1.palankiai vertina teigiamą Europos Audito Rūmų nuomonę dėl 2022 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų Europos prokuratūros finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų pajamų ir mokėjimų teisėtumo ir tvarkingumo;

2.primena, kad Parlamentas tvirtai rėmė Europos prokuratūros įsteigimą; pripažįsta svarbų Europos prokuratūros, kaip nepriklausomos įstaigos, vaidmenį ir pabrėžia ypatingą jos atsakomybę kitų institucijų ir plačiosios visuomenės atžvilgiu atitinkamose teisinės sistemos srityse; labai gerbia ir vertina Europos prokuratūros darbą tiriant nusikaltimus Sąjungos biudžetui ir Sąjungos finansiniams interesams, pvz., sukčiavimą, korupciją ir sunkų tarpvalstybinį sukčiavimą PVM, vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos ir užtikrinant teisingumą; pripažįsta svarbų Europos prokuratūros vaidmenį prisidedant prie Sąjungos finansinių interesų ir ypač Sąjungos biudžeto apsaugos; primena, kad išskirtinis Europos prokuratūros, kaip baudžiamąjį persekiojimą vykdančios tarnybos, vaidmuo Sąjungos teisėsaugos sistemoje įpareigoja Europos prokuratūrą tirti visus jos kompetencijai priklausančius klausimus, kai apie juos pranešama;

3.pažymi, kad bendras galutinis 2022 m. Europos prokuratūrai skirtas biudžetas buvo 51,2 mln. EUR, t. y. sumažintas, palyginti su pradine 57,1 mln. EUR suma, ir racionaliai padidintas, palyginti su 2021 m. skirta 35,4 mln. EUR suma; pažymi, kad grąžinta 5,9 mln. EUR suma (10 proc. pradinio 2022 m. biudžeto) yra teigiamas pokytis, palyginti su 2021 m., kai į Sąjungos biudžetą buvo grąžinta 9,5 mln. EUR (21 proc. pradinio 2021 m. biudžeto); atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. ši suma buvo laipsniškai grąžinta, nes, visų pirma, numatyta suma buvo per didelė, atsižvelgiant į faktinius poreikius (kalbinėms paslaugoms buvo numatyta 65 proc. didesnė suma), antra, jos nebuvo galima panaudoti itin didelėms dalyvaujančių valstybių narių tyrimų išlaidoms kompensuoti, pavyzdžiui, remiantis Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalimi (neleista pagal Finansinį reglamentą, kol 2023 m. nebuvo suteikta nukrypti leidžianti nuostata), ir, galiausiai, pavėluotai pradėtos naujų darbuotojų atrankos ir įdarbinimo procedūros (tai turėjo būti suplanuota 2021 m., tačiau tapo įmanoma tik vėliau, patvirtinus 2022 m. biudžetą);

4.pažymi, kad Europos prokuratūros biudžeto rezultatus galima palyginti tik laikotarpiu jai įgijus finansinį savarankiškumą, kuris prasidėjo 2021 m. birželio mėn.; palankiai vertina patenkinamą biudžeto įvykdymo lygmenį: 98,1 proc. įsipareigojimų asignavimų atveju (palyginti su 97,4 proc. 2021 m.) ir 76,6 proc. mokėjimų asignavimų atveju (palyginti su 78,2 proc. 2021 m.); teigiamai vertina tai, kad 2022 m. padaryta pažanga atsižvelgiant į bendrą mokėjimų vykdymo lygį: galutiniame biudžete įvykdyta 76,6 proc. išmokėtų asignavimų, palyginti su 71 proc. 2021 m.; pažymi, kad vidutinis mokėjimo terminas 2022 m. pailgėjo iki 23,8 dienos, palyginti su 21,0 dienos 2021 m., ir supranta, jog šią tendenciją nulėmė tai, kad per metus gerokai išaugo apdorotų mokėjimo prašymų skaičius (2 316 mokėjimo prašymų, palyginti su 657 prašymais 2021 m., t. y. 252 proc. daugiau); dar kartą skatina Europos prokuratūrą toliau diegti elektroninių sąskaitų faktūrų išrašymo modulį (e. sąskaitų faktūrų išrašymą), kuris pradėtas naudoti tik 2023 m., kad būtų sumažinta administracinė našta, mokėjimo terminas ir bendros tvarkymo išlaidos;

5.pastebi, kad 2021 m. birželio mėn. finansinį savarankiškumą įgijusi Europos prokuratūra pirmenybę teikė veiklos išlaidoms, susijusioms su tyrimo, baudžiamojo persekiojimo ir saugumo priemonėmis, apribodama su veikla nesusijusias išlaidas iki būtiniausių atitikties reikalavimų laikymosi ir bazinio lygmens paramos paslaugų teikimo;

6.atkreipia dėmesį į išlaidų didėjimo tendenciją keliose veiklos išlaidų eilutėse; pažymi, kad Europos deleguotųjų prokurorų atlyginimams skirta 8,7 mln. EUR ir tai sudaro pagrindines veiklos išlaidas, nes 2022 m. Europos deleguotųjų prokurorų skaičius padidėjo; pastebi, kad komandiruočių ir posėdžių veiklos sąnaudos sudarė 5,2 proc. veiklos išlaidų (1,1 mln. EUR), palyginti su 2,9 proc. 2021 m., o vien komandiruočių sąnaudos 2022 m., palyginti su 2021 m. (Europos prokuratūrai įgijus finansinį savarankiškumą), išaugo 170 proc., nes pirmaisiais pilnais veiklos metais išaugo darbuotojų skaičius ir padaugėjo išorės veiklos; taip pat pažymi, kad vertimo raštu paslaugoms buvo skirta 2,8 mln. EUR, t. y. 14 proc. veiklos išlaidų, palyginti su 7,6 proc. 2021 m; pripažįsta, kad reikia papildomų išteklių vertimui raštu, atsižvelgiant į numatomą tyrimo bylų skaičiaus padidėjimą ateinančiais metais; prašo Europos prokuratūros informuoti Parlamentą apie savo planus toliau plėsti naudojimąsi automatizuoto vertimo paslaugomis naudojantis viduje sukurtu vertimo raštu portalu ir dažniau naudojantis prisiekusiųjų nacionalinių vertėjų, už kuriuos moka dalyvaujančios valstybės narės, paslaugomis;

7.pažymi, kad prognozuoti su Europos prokuratūros veikla susijusias išlaidas yra itin sudėtinga, nes reikia atsižvelgti į sukčiavimo atvejų nustatymo lygį, bylų tipologiją ir pobūdį, Europos prokuratūros veiksmingumą vykdant tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą, turint omenyje privalomą šių kompetencijų pobūdį ir nacionalinių teismų sistemų procedūras bei apribojimus, taip pat į tai, kad nėra fiksuoto ryšio tarp tyrimų skaičiaus ir jų išlaidų, ir galiausiai į būtinų apsaugoti Sąjungos finansinių interesų mastą, įskaitant Lenkijos ir Švedijos planus prisijungti prie Europos prokuratūros; taip pat pažymi, kad dėl beprecedenčio biudžeto vykdymo būdo ir didelės išteklių apimties sunku prognozuoti su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone (EGADP) susijusio darbo krūvio išlaidas;

8.primena savo raginimą į prognozę, kurią Europos prokuratūra turi pateikti Komisijai pagal biudžeto procedūrą, įtraukti EGADP įgyvendinimo poveikį; pritaria nuomonei, kad Europos prokuratūros darbo krūvis, kuris iš pradžių buvo nepakankamai įvertintas, itin padidėjo ir ateinančiais metais toliau didės, ypač pagausės bylų, susijusių su EGADP (2022 m. pradėta tik 15 bylų, tačiau 2023 m. jų bus pradėta dar daugiau, nes bus pasiektas šios priemonės įgyvendinimo pikas), ir kad daugiau bylų teismo proceso etape reikės nagrinėti kitaip nei bylas tyrimo etape;

9.pripažįsta, kad Europos prokuratūra aiškiai prisideda prie Europos pridėtinės vertės koordinavimo ir bendradarbiavimo su valstybėmis narėmis tiriant Sąjungos finansiniams interesams kenkiančius nusikaltimus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos srityje ir kad Europos prokuratūra šiuo atžvilgiu pasiekė 2017 m. spalio 12 d. Reglamente (ES) 2017/1939 nustatytus tikslus; tikisi, kad valstybės narės laikysis teisinių įsipareigojimų ir praneš apie visas susijusias bylas Europos prokuratūrai; susirūpinęs pažymi, kad kai kuriais atvejais valstybės narės Sąjungos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas paskelbė nacionalinėmis bylomis, o jos priklauso Europos prokuratūros kompetencijai; pažymi, kad nacionalinių valdžios institucijų ir Europos deleguotųjų prokurorų kompetencijos klausimai kilo keliose bylose keliose šalyse; žino, kad pagal Reglamento (ES) 2017/1939 25 straipsnio 6 dalį nesutarimų dėl Europos prokuratūros kompetencijos atvejus turi spręsti ta pati nacionalinė teisminė institucija, kuri yra atsakinga už kompetentingos baudžiamojo persekiojimo įstaigos nustatymą nacionaliniu lygmeniu; apgailestauja, kad daugelyje dalyvaujančių valstybių narių galiojančios procedūros ir nacionalinės institucijos, kurioms pavesta priimti sprendimus dėl tokių bylų, susijusių su kompetencijos kolizijomis, nėra nustatytos laikantis Reglamento (ES) 2017/1939, pabrėžia, kad Europos prokuratūros ir nacionalinės prokuratūros kompetencijos kolizijų atvejais nacionalinė institucija, kompetentinga priimti sprendimą dėl kompetencijos priskyrimo, galėtų padaryti išvadą neprašydama Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo, bet priimdama Europos prokuratūrai privalomą sprendimą, ir atkreipia dėmesį į tai, kad tai prieštarauja Reglamento (ES) 2017/1939 esmei, pagal kurį pagal SESV 267 straipsnį Teisingumo Teismas turi jurisdikciją priimti prejudicinį sprendimą dėl nuostatos dėl Europos prokuratūros ir nacionalinių institucijų kompetencijos kolizijos aiškinimo; mano, kad dabartinei padėčiai trūksta teisinio aiškumo; ragina visas valstybes nares glaudžiau bendradarbiauti su Europos prokuratūra; pabrėžia, kad Europos prokuratūros kompetencija aiškiai apibrėžta 22 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 23 straipsnyje ir kad visos valstybės narės turėtų laikytis Reglamento (ES) 2017/1939; pažymi, kad tais atvejais, kai valstybėms narėms kyla abejonių dėl Europos prokuratūros kompetencijos konkrečioje byloje, pagal SESV 267 straipsnį ir Reglamento (ES) 2017/1939 42 straipsnio 2 dalies c punktą galima pateikti prejudicinį klausimą Teisingumo Teismui; primygtinai ragina Komisiją Reglamento (ES) 2017/1939 pažeidimo atveju perduoti bylą Teisingumo Teismui; susirūpinęs pažymi, kad kompetencijos klausimas gali lemti tyrimo sustabdymą; yra susirūpinęs dėl galimo įrodymų praradimo, kai sustabdomas bylų tyrimas; ragina Komisiją rinkti informaciją apie bylas, susijusias su kompetencijos kolizijomis, rengiant vertinimo ataskaitą, kuri bus pateikta 2026 m.;

10.pažymi, kad 2022 m. iš 15 nebaigtų nagrinėti su EGADP susijusių bylų, išvardytų Europos prokuratūros metinėje ataskaitoje, 9 yra Italijoje, 2 – Portugalijoje, 3 – Rumunijoje ir 1 – Kroatijoje; primygtinai ragina Europos prokuratūrą ieškoti sukčiavimo modelių šalyse, kuriose buvo daugiau nei vienas su EGADP susijęs atvejis, ir informuoti OLAF bei Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupę apie šiuos modelius, siekiant visų pirma sumažinti sukčiavimo atvejų skaičių;

11.pažymi, kad Europos prokuratūra šiuo metu vykdo 170 nebaigtų tyrimų daugiau kaip 7 šalyse dėl su EGADP susijusių bylų, ir kad šiuo metu apskaičiuota, jog su šiais nebaigtais tyrimais susijusi žala siekia 530 mln. EUR; pažymi, kad, Europos prokuratūros vertinimu, naujų nebaigtų tyrimų, susijusių su ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo lėšomis, skaičius didės, nes daugiau šalių taps EGADP lėšų gavėjomis, ragina Europos prokuratūrą atitinkamai planuoti savo biudžetą ir pajėgumus;

12.kalbant apie Europos prokuratūrai skirtų išteklių sumą, pabrėžia, kad skirti biudžeto ir žmogiškieji ištekliai turėtų būti pakankami, kad būtų sudarytos sąlygos veiksmingai ir sėkmingai vykdyti jos įgaliojimus ir įprastai vykdyti susijusias administracines procedūras; ragina Komisiją, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos prokuratūra, peržiūrėti Europos prokuratūros biudžeto sistemą, kad būtų rasti tinkami jos darbo rėmimo būdai, žinant, kad didėjant sudėtingų bylų skaičiui reikės papildomų išteklių ir jie neturėtų priklausyti nuo Reglamento (ES) 2017/1939 ir (arba) jos įgaliojimų peržiūros; šiuo atžvilgiu taip pat pažymi, kad tikėtina, jog daugės teisinio užginčijimo atvejų, kai bus abejojama Europos prokuratūros teisinės sistemos aiškinimu ir jos integravimu į valstybių narių teismų sistemas arba kai bus kreipiamasi į Teisingumo Teismą;

13.kalbant apie Europos prokuratūrai skirtų išteklių naudojimą, supranta, kad Europos prokuratūra nuolat atnaujina ir peržiūri savo vidaus finansines taisykles, reglamentuojančias jos veiklos finansinius aspektus; šiuo tikslu palankiai vertina nuolatinį dialogą su Komisija ir žino, kad, atsižvelgus į Komisijos pasiūlymus, Europos prokuratūros kolegijos neseniai priimtu sprendimu buvo iš dalies pakeistos Europos prokuratūros finansinės taisyklės, numatant galimybę sudaryti susitarimus su valstybių narių kompetentingomis institucijomis ir sudaryti sutartis netaikant viešųjų pirkimų procedūros, tais atvejais, kai viešieji pirkimai negalimi;

14.žino, kad 2022 m. pradėta įgyvendinti bandomoji preliminarioji sutartis dėl išlaidų, patirtų pagal Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalį, kompensavimo, siekiant padengti itin dideles Europos prokuratūros vardu nacionaliniu lygmeniu vykdomų tyrimo priemonių išlaidas;

15.atkreipia dėmesį į tai, kad reikia sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti Reglamento (ES) 2017/1939 91 straipsnio 6 dalį, ir pabrėžia, kad reikia atsižvelgti į išskirtinius baudžiamojo persekiojimo ir tyrimų išlaidų ypatumus (įskaitant išskirtinius Europos prokuratūros veiklos išlaidų atvejus, kuriems taikoma 91 straipsnio 6 dalis); apgailestauja, kad per trišales derybas dėl naujos redakcijos pateiktas pasiūlymas buvo atmestas; laikosi nuomonės, kad Komisija, palaikydama dialogą su Europos prokuratūra, turėtų išnagrinėti alternatyvius būdus, kaip sudaryti sąlygas veiksmingai ir efektyviai įgyvendinti šią nuostatą;

16.pabrėžia, kad Europos prokuratūrai pradėjus savo operatyvinę veiklą, 2017 m. finansinė teisės akto pasiūlymo pažyma nebebuvo tinkama naudoti dėl joje nustatyto nepakankamo darbo krūvio, ir jos atnaujinti nebuvo pasiūlyta; šiuo atžvilgiu mano, kad neatlikus Europos prokuratūros biudžeto laikotarpio vidurio peržiūros, Europos prokuratūra negali turėti aiškaus supratimo apie turimus išteklius, skirtus būsimai veiklai, susijusiai su jau nagrinėjamomis bylomis, ir numatyti biudžeto vykdymo parengiamųjų veiksmų iki baigiantis biudžeto priėmimo procesui;

17.pakartoja savo nuomonę, kad nesant Europos prokuratūros laikotarpio vidurio išteklių sistemos tiek biudžeto, tiek personalo atžvilgiu tuo metu, kai reikia sparčiai plėsti operacijų mastą ir sukurti administracinius pagrindus, ribojamos galimybės, kurios turėtų būti suteiktos siekiant kuo didesnio lankstumo kuriant tokio naujoviško projekto, kaip Europos prokuratūra, organizacinę infrastruktūrą;

18.žino, kad Europos prokuratūra stengiasi bendradarbiauti ir koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis, kaip reikėtų pranešti Europos prokuratūrai apie sukčiavimą, susijusį su EGADP, kaip jį nagrinėti tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo veiksmų lygmeniu ir kaip Europos prokuratūra galėtų veiksmingai įsikišti nagrinėjant tokius atvejus; mano, kad Europos prokuratūros dalyvavimas tiriant sukčiavimo, darančio poveikį EGADP lėšoms, atvejus ir vykdant baudžiamąjį persekiojimą už juos yra labai svarbus siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus; primena, kad Europos prokuratūra yra nepriklausoma Sąjungos įstaiga ir dar kartą ragina Komisiją pateikti Europos prokuratūrai tinkamas gaires, kaip remti ir skatinti taisomųjų priemonių priėmimą, kuris vykdomas po Europos prokuratūros atliekamo sukčiavimo, kuris daro poveikį EGADP, nepriklausomo tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo, ir nuolat informuoti biudžeto valdymo instituciją apie turimas galimybes;

19.pažymi, kad Europos prokuratūrai pateikta daugiau pranešimų apie nusikaltimus (2022 m. – 3 318, palyginti su 2 832 2021 m.) ir dėl to padaugėjo pradėtų tyrimų (2022 m. – 865, kurių žala siekia 9,9 mlrd. EUR, palyginti su 2021 m. pradėtais 576 tyrimais, kurių žala siekia 5,4 mlrd. EUR); atkreipia dėmesį į baigtų nagrinėti bylų skaičių (251 byla 2022 m., palyginti su 57 bylomis 2021 m.) ir paskelbtų kaltinimų skaičių (87 kaltinimai 2022 m., palyginti su 5 kaltinimais 2021 m.), taip pat į Europos prokuratūros gautus nutarimus įšaldyti, kurie vien 2022 m. sudarė 359,1 mln. EUR (palyginti su prašyta 516 mln. EUR suma); pažymi, kad 2022 m. Teismas baigė nagrinėti 20 bylų, ir mano, kad svarbu, jog Europos prokuratūra sistemingai teiktų ataskaitas apie tolesnius su šiomis bylomis susijusius veiksmus, atsižvelgiant į priimtas finansines priemones (konfiskavimą ir (arba) susigrąžinimą), kad būtų galima geriau suprasti Europos prokuratūros veiksmų poveikį; ragina Komisiją išnagrinėti tinkamiausius būdus, kaip padėti Europos prokuratūrai vykdyti stebėseną ir tolesnę veiklą, kad Europos prokuratūros ištekliai nebūtų naudojami atliekant kitas užduotis, kaip tik susijusias su tyrimu ir baudžiamuoju persekiojimu; ragina Europos prokuratūrą, jei įmanoma ir tikslinga, glaudžiau bendradarbiauti su kitomis kovos su sukčiavimu struktūros organizacijomis, pavyzdžiui, Eurojustu ir Europolu, arba bendradarbiaujant su OLAF pasinaudoti valstybėse narėse įsteigtų kovos su sukčiavimu koordinavimo tarnybų paslaugomis;

20.ragina Europos prokuratūrą sukurti sistemą, skirtą stebėti, kaip didėja efektyvumas, mažėja laiko sąnaudos ir išlaidos, ir palankiai vertina kokybės valdymo sistemos priėmimą, siekiant optimizuoti pagrindinius procesus ir pagerinti organizacinės veiklos rezultatus, paslaugų kokybę ir išlaidų efektyvumą; žino, kad kai kurios procedūros buvo pakeistos, kad būtų sumažinta nereikalinga administracinė našta ir perteklinis darbas;

21.supranta, kad vykdydama savo veiklą Europos prokuratūra taiko rizika pagrįstą metodą, daugiausia dėmesio skirdama didelės rizikos sritims nustatyti; palankiai vertina Europos prokuratūros administracinės vidaus kontrolės aplinkos politikos priėmimą ir kviečia Europos prokuratūros vadovybę stebėti, kaip veiksmingai įgyvendinami 17 vidaus kontrolės principų, siekiant patikrinti, ar jie nuolat derinami, kad atitiktų Europos prokuratūros organizacinę brandą; šiuo atžvilgiu palankiai vertina neseniai atliktą vertinimą, pagal kurį buvo parengtos įgyvendinimo veiksmų gairės, kuriose daugiausia dėmesio skiriama nustatytiems trūkumams šalinti; atkreipia dėmesį į tai, kad nustatyta, jog pagrindinės likusios didelės rizikos sritys yra susijusios su išteklių trūkumu (kai Europos prokuratūra yra priversta rinktis tarp veiklos, kuri yra vienodai svarbi jos įgaliojimams vykdyti, arba kai nepavyksta pagrįstai užtikrinti, kad laikomasi visų administracinių standartų);

22.palankiai vertina tai, kad patvirtinti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, susiję su metine ir daugiamete darbo programa, skirti tiek operatyvinei, tiek administracinei veiklai; pastebi, kad tarp pagrindinių veiklos rezultatų rodiklių, skirtų operatyvinei veiklai įvertinti, nėra konkrečiai nurodomos iš Sąjungos biudžeto susigrąžintos sumos, kurių apsauga galiausiai yra kovos su sukčiavimu struktūros, kurios svarbi dalis yra Europos prokuratūra, pagrindas; prašo Europos prokuratūros patvirtinti rodiklius, susijusius su šios esminės užduoties įgyvendinimu;

23.palankiai vertina tai, kad 2022 m. Europos prokuratūros kolegija patvirtino vidaus audito funkcijos vidaus audito chartiją ir rizika pagrįstą audito planą, kuriame nustatyti 2022–2024 m. vidaus audito prioritetai; skatina Vidaus audito tarnybą (VAT) ir vidaus audito funkciją atliekančią struktūrą koordinuoti savo veiksmus, siekiant teikti konsultacijas ir padėti Europos prokuratūrai nustatant pagrindinius jos procesus ir siekiant jos tikslų;

24.ragina sukurti geresnę rezultatų stebėsenos sistemą ir stebėti Europos prokuratūros darbo finansinį poveikį; pažymi, kad reikia daugiau suvestinių duomenų apie bylas, kad būtų galima geriau nustatyti sukčiavimo modelius; ragina toliau koordinuoti veiksmus su Europolu šioje srityje;

25.primena, kad Europos prokuratūra siekia užtikrinti visišką atitiktį Sąjungos viešojo administravimo valdymo standartams, ir primena, kad vienas iš tokių pagrindinių reikalavimų yra priimti išsamų veiklos tęstinumo planą;

26.pastebi darbuotojų skaičiaus augimo tendenciją: nuo 58 darbuotojų 2020 m. iki 122 darbuotojų 2021 m. ir iki 217 darbuotojų baigiantis 2022 m.; žino, kad 2022 m. Europos prokuratūra paprašė skirti 171 laikinąjį darbuotoją, 48 sutartininkus ir 29 deleguotuosius nacionalinius ekspertai, t. y. iš viso numatyti 248 etatus (palyginti su 2021 m. padėtimi, kai buvo paprašyta skirti 95 laikinuosius darbuotojus, 35 sutartininkus ir 0 deleguotųjų nacionalinių ekspertų, iš viso 130 etatų); pažymi, kad biudžeto valdymo institucija šį prašymą patenkino 100 proc.;

27.atkreipia dėmesį į tai, kad 2022 m. Europos prokuratūros pastangos greitos procedūros tvarka įdarbinti pakankamą skaičių kvalifikuotų darbuotojų leido įdarbinti 85 statutinius tarnautojus centriniame biure ir 22 Europos deleguotuosius prokurorus nacionaliniuose biuruose; pažymi, kad 2022 m. pabaigoje buvo užimta 217 iš 248 biudžete numatytų darbo vietų, todėl laikinųjų darbuotojų, sutartininkų ir deleguotųjų nacionalinių ekspertų darbo vietų užimtumo lygis sumažėjo iki 87,5 proc. (palyginti su 94 proc. 2021 m.), o Europos deleguotųjų prokurorų darbo vietų užimtumo lygis padidėjo iki 82,1 proc. (užimta 115 iš 140 biudžete numatytų Europos deleguotųjų prokurorų darbo vietų), palyginti su 68 proc. 2021 m. (užimta tik 95 iš 140 biudžete numatytų Europos deleguotųjų prokurorų darbo vietų), todėl bendras užimtumo lygis visuotiniu mastu pasiekė 85,56 proc. (palyginti su 81 proc. 2021 m.);

28.pabrėžia, kad 2023 m. vizito į Europos prokuratūrą metu per biudžeto kontrolės misiją Liuksemburge Europos prokuratūra pareiškė, kad reikia daugiau teisės ekspertų, kurie galėtų atlikti daug tyrimų; pažymi, kad 2022 m. buvo vykdoma daugiau kaip 1117 tyrimų (Europos prokuratūros 2022 m. statistiniai duomenys); pripažįsta, kad Komisija jau aktyviai veikė šioje srityje, tačiau prašo išnaudoti papildomus pajėgumus, ypač atsižvelgiant į susikaupusias ir papildomas su EGADP susijusias bylas ir plataus masto sukčiavimą PVM; atkreipia dėmesį į tai, kad Komisija galbūt nepakankamai įvertino poreikius ir pajėgumus; pripažįsta, kad Biudžeto GD ir Komisija iki šiol įvykdė Europos prokuratūros prašymus;

29.supranta, kad administracinės ir centrinės paramos funkcijos turėtų plėstis kartu su didėjančiu operatyvinės veiklos darbuotojų skaičiumi ir kad skaitmeninių ir saugumo paslaugų srityje taip pat bus labai svarbu įdarbinti papildomų darbuotojų; palankiai vertina tai, kad papildomi veiklos poreikiai buvo įtraukti į 2024–2026 m. bendrąjį Europos prokuratūros programavimo dokumentą ir 2024 m. biudžeto prašymą;

30.žino, kad Liuksemburgo darbo rinka yra labai konkurencinga ir kad Sąjungos administracijos siūlomos darbo sąlygos nėra patrauklios, palyginti su vietos rinka (darbo užmokestis kasmet įvairiai indeksuojamas), ir kad pagal jas tinkamai neatsižvelgiama į dideles pragyvenimo išlaidas (ypač būsto srityje); supranta, kad stažuotojų ir sutartininkų padėtis yra dar sudėtingesnė, todėl sutartininkai laipsniškai keičiami laikinaisiais darbuotojais, nes šie gauna palankesnes darbo sutartis; pažymi, kad 2022 m. dėl infliacijos lygio ir padidėjusių pragyvenimo išlaidų tapo dar sunkiau pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, o kompensacijų dydžiai neturi tokio teigiamo poveikio kaip už Sąjungos administracijos ribų, kur dėl nacionalinio darbo užmokesčio indeksavimo buvo išsaugota piliečių perkamoji galia;

31.pažymi, kad Europos prokuratūra tapo mažiau patraukli nei kitos keturios iš Liuksemburgo veikiančios Sąjungos institucijos, nes ji negali suteikti galimybės tapti Sąjungos pareigūnu; pabrėžia, kad Europos prokuratūra turi siūlyti patrauklius sutartininkams ir laikiniesiems darbuotojams skirtus atlyginimus, kurie būtų konkurencingi privačiajame sektoriuje siūlomiems atlyginimams, įskaitant teisines paslaugas ir IT paslaugas, siekiant pritraukti geriausius ir ryškiausius tarptautinės patirties turinčius talentus; pabrėžia, kad, siekiant atsižvelgti į tai, gali tekti pakoreguoti dabartinius atlyginimus ir biudžetą;

32.pastebi, kad 2022 m. pabaigoje iš viso 217 darbuotojų (122 vyrai ir 95 moterys) tinkamai užtikrina geografinę ir lyčių pusiausvyrą; palankiai vertina tai, kad įdarbinantys darbuotojai nuolat stebi Europos prokuratūros darbuotojų pasiskirstymą pagal pilietybę, siekdami užtikrinti pusiausvyrą, ypač atsižvelgiant į nevienodą pareiškėjų pasiskirstymą; vis dėlto pažymi, kad lyčių pasiskirstymas tarp vyresniosios ir vidurinės grandies vadovų (4:1) vis dar nėra optimalus, ir pakartoja, kad šį aspektą reikėtų pagerinti įgyvendinant bendrą įvairovės strategiją, įskaitant tinkamą asmenų su negalia skatinimą teikti paraiškas; dar kartą prašo Europos prokuratūros nedelsiant priimti įvairovės ir įtraukties chartiją, atsižvelgiant į per pastaruosius metus padidėjusį darbuotojų skaičių;

33.pastebi, kad 2022 m. pabaigoje 275 iš 332 darbuotojų (82,83 proc., palyginti su 186 darbuotojais, t. y. 86 proc. 2021 m.) dirbo tyrimo veiksmų srityje (laikinieji darbuotojai, sutartininkai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai ir Europos deleguotieji prokurorai), 57 darbuotojai vykdė administracinės paramos ir kontrolės funkcijas (17,17 proc.), o 9 tyrimo srities pareigybės liko laisvos;

34.pažymi, kad Europos deleguotųjų prokurorų skyrimas yra bendra Europos prokuratūros ir valstybių narių atsakomybė; pabrėžia, kad skyrimo procedūra visada turi atitikti Reglamento (ES) 2017/1939 17 straipsnį ir nacionalinės procesinės autonomijos principą;

35.palankiai vertina tai, kad keliose valstybėse narėse padaugėjo įdarbintų Europos deleguotųjų prokurorų; žino, kad būtų galima pagerinti kvalifikuotų kandidatų dalyvavimą, o paskyrimo procesas galėtų būti atrankesnis, jei būtų aiškiai apibrėžtos karjeros perspektyvos ir užtikrintas palankesnis administracinis drausmingumas socialinės apsaugos ir sveikatos draudimo srityje; mano, kad Europos deleguotiesiems prokurorams suteikus specialų statusą, kaip siūloma atsižvelgiant į jų teisminių funkcijų pobūdį, šios pareigos taptų patrauklesnės; ragina Europos prokuratūrą ir Komisiją išnagrinėti visus įmanomus sprendimus, kad būtų sustiprintas jų dialogas siekiant šio rezultato, atsižvelgiant į tai, kokią naudą tai duotų kompetencijos ir veiklos efektyvumo požiūriu; pakartoja savo nuomonę, kad susidariusi padėtis skatina dar labiau paremti raginimą peržiūrėti Reglamentą (ES) 2017/1939 ir Europos prokuratūros statusą;

36.pastebi, kad Europos prokuratūra tebesamdo vietoje dirbančius išorės paslaugų teikėjus (39 darbuotojai 2022 m.); žino, kad 2022 m. Europos prokuratūra ir vėl turėjo pasitelkti laikinuosius darbuotojus finansinėms operacijoms atlikti, taip pažeisdama savo pačios finansines taisykles; supranta, kad šį sprendimą, apie kurį buvo skaidriai pranešta, priimti teko dėl to, kad tyrimo ir baudžiamojo persekiojimo funkcijoms atlikti reikėjo skirti turimus statutinius darbuotojus; vis dėlto pastebi, kad padidėjus Europos prokuratūros darbuotojų skaičiui, finansinėms operacijoms tvarkyti nebepasitelkiami laikinieji darbuotojai;

37.pastebi, kad 2022 m. padidėjo mokymo kursų išlaidos, ir supranta, kad dėl to buvo intensyviau naudojamasi platforma „EU Learn“, kurios kaina išaugo beveik dvigubai;

38.pabrėžia, kad šiuo metu lanksčias darbo sąlygas ir nuotolinio darbo tvarką apibrėžia du taisyklių rinkiniai: 2021 m. spalio mėn. priimtas Europos prokuratūros kolegijos sprendimas dėl darbo laiko, kuris taikomas tik prokurorams ir administracijos direktoriui, ir 2022 m. gruodžio mėn. priimtas Europos prokuratūros kolegijos sprendimas, kuris taikomas likusiems darbuotojams; pabrėžia, kad abu sprendimai yra galiojantys ir atitinkamiems adresatams taikomi vienu metu;

39.supranta, kad pirmasis sprendimas yra griežtesnio pobūdžio ir juo darbo laikas ir susijusios galimybės vadovybės lygmenims pritaikomos prie Europos prokuratūros poreikių, siekiant užtikrinti sprendimų priėmimo procesų nuoseklumą ir tęstinumą, o antruoju siekiama optimizuoti asmeninio ir profesinio gyvenimo pusiausvyrą; pastebi, kad panašus skirstymas taikomas ir nuotolinio darbo tvarkai, pagal kurią vadovybė turi teisę dirbti nuotoliniu būdu ne daugiau kaip 60 dienų per kalendorinius metus, o kiti darbuotojai gali pasirinkti dirbti nuotoliniu būdu nuo 20 iki 60 proc. savaitės darbo laiko; pažymi, kad abi darbuotojų grupės nuotoliniu būdu iš užsienio gali dirbti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų; ragina Europos prokuratūrą konsultuotis su darbuotojais ir atlikti apklausą, kad būtų patikrintas darbuotojų pasitenkinimo lygis, ir konsultuotis su Personalo komitetu dėl tolesnių sprendimų šiuo klausimu;

40.pažymi, kad nebuvo pranešta apie jokį profesinio pervargimo ar priekabiavimo atvejį ir kad ilgalaikių nedarbingumo atostogų skaičius yra labai nedidelis; palankiai vertina tai, kad patvirtinta struktūrizuota pranešimo apie Europos vyriausiojo prokuroro ir Europos prokurorų priekabiavimo atvejus tvarka, taip pat tai, kad su šia tvarka supažindinti visi darbuotojai;

41.palankiai vertina tai, kad darbuotojų gerovė bus pagrindinis platesnio žmogiškųjų išteklių sistemos diegimo aspektas, o Europos prokuratūra vis daugiau išteklių skirs darbuotojų gerovei; primygtinai ragina Europos prokuratūrą suderinti dabartinę ir būsimą politiką dėl įtraukties, priekabiavimo ir lygybės bei reguliariai vykdyti darbuotojų apklausas, jei įmanoma, skatinant tarpusavio vertinimą su kitomis kovos su sukčiavimu struktūros organizacijomis (Eurojustu, OLAF ir kt.) ir apskritai skatinant įvairovę, kad darbo vieta taptų patrauklesnė specialių poreikių turintiems kandidatams;

42.pastebi, kad 2022 m. nebuvo įdarbintas nė vienas stažuotojas, tačiau vykdant parengiamuosius darbus, siekiant nustatyti sąlygas būsimiems žmogiškųjų išteklių valdymo elementams, buvo įtrauktos stažuotės; pritaria pasiūlymui ir bandomosios stažuočių programos vykdymui 2023 m. pradžioje, kurios rezultatai šiuo metu nagrinėjami, kad nuo 2024 m. būtų galima įgyvendinti stažuočių programą; pabrėžia, kad dėl pragyvenimo Liuksemburge išlaidų kylantys sunkumai yra didelė kliūtis potencialiems stažuotojams; tvirtina, kad stažuotė turėtų būti atlyginama, kad ji būtų suderinta su 2023 m. birželio 14 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl kokybiškų stažuočių Sąjungoje (2020/2005(INL)), kurioje propaguojama idėja, kad visi stažuotojai Europoje būtų apmokami;

43.pažymi, kad Europos prokuratūros elgesio kodekse išdėstyti numatyti visų lygmenų darbuotojų elgesio standartai ir kad 2022 m. etikos sprendimų priėmimo procesai buvo sustiprinti įgyvendinant konkrečias gaires, skirtas etikos klausimams spręsti ir etikos sprendimams dėl išorės veiklos bei dovanų ir svetingumo priėmimo priimti;

44.pastebi, kad Europos prokuratūros darbuotojams reguliariai (2 kartus per mėnesį) organizuojami mokymai apie Europos prokuratūros etikos sistemą, Gero administracinio elgesio kodeksą ir kovos su sukčiavimu strategiją, o nuo 2022 m. veikia specialus Europos prokuratūros intraneto skyrius, skirtas etikos sistemai; šiuo atžvilgiu pastebi, kad šiuo metu informuotumo didinimo kursuose dalyvauja nedaug darbuotojų (2022 m. mokymo kursuose iš viso dalyvavo 69 darbuotojai); prašo Europos prokuratūros išnagrinėti realias galimybes, kaip padidinti dalyvavimą; apgailestauja, kad dar nebuvo atlikta apklausa, siekiant įvertinti darbuotojų informuotumą etikos klausimais, ir ragina Europos prokuratūrą stiprinti dialogą su darbuotojais, atliekant apklausas ir skatinant darbuotojų dalyvavimą reguliariai rengiamuose bendruose susirinkimuose;

45.pažymi, kad 2022 m. nebuvo aptikta interesų konflikto atvejų; palankiai vertina šiuo metu rengiamą interesų konfliktų politiką; atsižvelgia į tai, kad Europos prokuratūros kolegijos nariams, Europos deleguotiesiems prokurorams ir veiklos padalinio personalo nariams nustatytos specialios interesų konflikto taisyklės; pažymi, kad už biudžeto vykdymą atsakingų Europos prokuratūros darbuotojų profesinių standartų kodekse ir įgaliotų leidimus suteikiančių pareigūnų užduočių ir atsakomybės chartijoje numatytos taisyklės, taikytinos galimų interesų konfliktų atvejais; vis dėlto pažymi, kad nors Europos prokuratūra laikosi Tarnybos nuostatų 16 straipsnio bendrosios nuostatos, ji nėra priėmusi tikslinės politikos dėl „sukamųjų durų“ reiškinio; ragina Europos prokuratūrą patvirtinti tokią politiką;

46.pažymi, kad 2022 m. Europos prokuratūros vidaus kontrolės pareigūnas atliko Europos prokuratūros kovos su sukčiavimu 2021–2022 m. veiksmų plano peržiūrą, po kurios 2023 m. kovo 1 d. buvo priimta atnaujinta plano versija (2023–2025 m. kovos su sukčiavimu strategija), skirta per pirmuosius įgyvendinimo metus nustatytiems trūkumams ir kylančiai rizikai šalinti;

47.pabrėžia, kad speciali informavimo apie pažeidimą ir kovos su atsakomaisiais veiksmais procedūra dar nėra įteisinta, tačiau ji bus rengiama 2023 m., ir kad šiuo metu Europos prokuratūros finansinėse taisyklėse pateikiami nurodymai, kokių priemonių imtis darbuotojui ar kitam tarnautojui, įskaitant į Europos prokuratūrą komandiruotus nacionalinius ekspertus; pabrėžia, kad informavimo apie pažeidimus ir kovos su atsakomaisiais veiksmais politika turėtų būti kuo greičiau įforminta, kad būtų užtikrinta saugi ir apsaugota darbo vieta; primygtinai ragina, kad toks mechanizmas būtų kruopščiai suplanuotas ir struktūrizuotas, kad tikrieji pranešėjai būtų atskirti nuo melagingus kaltinimus pateikiančių asmenų, tvirtina, kad turėtų būti sukurta apsauga asmenims, kurie yra apgaulingai kaltinami ar šmeižiami, ir ragina šiuo atžvilgiu parengti standartus, panašius į kitų Sąjungos institucijų standartus;

48.supranta, kad dėl Komisijos IT sistemų pakeitimo ir IT politikos, pagal kurią skaitmeninės darbo vietos paslaugos teikiamos tik Komisijos tarnyboms, Komisija per Informatikos generalinį direktoratą (dabar pervadintą į Skaitmeninių paslaugų generalinį direktoratą) 2024 m. įpusėjus nebegalės teikti skaitmeninės darbo vietos paslaugų Europos prokuratūrai; pažymi, kad iš pradžių Europos prokuratūra pirmenybę teikė su jos operatyvine veikla susijusių esminių skaitmeninių paslaugų, pavyzdžiui, bylų valdymo sistemos, kūrimui ir veikimui, tačiau taip pat pripažįsta, kad Europos prokuratūrai, kurios skaitmeninės paslaugos bent iš dalies neatitinka Komisijos skaitmeninių paslaugų, vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai reikėjo taikyti individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį; pastebi, kad planuojamas Komisijos paslaugų teikimo nutraukimas gali sukelti papildomų problemų Europos prokuratūros struktūrai lemiamu jos įsteigimo konsolidavimo etapu; ragina Komisiją sudaryti palankesnes sąlygas Europos prokuratūrai pereiti prie patenkinamo pagrindinių paslaugų skaitmeninio savarankiškumo lygmens;

49.primygtinai ragina Komisijos IT paslaugų teikimo nenutraukti tol, kol Europos prokuratūra neturės patikimos IT sistemos, kad būtų išvengta duomenų, ypač susijusių su bylomis, praradimo; pabrėžia, kad būtinas aiškus Komisijos ir Europos prokuratūros bendravimas ir operatyvinis koordinavimas šiuo klausimu aukščiausiu lygmeniu; pabrėžia, kad sklandus ir nuolatinis perėjimas iš vienos sistemos į kitą yra labai svarbus darbo srauto tęstinumui, duomenų patikimumui ir veikiančioms veiklos struktūroms;

50.pažymi, kad Europos prokuratūra susiduria su kliūtimis, susijusiomis su nacionalinių institucijų ir privačių subjektų per tyrimus surinktų neskaitmenintų dokumentų tvarkymu; ragina valstybes nares skaitmeninti savo dokumentus ir procedūras, kad Europos prokuratūra galėtų būti išlaidų požiūriu efektyvesnė;

51.supranta, kad dabartinis skaitmeninimo iššūkis yra automatizuotos paieškos ir užduočių tobulinimas siekiant padidinti Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos našumą ir patogumą, nes tai labai svarbu, kad Europos prokuratūra galėtų plačiau apžvelgti nusikaltėlių tinklus ir nustatyti sąsajas tarp bylų; pažymi, kad užsakomųjų paslaugų mažinimas ir saugumo stiprinimas yra labai svarbūs siekiant veiksmingai reaguoti į padidėjusias fizines ir kibernetines grėsmes Europos prokuratūros centriniams ir decentralizuotiems biurams;

52.atkreipia dėmesį į didesnį biudžetą, investuotą į IT projektus 2022 m. (11,3 mln. EUR, palyginti su 6,1 mln. EUR 2021 m. finansinio savarankiškumo laikotarpiu); palankiai vertina tai, kad ypač daug dėmesio skiriama Europos prokuratūros bylų valdymo sistemos, kuri, kaip tikimasi, užtikrins 22 valstybių narių sąveiką, sukūrimui ir įdiegimui; supranta, kad esamų sąveikos priemonių veiksmingumas nėra optimalus ir kad tik priėmus būtiniausius bendrus keitimosi duomenimis susitarimus ir teisminės sąveikos priemones bus galima veiksmingai keistis informacija ir bendradarbiauti per įvairias skirtingų valstybių narių naudojamas platformas; ragina Europos prokuratūrą toliau koordinuoti veiksmus su valstybėmis narėmis ir bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis, įstaigomis, organais ir agentūromis, kad būtų sukurtas bendras mainų modelis, palyginti su dabartine padėtimi, kai sistema „yra atitiktis / nėra atitikties“ grindžiama dvišaliais modeliais;

53.pabrėžia, kad dėl organizuoto nusikalstamumo, su kuriuo kovoja Europos prokuratūra, išaugo grėsmė Europos prokuratūros IT struktūriniam vientisumui, todėl reikia sustiprinti fizinį ir skaitmeninį saugumą; pritaria Europos prokuratūros ketinimui kurti savo kibernetinio saugumo pajėgumus, siekiant užtikrinti papildomumą CERT-EU ir DIGIT GD tarnybų atžvilgiu ir su jomis bendradarbiauti; pritaria Europos prokuratūros prašymui skirti papildomų išteklių jos kibernetiniam saugumui užtikrinti; ragina Europos prokuratūros darbuotojus tinkamais kanalais aktyviai reikšti papildomos kibernetinio saugumo infrastruktūros arba mokymų kibernetinio saugumo srityje poreikį tiek pačioje organizacijoje, tiek Parlamentui ir Komisijai;

54.palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūra kuria savo bylų valdymo ekosistemą, kurios visi elementai yra Europos prokuratūros duomenų centre, o juos valdo Europos prokuratūros darbuotojai, taip užtikrindami Europos prokuratūros sistemų ir tvarkomų duomenų kontrolę, išsaugojimą ir nuosavybę;

55.pripažįsta, kad Europos prokuratūrai reikia naujausios įrangos, kibernetinio saugumo ir IT sistemų, kad būtų galima kovoti su vis sudėtingesniais nusikaltimais, dažnai susijusiais su skaitmeniniais elementais; atkreipia dėmesį į Europos prokuratūros 2023 m. spalio mėn. biudžeto kontrolės misijos Liuksemburge metu pateiktą pranešimą apie nuolat didėjantį nusikaltimų, susijusių su skaitmeniniais elementais, įskaitant sukčiavimą kibernetinėje erdvėje, skaičių;

56.ragina Komisijos skaitmenines tarnybas ir Europos prokuratūrą nustatyti lengvai atpažįstamus Europos prokuratūros e. pašto adresus, kurie nebūtų klaidinantys, nes šiuo metu e. pašto adresų pabaiga „ext.ec“ gali klaidinti kitų institucijų darbuotojus ir išorės komunikaciją, nes tokie adresai paprastai suteikiami tik išorės konsultantams ir tai kenkia Europos prokuratūros darbuotojų, naudojančių e. pašto adresą, teisėtumui;

57.ragina Europos prokuroro ir Europos deleguotųjų prokurorų tarnybas koordinuotai tęsti savo darbą, užtikrinti veiksmingą savo renkamų duomenų tvarkymo priežiūrą ir tuo pat metu garantuoti, kad būtų gerbiamos asmenų su duomenų apsauga susijusios teisės;

58.palankiai vertina tai, kad pasirašyta nuomos sutartis su Liuksemburgo valdžios institucijomis dėl pastato, kuriame šiuo metu įsikūrusi Europos prokuratūros būstinė (TOB pastatas), naudojimo ir įteisinta nuostata iki 2029 m. gruodžio 31 d. dabartines Europos prokuratūros patalpas nuomoti nemokamai; supranta, kad toks susitarimas gali būti kasmet automatiškai pratęsiamas, nebent viena iš šalių jį nutrauktų apie tai pranešusi prieš dvylika mėnesių; pažymi, kad Europos prokuratūra kasmet sumoka 716 724 EUR aptarnavimo mokestį ir vienkartines išlaidas, susijusias su papildoma apsauga ir kitomis papildomomis patalpomis, kurių prašo Europos prokuratūra; pabrėžia, kad 2022 m. pradėta dar dviejų TOB pastato aukštų renovacija, kuriuose įsikurs Europos prokuratūra ir kurie bus pritaikyti Europos prokuratūros darbo pobūdžiui, kuriam atviros ir bendros darbo erdvės nėra visiškai tinkamos;

59.pabrėžia, kad fizinio saugumo srityje Europos prokuratūra įgyvendino saugumo priemones, įdiegė įrangą ir nustatė procesus, kuriais siekiama pašalinti grėsmes jos patalpoms, turtui ir personalui; atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant fizinio saugumo priemones taip pat remiamasi tam tikra politika, procedūromis ir gairėmis; šiuo atžvilgiu palankiai vertina 2022 m. atliktą fizinio saugumo rizikos vertinimą, siekiant nustatyti trūkumus ir juos pašalinti; žino, kad 2023 m. birželio mėn. Europos prokuratūra paprašė 21 papildomo etato, kad sustiprintų savo saugumo pajėgumus; pakartoja, kad šį saugumo poreikį dar kartą pabrėžė Europos prokuratūros darbuotojai per biudžeto kontrolės misiją 2023 m. spalio mėn. ir kad toks prašymas buvo patenkintas 2023 m. lapkričio mėn., sudarant taisomąjį biudžetą, kuriame numatyti 8 etatai, o likę 13 etatų bus įtraukti į 2024 m. biudžetą; pabrėžia, kad Europos prokuratūra ir toliau turi turėti tinkamą biudžeto dalį saugumo priemonėms ir apsaugos darbuotojams, kad būtų geriau apsaugoti visi darbuotojai, visų pirma atsižvelgiant į aukšto lygio su didelėmis sumomis susijusio sukčiavimo bylų tyrimų konfidencialumą; primygtinai ragina visapusiškai apsaugoti prokurorus ir darbuotojus, kad jie galėtų visapusiškai atlikti savo darbą be fizinio ar psichologinio smurto grėsmės ir be išorės įtakos ar spaudimo;

60.žino, kad atsižvelgdama į tai, jog Europos prokuratūros būstinė yra Liuksemburge ir atitinkamas paslaugas teikia nacionalinės valdžios institucijos, kurios taip pat yra atsakingos už investicijas, susijusias su tvarumu ir energiniu efektyvumu, Europos prokuratūra nesiėmė jokių konkrečių veiksmų, susijusių su atsinaujinančiųjų išteklių energija, pavyzdžiui, fotovoltinių plokščių įrengimu, EMAS taisyklėmis ir išmetamo CO2 kiekio kompensavimu;

61.supranta, kad netoli TOB pastato galima naudotis viešuoju transportu, ir kviečia Europos prokuratūrą pasinaudoti esama padėtimi ir priimti darnaus darbuotojų judumo strategiją;

62.sveikina Europos prokuratūros pastangas aktyviai bendradarbiauti ir koordinuoti veiklą su partneriais ir suinteresuotaisiais subjektais ir mano, kad Europos prokuratūros, kaip pagrindinės kovos su sukčiavimu struktūros veiklos dalies, vaidmuo įpareigoja stengtis palaikyti ryšius su keliais partneriais ir koordinuoti jų veiksmus, suplanuotus taip, kad vienas kitą papildytų;

63.atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūra nurodė, jog iš 2022 m. gautų 3318 pranešimų apie nusikaltimus 103 pranešimus pateikė Sąjungos institucijos ir įstaigos (55 – Europos kovos su sukčiavimu tarnyba, 16 – Komisija, 9 – Eurojustas, 8 – Audito Rūmai, 3 – Europos Centrinis Bankas ir 1 – Parlamentas), palankiai vertina veiksmingą tarpinstitucinį Europos prokuratūros ir atitinkamų institucijų bendradarbiavimą šioje srityje;

64.atkreipia dėmesį į Europos prokuratūros ir OLAF veiklos koordinavimo ir bendradarbiavimo svarbą, ypač atsižvelgiant į tai, kad pradedami papildomi OLAF tyrimai ir administraciniai tyrimai, atliekami remiant Europos Prokuratūros veiklą; ragina abu biurus toliau plėtoti savo dialogą ir stiprinti bendradarbiavimą, atsižvelgiant į tai, kad jis būtų naudingas turimų išteklių panaudojimo požiūriu; be to, ragina Europos prokuratūrą ir OLAF vengti veiklos dubliavimosi ir skatina lojalų, abipusį ir sinerginį bendradarbiavimą vykdant savo įgaliojimus, kad jų veiksmai būtų kuo veiksmingesni;

65.pabrėžia, kad Reglamento (ES) 2017/1939 103 straipsnio 2 dalyje numatyti Europos prokuratūros pranešimai Komisijai yra novatoriška Sąjungos biudžeto apsaugos priemonė; pastebi, kad šiuo konkrečiu atveju nė viena iš šalių dar nepateikė atsiliepimų, o tai trukdo teisės aktų leidėjams visapusiškai suprasti esmines problemas; palankiai vertina Europos prokuratūros ir Komisijos pastangas tobulinti vidaus mechanizmą, užtikrinantį tokių pranešimų perdavimą, ir pabrėžia, kad neseniai kartu su Komisija sudaryta darbo grupė turėtų užtikrinti, kad Europos prokuratūros pranešimai, kuriais siekiama lėšų susigrąžinimo administracine tvarka, kaip numatyta 103 straipsnio 2 dalies c punkte, tinkamai ir veiksmingai leistų Komisijai kuo labiau padidinti lėšų susigrąžinimą į Sąjungos biudžetą, kartu laikantis konfidencialumo ir tinkamo tyrimo veiksmų atlikimo; primygtinai reikalauja, kad metiniuose susitikimuose dėl Komisijos ir Europos prokuratūros darbo tvarkos įgyvendinimo daugiausia dėmesio būtų skiriama apsaugos ir taisomųjų priemonių, skirtų Sąjungos biudžetui apsaugoti, priėmimo koordinavimui; ragina Europos prokuratūrą konsultuoti deleguotuosius prokurorus valstybėse narėse, kad šie savo pastangomis paremtų Komisijos veiksmus, siekiant apsaugoti Sąjungos biudžetą; dar kartą prašo Europos prokuratūros ir Komisijos pateikti ataskaitą šiuo konkrečiu klausimu;

66.pažymi, kad Europos prokuratūra pasirašė darbo susitarimus ir darbo sutartis su šiais pagrindiniais partneriais: Europolu, Eurojustu, OLAF, Komisija, Audito Rūmais ir EIB grupe prevencijos, nustatymo, analizės ir intervencijos srityse; supranta, kad Europos prokuratūra stiprina vidaus pajėgumus, kad jos darbas būtų paremtas kiekvieno konkretaus atvejo analize; skatina Europos prokuratūrą ir jos partnerius stiprinti bendradarbiavimą, kad būtų pasinaudota jau patikrintomis kompetencijomis ir patirtimi, išvengta dubliavimosi ir daugiau dėmesio sutelkta į esminius kiekvieno kovos su sukčiavimu struktūros dalies įgaliojimus bei optimaliai pasinaudota turimais ištekliais;

67.atsižvelgdamas į didelį nebaigtų nagrinėti bylų, susijusių su EGADP lėšomis, skaičių, ragina Europos prokuratūrą pranešti Komisijai apie padidėjusį su EGADP susijusių bylų skaičių, ragina Europos prokuratūrą taip pat pranešti Komisijai, visų pirma Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo darbo grupei, apie galimas priežiūros ar kontrolės spragas arba sukčiavimo modelius nebaigtose nagrinėti su EGADP susijusiose bylose, kad Komisija su valstybėmis narėmis galėtų atnaujinti veiklos rezultatų stebėsenos ir informavimo apie spragas priemones ir mechanizmus, kad ateityje būtų išvengta sukčiavimo; primena visiems subjektams, kad EGADP lėšos yra Europos, o ne nacionalinės lėšos ir priklauso Europos prokuratūros jurisdikcijai;

68.supranta, kad tebevyksta derybos su Parlamentu dėl darbo tvarkos atnaujinimo; mano, kad dabartinė padėtis galėtų būti puiki proga išnagrinėti naujas Europos prokuratūros ir kompetentingų Parlamento komitetų komunikacinės veiklos ir bendradarbiavimo galimybes;

69.apgailestauja dėl Europos prokuratūros požiūrio adekvatumo trūkumo tvarkant 2022 m. Parlamentui pateiktus prašymus atšaukti imunitetą;

70.primena, kad prokuratūra buvo neseniai sukurta, visgi ragina ją palaikant oficialius santykius, kuriuos reikėtų plėtoti su nacionalinėmis ir Europos institucijomis, susipažinti su įvairiomis procedūromis, kurias jos įgyvendina, ir jų laikytis, taip pat sykiu pasirūpinti, kad tai nepakenktų jos statusui ir užduotims.

71.pažymi, kad 2022 m. Europos prokuratūra su kitomis Sąjungos institucijomis ir įstaigomis pasirašė 20 susitarimų dėl paslaugų lygio arba susitarimo memorandumų ir kad tai leido sutaupyti kaip galima daugiau biudžeto lėšų iš galiojančių sutartinių priemonių, laikantis patikimo finansų valdymo principų;

72.pabrėžia, kad svarbu pradėti produktyvų dialogą su nedalyvaujančiomis valstybėmis narėmis, siekiant su jomis sudaryti veiksmingus darbo susitarimus; pažymi, kad 2022 m. penkios nedalyvaujančios valstybės narės buvo susijusios su 86 Europos prokuratūros tyrimais (palyginti su 48 tyrimais 2021 m.);

73.pažymi, kad bendradarbiavimas, grindžiamas atitinkamais Sąjungos teisės aktais dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, vyksta sklandžiai su Danija, Vengrija ir Švedija, nors ir kitokiu tempu nei su dalyvaujančiomis valstybėmis narėmis; atkreipia dėmesį į tai, kad darbo susitarimas su Lenkija buvo baigtas rengti techniniu lygmeniu, tačiau 2022 m. jis nebuvo pasirašytas, nes Lenkijos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimai (pagal kuriuos Europos prokuratūra pripažįstama kompetentinga institucija, atsakinga už atitinkamus Sąjungos dokumentus dėl teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose) įsigaliojo tik 2022 m. gruodžio 27 d.; pažymi, kad tai taip pat sąlygojo tai, kad Europos prokuratūra, vadovaudamasi Sąlygų reglamentu, pranešė Komisijai apie sistemingą Lenkijos nebendradarbiavimą 2021 ir 2022 m. ir to tiesioginį neigiamą poveikį Europos prokuratūros pajėgumui apsaugoti Sąjungos biudžetą vykdant nusikalstamų veikų tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą; todėl labai palankiai vertina tai, kad pradėtas prisijungimo prie Europos prokuratūros procesas po to, kai 2023 m. gruodžio mėn. prašymus pateikė naujoji Lenkijos vyriausybė ir Švedija, kaip paskelbta 2024 m. sausio mėn., ir yra įsitikinęs, kad Švedija ir Lenkija, prisijungdamos prie Europos prokuratūros, sustiprins bendrą Sąjungos finansinių interesų apsaugą;

74.apgailestauja, kad 2022 m. Airijos valdžios institucijos atsisakė bendradarbiauti su Europos prokuratūra ir vykdyti kelis Europos deleguotųjų prokurorų atsiųstus savitarpio teisinės pagalbos prašymus, tai motyvuodamos teisinio pagrindo nebuvimu; taip pat pažymi, kad dėl šios priežasties Europos prokuratūra, laikydamasi Sąlygų reglamento, apie šią padėtį pranešė Komisijai; vis dėlto palankiai vertina Airijos valdžios institucijos neseniai priimtą sprendimą iš dalies pakeisti savo vidaus teisės aktus, kuriuose numatytas teisinis pagrindas teikti savitarpio teisinę pagalbą Europos prokuratūrai;

75.pakartoja, kad nepakankamas bet kurios iš valstybių narių, dalyvaujančių arba nedalyvaujančių tvirtesniame bendradarbiavime, bendradarbiavimas su Europos prokuratūra kelia pavojų, jog gali atsirasti imuniteto ir privilegijų sritys, dėl kurių Sąjungos finansinių interesų gynimas geriausiu atveju bus neužtikrintas ir neveiksmingas; ragina Komisiją ir atitinkamas valstybes nares dėti visas įmanomas pastangas, kad į dabartinį scenarijų būtų įtraukti keli, bet vis dar labai svarbūs trūkstami elementai, skatinant kitų vis dar nedalyvaujančių valstybių narių dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje taip, kad būtų padidintas Sąjungos ir nacionalinių biudžetų apsaugos veiksmingumas;

76.palankiai vertina tai, kad sudaryti keli darbo susitarimai su trečiųjų šalių, visų pirma Ukrainos, Albanijos, Moldovos, Juodkalnijos, Sakartvelo ir Šiaurės Makedonijos, valdžios institucijomis;

77.palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas stiprinti vidaus ir išorės komunikaciją; žino, kad vidaus komunikacija buvo pagerinta, siekiant sustiprinti padalinių bendradarbiavimą ir palengvinti keitimąsi informacija bei gerąja patirtimi; teigiamai vertina aktyvią veiklą, vykdomą socialinių tinklų platformose, ir stebi tendencijas, kad būtų galima pasinaudoti nemokamų atviro kodo saviprieglobių socialinių tinklų platformų teikiamomis galimybėmis;

78.mano, kad labai svarbu, jog Europos prokuratūra stengiasi informuoti apie savo veiklą ir didinti mokesčių mokėtojų informuotumą apie jos veiklos mastą; atsižvelgdamas į tai, palankiai vertina tai, kad padaugėjo viešųjų pranešimų ir kad buvo dedamos pastangos padidinti funkcijos „Report A Crime“ (liet. „Pranešti apie nusikaltimą“) matomumą Europos prokuratūros organizacijos interneto svetainėje; ragina Europos prokuratūrą aiškiai teikti informaciją apie rezultatus ir išvadas, užtikrinant optimalią pusiausvyrą, viena vertus, tarp skaidrumo ir viešojo intereso, kita vertus, tarp konfidencialumo ir tinkamo tyrimo atlikimo; ragina Europos prokuratūrą užtikrinti neutralią komunikaciją, susijusią su jos veikla, ir užtikrinti, kad būtų tinkamai sprendžiamos visos anksčiau pastebėtos problemos;

79.supranta, kad 2022 m. dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą padidėjusi infliacija turėjo įtakos Europos prokuratūros bendrojo biudžeto įvykdymui (dėl to 6,9 proc. indeksuotas darbuotojų darbo užmokestis ir apskritai padidėjo prekių ir paslaugų įsigijimo kainos);

80.pabrėžia Europos prokuratūros veiksmų, kuriais siekiama ir toliau vykdyti intensyvią komunikaciją ir mainus su Ukrainos valdžios institucijomis, taip pat su kitais Sąjungos partneriais, dalyvaujančiais nustatant su išlaidomis ir sukčiavimu susijusius atvejus Ukrainoje, svarbą, siekiant apsaugoti Sąjungos finansinius interesus;

81.palankiai vertina Europos prokuratūros pastangas siekiant išaiškinti, kad Sąjungos lėšoms, kurios skiriamos trečiosioms šalims, kenkiančios nusikalstamos veikos priklauso jos jurisdikcijai net ir tuo atveju, jei jos visiškai ar iš dalies įvykdytos už bendros 22 dalyvaujančių valstybių narių teritorijos ribų, jei nusikalstamą veiką įvykdė dalyvaujančios valstybės narės pilietis ar Sąjungos pareigūnas arba jei kuris nors nusikalstamos veikos sudėties požymis nustatytas Belgijoje arba Liuksemburge (t. y. Sąjungos institucijų, įstaigų, organų, tarnybų ar agentūrų, susijusių su Sąjungos biudžeto išlaidomis, buveinėse), taip pat net ir tuo atveju, jei kiti nusikalstamos veikos sudėties požymiai nustatyti Ukrainoje ar kitoje trečiojoje šalyje;

82.pažymi, kad Europos prokuratūra pasirašė du darbo susitarimus su Ukrainos generaline prokuratūra ir Nacionaliniu kovos su korupcija biuru, kad būtų palengvintas bendradarbiavimas atliekant tyrimus pagal 1959 m. Europos Tarybos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose; atkreipia dėmesį į tai, kad Europos prokuratūros patalpose rengiami mokymo kursai, kuriuose Ukrainos prokurorai ir tyrėjai dalijasi savo patirtimi finansinių ir sudėtingų tyrimų srityje, ir kad nuo tada, kai buvo pasirašyti darbo susitarimai, reguliariai rengiami strateginio ir veiklos lygmens susitikimai;

83.palankiai vertina tai, kad Europos prokuratūros centrinis biuras yra pasirengęs kartu su Ukrainos valdžios institucijomis suburti specialios paskirties grupę tyrimams koordinuoti; mano, kad, atsižvelgiant į būsimus Ukrainos priemonės mechanizmus, dabartinė sistema ir su Ukrainos valdžios institucijomis užmegzta partnerystė padėtų vykdyti tyrimus ir baudžiamąjį persekiojimą bei sudarytų palankesnes sąlygas greitai ir patikimai bendradarbiauti; ragina atitinkamas valdžios institucijas priimti naują Sąjungos ir Ukrainos susitarimą dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, siekiant toliau stiprinti bendradarbiavimą, atsižvelgiant į konkrečias priemonės mechanizmo aplinkybes, visų pirma turto arešto, konfiskavimo ir susigrąžinimo srityje;

84.vis dėlto atkreipia dėmesį į aukštą korupcijos ir sukčiavimo lygį Ukrainoje tiek prieš dabartinį karą, tiek šiuo metu; įspėja, kad bendradarbiaujant atliekant tyrimus reikėtų imtis papildomų atsargumo priemonių, siekiant apsaugoti darbuotojus ir liudytojus; pažymi, kad, pvz., Audito Rūmai 2021 m. nustatė, kad Sąjungos finansuojama ES kovos su korupcija iniciatyva, kuri buvo įsteigta 2017 m., buvo neveiksminga kovojant su korupcija; pripažįsta Ukrainos parlamento – Aukščiausiosios Rados – pastangas bendradarbiauti su Europos Sąjunga ir pažymi, kad, norint sėkmingai pasiekti skaidrumo tikslus, reikia tolesnių kovos su korupcija pastangų.