1.pažymi, kad EIVT biudžetas patenka į DFP 7 išlaidų kategoriją „Europos viešasis administravimas“, kuriai 2022 m. teko 11,6 mlrd. EUR (t. y. 5,9 proc. viso Sąjungos biudžeto); pažymi, kad maždaug 1,1 mlrd. EUR EIVT biudžetas sudaro apie 9,4 proc. visų administracinių išlaidų;

2.pažymi, kad Audito Rūmai savo 2022 finansinių metų metinėje ataskaitoje išanalizavo 60 administravimo srities operacijų imtį – tiek pat kaip 2021 m.; taip pat pažymi, kad Audito Rūmai rašo, jog administracines išlaidas sudaro išlaidos žmogiškiesiems ištekliams, įskaitant išlaidas pensijoms, kurios 2022 m. sudarė apie 70 proc. visų administracinių išlaidų, taip pat išlaidas pastatams, įrangai, energijai, ryšių ir informacinėms technologijoms, ir kad jų daugelio metų darbo patirtis rodo, jog apskritai šios išlaidos yra nedidelės rizikos;

3.pažymi, kad 14 (23 proc.) iš 60 operacijų buvo klaidų, tačiau Audito Rūmai, remdamiesi penkiomis kiekybiškai įvertintomis klaidomis, apskaičiavo, kad klaidų lygis nesiekia reikšmingumo ribos;

4.apgailestauja dėl to, kad Audito Rūmai savo 2022 finansinių metų metinėje ataskaitoje pažymi, kad EIVT mokėjimuose jie nustatė dvi kiekybiškai įvertinamas klaidas, iš kurių viena buvo susijusi su galiojančios pagrindinės sutarties dėl apsaugos paslaugų, kurias įsigijo ES delegacija, nebuvimu, o kita – su išmokomis vaikui, kurias darbuotojas gavo iš kitų šaltinių, tačiau jos nebuvo išskaičiuotos iš jo darbo užmokesčio;

5.pažymi, kad 2022 m. EIVT biudžetas buvo 786 947 220 EUR, t. y. 2,5 proc. didesnis nei 2021 m., ir šis padidėjimas yra mažesnis, palyginti su padidėjimu nuo 2020 m. iki 2021 m. (5,0 proc.); pažymi, kad EIVT panaudojo ne tik savo biudžetą, bet ir Komisijos skirtą 241,4 mln. EUR sumą (įskaitant asignuotąsias pajamas ir iš kito laikotarpio perkeltas sumas) administracinėms išlaidoms, susijusioms su ES delegacijose dirbančiu Komisijos personalu, padengti; pažymi, kad tai sudarė 14,3 proc. padidėjimą, palyginti su 2021 m.; pažymi, kad EIVT taip pat gavo papildomų įnašų Europos plėtros fondo darbuotojų delegacijose bendroms išlaidoms padengti ir kitų sumų, todėl visas turimas EIVT biudžetas (įsipareigojimų asignavimai) siekė 1 143,6 mln. EUR, t. y. išaugo 4,8 proc., palyginti su 2020 m.; apgailestauja dėl to, kad 2022 m. EIVT administraciniam biudžetui nebuvo numatyta pakankamai lėšų, nepaisant svarbaus institucijos vaidmens 2022 m. pradžioje platesniame tarptautiniame kontekste ir padidėjusių išlaidų;

6.pažymi, kad 2022 m. buvo įvykdyta 99,99 proc. galutinio EIVT biudžeto įsipareigojimų, t. y. didesnis rodiklis nei 2021 m., kai buvo įvykdyta 99,37 proc., ir gerokai didesnis rodiklis nei 2020 m., kai buvo įvykdyta 95,01 proc.; be to, pažymi, kad 2022 m. buvo įvykdyta 90,56 proc. biudžeto mokėjimų, ir tai yra reikšmingas padidėjimas, palyginti su 84,47 proc. įvykdymo lygiu 2021 m. ir 82,34 proc. įvykdymo lygiu 2020 m.;

7.pažymi, kad 2022 m. galutinis EIVT būstinės biudžetas po perkėlimų siekė 308,1 mln. EUR, t. y. buvo 4,4 proc. didesnis nei 2021 m.; pažymi, kad buvo įvykdyta 100 proc. biudžeto įsipareigojimų; pažymi, kad buvo įvykdyta 269,2 mln. EUR mokėjimų, t. y. 87,4 proc. biudžeto ir 30,9 mln. EUR daugiau nei 2021 m., kai buvo įvykdyta 80,8 proc. mokėjimų;

8.pažymi, kad 2022 m. galutinis EIVT delegacijų biudžetas po perkėlimų siekė 478,9 mln. EUR, t. y. buvo 1,3 proc. didesnis nei 2021 m.; pažymi, kad buvo įvykdyta 100 proc. biudžeto įsipareigojimų; pažymi, kad buvo įvykdyta 443,4 mln. EUR mokėjimų, t. y. 92,6 proc. biudžeto, ir absoliutus padidėjimas siekė 33,3 mln. EUR, palyginti su 2021 m., kai buvo įvykdyta 86,8 proc. mokėjimų;

9.pažymi, kad EIVT pagal Finansinio reglamento 29 straipsnį atliko 20 biudžeto perkėlimų, iš kurių trys buvo susiję su informacija apie biudžeto valdymo instituciją; pažymi, kad bendra perkėlimų suma buvo 38,2 mln. EUR, dėl to EIVT delegacijų biudžetas padidėjo 0,9 mln. EUR, o EIVT būstinės darbuotojų biudžetas sumažintas 0,5 mln. EUR ir EIVT būstinės pastatų ir įrangos biudžetas sumažintas 0,4 mln. EUR;

10.susirūpinęs pažymi, jog EIVT praneša, kad kalbant apie 2022 m. biudžetą padėtis buvo ypač sudėtinga dėl naujų užduočių ir padidėjusių einamųjų išlaidų ir kad rizikos mažinimo priemonės apėmė visų neesminių delegacijų išlaidų sumažinimą arba panaikinimą, kad buvo atidžiai apsvarstytas skelbimas apie etatus būstinėje ir delegacijose ir keletas etatų buvo įšaldyti tam tikram laikotarpiui, neprivalomas atlyginimų padidinimas ir pareigybių paaukštinimas buvo, kiek įmanoma, sustabdytas arba atidėtas, o trečiųjų šalių mokėtinų sumų gavimas, kai įmanoma, buvo paspartintas;

11.pažymi, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą EIVT biudžetas patyrė spaudimą, be kita ko, dėl didėjančios infliacijos ir atlyginimų koregavimo, labai išaugusių energijos sąnaudų ir kitų rangovo išlaidų, susijusių su tam tikromis prekėmis ir paslaugomis; pažymi, kad svarbu sukurti tvirtą ir saugų EIVT finansinį pagrindą, ir pabrėžia jos nepaprastai svarbu vaidmenį veiksmingai vykdant Sąjungos bendrą saugumo ir užsienio politiką;

12.apgailestauja dėl to, kad 2023 m. toliau daromas spaudimas biudžetui ir dėl to EIVT priėmė sprendimą nesiųsti darbuotojų į jokias planuotas tolesnes misijas, susijusias su rinkimų stebėjimo misijomis, dėl nepakankamo kelionių biudžeto didžiąją 2023 m. dalį; mano, kad EIVT turėtų būti suteikti reikiami ištekliai, kad būtų užtikrinta tinkama tolesnė veikla, susijusi su šiomis svarbiomis misijomis;

13.su pasitenkinimu pažymi, kad bendras su valstybėmis narėmis ir kitais ES partneriais bendrai naudojamų patalpų skaičius Sąjungos delegacijose padidėjo nuo 122 2021 m. iki 135 2022 m.; palankiai vertina tai, kad EIVT generalinis sekretorius priėmė sprendimą dėl bendro patalpų naudojimo politikos, kuriuo nustatoma išsami ir skaidri struktūrinė sistema, pagal kurią EIVT bendro naudojimo patalpomis praktika derinama nustatant bendrus principus ir tikslus;

14.pažymi, kad visos EIVT apmokėtos komandiruočių išlaidos 2022 m. sudarė 24,065 mln. EUR, t. y. gerokai padidėjo, palyginti su 6,128 mln. EUR suma 2021 m., tačiau yra labiau palyginamos su prieš COVID 19 buvusiu lygiu 2019 m., kai sumokėta suma buvo 20,972 mln. EUR; be to, pažymi, kad EIVT neturi atskiros biudžeto eilutės vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo komandiruotėms ir kelionėms ir kad vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo komandiruočių ir kelionių išlaidas dalijasi EIVT ir Komisija, atsižvelgdamos į misijos tikslą; galiausiai pažymi, kad 2022 m. EIVT išlaidos, susijusios su 6-iomis vyriausiojo įgaliotinio ir pirmininko pavaduotojo misijomis, sudarė 3 502,73 EUR, o oro taksi išlaidos sudarė 178 320,76 EUR; prašo EIVT informuoti Parlamentą apie tai, kiek kartų vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas keliavo komerciniais lėktuvais ir kiek kartų buvo naudojami užsakomieji skrydžiai;

15.atkreipia dėmesį į tai, kad Sąjungos vyriausiasis įgaliotinis ir Komisijos pirmininko pavaduotojas dažnai naudojasi privačiais nuomojamais lėktuvais oficialioms kelionėms, ir supranta, kad kelionės yra neatsiejamos nuo vyriausiojo įgaliotinio užsienio reikalams ir saugumo politikai įgaliojimų ir yra būtinos jiems vykdyti, įskaitant atstovavimą Sąjungai aukšto lygio susitikimuose, konferencijose ir aukščiausiojo lygio susitikimuose visame pasaulyje; mano, kad su darbu susijusios veiklos skaidrumas ir patikimas finansų valdymas naudojant Sąjungos viešąsias lėšas turėtų būti pamatiniai Sąjungos institucijų principai; taip pat mano, kad Sąjungos institucijų pareigūnai turėtų rodyti pavyzdį visuomenei įgyvendinant klimato politikos priemones vadovaujantis pavyzdine Europos žaliojo kurso iniciatyva;

16.primena atsakymą, gautą po CONT komiteto nario raštu pateikto klausimo, susijusio su išsamia informacija apie vyriausiojo įgaliotinio ir Komisijos pirmininko pavaduotojo keliones oro taksi; apgailestauja, kad EIVT tik paminėjo maršrutus, bet nenurodė šioms kelionėms išleistų sumų ir nepatikslino, kurios kelionės ir kokios sumos buvo padengtos atitinkamai iš EIVT ir Komisijos biudžetų; pabrėžia, jog svarbu, kad ši informacija būtų prieinama biudžeto įvykdymą tvirtinančiai institucijai; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad oro taksi išlaidos padidėjo nuo 0 EUR 2021 m. iki 178 320,76 EUR 2022 m. – tai, savaime suprantama, paaiškinama dėl COVID-19 pandemijos; rekomenduoja oro taksi naudotis tik tada, kai nėra tinkamų komercinių maršrutų arba kai kyla saugumo problemų;

17.pažymi, kad 2022 m. buvo laipsniškai panaikintos su COVID-19 pandemija susijusios išskirtinės priemonės ir institucijos pradėjo normaliai veikti, ir kad EIVT pajuto Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, taip pat saugumo krizių Afganistane, Haityje ir Sahelyje padarinius; taip pat pažymi, kad įvertinant evakuacijos poreikio lygmenį trys Sąjungos delegacijos priskirtos 3 lygiui, t. y. tik esmines užduotis vykdantiems darbuotojams buvo leista likti komandiravimo šalyje – Ukrainoje (nuo 2022 m. vasario mėn.), Haityje (nuo 2022 m. birželio mėn.) ir Burkina Fase (nuo 2022 m. gruodžio mėn.);

18.pažymi, kad EIVT generalinis sekretorius pateikė nurodymą Sąjungos delegacijų vadovams ir paprašė jų, visų pirma, laiku teikti ataskaitas krizių metu (reguliaresnis, labiau tiesioginis ir sistemingesnis ataskaitų teikimas); yra susirūpinęs dėl to, kad EIVT ambasadoriai gana vėlavo informuoti apie pokyčius vietoje, ypač Ukrainoje ir Afganistane, ir į juos reaguoti, o tai lėmė skubotą Sąjungos personalo evakuaciją; mano, kad EIVT turėtų peržiūrėti savo rizikos valdymo metodiką, pagal kurią vertinama Sąjungos delegacijų darbuotojų saugumo padėtis;

19.palankiai vertina tai, kad EIVT, reaguodama į įvairias krizes, 2022 m. liepos mėn. įsteigė Reagavimo į krizes centrą, kuris palaiko ryšius su išorės partneriais, pvz., Sąjungos institucijomis ir valstybėmis narėmis, ir sutelkia diplomatinius, saugumo ir žvalgybos pajėgumus viduje;

20.pažymi, kad už išteklių valdymą atsakingas generalinis direktoratas (jis ir toliau tvarkys visų krizių administracinius aspektus) buvo pertvarkytas į du direktoratus, o skyrių skaičius sumažintas nuo 16 iki 13, sujungus panašias ir susijusias funkcijas, ir kad buvo sustiprinta generaliniam direktoriui priskirta koordinavimo grupė;

21.pažymi, kad 2021 m. EIVT įsteigė Vidaus kontrolės komitetą, jis nuo to laiko susitinka du kartus per metus, kad vyresnieji vadovai galėtų aptarti rizikos mažinimo priemones, parengtas siekiant pašalinti nustatytus vidaus kontrolės trūkumus;

22.su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. nė viena ES delegacija nepateikė išlygų;

23.pažymi, kad skirtingus EIVT biudžeto elementus tikrina jos vidaus auditorius, Komisijos vidaus audito tarnyba ir Audito Rūmai; su nuostaba pažymi, kad 2022 m. EIVT nepradėjo jokių vidaus auditų, tačiau 2022 m. buvo užbaigti du auditai ir kad trys auditai tebevykdomi; pabrėžia, kad svarbu kruopščiai ir reguliariai atlikti vidaus auditus, ypač po to, kai 2021 m. EIVT savo vidaus audito sistemoje įdiegė naują metodiką;

24.pažymi, kad 2022 m. liko neįgyvendintos keturios esminės Vidaus audito tarnybos rekomendacijos; palankiai vertina tai, kad rekomendacijos dėl saugumo Sąjungos delegacijoje Malyje įgyvendinimas yra atidžiai stebimas; apgailestauja, kad rekomendacijos dėl Sąjungos delegacijos Vašingtone valdymo tebėra neįgyvendintos ir kad dėl ribotos atsakomybės bendrovės steigimo kilo sudėtingų teisinių klausimų; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie su šia bendrove susijusios padėties raidą;

25.pažymi, kad 2022 m. EIVT inspekcijos tarnybos paskelbė penkias itin svarbias rekomendacijas, ir palankiai vertina tai, kad trys buvo visiškai įgyvendintos arba išspręstos, o paskutinių dviejų atveju vykdomas atidus stebėjimas; prašo EIVT pateikti daugiau informacijos vykdant tolesnius veiksmus, susijusius su pranešimu dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo;

26.pabrėžia, kad tai, jog dėl Audito Rūmų išvadų praėjusiais metais daug dėmesio skirta viešųjų pirkimų ir įdarbinimo procedūroms, kurias organizuoja Sąjungos delegacijos, ir toliau kelia susirūpinimą; pažymi, kad EIVT pasisakė už keletą Finansinio reglamento pakeitimų, kad būtų atsižvelgta į ypatingą Sąjungos delegacijų trečiosiose šalyse padėtį; pabrėžia, kad, nors tam tikras lankstumas gali būti pateisinamas, dėl kiekvienos priimančiosios šalies terminų ir taisyklių skirtumų viešųjų pirkimų procedūrose gali atsirasti papildomų klaidų ir nenuoseklumo; vis dėlto, atsižvelgdamas į galutinius derybų dėl Finansinio reglamento rezultatus, ragina EIVT patvirtinti tinkamas priemones, siekiant užtikrinti, kad būtų sumažintas Sąjungos delegacijų padaromų klaidų skaičius, ir pranešti Parlamentui apie priimtas priemones;

27.pažymi, kad Sąjungos delegacija Jungtinėje Karalystėje 2020 m. vasario 1 d. pradėjo veikti biuro patalpose, kuriose anksčiau buvo įsikūrusi Komisijos atstovybė ir Europos Parlamento ryšių biuras; džiaugdamasis pažymi, kad po to, kai EIVT ir Parlamentas pasirašė susitarimą dėl paslaugų lygio, Londone komandiruotiems Parlamento darbuotojams bus taikomos tos pačios teisės ir pareigos, kaip ir teisės ir pareigos, numatytos delegacijos personalui susitarime dėl įsteigimo, ir kad Sąjungos delegacija Londone apie Parlamento darbuotojus praneša Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms pagal susitarimą dėl paslaugų lygio;

28.pažymi, kad iki 2022 m. pabaigos EIVT dirbo 5 188 asmenys, iš kurių 2 419 (46,6 proc.) buvo paskirti dirbti EIVT būstinėje, o 2 769 (53,4 proc.) – Sąjungos delegacijose ir biuruose, t. y. 2,3 proc. daugiau nei 2021 m. pabaigoje, kai EIVT dirbo 5 072 žmonės: 2 303 darbuotojai – būstinėje ir 2 769 – delegacijose ir biuruose; pažymi, kad visi 116 darbuotojų (padidėjimas) buvo įdarbinti EIVT būstinėje; galiausiai pažymi, kad 2022 m. EIVT iš biudžeto valdymo institucijos gavo papildomus 32 etato ekvivalentus ir kad keturi etatai (trys AD ir vienas AST) buvo perkelti Komisijai kaip administracinio biudžeto dalis;

29.pažymi, kad 2022 m. pabaigoje personalą sudarė 1 247 pareigūnai, 468 laikinieji darbuotojai, 596 sutartininkai, 491 deleguotasis nacionalinis ekspertas, 1 573 vietos darbuotojai, 144 stažuotojai, 39 jaunesnieji specialistai delegacijose ir 630 išorės, laikinųjų darbuotojų ir kitų darbuotojų; galiausiai pažymi, kad Sąjungos delegacijose taip pat dirbo 3 316 Komisijos darbuotojų;

30.pažymi, kad 2022 m. pabaigoje iš 1 715 pareigūnų ir laikinųjų darbuotojų 881 (51,4 proc.) buvo vyrai, o 834 (48,6 proc.) – moterys, t. y. šiek tiek daugiau nei 2021 m., kai 48,1 proc. darbuotojų buvo moterys; pažymi, kad 55,9 proc. sutartininkų buvo moterys, t. y. šiek tiek mažiau nei 2021 m. (57,7 proc.), o tarp deleguotųjų nacionalinių ekspertų 25,1 proc. buvo moterys, ir tai taip pat yra daugiau nei 2021 m. (22,2 proc.); vis dėlto pažymi, kad ypač mažai moterų eina aukštas pareigas, pvz., AD 9–12 ir AD 13–16 lygio pareigas ir neproporcingai daug moterų visų pirma eina AST pareigas;

31.susirūpinęs pažymi, kad būstinėje ir delegacijose 2022 m. pabaigoje buvo 18 moterų (29,0 proc.) ir 44 vyrai (71,0 proc.), t. y. šiek tiek padidėjo santykinė moterų dalis, palyginti su 26,8 proc. 2021 m.; palankiai vertina tai, kad būstinėje moterų, einančių vyresniųjų vadovų pareigas, dalis padidėjo nuo 25,0 proc. 2021 m. iki 30,6 proc. 2022 m.;

32.pažymi, kad, remiantis 2022 m. pabaigos duomenimis, vidurinės grandies vadovų pareigas būstinėje ir delegacijose ėjo 86 moterys (38,4 proc.) ir 138 vyrai (61,6 proc.); pažymi, kad tai reiškia, jog moterų dalis padidėjo nuo 34,2 proc., tačiau moterų dalis vis dar nepatenkinamai maža; taip pat palankiai vertina tai, kad būstinėje vidurinės grandies vadovų pareigas einančių moterų dalis padidėjo nuo 40,7 proc. 2021 m. iki 44,4 proc. 2022 m.;

33.ragina EIVT ir toliau imtis veiksmų siekiant gerinti lyčių pusiausvyros visais lygmenimis padėtį savo organizacijoje;

34.palankiai vertina tai, kad Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas, reaguodami į Parlamento raginimus, priėmė 2021–2025 m. lyčių lygybės veiksmų planą kaip kompleksinę priemonę visiems užsienio politikos aspektams, ir tai pirmas žingsnis siekiant tikros feministinės diplomatijos; palankiai vertina tai, kad ES lyčių ir įvairovės ambasadorė toliau propaguoja Sąjungos politiką moterų, taikos ir saugumo klausimais, kad būtų užtikrintas moterų dalyvavimas visuose diplomatiniuose ir politiniuose dialoguose, ir palankiai vertina tai, kad tarp valstybių narių ir EIVT buvo įsteigtas ES moterų diplomatijos tinklas, siekiant propaguoti Sąjungos vertybes įvairovės ir lygybės srityje ir remti lyčių lygybę visame pasaulyje;

35.pabrėžia, kad LLVP III nustatyta, kad iki 2025 m. 85 proc. naujų ES veiksmų turi būti prisidedama prie lyčių lygybės ir moterų bei mergaičių įgalėjimo, o EIVT turi paspartinti pažangą siekiant LLVP III tikslų, kiekvienos dienos darbe prasmingai sutelkdama dėmesį į pagrindines LLVP III vykdymo sritis, įskaitant smurto dėl lyties panaikinimą, lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių, ekonominių ir socialinių teisių ir įgalėjimo, lygių galimybių dalyvauti ir lyderystės skatinimą;

36.reiškia susirūpinimą dėl LGBTIQ+ teisių padėties pasaulyje ir dėl didėjančio pasipriešinimo moterų teisėms, lyčių lygybei, lytinei ir reprodukcinei sveikatai bei teisėms besivystančiose šalyse; ragina Komisiją ir EIVT stabdyti regresą, susijusį su šių teisių pripažinimu ir apsauga; pabrėžia, kad reikia teikti pirmenybę tikslinei paramai pilietinės visuomenės organizacijoms (PVO) ir bendruomenėms, propaguojančioms lytinę ir reprodukcinę sveikatą bei teises, moterų teises, lyčių lygybę, remiančias LGBTIQ+ bendruomenę ir kitas marginalizuotas gyventojų grupes, įskaitant griežtesnes homoseksualumo dekriminalizavimo priemones; primena, kad bent 85 proc. naujų veiksmų pagal KVTBP „Globali Europa“ priemonę turėtų būti teikiama pirmenybė lyčių lygybei ir bent 5 proc. konkrečiai skiriama moterų ir mergaičių teisėms ir įgalėjimui;

37.palankiai vertina tai, kad tarp EIVT darbuotojų visų valstybių narių atstovai; vis dėlto pažymi, kad išlieka tam tikras disbalansas: visose darbuotojų kategorijose atstovaujamos 25 valstybės narės, tačiau tik du darbuotojai yra Liuksemburgo piliečiai (1 sutartininkas ir 1 deleguotasis nacionalinis ekspertas), o Maltos piliečių tarp sutartininkų kategorijos darbuotojų išvis nėra; pažymi, kad Belgija yra labiausiai atstovaujama valstybė narė, kurios piliečiai sudaro 12,7 proc. EIVT darbuotojų, įskaitant 15,4 proc. pareigūnų; pažymi, kad iš 141 Sąjungos ambasadorių trys valstybės narės (Vengrija, Liuksemburgas ir Malta) neturi nė vieno atstovo, Kipras ir Slovėnija turi tik po vieną atstovą, t. y. vienu mažiau, palyginti su 2021 m., o daugiausia ambasadorių turi Prancūzija – 20, Ispanija – 18, Italija – 17, Vokietija – 14 ir Belgija – 11, o tai reiškia, kad 80 iš 141 ambasadorių etato užima atstovai iš šių penkių šalių, ir tai sudaro 57 proc.; su pasitenkinimu pažymi, kad ši dalis sumažėjo, palyginti su praėjusiais metais, kai 61 proc. ambasadorių buvo iš tų pačių penkių šalių; vis dėlto apgailestauja, kad valstybių narių, kurios įstojo į ES 2004 m. arba vėliau (ES 13), užimamų ambasadorių postų skaičius 2022 m. sumažėjo iki 17 proc., palyginti su 18 proc. 2021 m.; ragina EIVT paskelbti viduriniosios grandies ir vyresniosios vadovybės narių pareigų pasiskirstymą pagal lytį ir pilietybę; pabrėžia savo susirūpinimą dėl geografinio disbalanso, susijusio su delegacijų vadovų pareigomis, ir ragina EIVT toliau gerinti atstovavimą geografinės pusiausvyros požiūriu, kad būtų užtikrintas tinkamas visų valstybių narių piliečių, atstovų, skaičius, atspindintis jų įvairovę, kartu atsižvelgiant į kandidatų kompetenciją ir nuopelnus;

38.palankiai vertina tai, kad EIVT skatina lanksčią, skaitmeninę ir pasitikėjimu grindžiamą darbo aplinką, kad būtų padidintas veiksmingumas, apsaugota darbuotojų sveikata ir gerovė ir pagerinta profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra; pažymi, kad 2022 m. EIVT nuotolinio darbo taisyklės reiškė, kad būstinės darbuotojams buvo leista dirbti nuotoliniu būdu iki trijų dienų per savaitę, o delegacijų darbuotojams buvo leista dirbti nuotoliniu būdu vieną dieną per savaitę; be to, pažymi, kad 2023 m. spalio mėn. įsigaliojo naujos nuotolinio darbo taisyklės ir kad pereinamojo laikotarpio priemonės apėmė leidimą tiek būstinėje, tiek delegacijose dirbantiems darbuotojams ne darbo vietoje nuotoliniu būdu dirbti 10 dienų, ir šis leidimas konkrečiu atveju gali būti taikomas ir darbuotojams, kurių šeiminė padėtis yra sudėtinga; prašo EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie naujas nuotolinio darbo taisykles ir apie tai, kaip jas vertina darbuotojai ir vadovybė;

39.apgailestaudamas pažymi, kad ilgalaikių laikinojo nedarbingumo atostogų daugiau kaip 50 dienų išėjusių darbuotojų skaičius padidėjo nuo 91 darbuotojo 2021 m. iki 111 darbuotojų 2022 m., t. y. išaugo 22 proc. taip pat pažymi, kad EIVT įgyvendina keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama užtikrinti paramą darbuotojams ir juos informuoti apie strategijas, kuriomis siekiama išvengti perdegimo, įskaitant vadovų įpareigojimą užtikrinti, kad užduočių paskirstymas būtų pagrįstas ir kad perdegimo atveju būtų nustatytos gairės ir speciali darbo laiko tvarka siekiant palengvinti grįžimą į darbą; ragina EIVT toliau svarstyti, kaip būtų galima, kiek įmanoma, išvengti ilgalaikių nedarbingumo atostogų, įskaitant perdegimą, ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti savo darbuotojų gerovę;

40.palankiai vertina tai, kad 2022 m. EIVT dėjo daugiau pastangų ir pradėjo keletą iniciatyvų, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie priekabiavimą, be kita ko, 2022 m. spalio mėn. surengė Informavimo apie kovą su priekabiavimu savaitę ir priėmė naujus EIVT profesinio elgesio principus; pažymi, kad 2022 m. buvo pateikti du pagalbos prašymai, susiję su priekabiavimu, iš kurių vienas buvo baigtas nagrinėti 2022 m., o kitas – 2023 m., abiem atvejais netaikant sankcijų; pažymi, kad dar trys 2021 m. pateikti prašymai ir vienas 2020 m. prašymas buvo baigti nagrinėti 2022 m. ir 2023 m.; be to, pažymi, kad 2022 m. EIVT paklausa mediacijos paslaugoms išaugo: 218 mediacijos atvejų ir 19 konfidencialių konsultacijų atvejų; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie priekabiavimo atvejų skaičiaus pokyčius ir apie tai, ar kuriuo nors atveju taikomos sankcijos;

41.pažymi, kad EIVT nežino tikslaus neįgalių darbuotojų skaičiaus, tačiau iš 2021 m. anoniminės apklausos atsakymų matyti, kad 24 iš 1 075 respondentų nurodė negalią, o 23 – trumpalaikę arba laikiną negalią; palankiai vertina tai, kad Sąjungos delegacijos parengė informacijos apie prieinamumą suvestines, kuriose pateikiama informacija apie delegacijų patalpų tinkamumą ir prieinamumą, siekiant užtikrinti, kad darbuotojai su negalia turėtų atitinkamą informaciją prieš kreipdamiesi dėl vietos;

42.palankiai vertina tai, kad EIVT ir toliau įdarbina palyginti daug stažuotojų, siūlo 63 stažuotes pagal programą „Blue Book“, keturias trumpalaikes stažuotes būstinėje ir 365 stažuotes 102 delegacijose; pažymi, kad viena trumpalaikė stažuotė būstinėje ir 22 stažuotės delegacijose nebuvo finansuojamos ir jas atliko studentai, kurie turėjo atlikti stažuotę kaip studijų dalį, mainais už akademinius kreditus; palankiai vertina tai, kad stažuotojai, panašiai kaip ir darbuotojai, pasinaudojo mišria darbo tvarka pagal už išteklių valdymą atsakingo generalinio direktoriaus paskelbtas gaires; pakartoja savo raginimą visoms institucijoms užtikrinti, kad visi stažuotojai iš institucijos gautų deramą atlyginimą;

43.ragina sukurti nuolatinę Europos diplomatijos akademijos struktūrą ir numatyti reikiamus išteklius, nes tai gali prisidėti prie visapusiško savarankiškos ES diplomatijos plėtojimo ir ES perspektyva grindžiamos bendros diplomatinės kultūros; mano, kad ateityje ši akademija turėtų apimti aukštąjį išsilavinimą įgijusių europiečių, kurie nėra valstybių narių diplomatai, atrankos, įdarbinimo ir mokymo sistemą; pabrėžia, kad reikia ištirti ir nuspręsti, kaip šią akademiją baigę asmenys galės patekti į EIVT;

44.palankiai vertina tai, kad EIVT ir toliau rengia mokymus etikos klausimais per naujų darbuotojų priėmimo sesijas „Newcomers Welcome Sessions“ ir seminarus, skirtus Sąjungos ambasadoriams ir administracijos vadovams prieš pradedant eiti pareigas; prašo EIVT rengti privalomus mokymus siekiant užtikrinti, kad visiems darbuotojams būtų priminta apie tokius svarbius principus kaip etika, skaidrumas, interesų konfliktų vengimas ir kova su sukčiavimu;

45.apgailestauja, nes 2022 m. OLAF ištyrė nedidelį skaičių sukčiavimo atvejų, kai Sąjungos delegacijos darbuotojų neteisėtai pasisavino Sąjungos lėšas, ir kad kai kurie atvejai vis dar nagrinėjami; pabrėžia, kad, norint daryti išvadas, reikia, kad OLAF pirma užbaigtų savo tyrimus, tačiau kartu ragina EIVT imtis visų būtinų veiksmų, kad būtų greitai reaguojama į bet kokią galimą OLAF kritiką;

46.pažymi, kad 2022 m. EIVT išnagrinėjo 16 Ombudsmeno prašymų, iš kurių 11 atvejų buvo susiję su administracinėmis procedūromis, o penki – su galimybe susipažinti su dokumentais; pažymi, kad 2022 m. buvo užbaigta 13 iš 16 tyrimų ir kad 11 atvejų nebuvo nustatyta netinkamo administravimo, o kitais dviem atvejais buvo nustatytas dalinis netinkamas administravimas arba netinkamas administravimas; palankiai vertina tai, kad EIVT siekia 100 proc. įgyvendinti Ombudsmeno pateiktus pasiūlymus ar rekomendacijas;

47.palankiai vertina tai, kad 2022 m. spalio mėn. EIVT priėmė Profesinio elgesio EIVT principus, kuriuose išdėstoma, kokio profesinio elgesio tikimasi iš darbuotojų, ir nurodoma, kad jie privalo pranešti, nusiųsdami formą EIVT etikos grupei, apie visus interesų konfliktus, kurie gali kilti jiems vykdant savo pareigas; pažymi, kad EIVT tęsia svarstymus, kaip galima būtų atnaujinti EIVT etikos sistemą; prašo, kad Parlamentas būtų visapusiškai informuojamas apie visus pokyčius šioje srityje;

48.pabrėžia, kad, nors EIVT nėra institucija, kaip apibrėžta ES sutarties 13 straipsnyje, ir neatlieka tiesioginio vaidmens rengiant Sąjungos teisės aktus, ji vis dėlto atlieka svarbų vaidmenį, susijusį su Sąjungos teisės aktais, priimant sprendimus dėl sankcijų ir derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų, kurie turi didelį reguliavimo poveikį; pažymi, kad būtų labai tikslinga, jei EIVT prisijungtų prie ES skaidrumo registro pagal susitarimą dėl paslaugų lygio; ragina EIVT paskelbti apie visus susitikimus su visų tipų lobistų organizacijomis, įskaitant Sąjungos delegacijų vadovus, siekiant padidinti skaidrumą;

49.pažymi, kad 2022 m. EIVT gavo keturias interesų konfliktų deklaracijas ir kad jos buvo tvarkomos profesionaliai ir kiekviena atskirai; pažymi, kad EIVT atsisakė suteikti leidimą išorės veiklai ir atleido vieną darbuotoją nuo pareigų, kiek jos susijusios su jo ankstesnio darbdavio projektų klausimais, finansavimu ar valdymu;

50.pažymi, kad 2022 m. iš 15 pranešimų dėl veiklos baigus tarnybą EIVT gavo tris pranešimus apie ketinimą įsidarbinti privačioje įmonėje; su pasitenkinimu pažymi, kad nuolatines pareigas ėjusiam pareigūnui, ketinusiam dirbti konsultantu advokatų kontoroje, buvo nustatytas dvejų metų veiklos pertraukos laikotarpis;

51.ragina EIVT stebėti buvusių delegacijų vadovų pareigas, atsižvelgiant į jų politiniu požiūriu opų vaidmenį; ragina EIVT sistemingai persvarstyti potencialiai probleminius perėjimo dirbti į privatųjį sektorių ar trečiųjų šalių organizacijas atvejus ir toliau – iki privalomo veiklos pertraukos laikotarpio pabaigos – stebėti buvusių vyresniųjų pareigūnų profesinę veiklą, nes dėl nesprendžiamų interesų konfliktų atvejų gali būti pakenkta aukštų etikos standartų įgyvendinimo užtikrinimui Sąjungos administracijoje;

52.su pasitenkinimu pažymi, kad 2023 m. EIVT priėmė naują kovos su sukčiavimu strategiją ir ji šiuo metu įgyvendinama; prašo pateikti naujausią informaciją apie įgyvendinimą ir šį klausimą vėl svarstys vėl svarstys per 2023 m. biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą; taip pat pažymi, kad EIVT kartu su Komisija jau rengia mokymus apie sukčiavimą ir kad tokie mokymai yra privaloma mokymų prieš pradedant eiti pareigas dalis;

53.atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT šiuo metu svarsto galimybę priimti savo įgyvendinimo nuostatas dėl išorės veiklos ir užduočių; prašo, kad Parlamentas būtų nuolat informuojamas apie bet kokius rezultatus, ir primena tokios sistemos svarbą siekiant apsaugoti Sąjungos įvaizdį ir reputaciją, visų pirma, kalbant apie delegacijų vadovų atvejus;

54.pažymi, kad EIVT negavo jokių pranešimų apie pažeidimus ir kad EIVT taiko Komisijos parengtas informavimo apie pažeidimus gaires; vis dėlto ragina EIVT patvirtinti savo politiką, pritaikytą prie specifinių su šiuo svarbiu klausimu susijusių EIVT ypatumų ir sukurti saugų kanalą potencialiems informatoriams;

55.pažymi, kad EIVT valdo savo Saugumo operacijų centrą, kuris atsakingas už incidentų valdymą ir yra būstinėje; įspėjamai pabrėžia, kad 2022 m. buvo patvirtinti 129 kibernetiniai išpuoliai prieš EIVT, ir pažymi, kad labai tikėtina, jog EIVT yra didelių išteklių turinčių subjektų, kurie nori sukelti sunkumų Sąjungos institucijoms, ypač tų subjektų, kuriuos remia užsienio valstybės, taikinys; apgailestauja, kad vienas didelis 2022 m. įvykęs saugumo incidentas dėl jo sudėtingumo buvo nustatytas tik 2023 m.; palankiai vertina tai, kad nebuvo neteisėtai atskleista jokia konfidenciali informacija; ragina EIVT ir toliau daug dėmesio skirti kibernetiniam saugumui ir hibridinėms grėsmėms ir bendradarbiauti su kitomis ES institucijomis ir valstybėmis narėmis siekiant nustatyti tokias grėsmes ir kuo geriau apsaugoti Sąjungos infrastruktūrą; pabrėžia, kad kibernetinis sąmoningumas ir sisteminga mokymo programa, skirta visiems darbuotojams, įskaitant vadovybę, yra pagrindiniai veiksmingos kibernetinio saugumo sistemos elementai;

56.su pasitenkinimu pažymi, kad 2022 m. EDAPP nepradėjo ir neužbaigė jokių tyrimų, skirtų konkrečiai EIVT; palankiai vertina EIVT sprendimą nenaudoti „Microsoft 365“ dėl saugumo problemų, o toliau naudoti vidaus debesijos taikomąsias programas, kuriems prieglauda teikiama Europoje;

57.toliau su pasitenkinimu atkreipia dėmesį į tai, kad EIVT patvirtino prieglobos politiką ir turi centrinę visų informacinių sistemų ir techninių paslaugų, susijusių su veiklos taikomosiomis programomis ir paslaugomis, saugyklą; taip pat pažymi, kad vietoje esančių informacinių sistemų atveju tiek sistema, tiek jos duomenys yra EIVT tiesiogiai priklausančiuose ir kontroliuojamuose serveriuose ir kad duomenų apsaugos pareigūnas užtikrina patikimą duomenų apsaugos kontrolę; palankiai vertina tai, kad debesijoje esančioms informacinėms sistemoms taikomos duomenų apsaugos sąlygos, grindžiamos bendromis EDAPP ir Komisijos rekomendacijomis;

58.palankiai vertina tai, kad EIVT atvirojo kodo politika skaitmeninių sprendimų srityje reiškia, kad atvirasis kodas yra perspektyvus sprendimas, jei atlikus vertinimą visos priemonės ir taikomosios programos laikomos lygiavertėmis; pažymi, kad EIVT naudoja įvairius atvirojo kodo produktus, kad išlaikytų visišką savo duomenų nuosavybę ir kontrolę;

59.pabrėžia, kad, atsižvelgiant į didėjančius geopolitinius iššūkius ir krizes visame pasaulyje, ES turi turėti galimybę pasikliauti būtina tiesiogine informacija pasauliniais klausimais, kylančiais už jos sienų; atsižvelgdamas į tai, ragina stiprinti ES INTCEN ir EIVT Reagavimo į krizes centrą ir Sąjungos palydovų centrą (SATCEN) didinant jų personalą ir finansinius išteklius, taip pat pajėgumus;

60.pažymi, kad EIVT naudoja ir valdo labai kompleksinį pastatų portfelį, kurį sudaro EIVT būstinė Briuselyje ir daugybė biurų ir ambasadorių rezidencijų visame pasaulyje; pažymi, kad 2022 m. pradžioje EIVT Briuselyje iš Komisijos perėmė daugiau kaip 8 334 m² plotą pastate, kuriame anksčiau buvo įsikūrusi Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO);

61.palankiai vertina tai, kad 2022 m. EIVT turėjo apie 58 000 m² biurų ploto ir apie 20 proc. iš 153 ambasadoriams skirtų rezidencijų; pažymi, kad EIVT apskaičiavo, kad turint šiuos pastatus iš viso sutaupoma apie 20 mln. EUR per metus; labai palankiai vertina tai, kad EIVT parengė pirkimo strategijos politikos programą, ji biudžeto valdymo institucijai buvo pateikta 2023 m.;

62.pažymi, kad nuo 2020 m. EIVT plėtoja savo biurų valdymo politiką, kuria siekiama bendradarbiavimo ir lanksčių biuro koncepcijų tiek būstinėje, tiek delegacijose; prašo, kad šie pokyčiai būtų vykdomi glaudžiai bendradarbiaujant su darbuotojais, siekiant užtikrinti, kad būtų atsižvelgta į pagrįstus rūpesčius ir nuomones;

63.palankiai vertina tai, kad EIVT daug dėmesio skiria tam, kad jos pastatai būtų prieinami neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims; pažymi, kad pastatas Briuselyje jau atitinka tokius reikalavimus, ir palankiai vertina tai, kad EIVT vykdomose atrankos procedūrose numatyta, kad itin svarbus naujų biurų pastatų atrankos kriterijus yra pastatas, kuriame nėra kliūčių neįgaliems asmenims;

64.pažymi, kad pagrindinės papildomos saugumo išlaidos Sąjungos delegacijose susidarė dėl EIVT, kaip vienintelės Europos misijos Kabule, grįžimo į Kabulą po Talibano perėmimo, blogėjančios saugumo padėties tokiose šalyse ir teritorijose kaip Ukraina ir Sahelis ir poreikio delegacijose turėti daugiau saugumui skirtos įrangos; pažymi, kad šios išlaidos buvo padengtos atidedant kitas išlaidas;

65.palankiai vertina tai, kad 2022 m. balandžio mėn. EIVT pasirašė preliminariąją sutartį, kuria siekiama padėti parengti aplinkosaugos vadybos ir audito sistemą (EMAS), skirtą EIVT būstinei ir delegacijoms, kartu pripažindama, kad dėl vietos apribojimų daugelyje delegacijų turės būti taikoma paprastesnė aplinkosaugos vadybos sistema (EMS); prašo informuoti Parlamentą apie šių schemų įgyvendinimo rezultatus būstinėje ir delegacijose;

66.palankiai vertina tai, kad tiek EIVT būstinėje, tiek 20 delegacijų pastatų iki 2022 m. pabaigos buvo įrengtos fotovoltinės plokštės ir kad per metus tokios plokštės buvo įrengtos trijose delegacijose; ragina EIVT toliau montuoti fotovoltinių plokščių įrenginius visuose savo pastatuose, nes taip gerinamas delegacijos aplinkosauginis pėdsakas, mažinamas išmetamųjų teršalų kiekis, taupoma energija ir lėšos, mažinama priklausomybė nuo generatorių ir kuro ir taip pat matomas EIVT rodomas pavyzdys remiant žaliąjį kursą;

67.palankiai vertina tai, kad 2022 m. EIVT parengė savo pirmąjį važinėjimo į darbą planą, kurio tikslas – padidinti darbuotojų, važinėjančių į darbą tvariomis transporto priemonėmis, dalį, ir tai, kad EIVT pagrindiniame pastate dviračių stovėjimo vietų skaičius buvo padvigubintas, ir kad EIVT toliau kompensuoja pusę Briuselio viešojo transporto išlaidų darbuotojams, kurie nesikreipia dėl automobilio stovėjimo ženklelio;

68.apgailestauja, kad susitarimuose dėl bendro vietos naudojimo šiuo metu nėra nuostatų, susijusių su tvarumu; pažymi, kad tai būtų aiškus signalas apie EIVT įsipareigojimą užtikrinti aplinkos tvarumą, jei tokiuose susitarimuose ateityje taip pat būtų pateikta aiški nuostata dėl tam tikrų aplinkos apsaugos standartų ir tikslų laikymosi; ragina EIVT išnagrinėti įgyvendinamas galimybes ir skatinti energijos vartojimo efektyvumo sprendimų aktualizavimą, taip pat delegacijose, kurių patalpos naudojamos bendrai;

69.primena, kad tiesioginis ir netiesioginis klimato kaitos poveikis kenkia pasaulinei taikai ir saugumui, sykiu didina esamą pažeidžiamumą ir nelygybę ir kelia pavojų žmogaus teisėms; primygtinai ragina Komisiją ir EIVT skubiai sukurti ir vykdyti stiprią ES klimato diplomatiją, kurios tikslas – skatinti tarptautinį bendradarbiavimą siekiant Paryžiaus susitarimo tikslų, sustiprinti naujojo žaliojo kurso išorės aspektą ir teikti apčiuopiamą paramą plataus užmojo CO2 mažinimo tikslams trečiosiose šalyse;

70.palankiai vertina tai, kad 2022 m. EIVT susitarė su Parlamentu dėl dviejų susitarimų dėl paslaugų lygio: pirmasis susijęs su Parlamento pareigūnų komandiravimu į pradžioje numatytas tris delegacijas (Jungtinėse Tautose, Niujorkas, Afrikos Sąjungoje Etiopijoje ir ASEAN Džakartoje), kuriose komandiruoti darbuotojai bus įtraukti į delegacijų politinių skyrių parlamentinių reikalų poskyrį, o antrasis – dėl Parlamento darbuotojų ryšių biuruose Londone ir Vašingtone;

71.pažymi, kad 2002 m. Parlamento ir Tarybos tarpinstitucinio susitarimo dėl Parlamento galimybės susipažinti su įslaptinta informacija bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) srityje pakeitimo procesas tęsiamas labai lėtai ir 2022 m., atrodo, įvyko tik vienas techninis posėdis ir dar vienas – 2023 m.;

72.palankiai vertina tai, kad EIVT pareiškia, jog puikiai bendradarbiauja su OLAF, Europos prokuratūra ir Audito Rūmais, ir kad šios institucijos reguliariai rengia susitikimus ir keičiasi informacija; taip pat palankiai vertina tai, kad EIVT derasi dėl EIVT ir Europos prokuratūros specialaus darbo susitarimo, ir prašo, kad Parlamentas būtų informuojamas apie bet kokią šiose derybose padarytą pažangą;

73.ragina EIVT derantis dėl specialių darbo susitarimų su Europos prokuratūra daug dėmesio skirti viešųjų pirkimų taisyklėms, nes tam tikros procedūros gali būti susijusios su itin jautria (neskelbtina) ir net su saugumu susijusia informacija;

74.palankiai vertina tai, kad EIVT aktyviai bendradarbiauja su EDAPP per savo duomenų apsaugos pareigūną, be kita ko, dalyvaudama apskritojo stalo diskusijose, susitikimuose, kuriuose nustatomi būsimi duomenų apsaugos pareigūnų tinklo tikslai, ir prisidėdama prie tarptautinio duomenų perdavimo darbo grupės veiklos;

75.palankiai vertina tai, kad EIVT glaudžiai bendradarbiauja su Europos ombudsmenu ir kad jo atstovai dabar sistemingai kviečiami į EIVT prieš pradedant eiti pareigas rengiamus seminarus, kad pristatytų savo darbą, siekiant didinti informuotumą apie gero administracinio elgesio principus;

76.pažymi, kad EIVT iš viso turėjo 15,352 mln. EUR biudžetą, skirtą viešajai komunikacijai ir viešinimo veiklai, ir kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą labai suintensyvėjo viešoji komunikacija;

77.palankiai vertina tai, kad EIVT priėmė priemones, kad užtikrintų geresnį socialinių tinklų naudojimą tarnyboje ir kad, be kita ko, toks naudojimas atitiktų IT saugumo ir duomenų apsaugos taisykles, taip pat siekdama atnaujinti gaires ir sustabdyti mokamus reklaminius skelbimus tarnybos oficialioje paskyroje; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad buvo paskelbtos asmeninio naudojimosi socialiniais tinklais gairės;

78.palankiai vertina tai, kad EIVT prisijungė prie EDAPP atvirojo kodo socialinės žiniasklaidos platformos „EU Voice“ bandomojo projekto, ir, atsižvelgiant į augantį ES vaizdo platformos populiarumą, ragina ją taip pat prisijungti prie šios platformos; taip pat palankiai vertina tai, kad EIVT bendradarbiauja su kitomis Sąjungos institucijomis, siekdama dalytis patirtimi ir geriausios praktikos pavyzdžiais;

79.pažymi, kad 2022 m. kovos su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi (FIMI), įskaitant dezinformacijos veiklą, biudžetas iš viso sudarė 7,150 mln. EUR; labai palankiai vertina tai, kad EIVT daug investavo į atsparumo stiprinimą ir didinimą siekdama kovoti su dezinformacija ir užsienio kišimusi į Sąjungos reikalus; pabrėžia, kad EIVT yra pagrindinė Sąjungos institucija, atsakinga už kovą su užsienio kišimusi;

80.pažymi, kad Strateginės komunikacijos Rytų kaimynystės šalyse darbo grupė suintensyvino pastangas atskleisti nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pradžios Kremliaus vykdomas dezinformacijos kampanijas ir kad ši darbo grupė glaudžiai bendradarbiavo su nepriklausoma žiniasklaida ir pilietinės visuomenės partneriais Rytų Europos partnerystės šalyse, siekiant kovoti su užsienio vykdomu manipuliavimu informacija ir kišimusi, ir kad interneto svetainėje „EUvsDisinfo“ pateiktas atrinktas turinys buvo išverstas į įvairias kalbas, įskaitant kai kurias oficialiąsias Sąjungos kalbas, taip pat į ukrainiečių, kartvelų, armėnų, azerbaidžaniečių, rusų ir kinų kalbas;

81.ragina Sąjungos delegacijas mūsų kaimyninėse ir Vakarų Balkanų šalyse aktyviau dalyvauti siekiant remti aktyvesnę ir veiksmingesnę komunikacijos apie europinę perspektyvą politiką ir pasirengti teikti kuo geresnę pagalbą šalims, vykdančioms demokratines ir proeuropietiškas reformas; ragina Sąjungos delegacijas taikyti patikimesnį ir į nuopelnus orientuotą požiūrį, pagrįstą Kopenhagos kriterijais, visų pirma teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos srityse, ypač atsižvelgiant į tai, kad kai kurios Vakarų Balkanų šalys padarė nedidelę pažangą;

82.ragina Sąjungos delegacijas didinti paramą tikriems demokratiniams veikėjams ir pilietinei visuomenei Vakarų Balkanuose, taip pat griežtai ir viešai pasmerkti neliberalių ir nedemokratinių subjektų veiksmus, kurie prieštarauja Sąjungos interesams, ir užtikrinti, kad PNPP III finansavimo įgyvendinimas atitiktų ES tikslus;

83.toliau ragina Sąjungos delegacijas skatinti vietos subjektus, pilietinės visuomenės organizacijas ir socialinius partnerius trečiosiose šalyse ir su jais bendradarbiauti siekiant skatinti socialinį dialogą ir dialogą teisinės valstybės, pagrindinių teisių ir kovos su korupcija klausimais, taip pat demaskuoti užsienio valstybių subjektų organizuojamas dezinformacijos kampanijas, keliančias grėsmę demokratinėms vertybėms; prašo ES delegacijų teikti logistinę bei technologinę paramą žmogaus teisių gynėjams ir čiabuvių tautų gynėjams, visų pirma moterims; ragina ES delegacijas toliau koordinuotai stengtis didinti ES finansuojamų projektų matomumą, ypač šalyse kandidatėse; ragina Sąjungos delegacijas, bendradarbiaujant su regioniniais partneriais, laikytis aukštų atskaitomybės ir skaidrumo standartų; prašo Sąjungos delegacijų užtikrinti, kad trečiosiose šalyse skirtos Sąjungos lėšos būtų naudojamos veiksmingai, efektyviai, vadovaujantis Sąjungos vertybėmis ir laikantis politikos ir finansinių taisyklių, įtvirtintų, be kita ko, Finansiniame reglamente, kuriame kaip vienas iš pagrindinių biudžeto principų nustatytas skaidrumas; prašo ypatingą dėmesį skirti tam, kad būtų išvengta nereikalingų biurokratinių kliūčių, ir padėti paramos gavėjams užkirsti kelią klaidoms, darančioms poveikį klaidų lygiui; ragina EIVT stiprinti Sąjungos delegacijas Rytų partnerystės šalyse; pabrėžia, kad reikia padėti Rytų partnerystės šalims, kurios kenčia nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, ir veiksmingiau informuoti jų piliečius apie Sąjungos politiką;

84.ragina EIVT ir Sąjungos delegacijas atidžiai stebėti demokratijos padėtį įvairiose šalyse ir teikti logistinę bei technologinę paramą žmogaus teisių gynėjams ir čiabuviams, visų pirma moterims;

85.pažymi, kad Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą turėjo labai didelį poveikį EIVT biudžetui dėl didėjančios infliacijos, visų pirma daugelyje pasaulio vietų, kuriose EIVT vykdo didžiąją dalį savo operacijų, ir kad dėl tokios infliacijos taip pat padidėjo išlaidos saugumui ir IT įrangai;

86.pažymi, kad delegacijoje Ukrainoje dirba 108 darbuotojai, iš kurių apie 60 proc. buvo vietiniai ir 40 proc. prieš invaziją ekspatrijavę darbuotojai, ir kad su esminėmis užduotimis nesusijusių darbuotojų buvo paprašyta išvykti likus savaitei iki invazijos pradžios; be to, pažymi, kad sausio mėn. Sąjungos delegacijoje Rusijoje dirbo 25 darbuotojai ekspatriantai, 36 vietiniai darbuotojai ir du darbuotojai iš EIB ir kad 2022 m. balandžio mėn. Rusija išsiuntė 18 delegacijos narių po to, kai 19 Rusijos nuolatinės atstovybės ES narių Briuselyje buvo paskelbti personae non gratae;

87.pabrėžia, kad ES reikia toliau plėtoti tvirtą ir atsparią išorės tarnybą, turinčią aiškų politinį vadovavimą, kad būtų galima įveikti dabartinius iššūkius ir užtikrinti Sąjungos užsienio politikos nuoseklumą; šiomis aplinkybėmis atkreipia dėmesį į svarbų EIVT ir, visų pirma, jos delegacijų vaidmenį atsižvelgiant į Rusijos agresijos prieš Ukrainą geopolitinį poveikį ir dėl to atsirandantį poreikį remti šalis partneres visame pasaulyje ir stiprinti pasaulinius aljansus; pabrėžia, kad svarbu užtikrinti nuolatinį ir aktyvų politinį angažavimąsi ir poveikį dvišaliu lygmeniu ir sykiu vykdyti viešąją ir kultūrinę diplomatiją siekiant propaguoti Sąjungos vertybes, principus ir interesus ir strateginę komunikaciją siekiant kovoti su dezinformacija; ragina veiksmingiau naudoti turimus išteklius, kad nekiltų pavojus Sąjungos veiksmų efektyvumui tarptautinėje arenoje; ragina EIVT toliau stengtis modernizuoti taikomus metodus ir investuoti į naujus įgūdžius bei gebėjimus kartu didinat išlaidų veiksmingumą;

88.yra labai susirūpinęs dėl nuolatinio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano bendradarbiavimo su Rusijos prezidentu, nepaisant Sąjungos sankcijų ir Rusijos prezidentui skirto Tarptautinio baudžiamojo teismo arešto orderio dėl karo nusikaltimų atsižvelgiant į tebesitęsiančią Rusijos agresiją prieš Ukrainą; pabrėžia, kad pagal ES sutarties 24 straipsnio 3 dalį valstybės narės privalo aktyviai ir besąlygiškai remti Sąjungos išorės ir saugumo politiką lojalumo ir tarpusavio solidarumo dvasia ir susilaikyti nuo Sąjungos interesams prieštaraujančių veiksmų; primena Sąjungos vyriausiajam įgaliotiniui užsienio reikalams ir saugumo politikai ir Komisijos pirmininko pavaduotojui jo pareigą užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi minėtame straipsnyje nustatytų principų, ir, atsižvelgdamas į tai, ragina jį pranešti Parlamentui apie tai, kaip jis vertina Vengrijos ministro pirmininko politiką Rusijos atžvilgiu ir minėto Sutarties straipsnio laikymąsi, taip pat apie visus galimus veiksmus, kurių jis ėmėsi;

89.griežtai smerkia seksualinio smurto ir smurto dėl lyties kaip karo ginklo naudojimą Ukrainoje ir priskiria tai karo nusikaltimui; atkreipia dėmesį į tai, kad daugėja pranešimų apie prekybą žmonėmis, seksualinį smurtą, išnaudojimą, išžaginimą ir prievartą, su kuriais susiduria iš Ukrainos į Europą bėgančios moterys ir vaikai; ragina valstybes nares atsižvelgti į konkrečius moterų ir mergaičių poreikius priėmimo centruose, užtikrinant, kad smurtą dėl lyties patyrusiems asmenims paslaugos būtų nedelsiant prieinamos; primygtinai ragina Sąjungą ir priimančiąsias bei tranzito šalis užtikrinti joms galimybę naudotis lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių paslaugomis; ragina Sąjungą ir jos valstybes nares remti organizacijas, teikiančias paslaugas ir pastogę smurtą dėl lyties patyrusioms pabėgėlėms moterims ir mergaitėms;

90.labai apgailestauja dėl bet kokio su konfliktais susijusio seksualinio smurto; pabrėžia, kad ši tikslinė žiauraus seksualinio smurto prieš moteris ir jų kankinimo forma sistemingai naudojama kariniuose konfliktuose siekiant terorizuoti ir žeminti gyventojus; atsižvelgdamas į tai ir remdamasis JT misijos ataskaita ir Išprievartavimo krizių centrų Izraelyje asociacijos ataskaita, labai apgailestauja dėl siaubingų moterų kančių per 2023 m. spalio 7 d. grupuotės „Hamas“ išpuolius, per kuriuos grupuotė „Hamas“ prievartavo ir vykdė kitų formų žiaurius lytinius kankinimus prieš Izraelio ir kitų tautybių moteris, paaugles ir mergaites; apgailestauja dėl to, kad EIVT ir Komisija nesiima deramo lyderio vaidmens ir kad jos vėluoja reaguoti į šiuos žiaurius išpuolius; primygtinai ragina EIVT parengti geresnę visuotinę strategiją siekiant užkirsti kelią tokio pobūdžio išpuoliams, teikti paramą moterims, gyvenančioms rizikos ir konfliktų zonose, ir toliau viešai smerkti bet kokį seksualinį smurtą ir kankinimus;

91.palankiai vertina tai, kad 2023 m. spalio 10 d., netrukus po siaubingo „Hamas“ teroristinio išpuolio prieš Izraelį, vyriausiasis įgaliotinis ir pirmininko pavaduotojas sušaukė neeilinį Užsienio reikalų tarybos posėdį; taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad 2023 m. spalio 17 d. neeiliniame susitikime Europos Vadovų Taryba nustatė bendrą poziciją dėl padėties Izraelyje ir Palestinoje, įskaitant veiksmų planą, kuriame numatytos kelios darbo kryptys; yra labai susirūpinęs dėl spekuliacijų, kad Sąjungos mokesčių mokėtojų pinigais galėjo naudotis grupuotė „Hamas“, o ne jais buvo remiami Palestinos civiliai gyventojai, todėl su pasitenkinimu pažymi, kad, 2023 m. lapkričio mėn. pabaigus Sąjungos pagalbos Palestinai peržiūrą Komunikatas Komisijai „Palestinai teikiamos finansinės paramos peržiūra“, C(2023)8300., nustatyta, jog iki šiol nėra įrodymų, kad pinigai buvo nukreipti nenumatytiems tikslams; yra susirūpinęs dėl sunkių Izraelio kaltinimų, kad 12 UNRWA darbuotojų galėjo būti susiję su teroro aktais, ir pažymi, kad Agentūra nedelsdama nutraukė jų sutartis, pradėjo JT tyrimą ir paskyrė nepriklausomą peržiūros grupę; atkreipia dėmesį į nuolatinę EIVT stebėseną siekiant užkirsti kelią tam, kad teroristinės organizacijos, pvz., grupuotė „Hamas“, savinasi Sąjungos lėšas; pažymi, jog peržiūra taip pat parodė, kad Komisija taiko tinkamą ex ante ir ex post kontrolę ir kad taikomos apsaugos priemonės yra veiksmingos; primena Agentūros nepakeičiamą vaidmenį teikiant humanitarinę pagalbą Gazoje ir užtikrinant nepertraukiamą gyvybiškai svarbių paslaugų teikimą pažeidžiamiems Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose; prašo EIVT nuolat informuoti Parlamentą apie EIVT ir Palestinos Administracijos bendradarbiavimo pokyčius;

92.pripažįsta, kad dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą ir padėties Gazoje valstybėms narėms, Europos piliečiams ir Sąjungos institucijų veikimui tenka finansinė našta; pabrėžia, kad svarbu peržiūrėti Ukrainai ir Gazai skirtus finansinius išteklius, kad būtų užtikrintas šių lėšų naudojimo skaidrumas ir atskaitomybė.