos procesais pagrįstus sprendimus ne pakrančių regionuose, pvz., atkuriant sugeriamąją dirvožemio funkciją, pagerės švaraus gėlo vandens tiekimas, sumažės potvynių rizika ir bus sušvelnintas sausrų poveikis. Svarbu kuo labiau didinti dirvožemio pajėgumą išlaikyti ir išvalyti vandenį ir mažinti taršą;

(16)Komisijos priimtame Nulinės taršos veiksmų plane išdėstyta 2050 m. vizija, kad oro, vandens ir dirvožemio tarša turi būti sumažinta iki tokio lygio, kuris nebelaikomas žalingu sveikatai ir natūralioms ekosistemoms, ir kad būtų paisoma mūsų planetos išgalių, taip sukuriant aplinką be toksinių medžiagų;

(17)Komisijos komunikate dėl apsirūpinimo maistu užtikrinimo ir maisto sistemų atsparumo didinimoKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Apsirūpinimo maistu užtikrinimas ir maisto sistemų atsparumo didinimas“ (COM(2022) 133 galutinis). pabrėžiama, kad užtikrinant apsirūpinimą maistu labai svarbus maisto tvarumas. Esant gerai dirvožemių būklei Sąjungos maisto sistema tampa atsparesnė, nes sukuriamas pagrindas pakankamam apsirūpinimui vertingu maistu;

(18)būtina itin svarbu nustatyti tinkamas, Sąjungos mastu suderintas, dirvožemio būklės stebėsenos ir vertinimo, tvaraus dirvožemio valdymo ir užterštų teritorijų tvarkymo priemones, kad iki 2050 m. dirvožemis taptų geros būklės ir toks išliktų ir kad būtų pasiekti Sąjungos klimato ir biologinės įvairovės tikslai, užkirstas kelias sausroms ir gaivalinėms nelaimėms ir į jas būtų reaguojama, būtų apsaugota žmonių sveikata ir užtikrintas apsirūpinimas maistu ir maisto sauga; [5 pakeit.]

(19)dirvožemyje yra daugiau kaip 25 % visos biologinės įvairovės ir jis yra antras pagal dydį planetos anglies kaupiklis. Dėl gebėjimo surinkti ir saugoti anglies dioksidą geros būklės dirvožemis padeda siekti Sąjungos klimato kaitos tikslų. Dirvožemio biologinė įvairovė apima mikroorganizmus, įskaitant bakterijas, grybus, protozojas ir nematodus, taip pat didesnius organizmus, pavyzdžiui, sliekus, vabzdžius ir augalų šaknis, kurie kartu prisideda prie dirvožemio ekosistemų ekologinės ir funkcinės įvairovės. Geros būklės dirvožemis taip pat yra palanki buveinė organizmams klestėti ir yra labai svarbus siekiant didinti biologinę įvairovę ir ekosistemų stabilumą. Biologinė įvairovė po žeme ir ant žemės yra glaudžiai susijusi ir sąveikauja tarpusavio ryšiais (pvz., mikoriziniai grybai, jungiantys augalų šaknis); [6 pakeit.]

(19a) dirvožemio organinės medžiagos yra labai svarbios užtikrinant dirvožemio ekosistemines paslaugas ir funkcijas, mažinant dirvožemio degradaciją, eroziją ir tankinimą, kartu didinant dirvožemio ir dirvožemio organinės anglies buferingumą, drėgmės imlumą ir katijonų mainų gebą, o tai galiausiai galėtų padidinti pasėlių derlių. Be to, dirvožemio organinės medžiagos daro teigiamą poveikį dirvožemio biologinei įvairovei ir gali padidinti dirvožemyje sekvestruojamą anglies dioksidą ir taip prisidėti prie klimato kaitos švelninimo; [7 pakeit.]

(20)potvyniai, miškų gaisrai ir ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai yra gaivalinių nelaimių riziką keliantys įvykiai, dėl kurių labiausiai nerimaujama visoje Europoje. Visoje Sąjungoje sparčiai didėja susirūpinimas dėl sausrų ir vandens trūkumo. 2020 m. 24 valstybės narės sausras ir vandens trūkumą laikė pagrindiniais naujų ar su klimatu susijusių nelaimių riziką keliančiais reiškiniais; 2015 m. tokių valstybių narių buvo tik 11. Geros būklės dirvožemis padeda užtikrinti atsparumą sausroms ir gaivalinėms nelaimėms. Praktika, kuria gerinamas vandens sulaikymas ir maisto medžiagų prieinamumas dirvožemyje, dirvožemio struktūra, dirvožemio biologinė įvairovė ir anglies dioksido sekvestracija, didinamas ekosistemų, augalų ir pasėlių gebėjimas atsilaikyti prieš sausras, gaivalines nelaimes, karščio bangas ir ekstremalius meteorologinius reiškinius, kurie ateityje dėl klimato kaitos taps dažnesni, ir atsigauti po jų. Savo ruožtu, nesant tinkamo dirvožemio valdymo, sausros ir gaivalinės nelaimės sukelia dirvožemio degradaciją ir dirvožemio būklė blogėja. Geresnė dirvožemio būklė padeda sumažinti ekonominius nuostolius ir žūtis, susijusius su ekstremaliais klimato reiškiniais – 1980–2021 m. Sąjungoje dėl šių reiškinių prarasta apie 560 mlrd. EUR ir daugiau kaip 182 000 gyvybių;

(21)gera dirvožemio būkle tiesiogiai prisidedama prie žmonių sveikatos ir gerovės. Geros būklės dirvožemis užtikrina saugų ir vertingą maistą ir gali filtruoti teršalus, taip išsaugodamas geriamojo vandens kokybę. Dirvožemio užtarša gali pakenkti žmonių sveikatai teršalų nurijus, įkvėpus arba jiems susilietus su oda. Geros būklės dirvožemio mikrobų bendrijos poveikis žmonėms yra naudingas, nes padeda kurti imuninę sistemą ir didinti atsparumą tam tikroms ligoms ir alergijai. Geros būklės dirvožemis padeda augti medžiams, gėlėms ir žolei ir kuria žaliąją infrastruktūrą, kuri teikia estetinę vertę, užtikrina gerovę ir gyvenimo kokybę;

(21a) dažnai pastebėta, kad PFAS (perfluoralkilintos ir polifluoralkilintos medžiagos) užteršia požeminį vandenį, paviršinį vandenį ir dirvožemį. Jos gali keisti dirvožemio savybes ir struktūras, su tam tikru poveikiu, apie kurį pranešta, įskaitant dirvožemio kvėpavimo ir vandens stabilių agregatų sumažėjimą ir dirvožemio pH padidėjimą; [8 pakeit.]

(22)dirvožemio degradacija daro poveikį vaisingumui, derlingumui, atsparumui kenkėjams ir maistinei maisto kokybei. Kadangi 95 % mūsų maisto tiesiogiai arba netiesiogiai pagaminama dirvožemyje, o pasaulio gyventojų skaičius toliau didėja, labai svarbu, kad šie baigtiniai gamtos ištekliai išliktų geros būklės, kad būtų užtikrintas ilgalaikis apsirūpinimas maistu ir Sąjungos žemės ūkio produktyvumas ir pelningumas. Taikant tvaraus dirvožemio valdymo praktiką, nustatytą bendroje žemės ūkio politikoje, palaikoma arba gerinama dirvožemio būklė ir prisidedama prie maisto sistemos tvarumo ir atsparumo. Šiuo atžvilgiu itin svarbu sumažinti maisto medžiagų praradimą ir pesticidų liekanas; [9 pakeit.]

(23)ilgalaikis direktyvos tikslas – iki 2050 m. visoje ES užtikrinti gerą dirvožemio būklę. Kaip tarpinis žingsnis, atsižvelgiant į ribotas žinias apie dirvožemio būklę ir apie geros būklės atkūrimo priemonių veiksmingumą ir sąnaudas, direktyva taikomas pakopinis požiūris. Pirmajame etape daugiausia dėmesio bus skiriama dirvožemio stebėsenos sistemos sukūrimui ir dirvožemio padėties visoje ES įvertinimui. Jis taip pat apima reikalavimus nustatyti priemones, kuriomis būtų tvariai valdomas dirvožemis ir atkuriamas nesveikas dirvožemis, kai tik bus nustatyta jo būklė, tačiau neįvedant nei įpareigojimo Valstybės narės turėtų apibrėžti tvaraus dirvožemio valdymo praktiką, atsižvelgdamos į šios direktyvos III priede nustatytus neprivalomus principus. Valstybėms narėms suteikiama galimybė lanksčiai spręsti dėl konkrečios praktikos, kuri turi būti įgyvendinama, kai tinkama, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir jos įgyvendinamumą, kad iki 2050 m. pasiekti būtų lengviau užtikrinti gerą dirvožemio būklę, nei tarpinių tikslų. Šis proporcingas požiūris leis tinkamai pasirengti, sukurti paskatas ir pradėti tvariai valdyti dirvožemį ir atkurti prastos būklės dirvožemį. Antrajame etape, kai tik bus gauti pirmojo dirvožemio ir tendencijų vertinimo rezultatai, Komisija įvertins pažangą siekiant 2050 m. tikslo ir su tuo susijusią patirtį ir prireikus pasiūlys persvarstyti direktyvą, kad būtų paspartinta pažanga iki pasiektas 2050 m. tikslas; [10 pakeit.]

(24)siekiant mažinti dirvožemiui daromą neigiamą poveikį ir nustatyti tinkamas geros dirvožemio būklės palaikymo ar atkūrimo priemones, reikia atsižvelgti į dirvožemio tipų įvairovę, konkrečias vietos ir klimato sąlygas ir žemės naudojimą arba žemės dangą. Todėl tikslinga, kad valstybės narės nustatytų dirvožemių dirvožemio rajonus, kurie galėtų tinkamai atspindėti dirvožemio ir klimato sąlygas ir dirvožemio įvairovę visoje savo teritorijoje. Dirvožemių rajonai turėtų būti pagrindiniai valdymo vienetai, kurių pagrindu dirvožemis būtų tvarkomas ir būtų imamasi priemonių siekiant laikytis šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų, visų pirma susijusių su dirvožemio būklės stebėsena ir vertinimu. Siekiant palengvinti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) .../...+ Leidinių biurui: tekste prašom įrašyti dokumente COM(2022) 672 final pateikto Reglamento dėl anglies dioksido absorbavimo sertifikavimo numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, pavadinimą ir OL nuorodą; įgyvendinimą, reikėtų nustatyti kiekvienos valstybės narės dirvožemių rajonų skaičių, geografinę apimtį ir ribas. Kiekvienoje valstybėje narėje turėtų būti nustatytas minimalus dirvožemių rajonų skaičius, atsižvelgiant į valstybės narės dydį. Šis minimalus kiekvienos valstybės narės dirvožemių dirvožemio rajonų skaičius atitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu reglamente (EB) Nr. 1059/20032003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).nustatytų nustatytą NUTS 1 lygio teritorinių vienetų skaičių;. Valstybės narės gali nuspręsti įsteigti savo dirvožemio rajonus pagal jų NUTS 2 teritorinių vienetų skaičių, kad būtų atsižvelgta į jų vietos sąlygas ir nacionalinių valdžios institucijų kompetenciją; [11 pakeit.]

(24a) dirvožemio rajonai yra tinkamiausias lygis priemonių programoms ir prireikus tarpiniams tikslams priimti, be kita ko, pasitelkiant vietos dirvožemio rajonų planus, atsižvelgiant į vietos sąlygas ir vietos suinteresuotųjų subjektų nuomonę, siekiant užtikrinti, kad atitinkami dirvožemiai pagerintų jų klasifikavimą. Kadangi labai nualintam dirvožemiui atkurti reikia daugiau laiko, reikėtų numatyti pakankamą laikotarpį iki 10 metų, kad būtų užtikrinta geresnė jų ekologinė klasifikacija. Registruotiems kaip užterštiems dirvožemiams, kuriems taikomi konkretūs valdymo ir poveikio švelninimo planai, galėtų būti taikomas kitoks tvarkaraštis; [12 pakeit.]]

(25)siekiant užtikrinti tinkamą dirvožemio valdymą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės kiekvienam dirvožemių rajonui paskirtų po kompetentingą instituciją. Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama paskirti bet kokią papildomą atitinkamo lygmens kompetentingą instituciją, be kita ko, nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu;, įskaitant visoje valstybių narių teritorijoje. Siekdamos kuo labiau sumažinti išlaidas, valstybės narės pirmiausia turėtų paskirti jau įsteigtas institucijas. Viena institucija galėtų būti atsakinga už kelias sritis, o tai galėtų pagerinti šios direktyvos įgyvendinimo nuoseklumą. Jei valstybės narės pakeičia kompetentingų institucijų kompetencijos paskirstymą, jos turėtų pranešti apie tuos pakeitimus Komisijai, kad informacija būtų nuolat atnaujinama; [13 pakeit.]

(26)siekiant nustatyti bendrą geros dirvožemio būklės apibrėžtį, reikia nustatyti minimalius bendrus išmatuojamus kriterijus, kurių nesilaikant dirvožemio gebėjimo veikti kaip būtinoji gyvybinė sistema ir teikti ekosistemines paslaugas praradimas pasiekia kritinę ribą. Tokie kriterijai turėtų atspindėti esamas dirvotyros žinias ir jomis remtis;

(27)siekiant apibūdinti dirvožemio degradaciją, būtina siekdama nustatyti dirvožemio deskriptorius, kuriuos būtų galima išmatuoti arba apskaičiuoti. Net jei bendrą sistemą ir sudaryti sąlygas duomenų palyginamumui, Komisija deleguotaisiais aktais turėtų patvirtinti kiekvienos dirvožemio rūšys, klimato sąlygos ir žemės naudojimas įvairiose valstybėse narėse labai skiriasi, remiantis turimomis mokslinėmis žiniomis kai kuriems iš tų ekologinės būklės dirvožemio deskriptorių galima nustatyti Sąjungos lygmens kriterijus. Tačiau ribinių verčių nustatymo metodiką. Svarbu, kad taikant šią metodiką būtų atsižvelgiama į naujausius mokslinius įrodymus ir būtų numatytos priemonės, kaip atsižvelgti į skirtingas klimato sąlygas ir dirvožemio tipus. Taikydamos šią metodiką valstybės narės turėtų turėti galimybę kai kuriems iš šių nustatyti kiekvienos dirvožemio ekologinės būklės dirvožemio deskriptorių skirtus kriterijus pritaikyti pagal konkrečias nacionalines ar vietos ribinių verčių projektus, atsižvelgdamos į klimato sąlygas ir apibrėžti kriterijus kitiems, dirvožemio deskriptoriams, kuriems šiame etape bendrų kriterijų ES lygmeniu nustatyti neįmanoma. Tiems deskriptoriams, kuriems šiuo metu negalima nustatyti aiškių kriterijų tipą, žemės ploto tipą ir mokslinius įrodymus, ir pateikti jas Komisijai. Siekiant užtikrinti vienodas sąlygas valstybėms narėms ir išvengti, kad valstybės narės priimtų slenkstines vertes, pagal kuriuos kurias panašų dirvožemį būtų galima atskirti gerą ir prastą skirstyti į kategorijas labai skirtingai, taip darant poveikį pastangoms, kurių reikia dirvožemio būklę, reikalinga tik stebėsena ir vertinimas. Tai palengvins tokių kriterijų rengimą ateityje ekologinei būklei pagerinti, Komisija turėtų įvertinti ribinių verčių projektus ir jų mokslinį pagrindimą. Komisija turėtų turėti galimybę prašyti valstybių narių pateikti papildomos informacijos arba peržiūrėti savo ribinių verčių projektus. Komisija turėtų patvirtinti ribines vertes, jei į jos pastabas bus tinkamai atsižvelgta; [14 pakeit.]

(27a) būtina laikytis integruoto požiūrio į dirvožemio būklės vertinimą, kuris neapsiribotų vien tik degradacijos veiksniais ir suteiktų aiškų jos gerinimo kelią. Todėl, bendras dirvožemio ekologinės būklės vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiomis klasėmis: „aukšta dirvožemio ekologinė būklė“, „gera ekologinė būklė“, „vidutinė“, „sunykęs dirvožemis“ iki „kritiškai nualintas dirvožemis“, atsižvelgiant, inter alia, į tai, ar esama degradacijos veiksnių ir dirvožemio funkcijų; [15 pakeit.]

(27b) siekiant gerbti valstybių narių, norinčių įgyvendinti visapusiškesnes stebėsenos sistemas, savarankiškumą, valstybės narės turėtų turėti galimybę pasirinkti vieną iš trijų stebėsenos pakopų. 1 pakopoje pateikiamas minimalus dirvožemio deskriptorių rinkinys. 2 pakopoje 20 % mėginių ėmimo vietų nustatoma pagal LUCAS programą ir du kartus imami nuolatinės stebėsenos ir perdavimo funkcijų nustatymo tikslais, o likusius 80 % mėginių ėmimo vietų nustato valstybė narė, be kita ko, nuolatinės stebėsenos tikslais ir laikydamasi šios direktyvos prieduose nustatytų kriterijų. 1 ir 2 pakopose 20 proc. mėginių ėmimo taškų yra skirti tikslinei stebėsenai, kad valstybės narės galėtų išplėsti rizika grindžiamus vertinimus, atlikti tyrimus arba tikslines ypač svarbias sritis. Taikant pakopinį metodą padidėja ne tik vertinamų dirvožemio deskriptorių skaičius, bet ir valstybių narių autonomija nustatant ribas, susijusias su dirvožemio ekologine būkle. Pagrindinis tokio pakopinio požiūrio tikslas – sudaryti sąlygas visoms valstybėms narėms įgyvendinti savo stebėsenos sistemas ir pasinaudoti visomis esamomis nacionalinėmis sistemomis, kuriomis jau stebimas dirvožemis. 2 pakopa leis užpildyti nagrinėjamų dirvožemio deskriptorių apimties ir masto spragas. 3 pakopoje dirvožemio deskriptorių skaičius toliau plečiamas, kad būtų patikslinti konkretūs dirvožemio stebėsenos sistemų aspektai; [16 pakeit.]

(28) siekdamos sukurti paskatų, valstybės narės turėtų nustatyti mechanizmus, kuriais būtų pripažįstamos žemės savininkų ir žemės valdytojų pastangos išlaikyti gerą dirvožemio būklę, be kita ko, pasitelkiant dirvožemio būklės sertifikavimą, kuris papildytų Sąjungos anglies dioksido absorbavimo reglamentavimo sistemą, ir remiant atsinaujinančiųjų išteklių energijos tvarumo kriterijų, nustatytų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/20012018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (nauja redakcija) (OL L 328, 2018 12 21, p. 82). 29 straipsnyje, įgyvendinimą. Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas dirvožemio būklės sertifikavimui, inter alia, keisdamasi informacija ir propaguodama geriausią praktiką, didindama informuotumą ir vertindama galimybes plėtoti sertifikavimo sistemų pripažinimą Sąjungos lygmeniu. Reikėtų kuo labiau išnaudoti skirtingų sertifikavimo schemų sinergiją, kad būtų sumažinta administracinė našta tiems, kurie kreipiasi dėl atitinkamo sertifikavimo; [17 pakeit.]

(29)kai kurie dirvožemiai pasižymi specifinėmis charakteristikomis dėl to, kad jie netipiniai dėl savo pobūdžio ir yra retos buveinės biologinei įvairovei arba unikalūs kraštovaizdžio elementai, arba dėl to, kad juos labai pakeitė žmonės. Į šias charakteristikas turėtų būti atsižvelgiama apibrėžiant geros būklės dirvožemį ir reikalavimus užtikrinti gerą dirvožemio būklę;

(30)dirvožemis yra ribotas išteklius, dėl kurio naudojimo įvairioms reikmėms vis labiau konkuruojama. Žemės užėmimas yra procesas, kurį dažnai lemia ekonominio vystymosi poreikiai, per kurį natūralūs ir pusiau natūralūs plotai (įskaitant žemės ūkio ir miškininkystės paskirties žemę, sodus ir parkus) paverčiami eksploatuojama nenatūralia žeme, dirvožemį naudojant kaip pagrindą statyboms ir infrastruktūrai, tiesioginį žaliavų šaltinį arba istorinio paveldo archyvą. Dėl šios transformacijos gali būti – dažnai negrįžtamai – prarandamas dirvožemio pajėgumas teikti kitas ekosistemines paslaugas (užtikrinti maisto ir biomasės tiekimą, vandens ir maisto medžiagų apykaitą, būti prieglobsčiu biologinei įvairovei ir saugoti anglies dioksidą). Visų pirma žemės užėmimas dažnai daro poveikį derlingiausiam žemės ūkio paskirties dirvožemiui, todėl kyla pavojus apsirūpinimo maistu saugumui. Dėl užsandarinto dirvožemio žmonių gyvenvietės taip pat susiduria su didesnėmis potvynių bangomis ir intensyvesniais karščio salų padariniais. Todėl būtina stebėti žemės užėmimą ir dirvožemio sandarinimą, taip pat jų poveikį dirvožemio pajėgumui teikti ekosistemines paslaugas. Taip pat tikslinga nustatyti tam tikrus žemės užėmimo poveikio mažinimo principus, kurie būtų tvaraus dirvožemio valdymo dalis;. [18 pakeit.] (Tekstas lietuvių kalba nekeičiamas.)

(31)dirvožemio būklės vertinimas, pagrįstas stebėsenos tinklu, turėtų būti tikslus, kartu išlaikant priimtiną tokios stebėsenos išlaidų lygį. Todėl tikslinga nustatyti ėminių ėmimo taškų, kurie atspindėtų dirvožemio būklę esant skirtingiems dirvožemio tipams, klimato sąlygoms ir žemės naudojimui, kriterijus. Ėminių ėmimo taškų tinklelis turėtų būti nustatomas taikant geostatistinius metodus ir pakankamai tankus, kad nacionaliniu lygmeniu būtų galima nustatyti geros būklės dirvožemių plotą leidžiant ne didesnę kaip 5 % neapibrėžtį. Paprastai manoma, kad ši vertė suteikia statistiškai patikimą įvertinimą ir pagrįstą patikinimą, kad tikslas pasiektas. Svarbu, kad dirvožemio stebėsenos metodika ir sistema apimtų suderintus mėginių ėmimo kriterijus, įskaitant mėginių ėmimo gylį; [19 pakeit.]

(31a) dirvožemio archyvuose išsaugomas tam tikro laiko ir vietos dirvožemio momentinis vaizdas, leidžiantis valstybėms narėms naudoti vieną ėminį įvairiais tikslais ir supaprastinti mėginių ėmimo vietoje veiklą, taip sumažinant ilgalaikes stebėsenos in situ išlaidas. Be to, dirvožemio archyvai sudaro sąlygas mokslininkams iš naujo įvertinti praeities dirvožemį dabartinėmis aplinkybėmis, kad būtų galima geriau suprasti ilgalaikius dirvožemio pokyčius arba atlikti kitus mokslinius tyrimus, įskaitant medicininius mokslinius tyrimus. Todėl būtina, kad Komisija, įskaitant tokias tarnybas kaip Jungtinis tyrimų centras, kartu su valstybėmis narėmis ir Europos dirvožemio stebėjimo centru, užtikrintų, kad mėginiai, DNR ištrauka ir neapdoroti duomenys, paimti siekiant laikytis Sąjungos ir nacionalinių aplinkos teisės aktų, būtų saugomi fiziniuose archyvuose, o jų pavyzdžiai ir neapdoroti duomenys būtų atviri tolesniems moksliniams tyrimams ir inovacijoms; [20 pakeit.]

(32)papildydama esamus nacionalinius aprašus, Komisija turėtų galėtų padėti valstybėms narėms vykdyti dirvožemio būklės stebėseną ir ją remti, toliau atlikdama ir gerindama reguliarų in situ dirvožemio ėminių ėmimą ir susijusius dirvožemio matavimus (LUCAS dirvožemio tyrimą) pagal žemės dangos ir žemės naudojimo statistinio tyrimo (LUCAS) programą. Tuo tikslu LUCAS programa turėtų būti tobulinama ir atnaujinama siekiant ją visapusiškai suderinti su konkrečiais kokybės reikalavimais ir visais deskriptoriais, kurių turi būti laikomasi taikant šią direktyvą. Siekiant palengvinti naštą, valstybėms narėms turėtų būti leidžiama atsižvelgti į dirvožemio būklės duomenis, gautus atliekant sustiprintą LUCAS dirvožemio tyrimą. LUCAS dirvožemio mėginiai bus imami ir analizuojami bent 20 % nacionalinių mėginių dydžio, taip prisidedant prie valstybių narių vykdomos stebėsenos. LUCAS atlikta analizė yra labai svarbi, kad valstybės narės galėtų apskaičiuoti ir kalibruoti galiojančias perdavimo funkcijas, kad jos galėtų toliau taikyti alternatyvų stebėsenos modelį pagal 2 pakopą. Valstybės narės prašymu Komisija per pirmąjį nacionalinį stebėsenos etapą turėtų toliau teikti iki 50 % mėginių. Tokią paramą pasirinkusios Taip remiamos valstybės narės turėtų imtis būtinų teisinių priemonių, kad užtikrintų, jog Komisija galėtų atlikti tokį in situ dirvožemio ėminių ėmimą, be kita ko, privačiuose laukuose, su savininkų sutikimu, laikydamasi taikytinų nacionalinės arba Sąjungos teisės aktų; [21 pakeit.]

(33)Komisija kuria nuotolinio stebėjimo paslaugas pagal programą „Copernicus“, kaip į naudotojus orientuotą programą, ir taip irgi remia valstybes nares. Siekdamos padidinti dirvožemio būklės stebėsenos savalaikiškumą ir veiksmingumą ir, kai aktualu, valstybės narės turėtų naudoti tolimojo stebėjimo duomenis, įskaitant programos „Copernicus“ paslaugų rezultatus, atitinkamiems dirvožemio deskriptoriams stebėti ir dirvožemio būklei vertinti. Komisija ir Europos aplinkos agentūra turėtų remti dirvožemio tolimojo stebėjimo produktų išradimą ir kūrimą, kad padėtų valstybėms narėms stebėti atitinkamus dirvožemio deskriptorius; Komisija ir valstybės narės turėtų toliau remti patikimų ir prieinamų skaitmeninių technologijų, pavyzdžiui, elektroninių duomenų bazių, geografinių informacinių sistemų, automatinio atvaizdų identifikavimo arba e-DNR, naudojimą, kad būtų pagerintas dalijimasis žiniomis apie dirvožemio būklę ir skaidrumas, taip pat sumažintos dirvožemio matavimo ir stebėsenos išlaidos; [22 pakeit.]

(34)remdamasi esamo ES dirvožemio stebėjimo centro veikla ir ją modernizuodama, Komisija turėtų sukurti skaitmeninį dirvožemio būklės duomenų portalą, kuris turėtų būti suderinamas su ES duomenų strategijaKomisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Europos duomenų strategija“ (COM(2020) 66 galutinis). ir ES duomenų erdvėmis ir kuris turėtų būti prieigos prie duomenų apie dirvožemį iš įvairių šaltinių taškas. Tas portalas Dirvožemio būklės duomenys turėtų būti viešai skelbiami tokiu formatu, kuriuo galėtų naudotis mokslinių tyrimų bendruomenė, žemės savininkai ir valdytojai, ūkių konsultavimo sistemoje dirbantys konsultantai ir visuomenė, užtikrinant atitiktį Sąjungos asmens duomenų apsaugos teisei. Tame portale visų pirma turėtų apimti visus būti pateikiami visi valstybių narių ir Komisijos surinktus duomenis, reikalaujamus šioje direktyvoje surinkti duomenys, kaip reikalaujama pagal šią direktyvą, ir jis turėtų būti naudojamas kaip platforma tvaraus dirvožemio valdymo priemonių rinkiniui sukurti, kuriame bus pateikiama naujausia su konkrečiomis aplinkybėmis susijusi informacija apie tvaraus dirvožemio valdymo praktiką, grindžiamą skirtingu dirvožemio tipu, žemės naudojimu ir klimato sąlygomis. Į portalą taip pat turėtų būti galima savanoriškai integruoti kitus svarbius valstybių narių ar bet kurios kitos šalies surinktus dirvožemio duomenis (visų pirma duomenis, gautus vykdant projektus pagal programą „Europos horizontas“ ir Europos dirvožemio būklės gerinimo misiją), jei tie duomenys atitinka tam tikrus formato ir specifikacijų reikalavimus. Tuos reikalavimus Komisija turėtų nustatyti įgyvendinimo aktais. Valstybės narės ir Komisija turėtų užtikrinti, kad mokslinių tyrimų įstaigos jų prašymu galėtų lengvai ir nemokamai susipažinti su visais duomenimis; [23 pakeit.]

(35)taip pat būtina geriau suderinti valstybėse narėse naudojamas dirvožemio stebėsenos sistemas ir išnaudoti Sąjungos ir nacionalinių stebėsenos sistemų sinergiją bei visapusiškai pasinaudoti jau esamomis suderintomis stebėsenos priemonėmis, pavyzdžiui, LUCAS kad duomenys visoje Sąjungoje būtų labiau palyginami;. Be to, valstybių narių stebėsenos sistemų suderinimas padėtų padidinti investicijas į pažangius dirvožemio stebėsenos metodus ir technologijas; [24 pakeit.]

(36) siekiant kuo plačiau naudoti dirvožemio būklės duomenis, gautus vykdant stebėseną pagal šią direktyvą, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės palengvintų prieigą prie tokių duomenų atitinkamiems suinteresuotiesiems subjektams, pavyzdžiui, ūkininkams, miškininkams, žemės savininkams ir vietos valdžios institucijoms; [25 pakeit.]

(37)siekiant išlaikyti gerą dirvožemio būklę arba ją pagerinti, dirvožemis turi būti valdomas tvariai. Tvarus dirvožemio valdymas sudarys sąlygas teikti ilgalaikes dirvožemio paslaugas, įskaitant geresnės oro ir vandens kokybės užtikrinimą ir apsirūpinimo maistu saugumą. Todėl tikslinga nustatyti ir įgyvendinti neprivalomus tvaraus dirvožemio valdymo principus, kuriais būtų vadovaujamasi dirvožemio tvarkymo praktikoje; [26 pakeit.]

(38)ekonominės priemonės, įskaitant priemones pagal bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), kuriomis teikiama parama ūkininkams, atlieka esminį vaidmenį pereinant prie tvaraus žemės ūkio paskirties dirvožemio ir, kiek mažesniu mastu, miško dirvožemio valdymo. BŽŪP tikslas – remti dirvožemio būklės gerinimą įgyvendinant paramos sąlygų sistemą, ekologines sistemas ir kaimo plėtros priemones. Finansinę paramą ūkininkams ir miškininkams, kurie taiko tvaraus dirvožemio valdymo praktiką, taip pat gali teikti privatusis sektorius. Maisto, medienos, biologinių produktų ir energetikos sektoriuose naudojamais savanoriškais tvarumo ženklais, pavyzdžiui, kuriuos nustato privatūs suinteresuotieji subjektai, galima atsižvelgti į šioje direktyvoje nustatytus tvaraus įnašus, kuriais gerinama dirvožemio valdymo principus būklė, pagal šios direktyvos nuostatas. Tai gali padėti maisto, medienos ir kitos biomasės gamintojams, kurie savo gamyboje laikosi šių principų, atspindėti šiuos principus savo produktų vertėje. Per Dirvožemio misijos gyvąsias laboratorijas ir kelrodžius projektus bus skiriamas papildomas finansavimas realių teritorijų tinklui, kuriame bus bandomi, demonstruojami ir plėtojami sprendimai, įskaitant sekvestruojamąjį ūkininkavimą. Nedarant poveikio principui „teršėjas moka“, valstybės narės turėtų teikti paramą ir konsultacijas, kad pagelbėtų žemės savininkams ir žemės naudotojams, kuriems daro poveikį pagal šią direktyvą vykdomi veiksmai, visų pirma atsižvelgdamos į mažųjų ir vidutinių įmonių poreikius ir ribotus pajėgumus; [27 pakeit.]

(39)pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2021/21152021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/2115, kuriuo nustatomos valstybių narių pagal bendrą žemės ūkio politiką rengtinų strateginių planų (BŽŪP strateginių planų), finansuotinų iš Europos žemės ūkio garantijų fondo (EŽŪGF) ir iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), rėmimo taisyklės ir panaikinami reglamentai (ES) Nr. 1305/2013 ir (ES) Nr. 1307/2013 (OL L 435, 2021 12 6, p. 1). valstybės narės savo BŽŪP strateginiuose planuose turi aprašyti, kaip su aplinka ir klimatu susiję tų planų struktūriniai elementai turi padėti siekti to reglamento XIII priede išvardytuose teisėkūros procedūra priimtuose aktuose arba pagal juos nustatytų ilgalaikių nacionalinių siektinų tikslų ir su jais derėti;

(39a) 5, 6 ir 7 GAAB, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2021/2115, apima standartus gerinti žemės dirbimo valdymą, kad būtų sumažinta dirvožemio degradacijos ir erozijos rizika, be kita ko, apsvarstant nuolydžio gradientą ir minimalią žemėtvarką atsižvelgiant į konkrečiai teritorijai būdingas sąlygas, siekiant apriboti eroziją, minimalią dirvožemio dangą, kad būtų išvengta tuščios dirvos, dirvožemio apsaugą jautriausiais laikotarpiais, taip pat sėjomainą ariamojoje žemėje. Be to, GAAB 1 dėl daugiamečių ganyklų apsaugos ir GAAB 2, kuriais apsaugomos šlapynės, durpynai ir dirvožemis, kuriuose yra daug organinių medžiagų, yra svarbūs dirvožemio apsaugai; [28 pakeit.]

(40)siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinama geriausia tvaraus dirvožemio valdymo praktika, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės atidžiai stebėtų dirvožemio tvarkymo praktikos poveikį ir prireikus pakoreguotų praktiką ir rekomendacijas, atsižvelgdamos į naujas mokslinių tyrimų ir inovacijų žinias. Šiuo atžvilgiu tikimasi vertingo indėlio iš programos „Europos horizontas“ Europos dirvožemio būklės gerinimo misijos, visų pirma iš jos gyvųjų laboratorijų ir veiklos, skirtos dirvožemio stebėsenai, švietimui dirvožemio klausimais ir piliečių dalyvavimui remti; [29 pakeit.]

(41)imantis atkūrimo veiksmų nualintas dirvožemis vėl tampa geros būklės. Nustatant dirvožemio atkūrimo priemones, turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės atsižvelgtų į dirvožemio būklės vertinimo rezultatus ir pritaikytų tas atkūrimo priemones prie konkrečių padėties ypatumų, dirvožemio tipo, naudojimo ir būklės, taip pat vietos, klimato ir aplinkos sąlygų;

(42)siekiant užtikrinti įvairių pagal kitus Sąjungos teisės aktus priimtų priemonių, kurios gali daryti poveikį dirvožemio būklei, ir priemonių, kurių turi būti imtasi siekiant tvariai valdyti ir atkurti dirvožemius Sąjungoje, sinergiją, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tvaraus dirvožemio valdymo ir atkūrimo praktika derėtų su nacionaliniais atkūrimo planais, priimtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) .../...Leidinių biurui: prašome tekste įrašyti dokumente COM(2022) 304 pateikto Reglamento dėl gamtos atkūrimo numerį, o išnašoje – to reglamento numerį, datą, antraštę ir OL nuorodą.+, nacionalinėmis biologinės įvairovės strategijomis ir veiksmų planais, parengtais pagal Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos 6 straipsnį, strateginiais planais, kuriuos valstybės narės turi parengti pagal bendrą žemės ūkio politiką pagal Reglamentą (ES) 2021/2115, nustatytoms pažeidžiamoms zonoms skirtais geros žemės ūkio praktikos kodeksais ir veiksmų programomis, priimtomis pagal Tarybos direktyvą 91/676/EEB1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL L 375, 1991 12 31, p. 1)., apsaugos priemonėmis ir prioritetinių veiksmų programa, nustatytomis „Natura 2000“ teritorijoms pagal Tarybos direktyvą 92/43/EEB1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL L 206, 1992 7 22, p. 7)., priemonėmis, skirtomis gerai ekologinei ir cheminei būklei pasiekti vandens telkiniuose, įtrauktuose į upių baseinų valdymo planus, parengtus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/60/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL L 327, 2000 12 22, p. 1)., potvynių rizikos valdymo priemonėmis, nustatytomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2007/60/EB2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/60/EB dėl potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo (OL L 288, 2007 11 6, p. 27)., sausrų valdymo planais, propaguojamais Sąjungos prisitaikymo prie klimato kaitos strategijojeEuropos Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Klimato kaitai atsparios Europos kūrimas. Naujoji ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategija“, COM(2021) 82 galutinis., nacionalinių veiksmų programų, parengtų pagal Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su dykumėjimu 10 straipsnį, tikslais, nustatytais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/8412018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/841 dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų, išmetamų ir absorbuojamų dėl žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės, kiekio įtraukimo į 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategiją, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 ir Sprendimas Nr. 529/2013/ES (OL L 156, 2018 6 19, p. 1).ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/8422018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/842, kuriuo, prisidedant prie klimato politikos veiksmų, kad būtų vykdomi įsipareigojimai pagal Paryžiaus susitarimą, valstybėms narėms nustatomi įpareigojimai 2021–2030 m. laikotarpiu sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų metinį kiekį ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 156, 2018 6 19, p. 26)., integruotais nacionaliniais energetikos ir klimato srities veiksmų planais, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2018/19992018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013 (OL L 328, 2018 12 21, p. 1)., nacionalinėmis oro taršos kontrolės programomis, parengtomis pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/22842016 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2284 dėl tam tikrų valstybėse narėse į atmosferą išmetamų teršalų kiekio mažinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2003/35/EB ir panaikinama Direktyva 2001/81/EB (OL L 344, 2016 12 17, p. 1)., rizikos vertinimais ir nelaimių rizikos valdymo planavimu, nustatytais pagal Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 1313/2013/ES2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1313/2013/ES dėl Sąjungos civilinės saugos mechanizmo (OL L 347, 2013 12 20, p. 924)., ir nacionaliniais veiksmų planais, parengtais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES).../...+ Leidinių biurui: tekste prašom įrašyti dokumente COM(2022) 305 pateikto Reglamento dėl tausiojo augalų apsaugos produktų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2021/2115, numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, antraštę ir OL nuorodą.+ direktyvą 2009/128/EB. Tvaraus dirvožemio valdymo ir atkūrimo praktika turėtų būti kuo labiau integruota į šias programas, planus ir priemones tiek, kiek ja prisidedama prie jų tikslų įgyvendinimo. Todėl atitinkami rodikliai ir duomenys, pavyzdžiui, su dirvožemiu susiję rezultato rodikliai pagal BŽŪP reglamentą ir statistiniai žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos duomenys, teikiami pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2022/2379Reglamentas (ES) 2022/2379 dėl žemės ūkio sąnaudų ir produkcijos statistikos., turėtų būti prieinami kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už tvaraus dirvožemio valdymo ir atkūrimo praktiką ir dirvožemio būklės vertinimą, kad šie duomenys ir rodikliai būtų tarpusavyje susieti ir taip būtų galima kuo tiksliau įvertinti pasirinktų priemonių veiksmingumą; [30 pakeit.]

(43)užterštos teritorijos yra dešimtmečių pramoninės veiklos ES palikimas ir dėl jų dabar ir ateityje gali kilti pavojus žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Todėl, remiantis turimomis žiniomis, pirmiausia būtina nustatyti ir ištirti naujas potencialiai užterštas teritorijas, o tada, jei užtarša patvirtinta, įvertinti riziką ir imtis priemonių nepriimtinai rizikai jai pašalinti. Dirvožemio tyrimas gali įrodyti, kad potencialiai užteršta teritorija iš tikrųjų nėra užterštas. Tokiu atveju valstybė narė nebeturėtų tokios teritorijos ženklinti kaip potencialiai užterštos, nebent užtarša įtariama dėl naujų įrodymų; [31 pakeit.]

(44)siekdamos nustatyti potencialiai užterštas teritorijas, valstybės narės turėtų rinkti įrodymus, be kita ko, remdamosi praeityje atliktais tyrimais, ankstesniais pramoniniais incidentais ir avarijomis, aplinkosaugos leidimais, būklės tyrimais ir visuomenės ar valdžios institucijų pranešimais; [32 pakeit.]

(45)siekiant užtikrinti, kad dirvožemio tyrimai potencialiai užterštose teritorijose būtų atliekami laiku ir veiksmingai, kaip reikalaujama 2021 m. balandžio 28 d. Europos Parlamento rezoliucijoje dėl dirvožemio apsaugos; turėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės ne tik nustatytų terminą, iki kurio tie tyrimai turėtų būti atlikti, bet ir nustatytų konkrečius įvykius, dėl kurių toks tyrimas taip pat gali būti pradėtas. Tokie priežastiniai įvykiai gali apimti prašymą išduoti aplinkosaugos ar statybos leidimą arba leidimą, kurio reikalaujama pagal Sąjungos arba nacionalinės teisės aktus, arba jų peržiūrą, grunto kasimo veiklą, žemės naudojimo keitimą arba žemės ar nekilnojamojo turto sandorius. Dirvožemio tyrimai gali susidėti iš įvairių etapų, kaip antai dokumentų tyrimo, apsilankymo teritorijoje, parengiamojo arba tiriamojo tyrimo, išsamesnio ar aprašomojo tyrimo ir lauko arba laboratorinių bandymų. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (OL L 334, 2010 12 17, p. 17). parengtos pradinės būklės ataskaitos ir stebėsenos priemonės atitinkamais atvejais taip pat galėtų būti laikomos dirvožemio tyrimu; [33 pakeit.]

(46)siekiant atsižvelgti į sąnaudas, naudą ir vietos ypatumus, potencialiai užterštų ir užterštų teritorijų valdymas turi būti lankstus. Todėl valstybės narės turėtų priimti bent rizika grindžiamą požiūrį į potencialiai užterštų ir užterštų teritorijų valdymą, atsižvelgdamos į šių dviejų kategorijų skirtumus, pagal kurį būtų galima paskirstyti išteklius atsižvelgiant į konkrečias aplinkos, ekonomines ir socialines aplinkybes. Sprendimai turėtų būti priimami bendradarbiaujant su vietos sveikatos priežiūros specialistais, sveikatos priežiūros institucijomis ir mokslo bendruomene, atsižvelgiant į galimos rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai, kylančios dėl dirvožemio teršalų poveikio (pvz., poveikio poveikį pažeidžiamoms gyventojų grupėms, pvz., nėščioms moterims, neįgaliesiems, vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams) keliamos galimos rizikos sveikatai ir aplinkai, pobūdį ir mastą, įskaitant poveikį, ir kaupiamąjį poveikį žmonių sveikatai, dirvožemio ekosistemoms ir susijusioms ekosistemų funkcijoms. Remediacijos priemonių, kurių imamasi, sąnaudų ir naudos analizė turėtų būti teigiama subalansuota, atsižvelgiant į naudą ateities kartoms. Optimalus remediacijos sprendimas turėtų būti tvarus ir pasirinktas taikant subalansuotą sprendimų priėmimo procesą, kuriame atsižvelgiama į poveikį aplinkai ir ekonominį bei socialinį poveikį. Valdant potencialiai užterštas ir užterštas teritorijas turėtų būti laikomasi principo „teršėjas moka“, taip pat atsargumo ir proporcingumo principų. Valstybės narės turėtų nustatyti konkrečią metodiką užterštų teritorijų rizikai, susijusiai su konkrečia teritorija, nustatyti. Valstybės narės, remdamosi mokslo žiniomis, atsargumo principu, vietos ypatumais sveikatos priežiūros institucijų ir specialistų nuomone ir dabartiniu bei būsimu žemės naudojimu, taip pat turėtų apibrėžti, kas yra nepriimtina užterštos teritorijos keliama rizika. Kad užterštų teritorijų keliama rizika būtų sumažinta iki žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai priimtino lygio, valstybės narės turėtų imtis tinkamų rizikos mažinimo priemonių, įskaitant remediaciją pirmenybę teikiant remediacijai in- situ arba ex-situ. Priemones, kurių imamasi pagal kitus Sąjungos teisės aktus, turėtų būti galima laikyti rizikos mažinimo priemonėmis pagal šią direktyvą, kai tomis priemonėmis veiksmingai sumažinama užterštų teritorijų keliama rizika; [34 pakeit.]

(46a) žemės užėmimo švelninimo principai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas Sąjungos apsirūpinimo maistu saugumui, kartu atsižvelgiant į tvarius būstus, būtiną infrastruktūrą ir atsinaujinančiosios energijos projektus; [35 pakeit.]

(47)priemonėmis, kurių imamasi pagal šią direktyvą, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į kitus ES politikos tikslus, pavyzdžiui, [Reglamento (ES) xxxx/xxxx+ Leidinių biurui: tekste prašome įrašyti dokumente COM(2023) 160 pateikto Reglamento kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus svarbiausiųjų žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema ir kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 168/2013, (ES) 2018/858, (ES) 2018/1724 ir (ES) 2019/1020, numerį, o išnašoje – tos direktyvos numerį, datą, antraštę ir OL nuorodą.+] tikslus, kuriais siekiama užtikrinti saugų ir tvarų svarbiausiųjų žaliavų tiekimą Europos pramonei;

(48)skaidrumas yra esminė dirvožemio politikos dalis, užtikrinanti visuomenės atskaitomybę ir informuotumą, sąžiningas rinkos sąlygas ir pažangos stebėseną. Todėl valstybės narės turėtų sukurti ir tvarkyti nacionalinį užterštų teritorijų ir potencialiai užterštų teritorijų registrą, kuriame būtų su konkrečia teritorija susijusi informacija, kuri turėtų būti viešai prieinama internetinėje georeferencinio erdvinio pagrindo duomenų bazėje. Registre turėtų būti pateikiama informacija, būtina, kad visuomenė būtų informuojama apie potencialiai užterštų teritorijų ir užterštų teritorijų buvimą ir tvarkymą. Kadangi dirvožemio užtarša potencialiai užterštose teritorijose dar nepatvirtinta, o tik įtariama, visuomenei turi būti tinkamai pranešta apie užterštų teritorijų ir potencialiai užterštų teritorijų skirtumą ir jis turi būti gerai paaiškintas, kad nekiltų nereikalingo susirūpinimo;

(48a) siekiant užtikrinti dirvožemio apsaugą nuo taršos naujomis cheminėmis medžiagomis, kurios gali kelti didelį pavojų žmonių ir gyvūnų sveikatai ir užteršti aplinkinį orą, paviršinius vandenis, požeminį vandenį, o vėliau vandenynus, turėtų būti nustatyti politikos mechanizmai, skirti tokioms susirūpinimą keliančioms medžiagoms aptikti ir įvertinti. Šiuo atžvilgiu reikėtų parengti požiūrį, pagal kurį būtų galima stebėti ir analizuoti šias medžiagas ar medžiagų grupes pagal stebėjimo sąrašus, kaip jau yra paviršinio ir požeminio vandens atveju, dėl dirvožemio taršos. Medžiagos, įtrauktinos į stebėjimo sąrašą, turėtų būti atrenkamos iš tų medžiagų, kurios pagal turimą informaciją Sąjungos lygmeniu galėtų kelti didelę grėsmę dirvožemio aplinkai arba per ją ir kurių stebėsenos duomenų nepakanka. Tokių medžiagų ar medžiagų grupių, kurios turi būti stebimos ir analizuojamos pagal stebėjimo sąrašus, skaičius neturėtų būti ribojamas; [37 pakeit.]

(48b) tokios medžiagos kaip patvarieji organiniai teršalai, medžiagos ir dalelės, įskaitant mikroplastiką arba nanoplastiką, kelia aiškų pavojų dirvožemio būklei, taip pat pagrindinei veiklai, pavyzdžiui, žemės ūkio plėtrai. Jų buvimas dirvožemyje gali turėti įtakos dirvožemio derlingumui ir taip pakenkti augalų sveikatai ir sveikam vystymuisi. Todėl labai svarbu, kad šioje direktyvoje būtų numatyta tiek medžiagų, tiek medžiagų įtraukimo į dirvožemio teršalų stebėseną sistema ir aplinkos kokybės standartų bei priemonių rinkinys, skirtas užkirsti kelią dirvožemio taršai dėl žinomų ir atsirandančių grėsmių ir ją ištaisyti; [38 pakeit.]

(49)Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės narės numato teisių gynimo priemones, būtinas užtikrinant veiksmingą teisminę apsaugą Sąjungos teisei priklausančiose srityse. Be to, pagal Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismą aplinkosaugos klausimaisKonvencija dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (OL L 124, 2005 5 17). (Orhuso konvencija) suinteresuotosios visuomenės nariai turėtų turėti teisę kreiptis į teismą, kad būtų geriau saugoma teisė gyventi aplinkoje, tinkamoje žmonių sveikatai ir gerovei;

(50)Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/10242019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo (OL L 172, 2019 6 26, p. 56). suteikiami įgaliojimai skelbti viešojo sektoriaus duomenis nemokamai ir atviraisiais formatais. Bendras tikslas – toliau stiprinti ES duomenų ekonomiką didinant viešojo sektoriaus duomenų, kuriuos galima pakartotinai naudoti, kiekį, užtikrinant sąžiningą konkurenciją ir lengvą prieigą prie viešojo sektoriaus informacijos, taip pat stiprinant duomenimis grindžiamas tarpvalstybines inovacijas. Pagrindinis principas yra tas, kad valdžios sektoriaus duomenys turėtų būti atviri pagal standartą ir pagal pritaikymą. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB2003 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/4/EB dėl visuomenės galimybės susipažinti su informacija apie aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/313/EEB (OL L 41, 2003 2 14, p. 26). siekiama užtikrinti teisę susipažinti su aplinkos informacija valstybėse narėse pagal Orhuso konvenciją. Orhuso konvencija ir Direktyva 2003/4/EB apima plataus pobūdžio pareigas, susijusias tiek su informacijos apie aplinką teikimu to paprašius, tiek su aktyvia tokios informacijos sklaida. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2007/2/EB, sukurianti Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL L 108, 2007 4 25, p. 1). aprėptis taip pat yra plati, apimanti dalijimąsi erdvine informacija, įskaitant įvairių aplinkos aspektų duomenų rinkinius. Svarbu, kad šios direktyvos nuostatos, susijusios su prieiga prie informacijos ir dalijimosi duomenimis tvarka, papildytų tas direktyvas ir nesukurtų atskiro teisinio režimo. Todėl šios direktyvos nuostatos dėl visuomenės informavimo ir informacijos apie įgyvendinimo stebėseną neturėtų daryti poveikio direktyvoms (ES) 2019/1024, 2003/4/EB ir 2007/2/EB; [39 pakeit.]

(51)siekiant užtikrinti, kad būtų tinkamai pritaikytos būtiną dirvožemio būklės stebėsenos, tvaraus dirvožemio valdymo ir užterštų teritorijų tvarkymo taisyklių pritaikymą vertinimo ir valdymo taisyklės, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiama arba papildoma ši direktyva, siekiant priimti metodiką, pagal kurią nustatomos dirvožemio deskriptorių ribinės vertės, kurias turi nustatyti valstybės narės, ir suderinti su technikos ir mokslo pažanga dirvožemio būklės stebėsenos metodikas, tvaraus dirvožemio valdymo principų sąrašą, orientacinį rizikos mažinimo priemonių orientacinį sąrašą, konkrečios teritorijos vietovės rizikos vertinimo etapus ir reikalavimaius bei užterštų teritorijų ir potencialiai reikalavimus ir nustatyti minimalias leistinas vertes, susijusias su neleistinos rizikos sveikatai ir aplinkai, kylančios dėl užterštų teritorijų registro turinį pakoreguoti pagal technikos ir mokslo pažangą, apibrėžtimi. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros2016 m. balandžio 13 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstitucinis susitarimas dėl geresnės teisėkūros (OL L 123, 2016 5 12, p. 1).nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose; [40 pakeit.]

(52)siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti elektroninio duomenų ir informacijos teikimo Komisijai formatą, struktūrą ir išsamią tvarką. Šiais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/20112011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).;

(53)praėjus 6 metams nuo šios direktyvos įsigaliojimo, Komisija, remdamasi dirvožemio būklės vertinimo rezultatais, turėtų atlikti įrodymais pagrįstą vertinimą ir prireikus peržiūrėti šią direktyvą. Atliekant vertinimą visų pirma turėtų būti vertinamas poreikis nustatyti konkretesnius reikalavimus siekiant užtikrinti, kad prastos būklės dirvožemis būtų atkurtas ir būtų pasiektas tikslas įvertintas atotrūkis ir priemonės, kurių reikia norint iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemių dirvožemio būklę. Atliekant vertinimą taip pat turėtų būti įvertintas poreikis pagal mokslo ir technikos pažangą pakoreguoti geros būklės dirvožemio apibrėžtį, įtraukiant nuostatas dėl tam tikrų deskriptorių ar kriterijų, remiantis naujais su dirvožemio apsauga susijusiais moksliniais įrodymais arba reaguojant į problemą kurioje nors valstybėje narėje, iškilusią dėl naujų aplinkos ar klimato sąlygų. Remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas veiksmingumo, efektyvumo, aktualumo, nuoseklumo ir pridėtinės vertės kriterijais ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti; [41 pakeit.]

(54)norint įgyvendinti viziją iki 2050 m. pasiekti gerą viso dirvožemio būklę ir ilguoju laikotarpiu užtikrinti dirvožemio paslaugas visoje Sąjungoje, būtina, kad visos valstybės narės imtųsi koordinuotų priemonių. Paaiškėjo, kad pavienių valstybių narių veiksmų nepakanka, nes dirvožemio degradacija tęsiasi ir netgi didėja. Kadangi šios direktyvos tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl veiksmo masto arba poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(55)pagal 2011 m. rugsėjo 28 d. bendrą valstybių narių ir Komisijos politinį pareiškimą dėl aiškinamųjų dokumentųOL C 369, 2011 12 17, p. 14. valstybės narės pagrįstais atvejais įsipareigojo prie pranešimų apie perkėlimo priemones pridėti vieną ar daugiau dokumentų, kuriuose paaiškinamos direktyvos sudedamųjų dalių ir nacionalinių perkėlimo priemonių atitinkamų dalių sąsajos. Šios direktyvos atveju teisės aktų leidėjas laikosi nuomonės, kad tokių dokumentų perdavimas yra pagrįstas,

(55a) šia direktyva siekiama įgyvendinti ilgalaikį tikslą iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę Sąjungoje, remiantis nuoseklia dirvožemio stebėsenos ir jo būklės gerinimo sistema. Atsižvelgiant į šios direktyvos, kaip direktyvos, pobūdį, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 straipsnį ji yra privaloma rezultato, kurį reikia pasiekti valstybėse narėse, kurioms ji skirta, atžvilgiu, paliekant nacionalinėms valdžios institucijoms teisę pasirinkti jo įgyvendinimo formą ir būdus. Todėl valstybės narės turės pačios parengti teisės aktus, kaip pasiekti šioje direktyvoje nustatytus tikslus. Siūloma priemonė yra direktyva, kuria valstybėms narėms paliekama daug lankstumo nustatyti geriausias priemones ir pritaikyti požiūrį prie vietos sąlygų. Tai labai svarbu siekiant atsižvelgti į regioninius ir vietos ypatumus, susijusius su dirvožemio kintamumu, žemės naudojimu, klimato sąlygomis ir socialiniais bei ekonominiais aspektais. Priemonės pobūdis reiškia, kad šioje direktyvoje nustatyti principai nenustato tiesioginių pareigų fiziniams asmenims, [42 pakeit.]