1.pažymi, kad Komiteto biudžetas patenka į DFP 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kurią 2022 m. iš viso sudarė 11,6 mlrd. EUR (t. y. 5,9 proc. Sąjungos biudžeto išlaidų); pažymi, kad 2022 m. Komiteto biudžetas sudarė 0,95 proc. DFP 7 išlaidų kategorijos lėšų;

2.pažymi, kad Europos Audito Rūmai (toliau – Audito Rūmai) savo 2022 finansinių metų metinėje ataskaitoje išanalizavo 60 administravimo srities operacijų imtį – tiek pat kaip 2021 m.; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai rašo, jog administracines išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išlaidas pensijoms, kurios 2022 m. sudarė apie 70 proc. visų administracinių išlaidų, taip pat išlaidos pastatams, įrangai, energijai, ryšių ir informacinėms technologijoms, ir kad jų daugelio metų darbo patirtis rodo, jog apskritai šios išlaidos yra nedidelės rizikos išlaidos;

3.pažymi, kad Audito Rūmai, atlikdami 2022 m. auditą, išnagrinėjo Komiteto priežiūros ir kontrolės sistemas, visų pirma vidaus kontrolės standartų įgyvendinimą, rizikos valdymą ir Finansiniame reglamente apibrėžtų pagrindinių kontrolės priemonių veikimą, įskaitant mokėjimų ex ante ir ex post kontrolę;

4.pažymi, kad 14 (23 proc.) iš 60 operacijų buvo klaidų, tačiau Audito Rūmai, remdamiesi penkiomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos;

5.su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, jog savo 2022 finansinių metų metinėje ataskaitoje Audito Rūmai teigia nenustatę jokių konkrečių su Komitetu susijusių problemų;

6.pažymi, kad 2022 m. galutinis patvirtintas Komiteto biudžetas sudarė 109 976 858 EUR, įskaitant Taisomąjį biudžetą Nr. 5/2022, t. y. jis buvo iš viso 3,03 proc. didesnis, palyginti su 2021 m.; pažymi, kad asignavimai biudžeto eilutėje 1004 „Kelionės išmoka, pragyvenimo išmoka, dalyvavimo posėdžiuose ir kitos su tuo susijusios išlaidos“ 2021–2022 m. padidėjo nuo 4 244 488 EUR iki 8 158 838 EUR, t. y. 92 proc., dėl kelionių atnaujinimo po COVID-19 pandemijos; pažymi, kad kitais požiūriais 2022 m. biudžeto asignavimų paskirstymas pagal biudžeto eilutes išliko panašus į ankstesnių metų paskirstymą;

7.pažymi, kad 2022 m. komandiruočių biudžetas sudarė 419 657 EUR, palyginti su 169 856 EUR 2021 m., t. y. jis padidėjo147 proc., o tai galima paaiškinti internetinių posėdžių skaičiumi 2021 m. ir 2022 m. pradžioje dėl apribojimų, susijusių su COVID-19 pandemija, taip pat dėl kelionių kainų padidėjimo 2022 m.; pažymi, kad 2021–2022 m. Komiteto vadovybės (pirmininko ir pirmojo pirmininko pavaduotojo) kelionės ir posėdžių išlaidų išmoka, finansuojama iš bendro narių išlaidoms skirto biudžeto, padidėjo nuo 49 852 EUR iki 71 810 EUR, t. y. 44 proc.; palankiai vertina 2022 m. birželio mėn. išplatintas gaires dėl ekonomiškai veiksmingesnės, tikslingesnės ir tvaresnės komandiruočių politikos, siekiant kuo labiau sumažinti Komiteto darbuotojų komandiruočių skaičių;

8.pažymi, kad 2022 m. biudžeto įvykdymo lygis buvo 99,2 proc., t. y. šiek tiek didesnis nei 2021 m., kai biudžeto įvykdymo lygis buvo 98,9 proc.;

9.pažymi, kad 2022 m. vidutinis sąskaitų faktūrų apmokėjimo laikas buvo 17,87 dienų, t. y. ilgesnis nei 2021 m., kai jis siekė 16,11 dienų; pažymi, kad tuo pat metu elektroninių sąskaitų faktūrų procentinė dalis padidėjo nuo 32 proc. iki 68 proc.; pažymi, kad šie du skaičiai nėra susiję, ir ragina Komitetą užbaigti mokėjimų srautų skaitmeninimą, siekiant pagerinti veiksmingumą ir savalaikiškumą;

10.pažymi, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą Komiteto biudžetas patyrė spaudimą, be kita ko, dėl didėjančios infliacijos ir atlyginimų koregavimo, labai išaugusių energijos sąnaudų ir statybos sąnaudų bei žaliavų kainos; taip pat pažymi, kad Komitetas sutelkė savo politinę paramą Ukrainos vietos ir regionų valdžios institucijoms ir organizavo su karu prieš Ukrainą susijusią veiklą, kuri turėjo įtakos komandiruočių, tyrimų ir mokymų biudžetui;

11.pažymi, kad paties Komiteto tarnybos 2022 m. surengė 14 kvietimų teikti pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų, įskaitant 11 derybų būdu vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų dėl nuotolinio vertimo žodžiu paslaugų valstybėse narėse; pažymi, kad viešųjų pirkimų procedūras logistikos srityje pradėjo jungtinės tarnybos, kuriomis Komitetas dalijasi su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu (EESRK);

12.pažymi, kad Komitetas prisideda prie Sąjungos politikos ir sprendimų priėmimo proceso iš Sąjungos regionų ir vietos valdžios institucijų perspektyvos ir suteikia pagrindą stiprinti vietos, regionų, nacionalinio ir Europos lygmens bendradarbiavimą ir priartinti Europą prie jos piliečių; palankiai vertina didelį Komiteto indėlį svarbiais Sąjungos klausimais, tokiais kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimas, kaip nurodyta 2022 m. birželio 23 d. Parlamento rezoliucijoje dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės įgyvendinimo OL C 32, 2023 1 27, p. 42.; be to, ragina Komitetą padėti savo nariams dalyvauti vietos dialoguose su piliečiais Europos klausimais;

13.pažymi, kad Komitetas vykdo savo misiją rengdamas nuomones, susijusias su Komisijos pateiktais pasiūlymais dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų (prašymai pateikti nuomones), nuomones savo iniciatyva, kuriose Sąjungos institucijos raginamos imtis veiksmų, ir rezoliucijas, kuriose pateikiama Komiteto pozicija konkrečiomis temomis; pažymi, kad 2022 m. Komitetas priėmė 55 nuomones ir 8 rezoliucijas, t. y. šiek tiek mažiau nei 2021 m., kuriais Komitetas priėmė 60 nuomonių ir 9 rezoliucijas; ragina Komitetą toliau didinti savo gebėjimą pagrindinėms Sąjungos institucijoms teikti vietoje surinktus faktus naudojant duomenis, empirines analizes ir geriausios praktikos pavyzdžių rinkinius;

14.teigiamai vertina tai, kad Komitetas ėmėsi konkrečių veiksmų, kad sustiprintų savo dalyvavimą visame Sąjungos politiniame ir teisėkūros cikle, atsižvelgdamas į savo prerogatyvas pagal Sutartis; ypač palankiai vertina Parlamento ir Komiteto bendradarbiavimo susitarimą ir glaudų Komiteto ir kelių Parlamento komitetų, jungtinių grupių ir generalinių direktoratų bendradarbiavimą; pažymi, kad 2022 m. Komitetas savo nuomonių pranešėjams surengė 56 parengiamuosius ir su tolesniais veiksmais susijusius susitikimus su Parlamentu; taip pat pažymi, kad 2022 m. Parlamento komitetų posėdžiuose dalyvavo 20 Komiteto pranešėjų; sveikina Komitetą, kad, gavęs galimybę susipažinti su trišalio dialogo dokumentais, sustiprino savo dalyvavimą triloguose teisėkūros klausimais; mano, kad Komiteto ir EESRK nariai turėtų būti kviečiami dalyvauti atitinkamose parlamentinėse diskusijose, įskaitant komitetų posėdžius juos dominančiais klausimais;

15.palankiai vertina priemones, kurių Komitetas ėmėsi 2022 m., siekdamas optimizuoti savo išteklius ir pagerinti išlaidų efektyvumą, kartu didinant savo politinio darbo pagal programą „Going for IMPact“ poveikį, visų pirma 43 supaprastinimo ir skaitmeninimo projektus, kuriais prisidedama prie Komiteto administracijos modernizavimo ir darbo srautų skaitmeninimo įgyvendinant 2020–2025 m. Komiteto taisyklių ir procedūrų supaprastinimo strategiją;

16.palankiai vertina aktyvų Komiteto 30 narių, iš kurių 12 atstovavo Europos vietos ir regionų valdžios institucijų asociacijoms, delegacijos dalyvavimą Konferencijos dėl Europos ateities darbe; pažymi, kad, tęsdamas 2021 m. atliktą darbą, 2022 m. Komitetas surengė 14 posėdžių su Konferencijos dėl Europos ateities delegatais ir 9 parengiamuosius posėdžius; pabrėžia, kad Komitetas įsteigė specialią darbo grupę „Konferencija dėl Europos ateities“, kuri koordinuoja visų susijusių direktoratų ir skyrių darbą; pažymi, kad 2022 m. gegužės 9 d. paskelbtoje galutinėje Konferencijos dėl Europos ateities ataskaitoje pateikti pasiūlymai buvo įtraukti į Komiteto projektą „Išnaudoti regionų ir vietos valdžios institucijų potencialą ES stiprinti“, kuris buvo įgyvendinamas 2022 m.;

17.pabrėžia, kad pagal Konferencijos dėl Europos ateities plenariniame posėdyje parengto galutinio pranešimo 40-os rekomendacijos 3 priemonę raginama reformuoti Komitetą, kad jis apimtų tinkamus regionų, taip pat miestų ir savivaldybių dialogo kanalus, suteikiant jam svarbesnį vaidmenį institucinėje struktūroje, jei kalbama apie teritorinio poveikio klausimus;

18.pažymi, kad 2022 m. Komitetas peržiūrėjo ir sustiprino savo vidaus kontrolės sistemą planavimo ir ataskaitų teikimo, sistemų, finansinio tikrinimo ir jautrių funkcijų lygmenimis; sveikina Komitetą sukūrus specialią konvergencijos priemonę ir platformą, skirtą planavimui, ataskaitų teikimui, rizikos vertinimui ir veiklos tęstinumui; pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauja jautrių pareigybių politika, apie kurią darbuotojams pranešta 2022 m. sausio 27 d.;

19.pažymi, kad iki 2022 m. balandžio mėn. visi posėdžiai buvo rengiami internetu, nuo 2022 m. balandžio mėn. įstatuose numatyti posėdžiai organizuojami juose dalyvaujant fiziškai, o kiti posėdžiai gali būti rengiami nuotoliniu arba mišriu būdu; pažymi, kad, kol Komiteto darbo tvarkos taisyklės buvo peržiūrėtos 2023 m., pagal nuo 2021 m. galiojančias taisykles buvo toliau mokama fiksuotoji 200 EUR išmoka už dalyvavimą nuotoliniuose ir mišriuose posėdžiuose; pažymi, kad 2023 m. liepos mėn. nustatyta, jog išmoka už dalyvavimą nuotoliniuose posėdžiuose sudaro 50 proc. standartinės išmokos už dalyvavimą posėdžiuose (šiuo metu – 50 proc. nuo 359 EUR, t. y. 179,50 EUR); mano, kad nuotolinis dalyvavimas yra svarbi priemonė šiuolaikinėms institucijoms, nes, be kita ko, ją taikant sumažėja posėdžių išlaidos ir yra sudaromos sąlygos platesniam dalyvavimui, ypač krizinėse situacijose, kaip buvo per COVID-19 pandemiją; su pasitenkinimu pažymi, kad patenkinamai įgyvendintos vidaus audito rekomendacijos dėl nariams skiriamų išmokų ir kompensacijų už dalyvavimą posėdžiuose planavimo ir valdymo tinkamumo;

20.pažymi, kad 2022 m. pabaigoje Komitete iš viso dirbo 533 darbuotojai, palyginti su 547 darbuotojais 2021 m. ir 537 darbuotojais 2020 m.; pažymi, kad 2022 m. pabaigoje Komitete dirbo 56 sutartininkai ir 89 laikinieji darbuotojai, iš kurių 21 sutartininkas dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, o trys laikinieji darbuotojai buvo įdarbinti laikinai, dviem atvejais – pagal neterminuotą darbo sutartį, o generalinio sekretoriaus atveju – terminuotam penkerių metų laikotarpiui; be to, pažymi, kad Komitete dirbo 8 laikinojo įdarbinimo įmonių darbuotojai ir 14 išorės darbuotojų, dirbančių vietoje, neįskaitant išorės logistikos ir IT sričių paslaugų teikėjų; pažymi, kad 2022 m. etatų plane numatytų pareigybių užimtumo lygis buvo 96 proc.;

21.pažymi, kad 2022 m. balandžio mėn. įsigaliojo naujas bandomasis projektas dėl mišrios darbo tvarkos, kuriuo siekiama žmogiškųjų išteklių sistemą suderinti su naujais darbo metodais, suteikiant galimybę Komiteto darbuotojams itin lanksčiai organizuoti savo savaitinį ir kasdienį darbą ir dirbti nuotoliniu būdu iki 60 proc. savo darbo laiko; palankiai vertina tai, kad pagal naująją tvarką leidžiama taikyti keletą ne viso darbo laiko formulių, grindžiamų Tarnybos nuostatuose numatytomis statutinėmis teisėmis; su pasitenkinimu pažymi, kad 90,25 proc. respondentų, atsakiusių į 2022 m. gruodžio mėn. darbuotojų apklausą, nurodė esantys patenkinti šiomis lanksčiomis priemonėmis;

22.su susirūpinimu pažymi, kad 2022 m. Komitete buvo užregistruota 16 profesinio perdegimo atvejų; be to, pažymi, kad 2022 m. Komitetui pavyko reintegruoti 15 darbuotojų po ilgalaikio nebuvimo darbe dėl profesinio perdegimo, imantis prie individualių poreikių pritaikytų tolesnių veiksmų, susijusių su ilgalaikėmis laikinojo nedarbingumo atostogomis; palankiai vertina prevencinius veiksmus, kurių ėmėsi Komitetas, siekdamas sumažinti psichosocialinę riziką ir profesinį perdegimą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina proaktyvų Medicinos tarnybos požiūrį ir Komiteto rengiamas informuotumo didinimo konferencijas, mokymus ir kursus;

23.pažymi, kad Komitetas, vadovaudamasis savo 2021 m. balandžio 26 d. sprendimu dėl orumo darbe apsaugos, konfliktų valdymo ir kovos su priekabiavimu, toliau didino informuotumą apie priemones, kurių imtasi siekiant kovoti su priekabiavimu darbo vietoje, visų pirma rengdamas specialias gaires, vykdydamas vidaus komunikaciją ir organizuodamas keletą informacinių renginių darbuotojams ir vadovams; pažymi, kad 2022 m. Komitetas turėjo nagrinėti naują įtarimą dėl EESRK darbuotojo psichologinio priekabiavimo prie Komiteto darbuotojo, šį įtariamą pažeidimą abu komitetai vis dar nagrinėja; ragina Komitetą pranešti apie tolesnius veiksmus, susijusius su šiuo įtariamu pažeidimu, visų pirma atsižvelgiant į tarpinstitucinę perspektyvą;

24.pažymi, kad 2022 m. pabaigoje Komitete dirbo 56,8 proc. moterų ir 43,2 proc. vyrų, palyginti su 56,6 proc. moterų 2021 m. ir 55,5 proc. moterų 2020 m.; susirūpinęs pažymi, kad išlieka tokia pati moterų pasiskirstymo pagal lygius ir statusą tendencija kaip ir ankstesniais metais, ir apgailestauja, kad, nepaisant 2023 m. paskirtos naujos direktorės ir dėtų pastangų pritraukti daugiau moterų į vadovaujamas pareigas, padėtis išlieka itin nesubalansuota tiek vyresniosios, tiek vidurinės grandies vadovų lygmeniu; rekomenduoja užtikrinti, kad pranešimai apie laisvas darbo vietas būtų įtraukesni, ir skatinti daugiau moterų teikti paraiškas į vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų pareigas, be kita ko, užtikrinant proporcingą atstovavimą atrankos komisijose, siūlant mokymo galimybes darbuotojoms, norinčioms pasirengti vadovaujamai karjerai, ir siūlant lankstesnę darbo tvarką;

25.palankiai vertina tai, kad 2022 m. liepos 7 d. Komitetas priėmė naują penkerių metų įvairovės ir įtraukties strategiją ir 2022–2026 m. veiksmų planą; ragina Komitetą toliau dėti pastangas, kad būtų pasiekti toje strategijoje ir veiksmų plane nustatyti tikslai, visų pirma tikslas dėl lyčių lygybės, kad iki 2024 m. vyresniosios grandies vadovybės pareigose būtų 40 proc. moterų, ir kaip galutinį tikslą nustatyti lygų atstovavimą; palankiai vertina informuotumo didinimą ir tikslines priemones, kurių imtasi siekiant skatinti ir stiprinti įvairesnę ir įtraukesnę darbo vietą visuose Komiteto padaliniuose darbuotojų atstovavimo ir kontaktinių punktų lygmeniu, šį procesą koordinuojant specialiam įvairovės ir įtraukties koordinatoriui;

26.pažymi, kad 2022 m. Komitete dirbo visų Sąjungos šalių pilietybes turintys darbuotojai ir vienas Ukrainos pilietybę turintis darbuotojas; pažymi, kad, nors palankiai vertina Komiteto pastangas užtikrinti darbuotojų geografinio pasiskirstymo pusiausvyrą, vis dar nepasiekta geografinė pusiausvyra, nes kai kurių tautybių atstovų ir toliau yra gerokai daugiau nei tam tikrų kitų tautybių atstovų; ragina Komitetą toliau imtis veiksmų siekti tinkamo geografinio savo darbuotojų pasiskirstymo, ypatingą dėmesį skiriant vadovybei; palankiai vertina Komiteto dalyvavimą tarpinstitucinėje darbo grupėje geografinės pusiausvyros klausimais, kurioje siekiama dalytis geriausia praktika ir kurti sinergiją tarp Sąjungos institucijų;

27.pažymi, kad 2022 m. Komitetas pirmą kartą vykdė bandomąjį tarpinstitucinį darbo stebėjimo projektą, kuriame dalyvavo trys Sąjungos institucijos ir 25 dalyviai ir kuriuo siekiama didinti supratimą apie kitų institucijų darbo metodus ir procesus, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, skatinti judumą ir užtikrinti didesnį darbo jėgos lankstumą; sveikina Komitetą pradėjus šią novatorišką tarpinstitucinę iniciatyvą, kuri vėliau išaugo ir nuo 2023 m. ją perėmė Europos viešojo administravimo mokykla;

28.pažymi, kad 2022 m. Komitete buvo 60 stažuotojų, iš kurių 48 buvo apmokami stažuotojai, o 12 – mokymosi tikslais besilankantys asmenys, dviem atvejais gaunantys socialinę išmoką; palankiai vertina 2022 m. patvirtintas naujas taisykles, susijusias su stažuotojų atlyginimu, pagal kurias mokomieji vizitai gali būti tvirtinami tik tuo atveju, jei stažuotojas gauna finansavimą iš kito šaltinio arba stažuotė yra privaloma pagal stažuotojo studijų programą, o tinkamai pagrįstais atvejais visų rūšių stažuotojai gali prašyti socialinės išmokos; palankiai vertina tai, kad pagal naują lanksčią darbo tvarką stažuotojų darbo sąlygos yra suderintos su darbuotojų darbo sąlygomis, taigi stažuotojai gali vieną dieną per stažuotės mėnesį dirbti nuotoliniu būdu iš užsienio;

29.palankiai vertina Komiteto pastangas, vykdant tolesnę veiklą, susijusią su darbuotojų informuotumo apie etiką vidaus auditu, didinti savo darbuotojų sąmoningumą etikos klausimais ir stiprinti Komiteto etikos taisyklių vykdymo užtikrinimą atliekant įvairias procedūras, pvz., įdarbinimo, taip pat stiprinti etikos pareigų ir teisių užtikrinimą įvairiose administracinėse situacijose, kaip antai išorės veikloje, mokymuose ir pasitraukiant iš tarnybos; pažymi, kad, siekiant didinti darbuotojų informuotumą apie etikos taisykles, Komiteto intranete paskelbti pagrindiniai dokumentai ir taisyklės, kuriais grindžiama etikos sistema; taip pat pažymi, kad 2022 m. Komitetas surengė 14 kolektyvinių mokymo kursų konkrečiai su etika susijusiomis temomis, kuriuose dalyvavo 107 darbuotojai, ir kad 2022 m. 75 proc. darbuotojų dalyvavo bendrojo mokymo etikos klausimais kursuose;

30.pažymi, kad 2022 m. Komitetas toliau įgyvendino savo 2020 m. narių elgesio kodeksą ir šiuo atžvilgiu suintensyvino pastangas surinkti trūkstamas narių finansines deklaracijas; pažymi, kad 2020 m. sausio mėn. paskirti šeši pakaitiniai nariai iki 2023 m. birželio mėn. vis dar nebuvo pateikę savo finansinių deklaracijų ir kad, nors nė vienas iš tų šešių narių nuo jų paskyrimo nedalyvavo jokiame Komiteto posėdyje, Komitetas pradėjo narių elgesio kodekse nustatytą vykdymo užtikrinimo procedūrą;

31.pažymi, kad 2022 m. Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) nagrinėjo tris bylas, iš kurių viena byla buvo nauja ir susijusi su pelninga išorės veikla, o dvi bylos buvo tebenagrinėjamos ir baigtos nagrinėti tais pačiais metais bei buvo atitinkamai susijusios su nepagrįstai išmokėtais kelionpinigiais ir kaltinimais finansiniais pažeidimais, priekabiavimu ir netinkamu valdymu jungtinėje Komiteto ir EESRK tarnyboje; pažymi, kad byla dėl nepagrįstai išmokėtų kelionpinigių buvo baigta nagrinėti 2022 m. pradžioje, kai Komitetas paprašė susijusio nario grąžinti gautą išmoką dėl etinių priežasčių, nes nėra teisinio pagrindo tokioms sumoms susigrąžinti; pažymi, kad 2024 m. pradžioje atitinkamas narys pranešė apie savo ketinimą grąžinti sumą, kurios iš pradžių prašė OLAF dėl etinių priežasčių, ir kad Komiteto finansinės tarnybos buvo pasirengusios imtis visų būtinų veiksmų šiuo požiūriu; prašo Komiteto informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tolesnius Komiteto veiksmus, susijusius su šiuo atveju, laikantis Tarnybos nuostatuose nustatytų statutinių darbuotojų pareigų, visų pirma dėl to, kad šis atvejis susijęs su Komiteto nariu, kuris tuo pat metu buvo akredituotas Parlamento nario padėjėjas, ir kadangi pagal sutartį jo darbo vieta buvo Briuselyje, taigi nebuvo poreikio patirti kelionės į Briuselyje vykusius Komiteto posėdžius išlaidų; pažymi, kad dėl atvejo, susijusio su įtariamais finansiniais pažeidimais, priekabiavimu ir netinkamu valdymu jungtinėje tarnyboje, buvo pradėtas konfliktų valdymo procesas, kuriame dalyvavo susiję asmenys, jų vadovai ir atitinkami žmogiškųjų išteklių departamentai, ir 2021 bei 2022 m. buvo įgyvendintas penkių punktų veiksmų planas;

32.pažymi, kad 2022 m. Komitetas toliau įgyvendino skaidrumo priemones, pvz., skelbė narių finansinių interesų deklaracijas savo interneto svetainėje, tačiau oficialiai neprisijungė prie ES skaidrumo registro, sukurto 2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Komisijos tarpinstituciniu susitarimu dėl privalomo skaidrumo registro (TIS)3; žino, kad 2023 m. liepos mėn. savo biuro priimtu sprendimu Komitetas patvirtino naujas skaidrumo priemones, kuriose daugiausia dėmesio skiriama pareigas einantiems nariams ir pranešėjams, laikantis ES skaidrumo registro principų, ir apie jas pranešė ES skaidrumo registro valdančiajai tarybai; pažymi, kad 2023 m. lapkričio 20 d. ES skaidrumo registro valdančioji taryba laikėsi nuomonės, kad skaidrumo priemonės atitinka TIS tikslus, ir palankiai įvertino Komiteto taisykles kaip svarbų žingsnį toliau stiprinant bendrą sistemą ir skatinant bendrą skaidrumo kultūrą Sąjungos lygmeniu; palankiai vertina tai, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. Komitetas oficialiai prisijungė prie ES skaidrumo registro;

33.pažymi, kad 2022 m. Komitetas nenustatė jokių interesų konfliktų, dėl kurių administracija būtų turėjusi imtis tolesnių veiksmų; pažymi, kad Komitetas toliau rėmėsi galiojančiomis taisyklėmis, kuriomis siekiama užkirsti kelią interesų konfliktams ir „sukamųjų durų“ reiškiniui tarp viešojo ir privačiojo sektorių, ir skatino jų laikytis rengdamas mokymus etikos klausimais ir didindamas informuotumą;

34.pažymi, kad 2022 m. Komitetui nebuvo pranešta apie jokius informavimo apie pažeidimą atvejus; pažymi, kad Komitetas ir toliau rėmėsi nuo 2015 m. taikomomis priemonėmis, susijusiomis su informavimu apie pažeidimus, ir propagavo jas rengdamas mokymus etikos klausimais ir didindamas informuotumą;

35.apgailestauja, kad Komitetas nepriėmė jokios vidaus kovos su sukčiavimu strategijos; pakartoja rezoliucijoje dėl 2021 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo išreikštą raginimą Komitetui pradėti vidaus sukčiavimo rizikos analizę ir koordinuoti veiksmus su kompetentingomis Komisijos tarnybomis, siekiant priimti tinkamą vidaus kovos su sukčiavimu strategiją;

36.pažymi, kad bendras Komiteto ir EESRK IT biudžetas 2022 m. siekė 11 712 000 EUR, įskaitant 750 000 EUR finansavimo padidinimą Komitetui tais metais atlikus biudžeto lėšų perkėlimą, palyginti su 12 860 000 EUR 2021 m., t. y. buvo 9 proc. mažesnis;

37.pažymi, kad Komitetas turi skaitmeninę strategiją, kuria siekiama teikti IT paslaugas remiantis geriausia IT valdymo praktika, kartu optimizuojant žmogiškųjų ir finansinių išteklių naudojimą; pažymi, kad 2022 m. Komitetas dirbo pritaikydamas ir plėtodamas kelias strategines IT priemones, kuriomis siekiama padidinti Komiteto politinio darbo ir jo administracinių procesų bei darbo srautų veiksmingumą ir efektyvumą; pažymi, kad pagrindinis 2022 m. IT infrastruktūros projektas buvo susijęs su tinklo tipologijos, reikalingos naujai kompiuterių patalpai Jacques Delors pastate (JDE), pritaikymu pagal hibridinės debesijos veiksmų gaires;

38.pažymi, kad 2022 m. Komitetas padidino mišrių posėdžių skaičių, siekdamas prisitaikyti prie mišraus darbo ir savo praktiką priderinti prie naujų Komiteto generalinio sekretoriaus 2022 m. birželio mėn. išplatintų gairių dėl ekonomiškai veiksmingesnės, tikslingesnės ir tvaresnės komandiruočių politikos, todėl reikia, kad Komitetas optimizuotų savo darbo metodus ir kuo daugiau darbuotojų komandiruočių pakeistų vaizdo konferencijomis; supranta, kad dėl šio naujo darbo metodo reikėjo techniškai atnaujinti mišrių posėdžių salių įrangą;

39.pažymi, kad 2022 m. komitetas priėmė naujas vidaus taisykles dėl duomenų apsaugos, kuriose nustatyti tam tikrų duomenų subjektų teisių apribojimai, susiję su asmens duomenų tvarkymu Komitetui vykdant veiklą ir procedūras; taip pat pažymi, kad 2022 m. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas neatliko jokio tyrimo ar tyrimo dėl komiteto vykdomo asmens duomenų tvarkymo;

40.pažymi, kad 2022 m. komitetas nepatyrė jokių kibernetinių išpuolių; pažymi, kad naują jungtinį Komiteto ir EESRK inovacijų ir informacinių technologijų direktoratą sudaro trys skyriai, t. y. skaitmeninės transformacijos, skaitmeninių sprendimų ir skaitmeninių platformų skyriai; pažymi, kad skaitmeninių platformų skyrius yra atsakingas, be kita ko, už kibernetinį saugumą; prašo Komiteto informuoti biudžeto įvykdymą tvirtinančią instituciją apie tai, kaip šios naujos struktūros sukūrimas padėjo pagerinti jo darbuotojų pasirengimą kibernetiniam saugumui, laikantis Nacionalinio standartų ir technologijų instituto (NIST) kibernetinio saugumo sistemos ir bendradarbiaujant su Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų kibernetinio saugumo tarnyba (CERT-EU); ragina Komitetą didinti savo narių ir darbuotojų informuotumą apie kibernetinį saugumą, reguliariai atlikti savo IT infrastruktūros rizikos vertinimus ir užtikrinti reguliarų savo kibernetinės gynybos auditą ir testus;

41.palankiai vertina Komiteto pastangas skatinti naudoti atvirojo kodo technologijas savo sistemose, visų pirma, pagrindinėse operacinėse taikomosiose programose, naudojamose Komiteto politinei veiklai valdyti („Agora“ ir „Phoenix“); taip pat pažymi, jog Komitetas stebi atvirojo kodo technologijų naudojimą savo metiniame IT portfelyje, kad jos būtų taikomos naujoms taikomosioms programoms;

42.pažymi, kad Komitetas ir EESRK prarado 5 000 m² biuro patalpų po to, kai 2021 m. rugsėjo mėn. buvo perimta buvusio EIVT pastato (Belliard 100 (B100)) nuomos sutartis, ir 2022 m. rugsėjo mėn. buvo pasikeista pastatais tarp Komiteto ir EESRK (Belliard 68 ir Trèves 74) bei Komisijos (Van Maerlant 2 (VMA)); pažymi, jog buvo būtina atlikti dviejų naujai įsigytų pastatų įrengimo darbus, kad biuro patalpos būtų naudojamos tankiau; palankiai vertina tai, kad 2022 m. įsteigta bendra naujų darbo metodų darbo grupė, siekiant apsvarstyti, kaip būtų galima optimizuoti darbo organizavimą ir biuro patalpų naudojimą, kartu sumažinant aplinkosauginį pėdsaką;

43.pažymi, kad 2022 m. bendras Komiteto patalpų įrengimo biudžetas sudarė 883 792 EUR; pažymi, kad Komiteto ir EESRK vykdomiems renovacijos darbams B100 ir VMA pastatuose buvo naudojamos pažangiosios technologijos su stipriu aplinkosaugos aspektu; prašo Komiteto pateikti naujausią informaciją apie investicijų į šiuos technologinius sprendimus grąžą, tačiau vis dėlto pataria, kad nereikėtų prisiimti ilgalaikių įsipareigojimų dėl naujų biuro patalpų, kol šios priemonės nebus visapusiškai ištirtos;

44.pažymi, kad 2022 m. Komiteto ir EESRK pastatų strategijoje daugiausia dėmesio skirta geografinei pastatų koncentracijai, kuri buvo pasiekta fiziškai sujungus visus Komiteto ir EESRK naudojamus pastatus su pagrindiniu pastatu (JDE); palankiai vertina naują fizinę jungtį su Parlamento pastatais, kuri pradėta naudoti 2022 m. lapkričio mėn. ir kuria užtikrinamas tiesesnis, paprastesnis ir 125 metrais trumpesnis kelias tarp Komiteto ir EESRK bei Parlamento pastatų;

45.pažymi, kad Komitetas ir EESRK pradėjo daugiametį projektą, susijusį su visų konferencijų salių vertimo žodžiu sistemos techniniu atnaujinimu nuo 2022 m.; pažymi, kad 2022 m. Komitetas šiam projektui skyrė 200 000 EUR sumą;

46.palankiai vertina Komiteto ir EESRK įsipareigojimą savo infrastruktūrai sistemingai taikyti universalumo principą, projektavimo metu užtikrinant pastatų prieinamumą; pažymi, jog Komitetas ir EESRK ėmėsi įvairių priemonių, kad užtikrintų savo pastatų prieinamumą asmenims su skirtingų rūšių negalia;

47.palankiai vertina tvarias praktikas ir, visų pirma, Komiteto ir EESRK taikomą bepopierį požiūrį, kuris padėjo pagal skaitmeninę strategiją sumažinti aplinkosauginį pėdsaką; pažymi, jog taikomoji programa „Phoenix“, naudojama Komiteto politiniam darbui remti, 2022 m. buvo pritaikyta, kad būtų parengtos vadinamosios ataskaitos apie anglies dioksidą kelionėse ir kad Komitetas ir EESRK galėtų apskaičiuoti savo anglies dioksido balansą; pažymi, kad veiksmų planas, parengtas atlikus veiklos auditą pagal Aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), buvo įgyvendintas imantis veiksmų dokumentų, procedūrų peržiūros, planavimo, rizikos valdymo ir priežiūros tobulinimo srityse; sveikina Komitetą ir EESRK viršijus 2021–2025 m. EMAS tikslus, išskyrus su dujų suvartojimu susijusius tikslus;

48.pažymi, kad 2022 m. bendra ant Komiteto ir EESRK pastatų įrengtų saulės baterijų plokščių pagaminta elektros energija sudarė apie 15,5 MWh, t. y. 0,25 proc. viso metinio Komiteto ir EESRK suvartojamo kiekio; pažymi, kad, 2022 m. rugsėjo 16 d. duomenimis, saulės baterijų plokštės buvo įrengtos tik ant JDE pastato; supranta, kad dėl administracinių procedūrų Komitetui ir EESRK reikės daugiau laiko, kad galėtų įrengti daugiau saulės baterijų plokščių;

49.pažymi, kad Komitetas parengė tvaraus judumo planą, kuriame numatytas finansinis įnašas, susijęs su darbuotojų viešojo transporto abonementais ir sąmoningumo ugdymo veikla; pažymi, kad 2022 m. nebuvo surengta jokia nauja darbuotojų apklausa apie judumą, tačiau tokią apklausą numatyta surengti 2024 m.; palankiai vertina tai, kad 76 proc. Komiteto darbuotojų važiuodami į darbą naudojasi ekologiškomis transporto priemonėmis;

50.palankiai vertina tai, kad institucijoms bendradarbiaujant buvo sutaupyta biudžeto ir administracinių lėšų, visų pirma, glaudžiai bendradarbiaujant administraciniu lygmeniu su EESRK, su kuriuo Komitetas dalijasi patalpomis ir jungtinėmis tarnybomis vertimo raštu, infrastruktūros, logistikos ir IT srityse, kartu išlaikydamas visišką savo institucinį savarankiškumą; pažymi, kad 2022 m. spalio 1 d. pagal naują 2022 m. Komiteto ir EESRK pasirašytą bendradarbiavimo susitarimą buvo įsteigtas jungtinis Inovacijų ir informacinių technologijų direktoratas; taip pat pažymi, kad 2022 m. Komitete ir EESRK bendrai dirbo 470 darbuotojų ir jie kartu valdė 55 mln. EUR, neįskaitant su atlyginimais susijusių išlaidų; ragina Komitetą tęsti ir išplėsti šį bendradarbiavimą kitose srityse, siekiant išvengti dubliavimosi ir toliau racionalizuoti paslaugų, teikiamų patalpose, kuriomis dalijasi Komitetas ir EESRK, veiklos sąnaudas; ragina Komitetą ir EESRK išnagrinėti galimybę sukurti vieną bendrą savo jungtinių tarnybų administraciją, išlaikant atskirus direktoratus ar skyrius tarnyboms, sprendžiančioms klausimus, susijusius su jų konkrečiais ir nepriklausomais įgaliojimais;

51.palankiai vertina tai, kad Komitetas siekia sinergijos pirkdamas paslaugas iš kitų institucijų pagal susitarimus dėl paslaugų lygio ir dalyvaudamas tarpinstitucinių koordinavimo organų veikloje bei tarpinstitucinėse viešųjų pirkimų procedūrose;

52.ragina Komitetą toliau tirti sąveiką su kitomis institucijomis logistikos, skaitmeninių paslaugų, vairuotojų paslaugų ir kitų administracinių užduočių, taip pat tam tikros informavimo ir komunikacijos veiklos srityse, ypač valstybėse narėse, kuriose Komiteto nariai turi įvairių paramos tinklų ir priklauso tik nuo savo vietos darbuotojų;

53.palankiai vertina Komiteto norą toliau plėtoti bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, visų pirma, Parlamentu, prieš 2024 m. Europos Parlamento rinkimus, parengiant veiksmų gaires, kuriose prognozuojamas tolesnis bendradarbiavimo suintensyvėjimas ir didesnis Komiteto ir vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo šioje srityje; atkreipia dėmesį į bendradarbiavimo susitarimų su Parlamentu ir Komisija peržiūrą, dėl kurios Pirmininkų sueiga sprendimą priėmė 2022 m. lapkričio mėn.;

54.pažymi, kad Komitetas bendradarbiauja su Komisija (už metinį mokestį) žmogiškųjų išteklių klausimais ir naudojantis įvairiomis IT platformomis finansų valdymo ir žmogiškųjų išteklių srityse; pažymi, jog Komitetas rengia plenarines sesijas Parlamento ir Komisijos patalpose, kad kompensuotų savo konferencijų salių pajėgumų trūkumą, ir jog komitetas perka vertimo žodžiu paslaugas iš šių dviejų institucijų; pažymi, kad Komitetas, atsižvelgdamas į sparčią nuotolinio vertimo žodžiu sektoriaus plėtrą, ieško galimybių naudotis tokiomis paslaugomis;

55.pažymi, kad Komitetas skatina savo darbo matomumą ir poveikį remdamasis tarpinstituciniu bendradarbiavimu, tikslingai pristatydamas savo ataskaitas kitoms institucijoms, pvz., 2022 m. jis pristatė 11 ataskaitų Parlamentui, rengė dvišalius susitikimus pranešėjų lygmeniu, organizavo politinius mainus per oficialius renginius ir konferencijas, tikslingai platino nuomones ir dirbo tinkluose;

56.pažymi, kad 2022 m. bendras Komiteto komunikacijos biudžetas buvo 2,2 mln. EUR, t. y. suma padidėjo 4 proc., palyginti su 2021 m. (2,1 mln. EUR); pažymi, kad iš šio biudžeto apie 439 000 EUR buvo panaudota renginiams, 795 000 EUR – žiniasklaidai ir 1 099 000 EUR – skaitmeninei komunikacijai; pažymi, kad Komiteto komunikacijos tikslas – padidinti Komiteto, kaip Sąjungos regionų, miestų, kaimų ir savivaldybių asamblėjos, institucinį ir politinį matomumą ir jo narių vaidmenį;

57.pažymi, kad 2022 m. Komitetas toliau rengė reguliarius visų Sąjungos institucijų už komunikaciją atsakingų generalinių direktorių susitikimus, daugiausia dėmesio skirdamas suderintų komunikacijos veiksmų parengimui artėjant 2024 m. Europos Parlamento rinkimams; ragina Komitetą per savo vietos ir regioninius tinklus toliau remti Parlamento institucinę komunikacijos kampaniją dėl 2024 m. Europos Parlamento rinkimų;

58.palankiai vertina Komiteto parengtą duomenimis grindžiamą komunikacijos strategiją, kuria siekiama panaikinti atotrūkį nuo Sąjungos piliečių vietos ir regionų lygmenimis naudojant multiplikacijos kanalus, pvz., Europos regionų ir vietos patarėjų tinklus, kurie 2022 m. pabaigoje turėjo 2 037 registruotus narius, ir pasitelkiant Jaunųjų išrinktų politikų programą, pagal kurią renginiuose 2022 m dalyvavo 775 asmenys, t. y. 15 proc. daugiau, palyginti su 2021 m.; pažymi, kad Komitetas taip pat rengė mokymus ir stiprino vietos ir regionų valdžios institucijų gebėjimus piliečių dalyvavimo ir dalyvaujamosios demokratijos klausimais, – renginius, kurie vadinami „Naujas dalyvaujamosios demokratijos skyrius“; pažymi, kad 2022 m. lapkričio mėn. Komiteto biuras paragino kiekvieną narį kasmet surengti bent vieną dialogą savo rinkimų apygardoje; pažymi, kad Komitetas sukūrė sinergija grįstą ryšį su „Europe Direct“ centrų tinklu valstybėse narėse organizuojant vietos renginius;

59.pažymi, kad 2022 m. Komitetas toliau vykdė tris komunikacijos kampanijas, atsižvelgdamas į 2020–2025 m. kadencijos politinius prioritetus: Europos priartinimas prie žmonių, atsparių regionų ir vietos bendruomenių kūrimas ir sanglaudos, kaip pagrindinės ES vertybės, skatinimas; palankiai vertina Komiteto pastangas plėsti savo auditoriją pasitelkiant skaitmeninę komunikaciją ir informavimo veiklą žiniasklaidoje: 2022 m. buvo 18 890 pranešimų žiniasklaidoje, t. y. 2020–2022 m. šis skaičius padidėjo 20 proc.;

60.pažymi, kad 2022 m. pabaigoje Komitetas savo socialinės žiniasklaidos kanaluose turėjo 175 000 sekėjų, t. y. 16 proc. daugiau nei 2021 m., iš kurių 54 800 sekėjų (8 proc. daugiau) – X (anksčiau – „Twitter“) platformoje, 58 100 sekėjų (6 proc. daugiau) – tinkle „Facebook“, 52 100 (33 proc. daugiau) – platformoje „LinkedIn“ ir 10 500 sekėjų (67 proc. daugiau) – tinkle „Instagram“;

61.pažymi, kad Komitetas prisideda prie Komisijos atvirųjų duomenų portalo, teikdamas duomenų apie narių duomenis ir nuomones rinkinius, taip pat naudoja atviruosius duomenis ir skatina juos naudoti vietos ir regionų valdžios institucijas, taip remdamas siekį didinti veiklos skaidrumą, teikiant laisvai prieinamus duomenis žmogaus ir kompiuterio skaitomais formatais ir stiprinant ryšį su piliečiais.