A.kadangi Sąjunga grindžiama pagarbos žmogaus orumui, laisvės, demokratijos, lygybės, teisinės valstybės ir pagarbos žmogaus teisėms, įskaitant mažumoms priklausančių asmenų teises, vertybėmis, kaip išdėstyta ES sutarties 2 straipsnyje ir Chartijoje bei įtvirtinta pagrindinėse tarptautinėse žmogaus teisių sutartyse; kadangi šios vertybės, kuriomis vadovaujasi valstybės narės, yra ES gyvenančių asmenų teisių pagrindas;

B.kadangi bet koks aiškus šiurkštaus vertybių, nurodytų ES sutarties 2 straipsnyje, pažeidimo valstybėje narėje pavojus yra susijęs ne vien su konkrečia valstybe nare, kurioje kyla minėtasis pavojus, bet daro poveikį ir kitoms valstybėms narėms, jų tarpusavio pasitikėjimui ir pačiam ES pobūdžiui bei jos piliečių pagrindinėms teisėms, numatytoms ES teisėje;

C.kadangi ES sutarties 7 straipsnio taikymo sritis neapsiriboja iš Sutarčių kylančiomis pareigomis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 258 straipsnyje, ir kadangi ES gali įvertinti, ar esama aiškaus pavojaus, kad valstybių narių kompetencijai priklausančiose srityse gali būti šiurkščiai pažeistos bendros vertybės;

D.kadangi 2018 m. Taryba, remdamasi Europos Parlamento pasiūlymu, pradėjo ES sutarties 7 straipsnio 1 dalyje nustatytą procedūrą, siekdama pašalinti aiškų pavojų, kad Vengrija gali šiurkščiai pažeisti ES sutarties 2 straipsnyje nurodytas vertybes; kadangi nuo procedūros pradžios Taryboje įvyko šeši klausymai dėl padėties Vengrijoje pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalies procedūrą, tačiau Taryba dar nebandė nustatyti, ar toks pavojus egzistuoja, ir nepateikė Vengrijos vyriausybei jokių rekomendacijų;

E.kadangi Sąlygų reglamentas yra itin svarbus, nes jis yra priemonė, kuria sudaromos sąlygos veiksmingai apsaugoti ES lėšas;

F.kadangi Komisija nusprendė skirti Vengrijai 0,9 mlrd. EUR išankstinį finansavimą pagal planą „REPowerEU“; kadangi toks išankstinis finansavimas gali būti teikiamas be sąlygų, bet ne be patikrinimų;

G.kadangi savo 2022 m. rugsėjo 15 d. rezoliucijoje Parlamentas įvertino, kad nuo procedūros pagal ES sutarties 7 straipsnio 1 dalį pradžios tebekyla arba iš esmės padidėjo susirūpinimas dėl to, kaip Vengrija laikosi ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintų vertybių, be kita ko, kiek tai susiję su teismų nepriklausomumu, korupcija, interesų konfliktais, žiniasklaidos nepriklausomumu ir pliuralizmu, konstitucinės ir rinkimų sistemos veikimu ir pilietine erdve;

H.kadangi nuo tada, kai buvo priimta rezoliucija, padėtis kai kuriose iš šių sričių šiek tiek pagerėjo, daugelyje sričių ji ir toliau kelia nerimą, o kai kuriose kitose padėtis dar labiau pablogėjo; kadangi dėl Vengrijos vyriausybės veiksmų iškilo naujų rimtų problemų;

I.kadangi 2024 m. balandžio mėn. dešimtys tūkstančių vengrų išėjo į gatves protestuodami prieš korupcinį valstybės užvaldymą ir korupciją;

J.kadangi 2023 m. Vengrijos vyriausybė priėmė teisės aktų rinkinį dėl teismų reformų, kuriomis siekiama pagerinti tam tikrus teisminių institucijų nepriklausomumo aspektus, be kita ko, stiprinant Nacionalinės teismų tarybos nepriklausomumą; kadangi nebaigtinis didelių su teisinės valstybės principo taikymu teisingumo sistemoje susijusių trūkumų, kurie vis dar neišspręsti, sąrašas apima:–taisykles, susijusias su dabartinio Vengrijos aukščiausiojo teismo Curia pirmininko nepašalinamumu,–prasmingų apsaugos priemonių ir garantijų, susijusių su Curia nepriklausomumu, trūkumą,–skaidrumo ir automatizavimo Curia bylų paskirstymo sistemoje ir skaidrumo, susijusio su kolegijų sudėties taisyklėmis, trūkumą,–politinį ir administracinį spaudimą Nacionalinės teismų tarybos ir jos narių nepriklausomumui, be kita ko, vykdant šmeižto kampanijas,–teisėjų skyrimo, paaukštinimo ir nepašalinamumo taisykles,–prasmingų apsaugos priemonių ir garantijų, susijusių su administracinius sprendimus peržiūrinčių teisėjų nepriklausomumu, trūkumą,–vis daugiau kliūčių kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT),–netinkamas taisykles dėl prokurorų ir teisėjų imuniteto ir drausminių procedūrų,–politinį kišimąsi į baudžiamojo persekiojimo tarnybų ir atskirų prokurorų darbą,–veiksmingų paramos nusikaltimų aukoms paslaugų trūkumą;

K.kadangi nebaigtinis nuolatinių didelių trūkumų, susijusių su kova su korupcija ir interesų konfliktais, sąrašas apima:–rezultatų vykdant tyrimus, baudžiamąjį persekiojimą ir priimant galutinius sprendimus aukšto lygio korupcijos bylose nebuvimą,–griežtų taisyklių dėl lobistinės veiklos, „sukamųjų durų“ reiškinio ir veiksmingos turto deklaracijų priežiūros nebuvimą,–tarnybinės etikos institucijos kompetencijos, įgaliojimų, prieigos prie informacijos ir tinkamų išteklių trūkumą,–viešų konsultacijų ir diskusijų dėl kovos su korupcija priemonių trūkumą,–baudžiamojo persekiojimo tarnybų atskaitingumo, be kita ko, aplaidumo, pareigų nesilaikymo ir nusikalstamo elgesio atvejais, trūkumą,–politinį kišimąsi į baudžiamojo persekiojimo tarnybų, stebinčių aukšto lygio korupciją ir baudžiamąsias bylas, darbą;

L.kadangi nebaigtinis nuolatinių didelių trūkumų, susijusių su žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu, sąrašas apima:–žiniasklaidos institucijos ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkcinio nepriklausomumo trūkumą,–visuomeninės žiniasklaidos redakcinio ir finansinio nepriklausomumo trūkumą ir politinių pažiūrų pliuralizmo visuomeninėje žiniasklaidoje, kurią valdančioji dauguma naudoja politinei propagandai, trūkumą–piktnaudžiavimą valstybine reklama vyriausybę palaikančiose žiniasklaidos priemonėse ir taisyklių bei skaidrumo šioje srityje trūkumą,–šmeižto kampanijas prieš nepriklausomus žurnalistus ir žiniasklaidą,–vis daugiau apribojimų, susijusių su galimybe susipažinti su vieša informacija,–prasmingo tyrimo dėl šnipinėjimo programų, nukreiptų prieš tiriančiuosius žurnalistus ir žiniasklaidos specialistus, trūkumą,–žiniasklaidos rinkos koncentraciją ir pernelyg didelę vyriausybės įtaką žiniasklaidos aplinkai (be kita ko, per Centrinio Europos spaudos ir žiniasklaidos fondą (KESMA)),–galimą žiniasklaidos priemonių ir žurnalistų tyrimą, kurį atlieka suvereniteto apsaugos tarnyba;

M.kadangi nebaigtinis nuolatinių didelių trūkumų, susijusių su konstitucine ir rinkimų sistema, taip pat stabdžių ir atsvarų sistema, sąrašas apima:–vienodų kampanijų sąlygų per vietos ir nacionalinio lygmens rinkimus nebuvimą ir dažnus rinkimų kodekso pakeitimus,–nepakankamą skaidrumą ir atskaitomybę teisės aktų rengimo ir įgyvendinimo procese,–besitęsiančią oficialią pavojingą padėtį, suteikiant vyriausybei plačius įgaliojimus nepaprastosios padėties atveju ir galimybę nepaprastosios padėties dekretuose panaikinti aukštesnio lygio įstatymus,–prasmingų viešų konsultacijų dėl svarbių įstatymų rengimo proceso nebuvimą,–nepriklausomų įstaigų įgaliojimų atėmimą ir poveikį jų nepriklausomumui,–įstatymų projektų naudojimą įvairiems įstatymams iš dalies pakeisti;

N.kadangi nebaigtinis nuolatinių didelių trūkumų, susijusių su pilietinės visuomenės veikimu, sąrašas apima:–įvairių įstatymų, kuriais siekiama apriboti nepriklausomų pilietinės visuomenės organizacijų egzistavimą ir veikimą, pvz., įstatymo dėl užsienio lėšas gaunančių organizacijų skaidrumo ir nacionalinio suvereniteto apsaugos įstatymo, atgrasomąjį poveikį,–prieš pilietinės visuomenės organizacijų atstovus vykdomas šmeižto kampanijas ir persekiojimą,–viešojo finansavimo nepriklausomoms pilietinės visuomenės organizacijoms trūkumą ir finansinę paramą vyriausybę remiančioms organizacijoms arba su vyriausybe susijusioms organizacijoms,–galimą pilietinės visuomenės organizacijų ir jų atstovų vykdomą sekimą ir tyrimus, kuriuos atlieka suvereniteto apsaugos tarnyba;

O.kadangi nebaigtinis nuolatinių didelių trūkumų, susijusių su ES finansinių interesų apsauga, sąrašas apima:–ES biudžetą vykdančių institucijų veikimą,–sistemingus viešųjų pirkimų pažeidimus, trūkumus ir spragas, įskaitant didelę dalį konkursų procedūrų, kuriose pateikiamas tik vienas pasiūlymai, ir konkurencijos trūkumą viešųjų pirkimų sistemoje,–audito ir kontrolės mechanizmų, skirtų patikimam ES lėšų naudojimui užtikrinti, trūkumus,–nepakankamus gebėjimus užkirsti kelią sukčiavimui, korupcijai ar kitiems ES teisės pažeidimams, susijusiems su ES biudžeto vykdymu arba ES finansinių interesų apsauga, ir už juos bausti,–netinkamą priemonės „Arachne“ taikymą,–skaidrumo trūkumą, kai viešojo intereso turto valdymo fondai naudoja ES lėšas,–Vengrijos neprisijungimą prie Europos prokuratūros;

P.kadangi nebaigtinis nuolatinių didelių trūkumų, susijusių su bendrosios rinkos principų ir taisyklių laikymusi, sąrašas apima:–diskriminacinę praktiką, nukreiptą prieš įmones, veikiančias srityse, kurios apibrėžtos kaip strategiškai svarbios Vengrijos vyriausybei,–piktnaudžiavimą viešąja ir teisėkūros galia ir bauginimo metodų naudojimą prieš ekonominės veiklos vykdytojus, veikiančius srityse, kurios apibrėžtos kaip strategiškai svarbios Vengrijos vyriausybei;

Q.kadangi Vengrijos vyriausybė taip pat neišsprendė kitų 2022 m. rugsėjo 15 d. Parlamento rezoliucijoje nurodytų susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su pagrindinėmis teisėmis, pavyzdžiui:–akademinė laisvė,–religijos laisvė,–teisė į vienodą požiūrį, įskaitant LGBTIQ asmenų teises,–mažumoms priklausančių asmenų, įskaitant romus ir žydus, teisės, apsauga nuo neapykantą kurstančių pareiškimų prieš mažumas,–pagrindinės migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisės,–ekonominės ir socialinės teisės;

R.kadangi 2023 m. gruodžio 23 d. įsigaliojo nacionalinio suverenumo apsaugos aktas; kadangi dėl to buvo įsteigta nauja suvereniteto apsaugos tarnyba ir iš dalies pakeistas baudžiamasis kodeksas, be kita ko, numatant laisvės atėmimo bausmę už užsienio finansavimo panaudojimą politinėms kampanijoms; kadangi 2023 m. lapkričio 27 d. pareiškime Europos Tarybos žmogaus teisių komisarė nurodė, kad to akto projektas kelia didelę riziką žmogaus teisėms ir jo reikėtų atsisakyti; kadangi savo 2024 m. kovo 18 d. nuomonėje Venecijos komisija pažymėjo, kad politinių partijų ir rinkimų kampanijų užsienio finansavimo apribojimai yra įprasti ir iš esmės atitinka geriausią tarptautinę praktiką ir standartus, tačiau teisiniuose pakeitimuose nebuvo aiškiai apibrėžta, kokios rūšies kampanijos veikla buvo uždrausta ir kaip nustatyti, kad ji buvo finansuojama užsienio lėšomis; kadangi Venecijos komisija savo nuomonėje taip pat pažymėjo, kad pakeitimuose neatsižvelgiama į politinių partijų bendradarbiavimą tarptautiniu lygmeniu, atmetamas tarptautinių organizacijų teikiamas finansavimas arba numatoma laikytis tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant įsipareigojimus, susijusius su naryste ES; kadangi 2024 m. vasario 7 d. Komisija nusprendė pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Vengriją, nes, jos nuomone, teisės aktais buvo pažeistos kelios ES pirminės ir antrinės teisės nuostatos, įskaitant ES demokratines vertybes, demokratijos principą ir ES piliečių rinkimų teises, taip pat kelios Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, pvz., teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, saviraiškos ir informacijos laisvė, asociacijų laisvė, ES piliečių rinkimų teisės, teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, teisė neduoti parodymų prieš save ir advokato teisė neatskleisti profesinės paslapties, ES teisės reikalavimai, susiję su duomenų apsauga, ir kelios bendrajai rinkai taikomos taisyklės;

S.kadangi nuo tada, kai buvo priimtas preliminarus pranešimas, ESTT savo sprendime byloje C-823/21 2023 m. birželio 22 d. Teisingumo Teismo sprendimas byloje Komisija / Vengrija, C-823/21, ECLI:EU:C:2023:504. Komisija / Vengrija pareiškė, kad, trečiojoje šalyje esančiai Vengrijos ambasadai pateikus tarptautinės apsaugos prašymą, Vengrija neįvykdė savo įsipareigojimų pagal ES prieglobsčio teisę;

T.kadangi 2022 m. lapkričio 10 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendime, kuris tapo galutinis 2023 m. balandžio 3 d., byloje Bakirdzi ir E. C. prieš Vengriją (49636/14 ir 65678/14), ir 2023 m. kovo 30 d. sprendime, kuris tapo galutinis 2023 m. birželio 30 d., byloje Szolcsįn prieš Vengriją (24408/16), EŽTT nustatė pažeidimų, susijusių su tautinių mažumų rinkėjų balsavimo teisėmis ir romų vaikų švietimu segreguotose klasėse ar mokyklose, nesiėmus tinkamų priemonių nelygybei ištaisyti;

U.kadangi Europos Tarybos Ministrų Komitetas savo sprendimuose, susijusiuose su laukiama sustiprinta EŽTT sprendimų vykdymo bylose ir bylų grupėse Szabó ir Vissy prieš Vengriją 2016 m. sausio 12 d. EŽTT sprendimas, kuris tapo galutinis 2016 m. birželio 6 d., byloje Szabó ir Vissy prieš Vengriją, 37148/14., Gazsó prieš Vengriją 2016 m. liepos 16 d. EŽTT sprendimas, kuris tapo galutinis 2015 m. spalio 16 d., byloje Gazsó prieš Vengriją, 48322/12., Ilias ir Ahmed prieš Vengriją 2017 m. kovo 14 d. EŽTT sprendimas byloje Ilias ir Ahmed prieš Vengriją, 47287/15. ir Baka prieš Vengriją 2016 m. birželio 23 d. EŽTT sprendimas byloje Baka prieš Vengriją, 20261/12. priežiūra, pakartojo savo susirūpinimą dėl šių sprendimų nevykdymo;

V.kadangi penktojo Vengrijos vertinimo etapo vertinimo ataskaitoje Kovos su korupcija valstybių grupė (GRECO) išreiškė didelį susirūpinimą dėl Vengrijoje taikomos sistemos, kuria siekiama užkirsti kelią aukščiausias vykdomąsias pareigas einančių asmenų ir Vengrijos nacionalinės policijos bei nacionalinės apsaugos tarnybos narių korupcijai, veiksmingumo; kadangi GRECO nurodė, kad bendras Vengrijos viešojo administravimo ir teisėsaugos agentūrų bruožas yra tas, kad dauguma sąžiningumo ir korupcijos prevencijos priemonių yra skirtos žemo ir vidutinio lygio pareigūnams, tačiau sąžiningumo sistema, taikoma aukščiausias vykdomąsias pareigas einantiems asmenims, yra labai silpna, o policijos ir nacionalinės apsaugos tarnybos vyresniųjų vadovų skyrimo sąlygos kelia politizavimo riziką;

W.kadangi Europos komisija kovai su rasizmu ir netolerancija savo ataskaitoje palankiai įvertino kai kuriuos teigiamus pokyčius Vengrijoje, tačiau išreiškė susirūpinimą dėl vienodo požiūrio institucijos panaikinimo, studentų iš nepalankios aplinkos ir nepasiturinčių šeimų, pvz., romų tautybės studentų, stigmatizavimo, didelio LGBTI asmenų žmogaus teisių padėties pablogėjimo, vis labiau ksenofobiško viešo diskurso ir politinių kalbų, ypač nukreiptų prieš pabėgėlius, prieglobsčio prašytojus ir migrantus, musulmonus ir LGBTI asmenis, itin riboto teisinės sistemos dėl neapykantą kurstančių kalbų veiksmingumo, nacionalinių socialinės įtraukties strategijų neįgyvendinimo, valstybės integracijos paramos pabėgėliams ir asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, nutraukimo ir ribotų galimybių gauti prieglobstį šalyje;

X.kadangi JT Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas savo baigiamosiose pastabose išreiškė susirūpinimą dėl lytinės ir reprodukcinės sveikatos bei teisių ir dėl to, kad Vengrijos lygybės politika grindžiama tik šeimos sąvoka ir pagrindiniu moters vaidmeniu laikomas žmonos ir motinos vaidmuo, ir rekomendavo Vengrijai imtis priemonių siekiant kovoti su viešu diskursu prieš lyčių lygybę;

Y.kadangi po oficialaus vizito į Vengriją paskelbtame pareiškime Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos atstovė žiniasklaidos laisvės klausimais pareiškė, kad vertinant žiniasklaidos laisvės padėtį Vengrijoje susidaro įspūdis, kad egzistuoja sisteminis požiūris, pagal kurį kai kurie asmenys neturi tokių pačių pagrindinių sąlygų būti išklausytiems;

Z.kadangi savo rekomendacijoje dėl Vengrijos 2023 m. nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2023 m. Vengrijos konvergencijos programos (COM(2023)0617) Taryba rekomendavo Vengrijai imtis veiksmų socialinės paramos sistemos adekvatumui didinti, galimybėms naudotis veiksmingomis aktyviomis darbo rinkos priemonėmis gerinti, veiksmingam socialiniam dialogui užtikrinti ir paslaugų reglamentavimo sistemai bei konkurencijai gerinti, laikantis bendrosios rinkos ir teisinės valstybės principų;

AA.kadangi Vengrijos vyriausybė neįgyvendino daugelio Vengrijos Konstitucinio Teismo, ESTT ir EŽTT sprendimų, susijusių su tuo, kad Vengrija pažeidė ES sutarties 2 straipsnyje įtvirtintas vertybes, ir nesiėmė tolesnių veiksmų dėl didžiosios daugumos 2023 m. Komisijos teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje pateiktų rekomendacijų arba kitų tarptautinių institucijų, pvz., GRECO, Venecijos komisijos ir kitų, rekomendacijų;